f1eb1879-9d21-4dc4-907d-28cbdfc83edc · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė bylÄ Nr. e2YT-6697-476/2020 Teisninio proceso Nr. 2-36-3-00125-2020-6 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 10 d. Raseiniai Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų teisėja Irena Narbutienė, sekretoriaujant Linai Indilienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. L., pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei Raimondai Klimienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. L. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, V.

L., R. K., A. Z.. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu praÅ¡ydamas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ gavimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po J. A. mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ priėmė jos sÅ«nus J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė senelė, tėvo mama J.

A. Testamento J. A. nepaliko, po jos mirties liko asmeniniai, atminčiai skirti daiktai. Turto, kuriam bÅ«tų reikalinga teisinė registracija, J. A. savo mirties dienÄ neturėjo. BÅ«dama gyva J. A. tuometinei Agrarinės reformos tarnybai buvo pateikusi praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ - 3,01 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini)bei iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ dėl žemės sklypo grÄ Å¾inimo ekvivalentine natÅ«ra, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam - 2,16 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Nuosavybės teisės į 2,16 ha žemės sklypÄ J. A. buvo atkurtos jau po jos mirties, 2004-10-27 Kauno apskrities sprendimu Nr.72/19858, ir įregistruotos J. A. vardu. Minėtame sprendime nurodyta, kad sprendimas perduodamas J. A. turtinių teisių perėmėjams. J. A. buvo pareiÅ¡kėjo tėvo J. L. motina. Tėvas J. L. gimė (duomenys neskelbtini), jo gimimo dokumentuose nurodyta motina J. P., tėvas A. L.. Mirus A. L., (duomenys neskelbtini) mama iÅ¡tekėjo už K. A. ir mirė bÅ«dama A. PareiÅ¡kėjo tėvas, o J.

A. sÅ«nus, J. L. mirė (duomenys neskelbtini). PalikimÄ po tėvo mirties pareiÅ¡kėjas yra priėmęs per įstatymo nustatytÄ terminÄ . Tačiau J. L. nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo po savo motinos J. A. mirties, todėl jis negali įgyvendinti savo teisės į tÄ dalį palikimo, kuriÄ faktiniu valdymu tėvas priėmė, o bÅ«tent į žemės sklypÄ , nuosavybės teisės į kurį buvo atkurtos jau po J. A. mirties. J. L. po motinos mirties valdė ir tvarkė likusį turtÄ , kurį tuo metu sudarė jos asmeniniai ir atminčiai skirti daiktai, be to, jis rÅ«pinosi nuosavybės teisių atkÅ«rimo dokumentais, prižiÅ«rėjo žemės sklypÄ .

Nors nuosavybės teisės nebuvo atkurtos, J. A. buvo iÅ¡reiÅ¡kusi savo valiÄ persikelti žemę į (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijÄ , ir preliminariais matavimais J. L. buvo žinomos grÄ Å¾intino žemės sklypo ribos. Galimai dėl amžiaus, įstatymų nežinojimo J. L. laiku nesikreipė į notarų biurÄ su pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ , nors faktiÅ¡kai valdė ir tvarkė visÄ po savo mamos mirties likusį turtÄ , įskaitant žemę, iÅ¡saugojo nuosavybės teisių atkÅ«rimo dokumentus.

J. L. VÄ® Registrų centre įregistravo J. A. vardu 2,16 ha žemės sklypÄ . Kadangi dokumentais negali įrodyti, kad jo tėvas J. L. priėmė palikimÄ po motinos J. A., kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. J. A. be J. L., buvo susilaukusi dar dviejų vaikų: sÅ«naus Z. ir dukters S. Ä® procesÄ suinteresuotais asmenimis įtraukė mirusio Z. L. dukrÄ R. K. ir sÅ«nų V. L., bei mirusios S. dukrÄ A. Z., kad jie teismui galėtų pareikÅ¡ti savo nuomonę Å¡iuo klausimu.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog sutinka, kad teismas sprendimÄ priimtų savo nuožiÅ«ra, prašė bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Liudytojas A. D. parodė, kad J. L. (duomenys neskelbtini) kaime valdė 2,16 ha žemės sklypÄ . Sklypas buvo registruotas mamos vardu, bet ir po mamos mirties jis tuo sklypu rÅ«pinuosi kaip savu. Liudytojas V. U. parodė, kad po mamos J. A. mirties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje rÅ«pinosi tik J.

L.. Jis jo praÅ¡ydavo žemę suarti, iÅ¡kultivuoti, apsėti. Jis dokumentų nematė, bet buvo įsitikinęs, kad Å¡i žemė registruota J. L. vardu. J. L., faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ , palikimÄ priėmė. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti atitinkamÄ juridinį faktÄ .

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. L. mirė (duomenys neskelbtini). Iš gimimo ir santuokos liudijimų nustatyta, kad E. L. yra J. L. ir O. L. sūnus. Iš santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad K. A. ir J.

P. L. sudarė santuokÄ (duomenys neskelbtini). IÅ¡ gimimo įraÅ¡o nustatyta, kad J. L. yra J. P. sÅ«nus. IÅ¡ mirties liudijimo matyti, kad J. A. mirė (duomenys neskelbtini). IÅ¡ mirties liudijimo matyti, kad K. A. mirė (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Raseinių rajono 1 – ojo notarų biuro pažymėjimo matyti, kad dėl J. A. mirties turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. IÅ¡ medicininio mirties liudijimo matyti, kad O. L. mirė (duomenys neskelbtini) iÅ¡ VÄ® registrų centro iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad J.

A. nuosavybės teise priklauso 2,16 ha žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2004 m. spalio 27 d. Kauno apskrities sprendimu Nr.72/19858 atkurtos nuosavybes teises į 3,01 ha žemės sklypÄ Raseinių r. LakÅ¡tučių k., perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam - 2,16 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi, nagrinėjamu atveju, civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Å ie veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 str.). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, liudytojų A. D. ir V. U. parodymų matyti, kad po J. A. mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ priėmė jos sÅ«nus J. L.. Jis po motinos J. A. mirties faktiÅ¡kai valdė likusį turtÄ , kurį tuo metu sudarė jos asmeniniai ir atminčiai skirti daiktai, be to, jis rÅ«pinosi nuosavybės teisių atkÅ«rimo dokumentais, prižiÅ«rėjo žemės sklypÄ , nes jam buvo žinomos grÄ Å¾intino žemės sklypo ribos.

J. L. po motinos J. A. rÅ«pinosi likusiu turtu kaip savu. Palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais sutikimÄ ir siekį įgyti visas teises į palikimÄ ir prisiėmimÄ visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iÅ¡ palikimo. Suinteresuoti asmenys sutinka su pateiktu pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu ir neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, t. y. kad po J. A. (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ priėmė J.

L., miręs (duomenys neskelbtini). Prašomas nustatyti juridinis faktas sukels teisines pasekmes (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po J. A., mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ priėmė jos sÅ«nus J.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini). Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus. Teisėja Irena Narbutienė