2017-12-28 Nr. AB-24536-3-62-3-01075-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2607-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01075-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4), prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki skundo teismui padavimo dienos (2016 m. birželio 10 d.) buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 12 būrio 2 brigadoje netinkamomis sąlygomis. Paaiškino, kad lova buvo sena, greičiausiai pagaminta 2000–2003 metais, su spyruoklėmis, kurios jam durdavo, todėl jis negalėjo išsimiegoti, jautėsi pavargęs, irzlus. Be to, gyvenamojoje patalpoje buvo nariuotakojų (blakių ir tarakonų), kurie jį kandžiojo, dėl įkandimų jam niežėjo kūną. Taip pat pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos apšvietimas neatitiko higienos normų reikalavimų, dėl to nusilpo jo regėjimas, jam reikia nešioti akinius. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad, siekdamas surinkti netinkamas kalinimo sąlygas patvirtinančius įrodymus, kreipėsi į valstybės administravimo subjektus su prašymais pateikti informaciją, tačiau dalį jo prašymų Pravieniškių PN-AK pareigūnai atsisakė priimti ir registruoti, grasindami jam drausminėmis nuobaudomis, o tais atvejais, kai pavykdavo išsiųsti prašymus, jis atsakymų nesulaukdavo arba gaudavo netikslią, klaidingą informaciją. Nurodytas kalinimo sąlygas pareiškėjas prilygino nežmoniškoms ir žeminančiomis žmogaus orumą. Teigė, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų patyrė didelius dvasinius skausmus, depresiją, buvo sužalota jo sveikata, t. y. jis patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 15–21) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Pravieniškių PN-AK nurodė, jog pareiškėjas 12 būrio 2 brigadoje gyveno nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2016 m. liepos 7 d., o nuo 2016 m. liepos 7 d. buvo paskirtas į 18 būrio 1 brigadą. Pabrėžė, kad pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktuose reglamentuotos vienam nuteistajam tenkančios gyvenamojo ploto normos ir jam nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atėmimo bausmės atlikimą pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Be to, akcentavo, kad pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose, todėl turi galimybę judėti po visą lokalinį sektorių nuo kėlimosi iki gulimo laiko.

Paaiškino, kad nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą darbotvarkę gali lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose ir pan. Gyvenamosiose patalpose įrengtos dviejų aukštų lovos, jų būklė gera, nuteistųjų aprūpinimas baldais ir kietuoju inventoriumi atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą. Inventoriaus gedimo atveju atliekamas remontas arba jis keičiamas nauju. Pravieniškių PN-AK taip pat yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo, informacija apie suteiktas paslaugas registruojama teisės aktų nustatyta tvarka.

Tuo tarpu 12 būryje kenkėjų nebuvo pastebėta nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d., todėl ginčo laikotarpiu dezinsekcija šiame būryje nebuvo atliekama. Šiame kontekste kartu pažymėjo, jog pagal galiojančius teisės aktus patalpų švara turi rūpintis patys nuteistieji. Pravieniškių PN-AK papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į įstaigos administraciją nesikreipė, o jo asmens sveikatos istorijoje nurodyti susirgimai nėra pavojingi žmogaus gyvybei ir sveikatai, kai kuriomis ligomis pareiškėjas sirgo iki patalpinant jį į pataisos namus, todėl pareiškėjo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos, susijusios su netinkamomis kalinimo sąlygomis, yra nepagrįsti.

Į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos specialistus dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų sveikatos sutrikimų pareiškėjas taip pat nesikreipė, todėl jo nurodyti argumentai dėl emocinės depresijos, pažeminimo bei dvasinės skriaudos yra nepagrįsti. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, atsakovo atstovas teigė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų atsakovo deliktinei atsakomybei atsirasti, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti patenkintas.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu (b. l. 73–76) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 14 punkte įtvirtinta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė nei 200 lx. Pagal Higienos normos HN 134:2015 20 punktą, laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad nors atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog 12 būryje ginčui aktualiu laikotarpiu nariuotakojų nebuvo pastebėta, šį atsakovo tvirtinimą paneigia į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2016 m. gegužės 10 d. raštas Nr. 2.2-717(17.4.1.2.12), kuriame nurodyta, jog pareiškėjo skundo pagrindu 2016 m. gegužės 3 d. Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje buvo atlikta operatyvioji valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kurios metu nustatyta, kad 12 būrio 2 brigados gyvenamojoje patalpoje yra nariuotakojų (blakių), o išmatuota dirbtinė apšvieta siekė 62 lx, Pravieniškių PN-AK direktoriui duotas nurodymas pašalinti pažeidimus iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. Be to, pareiškėjo teiginį, kad jo gyvenamojoje patalpoje buvo nariuotakojų, patvirtina ir Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjo 2016 m. liepos 21 d. pažyma Nr. 81(2)-359, kurioje nurodyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo diagnozuotas blakių sukandimas. Tuo tarpu atsakovo atstovas jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių minėtus duomenis apie netinkamą gyvenamųjų patalpų dirbtinę apšvietą bei patalpose buvusius buitinius parazitus, į bylą nepateikė, priešingai, nurodė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo gyvenamųjų patalpų dezinsekcija nebuvo atliekama. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas konstatavo Higienos normos HN 134:2015 14 ir 20 punktų reikalavimų pažeidimą.

7. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog lovos buvo susidėvėjusios ir nekokybiškos, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos) įtvirtinta, jog vienam asmeniui turi būti skirta metalinė lova, kurios naudojimo terminas yra 10 metų. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad nors Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus viršininko 2016 m. rugpjūčio 2 d. pažymoje Nr. 77-1750 nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų lovų būklė gera, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų dėl lovos, kurioje ginčui aktualiu laikotarpiu miegojo pareiškėjas, eksploatacijos termino, todėl lieka nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl senos ir galbūt nekokybiškos lovos.

8. Nors pareiškėjas skunde, be kita ko, kėlė pretenzijas dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų elgesio, nepriimant jo prašymų, jų neregistruojant, grasinant jam drausminėmis nuobaudomis, teismas pažymėjo, kad šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nenurodė konkrečių atvejų, kildinamų iš nurodytų pažeidimų, t. y. nenurodė, kokie konkretūs pareigūnai, kada ir kam adresuotus prašymus atsisakė iš jo priimti, kada ir kokie konkretūs pareigūnai grasino jam skirti nuobaudas, nepateikė rašytų, bet neįteiktų skundų, įrodinėdamas šias aplinkybes, nesirėmė liudytojų parodymais. Tuo tarpu bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.

9. Teismas taip pat akcentavo, kad į bylą pateikti duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę patvirtina, jog pareiškėjas dėl psichinės sveikatos sutrikimų vertinamuoju laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK psichologus nesikreipė, tačiau pareiškėjas yra kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl blakių sukandimo bei regėjimo. Tačiau teismas pabrėžė, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo regėjimo būklę, jos pablogėjimą pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK, todėl pareiškėjo teiginius dėl netinkamos apšvietos sąlygoto regėjimo sutrikimo teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas kartu pažymėjo, kad net ir esant diagnozuotiems regos sutrikimams ar akių ligoms, negalima vienareikšmiškai tvirtinti, jog jie atsirado dėl netinkamo apšvietimo gyvenamojoje patalpoje, nes regos pablogėjimas dažnai yra sąlygotas ir kitų veiksnių (pvz., amžiaus, persirgtų ligų, virusinių infekcijų ir pan.). Kita vertus, teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjui buvo diagnozuoti blakių sukandimai, todėl, teismo nuomone, aptariamu aspektu atsakovo neteisėti veiksmai neužtikrinant pareiškėjui švarios kalinimo aplinkos yra susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su pareiškėjo reikalaujama atlyginti neturtine žala.

10. Spręsdamas dėl pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos, teismas įvertino pažeidimų trukmę, jų pobūdį, pareiškėjui sukeltus nepatogumus bei sveikatos sutrikdymus, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgė į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei gyvenimo lygio sąlygas, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais bei konstatavo, kad pareiškėjui priteistina 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o dėl kitos reikalavimų dalies teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 11. Pareiškėjas V. M. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 81–109), kuriame prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą arba jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui iš atsakovo 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra adekvatus dėl byloje nustatytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms, kadangi jam buvo sukeltas rimtas diskomfortas ir psichologinė kančia, buvo sumenkintas jo orumas. Be to, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė aplinkybes dėl lovų kokybės, taip pat neatsižvelgė į tai, kad gyvenamojoje sekcijoje nebuvo įrengta tinkama ventiliacija, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra šališkas, nepagrįstas ir neteisingas.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, taip pat pateikė apeliacinį skundą (b. l. 83–85), kuriame prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą. Pravieniškių PN-AK mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes ir nepilnai įvertino pateiktus įrodymus. Pažymi, kad pareiškėjo teiginiai dėl lovų yra deklaratyvūs ir neparemti jokiais įrodymais, dėl galbūt netinkamos lovos būklės pareiškėjas įstaigai neteikė nei rašytinių, nei žodinių prašymų ar skundų. Be to, akcentuoja, kad Pravieniškių PN-AK yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo, o pareiškėjui diagnozuotas blakių sukandimas jokių sveikatai neigiamų pasekmių jam nesukėlė. Šiame kontekste Pravieniškių PN-AK kartu akcentuoja, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, atsakovo atstovas teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

13. Pareiškėjas V. M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 90) su juo nesutinka ir prašo jį atmesti bei tenkinti jo pateiktą apeliacinį skundą.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 88–89) su juo nesutinka ir prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą bei pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK neužtikrinant jam tinkamų laikymo sąlygų, atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tačiau pareiškėjas ir atsakovas, atstovaujamas Pravieniškių PN-AK, su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir pateikė apeliacinius skundus. Atitinkamai pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir mano, jog teismas netinkamai ištyrė aplinkybes dėl lovų kokybės, taip pat neatsižvelgė į tai, kad gyvenamojoje sekcijoje nebuvo įrengta tinkama ventiliacija. Tuo tarpu atsakovo atstovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pareiškėjo teiginiai dėl lovų yra deklaratyvūs ir neparemti jokiais įrodymais, o pareiškėjui diagnozuotas blakių sukandimas jokių sveikatai neigiamų pasekmių jam nesukėlė, todėl mano, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei pareiškėjas, nei atsakovo atstovas apeliaciniuose skunduose iš esmės nekelia ginčo dėl kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir padarytų išvadų, o tik gana abstrakčiai atkartoja pirmosios instancijos teismui savo pateiktus argumentus, aiškiai ir konkrečiai nenurodydami bei nedetalizuodami, su kokiomis dar kitomis teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis nesutinka, bei neišdėstydami išsamių tokio nesutikimo motyvų. Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliaciniuose skunduose iš esmės neginčijamų pirmosios instancijos teismo išvadų bei sprendimo motyvų, kuriuos patvirtina byloje esantys įrodymai (b. l. 5–6, 15–66), nebekartoja ir plačiau dėl to nepasisakys.

16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

17. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jiems pritaria ir plačiau dėl jų nepasisako. Juolab kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniuose skunduose tvirtina pareiškėjas ir atsakovas, išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė iš esmės pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Nei pareiškėjas, nei atsakovas iš esmės nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, taip pat nenustatė pirmosios instancijos teismo šališkumo požymių. Šiame kontekste kartu akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taigi, teisėjų kolegija, pritardama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nebekartoja.

18. Pasisakydama dėl pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentų dėl lovų būklės, teisėjų kolegija, pirmiausia, pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015 ir kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Atitinkamai nagrinėjamu atveju pareiškėjo išdėstytos aplinkybės dėl lovų būklės ir iš to kildinamos neturtinės žalos, priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia atsakovo atstovas, laikytinos pakankamai aiškiomis ir detalizuotomis. Tuo tarpu šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas, atstovaujamas Pravieniškių PN-AK, pareiškėjo argumentų dėl netinkamos lovų būklės iš esmės nepaneigė.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, taip pat pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas dėl byloje konstatuotų pažeidimų, inter alia dėl Higienos normos HN 134:2015 20 punkto, numatančio, jog laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, pažeidimo patyrė neturtinę žalą ir aptariamu aspektu atsakovo neteisėti veiksmai neužtikrinant pareiškėjui švarios kalinimo aplinkos yra susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su pareiškėjo reikalaujama atlyginti neturtine žala. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovo apeliacinio skundo teiginys, jog pareiškėjui diagnozuotas blakių sukandimas jokių sveikatai neigiamų pasekmių jam nesukėlė, atmestinas kaip nepagrįstas.

20. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog gyvenamojoje sekcijoje nebuvo įrengta tinkama ventiliacija, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs aplinkybių dėl vėdinimo gyvenamojoje sekcijoje ir šiuo aspektu savo skundo bei prašomos priteisti neturtinės žalos negrindė. Atitinkamai pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo šiuo aspektu nagrinėti pareiškėjo skundą, o remiantis ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas šių pareiškėjo apeliaciniame skunde naujai dėstomų argumentų nevertina.

21. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas apeliaciniuose skunduose taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pareiškėjui iš atsakovo priteistu neturtinės žalos atlyginimu: pareiškėjas mano, kad teismo jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra adekvatus dėl byloje nustatytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms, t. y. yra per mažas, o atsakovas mano, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Šiame kontekste pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Šiuo aspektu kartu akcentuotina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.

22. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą ir visumą nustatytų aplinkybių, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi vien pažeidimų pripažinimo, įvertinus jų trukmę ir mastą, nepakanka pažeistai teisei apginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje esančią medžiagą, į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuotų pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, gyvenimo lygį ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nei pareiškėjas, nei atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 500 Eur suma nelaikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

23. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius