f1e73db0-1fa2-44a6-be6d-d83bb327e44c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                              Civilinė byla Nr. 2-1615/2014     Procesinio sprendimo kategorijos: 106.4                                                     (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 3 d.  Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas ViÅ¡inskis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal apelianto A.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties, kuria pareiÅ¡kėjų A. B. ir V. B. ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiems asmenims, n u s t a t ė :I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai A. B. ir V. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, pareikÅ¡tu atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai L. L. dėl Lietuvos Respublikos teismų tyčinio bylų vilkinimo ir atsisakymo vykdyti įsiteisėjusias Lietuvos teismų nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1226-603/2013 ir dėl to padarytos žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 18 d. nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjams terminÄ pateikto ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužė 22 d. nutartimi Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų A. B. ir V. B. ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiems asmenims.Teismas nurodė, kad per teismo nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, pareiÅ¡kėjai pateikė analogiÅ¡ko turinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , papildomai motyvuojamoje dalyje nurodydami, kad teisėja A.

R. nuo civilinės bylos nagrinėjimo nenusiÅ¡alino. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjai per teismo nustatytÄ terminÄ nutartyje iÅ¡vardintų ieÅ¡kinio trÅ«kumų nepaÅ¡alino. Pasak teismo, ta aplinkybė, kad prie teisėjos L. L. pareiÅ¡kėjai nurodė ir kitos teisėjos pavardę, nevertintina ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimu, kadangi bylose dėl žalos atlyginimo padarytos neteisėtais teisėjų ar teismo veiksmais, atsakovu gali bÅ«ti valstybė (CK 6.272 str.).

Nustatęs, kad pareiÅ¡kėjai nepaÅ¡alino ieÅ¡kinio trÅ«kumų, teismas pareiÅ¡kėjų pateiktÄ ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiems asmenims. III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu apeliantas A. B. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimÄ kitos apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės, o teisėjos A. R. atžvilgiu priimti atskirÄ jÄ nutartį. Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Skundžiama nutartimi pažeisti CPK 5, 6, 7, 13 ir 17 straipsniai, nes netinkamai taikomas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas.

Šioje byloje net nebuvo vykdoma Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužė 22 d. nutartis ir minėtų nutarčių pagrindu nebuvo pateiktas patikslintas ieškinys šioje byloje, kaip nepagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje. 2014 m. birželio 12 d. buvo pateiktas naujas ieškinys tam, kad būtų iškelta nauja civilinė byla ir užkirstas kelias tyčiniam nusikalstamam Vilniaus apygardos teismo ir teisėjos A.

R. piktnaudžiavimu tarnyba. Todėl skundžiama neteisinga nutartis yra naikintina, o ieÅ¡kinys perduotinas kitam apygardos teismui nagrinėti klausimÄ iÅ¡ naujo naujoje civilinėje byloje.

2. Nutartimi pažeidžiamas bendras objektyvaus ir neÅ¡aliÅ¡ko civilinės bylos nagrinėjimo teismuose principas, nes niekas negali bÅ«ti teisėju savo paties byloje. Net jei civilinę bylÄ nagrinėja kitas to paties teismo teisėjas, tai bylÄ nagrinėjantis teisėjas turi vertinti kolegos darbÄ , todėl sprendimo turiniui įtakos gali turėti subjektyvus pobÅ«džio nuostatos ir kriterijai. Todėl neteisinga nutartis, kuriÄ priėmė pats Vilniaus apygardos teismas ir jo teisėja A. R. patys prieÅ¡ save yra naikintina, o klausimas perduodama kitos apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo naujoje civilinėje byloje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria pareiÅ¡kėjų A. B. ir V. B. ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjų ieÅ¡kinį laikė nepaduotu konstatavęs, kad nebuvo paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumai (CPK 115 str. 3 d.). Apeliantas neginčija, kad jis nepaÅ¡alino įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartimi nustatytų ieÅ¡kinių trÅ«kumų.

Skundžiamos nutarties neteisėtumÄ apeliantas grindžia argumentu, kad jis neÅ¡alino ieÅ¡kinio trÅ«kumų, o pateikė naujÄ ieÅ¡kinį kitiems atsakovams, kuris turėjo bÅ«ti nagrinėjamas atskiroje (naujoje) byloje. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio pagrindu, pateiktame ieÅ¡kinyje atsakovais nurodydami Lietuvos RespublikÄ , Vilniaus apygardos teismÄ ir teisėjÄ L. L.. Pateiktu ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kėjai prašė pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas ir teisėja L.

L. bei Kauno miesto apylinkės teismas ir teisėja V. L. pažeidė pareiÅ¡kėjų teises civilinėje bylose ir neužtikrino įsiteisėjusių Lietuvos Respublikos nutarčių vykdymo; taip pat prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos ieÅ¡kovams padarytÄ Å¾alÄ . Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 18 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovams terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti (nutartis įsiteisėjo 2014 m. gegužės 22 d.).Vilniaus apygardos teisme 2014 m. birželio 18 d. teisme gautas pareiÅ¡kėjų 2014 m. birželio 12 d. ieÅ¡kinys, kurio faktinis pagrindas ir reikalavimai yra analogiÅ¡ki pateiktam pirminiam ieÅ¡kiniui, kuriam teismas nustatė trÅ«kumus.

Nors 2014 m. birželio 12 d. pateiktame ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kėjai be atsakovų Lietuvos Respublikos, Vilniaus apygardos teismo ir teisėjos L. L., papildomai nurodė ir nutartį dėl trÅ«kumų Å¡alinimo priėmusiÄ teisėjÄ A. R., kurios atžvilgiu praÅ¡o priimti atskirÄ jÄ nutartį, tačiau jokių reikalavimų pateiktu ieÅ¡kiniu jai nereiÅ¡kia, minėtos teisėjos veiksmai nesudaro 2014 m. birželio 12 d. pareikÅ¡to ieÅ¡kinio faktinio pagrindo. Be to, kaip apeliantui buvo ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, todėl teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamÄ ieÅ¡kinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (pvz.

Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012 ir kt.). Dėl nurodytų aplinkybių teismas, gavęs pareiÅ¡kėjų 2014 m. birželio 12 d. ieÅ¡kinį, kurio tiek pagrindas, tiek dalykas yra tapatÅ«s pirminiam ieÅ¡kiniui, kuriam nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti, o naujai įtrauktam atsakovui nėra reiÅ¡kiami jokie reikalavimai ir jo veiksmai nesudaro ieÅ¡kinio faktinio pagrindo, be to, naujai įtrauktas atsakovas byloje negali užimti atsakovo procesinės padėties, 2014 m. birželio 12 d. ieÅ¡kinį pagrįstai laikė kaip pateiktÄ Å¡alinant pirminio ieÅ¡kinio trÅ«kumus. Apeliantas taip pat teigia, jog skundžiamÄ bylÄ nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas Vilniaus apygardos teismo teisėjas, kadangi ieÅ¡kiniu keliami ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmų teisėtumo klausimai.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant nuÅ¡alinimo klausimÄ , pripažįstama, kad ieÅ¡kinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali bÅ«ti pripažintas pagrindu konstatuoti Å¡io teismo teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumÄ , nes byloje dalyvaujantys asmenys gali klysti dėl dalyvaujančių byloje asmenų patraukimo ir jų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-30/2010).

Apeliantui nenurodžius pagrindų, kurie leistų manyti teisėjai, nagrinėjusiai civilinės bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ pagal pareiÅ¡kėjų ieÅ¡kinį, buvus Å¡aliÅ¡kai, Å¡ie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo naikinti skundžiamÄ nutartį.CPK 299 straipsnis numato, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylÄ padaro iÅ¡vadÄ , kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirÄ jÄ nutartį ir nusiunčia jÄ atitinkamoms institucijoms ar pareigÅ«nams, informuodamas juos apie pažeidimus.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisėjos A. R. pažeidimų, sudarančių pagrindÄ jos atžvilgiu priimti atskirÄ jÄ nutartį. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:          Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ .          Teisėjas                                                                                                        Vigintas ViÅ¡inskis