2019-04-03 Nr. AB-8260-3-66-3-00050-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eR-42-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00050-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.3.1; 5.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovui L. U.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovėms L. M. ir L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. balandžio 1 d. gautas (2019 m. kovo 29 d. įkeltas per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO) pareiškėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2019 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. Sp-178 (toliau – ir Sprendimas Nr. Sp-178) ir įpareigoti VRK iš naujo įvertinti laikraščio „Žeimenos krantai“ papildomo tiražo leidybos ir finansavimo aplinkybes; 2) panaikinti VRK 2019 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. Sp-183 (toliau – ir Sprendimas Nr. Sp-183) dalį, kiek tai susiję su galutinių rezultatų patvirtinimu Švenčionių rajono savivaldybėje; 3) pripažinti 2019 m. kovo 3 d. rinkimų rezultatus Švenčionių rajono savivaldybėje negaliojančiais.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad:

2.1. 2019 m. vasario 20 d. pateiktas pareiškėjo atstovo L. U. skundas „Dėl galimo Švenčionių raj. savivaldybės vadovų naudojimosi tarnybine padėtimi leidžiant nepažymėtą laikraštį“, 2019 m. kovo 20 d. buvo pateiktas to paties L. U. skundas „Dėl galimo Adutiškio seniūnijos darbuotojų naudojimosi tarnybine padėtimi LLS(L) ir R. K. naudai“. VRK Sprendime Nr. Sp-178 pareiškėjo skundų netyrė tuo aspektu, jog leidžiant papildomą laikraščio tiražą buvo šiurkščiai pažeistos rinkimų kampanijų finansavimo taisyklės. VRK taip pat netyrė skundų tuo aspektu, jog papildomuose laikraščio tiražuose buvo pažeistos politinės reklamos žymėjimo taisyklės.

2.2. Tiriant pareiškėjo skundus, svarbios faktinės aplinkybės. Įprastas laikraščio „Žeimenos krantai“ tiražas sudarė 600–900 vienetų, o 2019 m. vasarį tiražas buvo: a) vasario 2 d. – 7 000 vnt.; b) vasario 15 d. – 3 000 vnt.; c) vasario 27 d. – 9 000 vnt. Padidinti tiražai dalinti nemokamai, jų buvo visur. Padidinto tiražo leidiniai 2019 m. vasario mėnesį buvo užsakyti ir asmeniškai atsiimti direktoriaus V. K., atsiskaitymas vyko grynaisiais pinigais, kurie buvo akcininko ir kandidato rinkimuose asmeniniai įnašai didinant bendrovės akcinį kapitalą. V. K. – Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narys, kandidatas į tarybos narius (pagal preliminarius pirmumo balsus – išrinktasis tarybos narys). Mažiausiai vieną kartą, t. y. vasario 2 d., laikraščio numerio pirmajame puslapyje spausdinta paslėpta politinė reklama. Apygardos ir apylinkių komisijų pirmininkai – mero pavaldiniai. J. S., kuri neva tyrė pareiškėjo skundus, iš tiesų dangstė pažeidimus, į vedėjos pareigas buvo priimta mero R. K. Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), organizuodama ir priimdama tokią paramą, padarė šiurkštų Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimą, įtvirtintą šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje. Šiurkštus Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimas laikytinas ir šiurkščiu Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimu. VRK Sprendime Nr. Sp-178 netinkamai vykdė teismo įpareigojimą ir pakartotinai neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. kovo 20 d. skundą.

2.3. VRK, priimdama skundžiamus sprendimus, nevertino nurodytų veiksmų šiurkštaus įstatymų pažeidimo aspektu ir neteisėtai patvirtino galutinius rinkimų rezultatus. Už savivaldybės, kandidatų asmenines ir trečiųjų juridinių asmenų lėšas buvo vykdoma kandidato į merus R. K. politinė reklama, nemokamai dalinamos materialinės vertybės. Buvo išdalinta apie 19 tūkst. nemokamo laikraščio „Žeimenos krantai“ vienetų. Tokiu būdu paslėpta politinė reklama pasiekė ne mažiau kaip 30 tūkstančių Švenčionių rajono gyventojų, daugelį jų – pakartotinai, taip didinant poveikį jų apsisprendimui. Taip padaryta esminė įtaka rinkėjų vertinimams, išskirtinai teigiamai pavaizduotas vienas rinkimuose dalyvaujantis sąrašas, o oponentai nepagrįstai juodinami. VRK nariai, žinodami, jog skundai pilnai neištirti, priimdami skundžiamus sprendimus, formaliai teigė, kad įtakos rinkimų rezultatams galimi pažeidimai neturėjo, tačiau tokios savo pozicijos niekaip nepagrindė. Panašaus pobūdžio pažeidimai nėra naujiena, o yra pasikartojanti Švenčionių rajono politikų praktika.

2.4. Pareiškėjo vertinimu, pažeidimas atitinka Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas, nes didžiausias leistinas politinės kampanijos išlaidų dydis Švenčionių rajone, patvirtintas VRK 2018 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. Sp-121, sudaro 21 tūkst. Eur. Nustatyta, jog dviejų numerių papildomų tiražų spausdinimo kaina buvo 1 371,76 Eur. Duomenų dėl trečio numerio ir dėl minėto laikraščio transportavimo, dalinimo ir kitų kaštų nepateikta. Todėl bendra papildomo tiražo gamybos ir platinimo kaina akivaizdžiai viršija 2 100 Eur sumą ir atitinka 10 proc. ribą, kas pripažintina šiurkščiu Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimu.

2.5. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo pažeistos Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos, nes laikraščio „Žeimenos krantai“ savininkas ir direktorius sąmoningai leido ir platino paslėptą politinę reklamą savo atstovaujamos politinės jėgos naudai, o Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) tokią paramą priėmė.

2.6. VRK neįvertino su laikraščio „Žeimenos krantai“ leidyba ir platinimu susijusių pažeidimų šiurkštumo, todėl neteisėtai patvirtino galutinius rinkimų rezultatus Švenčionių rajone. Tokiais veiksmai VRK pažeidė kitų partijų teisėtus interesus ir apribojo jų galimybes lygiomis teisėmis konkuruoti rinkimuose į Švenčionių rajono savivaldybės tarybą ir mero postą.

II. 3. Atsakovas VRK atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:

3.1. VRK Sprendimo Nr. Sp-178 sudedamoji dalis yra 2019 m. kovo 23 d. išvada Nr. 3-65(1.2) „Dėl laikraščio „Žeimenos krantai“ platinimo Švenčionių rajono savivaldybėje“ (toliau – ir Išvada), kurioje yra išnagrinėtos visos su leidinio platinimu susijusios aplinkybės. Išvadoje nenustatyta šiurkščių rinkimų įstatymo pažeidimų, todėl tai neturėjo įtakos rinkimų rezultatams. Išnagrinėjus visas su laikraščio „Žeimenos krantai“ platinimu susijusias aplinkybes, Sprendimu Nr. Sp-183 patvirtinti Švenčionių rajono savivaldybės tarybos rinkimų rezultatai.

3.2. VRK tinkamai įvykdė teismo įpareigojimą, nustatė laikraščio „Žeimenos krantai“ finansavimo aplinkybes, politinės reklamos žymėjimo reikalavimų atitikimą įstatymų reikalavimams. VRK nustatė, kad tiražas padidintas redakcijos iniciatyva, papildomą tiražo dalį platino redakcija, nėra įrodymų, kad laikraštį dalijo kandidatai ar partija. VRK taip pat nustatė, kad nėra duomenų, jog būtų galima nustatyti rinkėjų papirkimą, dėl to rinkėjų papirkimo faktų nenustatė. Dėl papildomos informacijos VRK kreipėsi į policiją. Siekiant nustatyti, ar nebuvo pažeistas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, nuspręsta kreiptis į Visuomenės informavimo etikos komisiją. Gavus naujų duomenų, nuspręsta tęsti tyrimą dėl galimo Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo. Šių aplinkybių nustatymas įtakos rinkimų rezultatams neturi. Pagal Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 13 dalį politinės kampanijos laikotarpis nesutampa su rinkimų rezultatų nustatymu ir baigiasi 100 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. 4. Šioje byloje kilo ginčas, ar padaryti šiurkštūs rinkimų įstatymų pažeidimai ir ar dėl to rinkimų rezultatai pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą Švenčionių rajono savivaldybėje pripažintini negaliojančiais.

5. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad šio įstatymo 6 straipsnio („Draudimas papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis“) 1 dalies nuostatų ar kiti šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje. To paties įstatymo 3 dalyje yra nustatyta reikšminga aukščiau paminėtos teisės normos taikymo sąlyga – rinkimai negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus.

6. Pareiškėjas teigia, kad paminėto įstatymo 52 straipsnyje nustatyta, jog savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimą ir finansavimo kontrolę reglamentuoja Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas, todėl, jo nuomone, paminėto įstatymo 86 straipsnio 2 dalies nuostata „kiti šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai“ apima ir šiurkščius politinių kampanijų finansavimo pažeidimus. Teismas tokį pareiškėjo teisės aiškinimą atmeta. Teisės norma, kad savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimą ir finansavimo kontrolę reglamentuoja Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas, reiškia, kad specialus Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas reglamentuoja tik savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimą ir finansavimo kontrolę, bet nenustato, kas yra šiurkštūs Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimai.

7. Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas nesutinka su atsakovo VRK 2019 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. Sp-178. Teismas, susipažinęs su šio aktu turiniu, 2019 m. kovo 23 d. išvada Nr. 3-65(1.2), byloje pateiktais įrodymais, daro išvadą, kad VRK detaliai ištyrė laikraščio „Žeimenos krantai“ finansavimo aplinkybes, tiražo pokyčius, laikraščių turinį. VRK išvados, kad ginčo laikraščio tiražas padidintas redakcijos iniciatyva, papildomą tiražo dalį platino redakcija, nėra įrodymų, kad laikraštį dalijo kandidatai ar partija, atitinka esančius įrodymus. Taip pat teismas pritaria VRK išvadoms, kad nėra duomenų, jog būtų galima nustatyti rinkėjų papirkimą. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, dėl pažeidimų VRK kreipėsi į Visuomenės informavimo etikos komisiją, pagrįstai ketina tęsti tyrimą dėl galimo Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo. Teismo nuomone, Sprendimas Nr. Sp-178 yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį panaikinti ar keisti nėra.

8. Taip pat šioje byloje kyla ginčas, ar yra įrodyta, kad buvo šiurkščių rinkimų įstatymo pažeidimų, sudarančių pagrindą pripažinti 2019 m. kovo 3 d. rinkimų rezultatus Švenčionių rajono savivaldybėje negaliojančiais.

9. Dėl pareiškėjo argumentų šiuo klausimu, teismas primena, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

10. Teismas, vadovaudamasis šiomis taisyklėmis ir susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, vertina, kad politinis procesas yra ilgalaikis, savivaldybės politikų veiklą gyventojai vertina stebėdama ją ilgą laikotarpį, pareiškėjo teiginiai, kad trumpalaikis laikraščių platinimas, kuriuose, beje, yra įvairių politinių jėgų reklamos, galėjo turėti esminį poveikį rinkimų rezultatams, yra grindžiami asmeniniu subjektyvių vertinimu, o ne objektyviais duomenimis. Teismo nuomone, byloje nėra įrodyta, kad Švenčionių rajono savivaldybėje buvo šiurkščių rinkimų įstatymo pažeidimų, apie rinkėjų papirkimą duomenų nėra, rinkimų rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus, tikroji rinkėjų valia neiškreipta, ir teisingų rinkimų, rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo principai iš esmės nepažeisti.

11. Pareiškėjo prašomi panaikinti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti laikantis teisės aktų nustatytų procedūrų, atitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan