f1e6746f-e024-400b-a52f-36d0a2e416fe · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-261-450/2018Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01335-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.20.; 2.4.2.12.2.;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 10 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintas, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V.

M. ir B. M. ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, A. K., tretieji asmenys I. D., R. Å . dėl nuosavybės teisės gynimo, ir             n u s t a t ė :                                                                    I. Ginčo esmėIeÅ¡kovai V. M. ir B. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti ieÅ¡kovams teisę be apribojimų valdyti, naudotis ir disponuoti visu 17,16 ha dydžio žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. neskiriant dalies sklypo keliui į atsakovui A.

K. priklausantį žemės sklypÄ .IeÅ¡kinį grindė tuo, kad ieÅ¡kovai ir tretieji asmenys yra 17,16 ha dydžio žemės sklypo bendraturčiai. 2011 m. žemės sklypo bendraturčiai buvo užsakę kadastrinius matavimus, jie buvo atlikti, bet atsakovas A. K. atsisakė derinti žemės sklypo ribas, motyvuodamas tuo, kad parengtame žemės sklypo plane nėra nurodytas kelias į jam priklausantį žemės sklypÄ . Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius nurodė, kad žemės sklype privalo bÅ«ti nustatytas kelio servitutas.

Atsakovai ne kartÄ yra inicijavę žemės sklypo savininkų patraukimÄ administracinėn atsakomybės už neva kelio sunaikinimÄ , trukdymÄ atsakovui važinėti per ieÅ¡kovų žemės sklypÄ Ä¯ jam priklausančiÄ namų valdÄ ir žemę. Å iais atsakovų veiksmais ribojamos žemės sklypo nuosavybės teisės, nes reikalaujant skirti kad ir nedidelę dalį žemės sklypo keliui, nesant sutartinių ar įstatyminių pagrindų, iÅ¡ esmės reikÅ¡tų realų dalies žemės sklypo paėmimÄ naudoti keliui prieÅ¡ savininko valiÄ .

Tiek VÄ® „Vilniaus regiono keliai“, tiek Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija iÅ¡davė pažymas, kad (duomenys neskelbtini) kaimo ribose nėra nei valstybinės, nei vietinės reikÅ¡mės kelių. Kelio iki A. K. sodybos per ieÅ¡kovų žemę niekada nebuvo ir dabar nėra. A. K. pradėjo važinėti pro žemės sklypÄ , vežti žvyrÄ , iÅ¡mindė keliukÄ . Atsakovas turi kitÄ pravažiavimÄ , per kurį važinėja. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu su ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypÄ atkurtos O.

Å . ir K. K. vardu, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 81-8439 ir sprendimu Nr. 81-8438. Pagal 1993 m. rugpjūčio 25 d. inžinieriaus V. Å . parengtÄ Å¾emės sklypo Nr. 17-1 (17,16 ha ploto), priklausiusio K. K. ir O. Å ., abrisÄ matyti, kad žemės sklype buvo numatyti du keliai - nuo sklypo vakarinės dalies iki rytinės ir nuo pietinės sklypo ribos link žemės sklype esančių pastatų. AnalogiÅ¡kai abrise nurodytiems keliams. IeÅ¡kovų teismui teikiamame plane, kurį 2011 m. vasario 17 d. parengė UAB „Geodarbai“, Å¡ie keliai taip pat parodyti, pavadinant juos ne keliu, o taku.

Ginčo vieta yra priskiriama vietinės reikÅ¡mės vietiniam miÅ¡ko keliui. Å is faktas nustatytas 2013 m. sausio 31 d. Ukmergės rajono apylinkės teismui iÅ¡nagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. A2.2-42-517/2013. IeÅ¡kovė V. M. taip pat buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 45 str. 1 d. kaip savavaliÅ¡kai užtvėrusi keliÄ , administracinė byla Nr. II-58-764/2012. Å iose administracinių teisės pažeidimų bylose nustatytos faktinės aplinkybės dėl kelio buvimo yra reikÅ¡mingos.Atsakovas A.

K. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad pagal žemės sklypų planÄ vienintelis pravažiavimo kelias prie jo sklypo eina per kaimyninį ieÅ¡kovų sklypÄ Nr.

17. Å io kelio plotis (4 m) ir ilgis (600 m) nėra įskaičiuoti į ieÅ¡kovams asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotÄ . Nepaisant to, ieÅ¡kovai naudojasi minėtu keliu kaip nuosava žeme ir neleidžia per jį važinėti. Atsakovo žemės sklypÄ sėjantis su pagrindiniu keliu keliukas, einantis per ieÅ¡kovų sklypÄ Nr. 17, yra vidaus kelias, kuris nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, bet yra vienintelis įmanomas bÅ«das atsakovui patekti į jo žemę.

Dabar į sodybÄ atsakovas važiuoja kitu keliu, pro Pranckevičiaus sodybÄ ir per kitÄ sklypÄ , kurio savininko neįvardijo, tuo keliu jam leista naudotis, šį keliÄ suformavo pats atsakovas Å¡iek tiek pažvyravęs. Jam patogiau važiuoti į savo žemės sklypÄ nuo Želvos pusės pro ieÅ¡kovų sklypÄ , nei iÅ¡ Tolučių. Atsakovas yra Å«kininkas, todėl keliais dažnai važiuoja ir su traktoriais.Trečiasis asmuo R. Å . su ieÅ¡kiniu sutiko ir nurodė, kad sklypo dalį paveldėjo, kelio klausimas keliamas nebuvo, aplinkui gyveno giminės, todėl kur buvo patogiau ten ir ėjo.

Dokumentuose nėra nurodyta apie jokį servitutÄ . Jokios kalbos matuojant žemę apie servitutÄ nebuvo, jis su savo motina O. Å . visur dalyvavo kartu.II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmėUkmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir nustatė, kad 17,16 ha dydžio žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo savininkai turi teisę be apribojimų valdyti, naudotis ir disponuoti visÄ Å¾emės sklypÄ , neskiriant dalies sklypo keliui į atsakovui A.

K. priklausantį žemės sklypÄ ; ieÅ¡kovo B. M. naudai iÅ¡ atsakovų priteisė po 289,62 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir po 20,50 Eur žyminio mokesčio; iÅ¡ atsakovų valstybės naudai priteisė po 34,86 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 17,16 ha (žemės Å«kio naudmenų plotas 5,7000 ha, iÅ¡ jo ariamos žemės plotas 1,8200 ha, iÅ¡ jo pievų ir natÅ«ralių ganyklų plotas 3,8800 ha, miÅ¡ko žemės plotas 10,7600 ha, užstatyta teritorija 0,1000 ha, kitos žemės plotas 0,5000 ha).

Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Sklypo nuosavybės teisė registruota: ¼ dalis trečiojo asmens I. D. vardu paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu; ¼ dalis trečiojo asmens R. Å . vardu paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu; 1/6 dalis ieÅ¡kovo B. M. vardu rentos sutarties pagrindu; 1/3 dalis V. M. vardu paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Ä®raÅ¡ytos specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos:

XXVI. MiÅ¡ko naudojimo apribojimai, įregistravimo pagrindas apskrities virÅ¡ininko sprendimai 1998-11-12 Nr. 81-8438; 81-8439. IÅ¡ žemės sklypų, skiriamų privačiam Å«kiui steigti arba nuomai ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akto 1993 m. rugpjūčio 22 d. teismas nustatė, kad K. K. ir O. Å . suteikti privačiai nuosavybei bendrÄ jungtinį žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) 17,16 ha žemės sklypo Nr. 17 ribos parodytos, pastatyti 8 laikini matavimo ženklai gretimybėje su (duomenys neskelbtini) girininkija.

Žemės sklypo ribose esamų ar projektuojamų vietinių kelių priklausomybė ir kategorija (plotis m.) – įrašų nėra. Iš ūkininko K. K. ir O. Š. skl. Nr. 17-2 kontūrų plotų skaičiavimo žiniaraščio matyti, kad žemės sklype, kurio surištas plotas yra 17,16 ha, yra atžymos pieštuku: kelias 4 m., įsiterpusių kontūrų plotas 0,13 ha ir 0,11 ha (-0,24 ha). Iš (duomenys neskelbtini), K. K. ir O. Š. skl. Nr. 17, ribų nustatymo abriso, žemės reformos preliminaraus žemėtvarkos projekto matyti, kad ginčo kelias pažymėtas punktyrinėmis linijomis.

IÅ¡ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimo 1998 m. lapkričio 12 d. Nr. 81-8439 matyti, kad O. Å . atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį, 5,90 ha žemės, 2,84 ha miÅ¡ko, grÄ Å¾inant natÅ«ra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkiais O. Å .-8,74 ha, K. K.-8,74 ha, bendrÄ 17,48 ha žemės sklypÄ . Specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos ir servitutai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 (su vėlesniais pakeitimais) II, XXVI punktų reikalavimai.

Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 343 reikalavimai. IÅ¡ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimo 1998 m. lapkričio 12 d. Nr. 81-8438 matyti, kad K. K. atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį, 5,90 ha žemės, 2,84 ha miÅ¡ko, grÄ Å¾inant natÅ«ra bendrosios nuosavybės teise su Å¡iais bendrasavininkiais O. Å .-8,74 ha, K. K.-8,74 ha, bendrÄ 17,48 ha žemės sklypÄ . Specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos ir servitutai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 (su vėlesniais pakeitimais) II, XXVI punktų reikalavimai.

Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 343 reikalavimai. Iš atsakovo A. K. pranešimo 2011 m. sausio 26 d. UAB „Geodarbai“ direktoriui matyti, kad atsakovas su sklypo atliktais matavimais nesutinka, nes žemės sklype pažymėtas kelias yra savivaldybės (žemės reformos žemėtvarkos projektas savivaldybės lygmens bendro naudojimo kelias), todėl matuojamas sklypas turi būti pamatuotas trimis sklypais ir kelias išimtas iš matuojamo ploto. Iš UAB „Geosirus“ paaiškinamojo rašto matyti, kad atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių metu nustatyta, kad žemės sklypo plane pažymėtos ribos atitinka faktiškai naudojamas žemės ribas bei išlikusius riboženklius.

Nekilnojamojo turto registre užregistruotas plotas 17,16 ha, po kadastrinių matavimų nustatytas plotas 16,9927 ha. Matuojamame žemės sklype bendras kelių plotas - 0,1615 ha (žvyruotas privažiavimas iki esamų pastatų, takai iki gretimų žemės sklypų: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas A. K.) bei kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas V. D.). Žemės sklypo ploto paklaida, atlikus kadastrinius matavimus yra ne didesnė negu maksimali leistina. Iš Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus pažymos matyti, kad vietinės reikšmės miško keliai buvo palikti kaip valstybiniai žemės plotai, išjungti iš atkuriamo žemės sklypo ploto.

Žemės reformos žemėtvarkos projektas yra pagrindinis dokumentas, kuriame nurodytas kelių tinklas.Teismas taip pat nustatė, kad iÅ¡ Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimo dėl vietinių kelių, gatvių ir kitų susisiekimo komunikacijų, objektų sÄ raÅ¡o patvirtinimo 2013 m. balandžio 25 d. Nr. 7-91, vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių iÅ¡dėstymo žemėtvarkos schemos matyti, kad ieÅ¡kovų ginčo kelias neįraÅ¡ytas į vietinės reikÅ¡mės kelių sÄ raÅ¡us.

IÅ¡ 2016 m. lapkričio 9 d. servituto sutarties matyti, kad servituto davėjai yra B. M., R. Å ., I. D., V. M. servituto turėtojui AB „Energijos skirstymo operatorius“ nustatė servitutÄ Å¾emės sklype, kurio bendras plotas 1085 kv. m.; teismas nepasisakė Å¡io servituto atžvilgiu, nes ieÅ¡kovai jo neginčijo.Pasak teismo, vietinės reikÅ¡mės keliai, naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į vieÅ¡uosius kelius, kuriems priskirti keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamÄ sias vietoves, sÄ vartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultÅ«ros paminklus bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikÅ¡mės keliams (Kelių įstatymo 3 str. 3 d. 1 p.) ir vidaus kelius, kurie priskirti juridinių ir ar fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai, t. y. miÅ¡kų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių , ribotų teritorijų-kiemų keliai ir visi kiti keliai , nepriskirti vieÅ¡iesiems keliams (Kelių įstatymo 3 str. 3 d. 2 p.).

Kelių įstatymo 4 straipsnio, reglamentuojančio kelių suskirstymÄ pagal nuosavybės formas, 1 dalis nustato, kad keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, juridiniams ir fiziniams asmenims, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai, valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. IÅ¡ to kas iÅ¡dėstyta, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡asis kelias gali priklausyti tik savivaldybėms, o fiziniams asmenims gali priklausyti tik vidaus keliai.Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, jog kelias yra kokiu nors bÅ«du iÅ¡skirtas (iÅ¡jungtas) iÅ¡ ieÅ¡kovams bei tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo.

Tik ūkininko K. K. ir O. Š. skl. Nr. 17-2 kontūrų plotų skaičiavimo žiniaraštyje matyti, kad žemės sklype, kurio surištas plotas yra 17,16 ha, yra atžymos pieštuku: kelias 4 m., įsiterpusių kontūrų plotas 0,13 ha ir 0,11 ha (-0,24 ha), kurios neįrodo išskirto kelio buvimo žemės sklype. Iš UAB „Geosirus“ paaiškinamojo rašto matyti, kad atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių metu nustatyta, kad žemės sklypo plane pažymėtos ribos atitinka faktiškai naudojamas žemės ribas bei išlikusius riboženklius.

Nekilnojamojo turto registre užregistruotas plotas 17,16 ha, po kadastrinių matavimų nustatytas plotas yra 16,9927 ha. Matuojamame žemės sklype bendras kelių plotas-0,1615 ha (žvyruotas privažiavimas iki esamų pastatų, takai iki gretimų žemės sklypų: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas A. K.), bei kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas V. D.). Žemės sklypo ploto paklaida, atlikus kadastrinius matavimus yra ne didesnė negu maksimali leistina, kuri įrodo, kad žemės sklype nėra išskirto (išjungto) vietinės reikšmės miško kelio, o žemės plotas po kadastrinių matavimų sumažėjo iki 16,9927 ha.

IÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu 2016 m. gruodžio 20 d. teismas nustatė, kad žemės sklype, plotas 17,16 ha, faktiÅ¡kai kelio nėra - tai tik iÅ¡važinėtos vėžės per žemės sklypÄ , kelio sankasų taip pat nėra. Atsakovas A. K. į savo sklypÄ važiuoja nuo (duomenys neskelbtini) pusės esančiu geresniu keliu, kurį dar ir pats pagerino, todėl teismas pripažino, kad atsakovo teisė privažiuoti prie savo žemės sklypo nėra pažeista. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas, gindamas savo teises, nepateikė prieÅ¡ieÅ¡kinio byloje.

Liudytojas A. J. G. paliudijo, kad keliuko tarp sodybų nebuvo, jis dirba elektriku, nuo pastotės pas Miliauskus ateidavo pėsčias, per darÅ¾Ä nevažiuodavo. Liudytojas V. V. paliudijo, kad toje vietoje buvo natÅ«raliai iÅ¡važinėtas kelias. Liudytojas A. B. paliudijo, kad rengiant žemės sklypo planÄ buvo prasidėję ginčai, punktyrinė linija abrise žymi tiek keliÄ , tiek ir takÄ . Teismas nustatė, kad nėra jokių duomenų ir apie tai, kad yra nustatyti kokie nors apribojimai ir specialiosios sÄ lygos dėl žemės sklype esančio kelio ir konstatavo, jog žemės sklype esantys takai yra ieÅ¡kovų bei trečiųjų asmenų privati nuosavybė.

Kelias teismo sprendimu nėra naikinamas kaip statinys bei nesudaro sÄ lygų naikinti jį ateityje, sprendžiama tik dėl kelio statuso, atsižvelgiant į nuosavybės formÄ . Teismas pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos argumentai, kad 2013 m. sausio 31 d. Ukmergės rajono apylinkės teismui iÅ¡nagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. A2.2-42-517/2013 bei administracinę bylÄ Nr. II-58-764/2012, kurioje ieÅ¡kovė V. M. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 45 str. 1 d. kaip savavaliÅ¡kai užtvėrusi keliÄ nustatytos faktinės aplinkybės dėl kelio buvimo yra reikÅ¡mingos, atmestini, nurodant, kad Å¡ios iÅ¡nagrinėtos bylos nėra prejudiciniai faktai, nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ .

Remiantis tuo kas iÅ¡dėstyta, teismas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkino.Teismas iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteisė 579,24 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir 41 Eur žyminio mokesčio B. M. naudai; iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteisė po 34,86 Eur turėtų paÅ¡to iÅ¡laidų Valstybei.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiApeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti.

Ginčo kelias priskirtinas vietinės reikÅ¡mės vidaus keliui. Remiantis žemės sklypo projektu Nr. 17, buvusių savininkų nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje esančiais dokumentais: žemės reformos preliminariniu žemėtvarkos projektu, žemės sklypų planais, sklypo kontÅ«rų plotų skaičiavimo žiniaraščiu, bei vėliau parengtu (duomenys neskelbtini) k.v. žemės reformos žemėtvarkos projektų planais, valstybės iÅ¡perkamos ir neprivatizuojamos žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinio planu, darytina iÅ¡vada, kad sklype yra įsiterpęs 4 m pločio, bendro naudojimo kelias, kuris, atkuriant nuosavybės teises, į Å¡io žemės sklypo plotÄ nebuvo įskaičiuotas.

Sklypo (proj. Nr.

17) plotų skaičiavimo žiniaraštyje 1998 m. liepos 24 d. nurodyta, kad 4 m. kelias - 0,13 ha ir 0,11 ha (viso 0,24 ha plotas) yra įsiterpęs. Iš žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad kadastro duomenų nustatymo data 1998 m. liepos 27 d., žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties ir jį sudaro šios žemės ūkio naudmenos: ariamos žemės plotas 1,8200 ha, pievų ir natūralių ganyklų plotas - 3,8800 ha, miško žemės plotas 10,76 ha užstatyta teritorija, vandens telkinių plotas 0,10, kitos žemės plotas - 0,50 ha (kita žemė yra plotai, kuriuos sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, pažeista ir nenaudojama žemė).

Taigi pagal nekilnojamojo turto registro duomenis į žemės sklypo sudėtį kelias neįeina. Į žemės sklypo sudėtį neįeina kelias, jis niekada nepriklausė ieškovams, o priklauso Lietuvos valstybei, todėl ginčo žemės sklype esantis kelias galėtų tapti privačia nuosavybe tik jei, valstybinės žemės patikėtiniui ir žemės sklypų savininkams nusprendus, kad šis kelias nereikalingas, būtų parduotas ieškovams kaip įsiterpęs žemės plotas.Žemės sklypo kadastro duomenys buvo nustatyti 1998 m. liepos 27 d., atliekant preliminarius matavimus, atliekant kadastrinius matavimus tikslesniais geodeziniais matavimo prietaisais, žemės sklypo ribos nekeičiamos, tačiau pamatuoto sklypo plotas gali skirtis.

Tai kad žemės sklypas, atlikus kadastrinius matavimus, nustatytas 16,9927 ha (įskaitant keliÄ ), nepatvirtina, kad atliekant žemės sklypo preliminarius matavimus, buvo įskaičiuotas į žemės sklypÄ kelias.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai V. M. ir B. M. prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. K. K. nuosavybės teisių atkÅ«rimo archyvinėje byloje, 1998 m. vasario 20 d. Nuosavybės teisės atkÅ«rimo į žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius, juridinėje ir techninėje dokumentacijoje, kadastrinių matavimų byloje, kuriÄ atliko VÄ® Valstybinis žemėtvarkos institutas, duomenys skiriasi, jie taisyti.

Žemės sklypo abrisas - ranka padarytas vietovės brėžinys arba kontÅ«ras, kuriame pažymėti iÅ¡matuoti atstumai ir kiti duomenys, reikalingi tiksliam planui sudaryti, savininkui nebuvo įteikti kartu su matininku iÅ¡matuoto sklypo ir pieÅ¡tuku nubraižyto brėžinio kopija. Savininkai ir su kitais pataisymais supažindinti nebuvo. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje parodymus davė inžinieriaus V. B., žemėtvarkininkas A. B., kurie paaiÅ¡kino, kad buvo suformuotas vientisas 17,16 ha dydžio žemės sklypas, kelio per Å¡i sklypÄ nebuvo, liudytojai buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo.

VĮ „Vilniaus regiono keliai“ bei Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija išdavė pažymas, kad (duomenys neskelbtini), nėra nei valstybinės, nei vietinės reikšmės keliu. Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus pažymos matyti, kad vietinės reikšmės miško keliai buvo palikti kaip valstybiniai žemės plotai, išjungti iš atkuriamo žemės sklypo ploto. Žemės reformos žemėtvarkos projektas yra pagrindinis dokumentas, kariame nurodytas kelių tinklas.

IÅ¡ Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimo dėl vietinių kelių, gatvių ir kitų susisiekimo komunikacijų, objektų sÄ raÅ¡o patvirtinimo 2013 m. balandžio 25 d. Nr. 7-91, vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių iÅ¡dėstymo žemėtvarkos schemos matyti, kad ginčo kelias neįraÅ¡ytas į vietinės reikÅ¡mės kelių sÄ raÅ¡us. Tik atsakovo ir O. Å . skl. Nr. 17-2 kontÅ«rų plotų skaičiavimo žiniaraÅ¡tyje matyti, kad žemės sklype, kurio suriÅ¡tas plotas yra 17,16 ha, yra atžymos pieÅ¡tuku: kelias 4 m., įsiterpusių kontÅ«rų plotas 0,13 ha ir 0,11 ha (-0,24 ha), kurios neįrodo iÅ¡skirto kelio buvimo žemės sklype.

Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatyta, kad žemės sklypo plane pažymėtos ribos atitinka faktiÅ¡kai naudojamas žemės ribas bei iÅ¡likusius riboženklius. Nekilnojamojo turto registre užregistruotas plotas 17,16 ha, po kadastriniu matavimu nustatytas plotas yra 16,9927 ha. Matuojamame žemės sklype bendras kelių plotas - 0,1615 ha. Žemės sklypo ploto paklaida, atlikus kadastrinius matavimus yra ne didesnė negu maksimali leistina, kuri įrodo, kad žemės sklype nėra iÅ¡skirto (iÅ¡jungto) vietinės reikÅ¡mės miÅ¡ko kelio, o žemės plotas po kadastrinių matavimų sumažėjo iki 16,9927 ha.Atsakovas pradėjo važinėti pro žemės sklypÄ , vežti žvyrÄ , iÅ¡mindė keliukÄ , nors turi savo pravažiavimÄ , per kurį ir važinėja, pro kitÄ pusę.

Teismas tik konstatavo faktus, kad ieÅ¡kovų sklype servitutų nėra, jis objektyviai ir negali bÅ«ti nustatytas, nes nėra teisinio pagrindo apriboti ieÅ¡kovų teises.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai V. M. ir B. M. prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . BÅ«tų galima daryti prielaidÄ , jog buvusi iÅ¡važinėta sklypo dalis galėjo bÅ«ti priskirtina vietinės reikÅ¡mės kelių porÅ«Å¡iui - vidaus keliams, tačiau tam, kad jÄ bÅ«tų galima pripažinti vidaus keliu, jai privalėjo bÅ«ti suteiktas numeris ir pavadinimas bei nurodytas tokių kelių sÄ raÅ¡as, kurį privalėjo patvirtinti savivaldybės taryba.

Byloje esantys dokumentai (VÄ® „Vilniaus rajono keliai“ 2011 m. sausio 24 d. raÅ¡tas ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2011 m. sausio 24 d. pažyma) neginčytinai patvirtina aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) kaimo ribose vietinės reikÅ¡mė kelio nėra. Nuosavybės teisė buvo atkurta į 17.1600 ha dydžio žemės sklypÄ ir į tokio dydžio daiktÄ nuosavybės teisė yra registruota Å¡iuo metu. 2011 m. atlikus kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, kad realus žemės sklypo plotas yra tik 16.662 ha, įskaitant apeliaciniame skunde nurodomÄ keliÄ (realybėje - iÅ¡važinėtÄ sklypo dalį), todėl apeliacinio skundo teiginys, kad į grÄ Å¾intinÄ Å¾emės sklypo plotÄ nebuvo įskaičiuotas tariamo kelio plotas, yra paneigiamas Å¡iais byloje esančiais įrodymais.

Be to, akivaizdu, kad matavimo paklaida virÅ¡ija maksimaliai leistinÄ , o atmetus kelio plotÄ ji bÅ«tų dar didesnė. Pagal vieÅ¡ojo registro duomenis, „kitos žemės plotas“ yra nurodytas 0.5000 ha ir, įskaitant šį plotÄ , viso žemės sklypo plotas yra 17.1600 ha. TeoriÅ¡kai vertinant, tik 0.5000 ha ploto žemės sklypo dalyje galėtų bÅ«ti įskaičiuojamas kelias, tačiau jeigu taip ir bÅ«tų, tai bÅ«tų galima kalbėti tik apie kelio servituto, bet ne apie kelio kaip civilinių teisinių santykių objekto buvimÄ .

Sprendimas yra konkretus, nes ieÅ¡kovų teisė naudotis žemės sklypu nėra ginčijama, o ginčas kilo tik dėl jame esančio vidaus kelio. Vien tai, kad atsakovas A. K. atsisakė suderinti 2011 m. atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, įrodo, jog ieÅ¡kovų teisė naudotis žemės sklypu yra ginčijama, dėl ko jie ir kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami pripažinti, kad jie turi teisę be apribojimų valdyti, naudotis ir disponuoti visu 17.1600 ha dydžio žemės sklypu.Atsakovas A.

K. ir tretieji asmenys I. D. bei R. Å . atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Byloje ginčas kilo dėl ieÅ¡kovų teisės reikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį, siekiant apginti nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. IeÅ¡kovai tvirtina, kad jų žemės sklype nėra vietinės reikÅ¡mės kelio, todėl atsakovas be jokio teisėto pagrindo važiuoja į savo žemės sklypÄ per ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ ir taip pažeidžia ieÅ¡kovų teises, naudodamasis ieÅ¡kovams ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

Tuo tarpu atsakovai teigia, kad į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ yra įsiterpęs vietinės reikÅ¡mės vidaus kelias, kuris į žemės sklypo sudėtį neįeina, jis niekada nepriklausė ieÅ¡kovams, o priklauso Lietuvos valstybei, todėl ginčo žemės sklype esantis kelias galėtų tapti privačia nuosavybe tik jei, valstybinės žemės patikėtiniui ir žemės sklypų savininkams nusprendus, kad Å¡is kelias nereikalingas, bÅ«tų parduotas ieÅ¡kovams kaip įsiterpęs žemės plotas.Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė yra neliečiama.

AiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiÅ¡kia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų Å¡ių jo teisių, o valstybė turi pareigÄ ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jÄ . CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti.

Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pareikÅ¡damas teisme negatorinį ieÅ¡kinį (CK 4.98 straipsnis). Taigi, negatorinio ieÅ¡kinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises.Ä®rodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).

Ä®rodinėjimo tikslas pasiekiamas tiriant ir vertinant įrodymus. IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas taip pat privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).Savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Å ias teises asmuo įgyja tapdamas savininku. ObjektÄ , į kurį asmuo įgijo nuosavybės teises, Å¡ių teisių turinį galima nustatyti pagal nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ . Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nustatyti CK 4.47 straipsnyje.

Bylos duomenimis, iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovams ir tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo plotas yra 17,16 ha (žemės ūkio naudmenų plotas 5,7000 ha, iš jo ariamos žemės plotas 1,8200 ha, iš jo pievų ir natūralių ganyklų plotas 3,8800 ha, miško žemės plotas 10,7600 ha, užstatyta teritorija 0,1000 ha, kitos žemės plotas 0,5000 ha). Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 81-8439 buvusiai savininkei O.

Å . atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį, 5,90 ha žemės, 2,84 ha miÅ¡ko, grÄ Å¾inant natÅ«ra bendrosios nuosavybės teise su Å¡iais bendrasavininkiais O. Å . - 8,74 ha, K. K. - 8,74 ha, bendrÄ 17,48 ha žemės sklypÄ ; specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos ir servitutai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 (su vėlesniais pakeitimais) II, XXVI punktų reikalavimai; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 343 reikalavimai.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 81-8438 buvusiam savininkui K. K. atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį, 5,90 ha žemės, 2,84 ha miÅ¡ko, grÄ Å¾inant natÅ«ra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkiais O. Å . - 8,74 ha, K. K. - 8,74 ha, bendrÄ 17,48 ha žemės sklypÄ ; specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos ir servitutai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 (su vėlesniais pakeitimais) II, XXVI punktų reikalavimai;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 343 reikalavimai. Žemės sklypo nuosavybės teisė registruota: ¼ dalis trečiojo asmens I. D. vardu paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo 2014 m. gegužės 28 d. Nr. 2-6158 pagrindu; ¼ dalis trečiojo asmens R. Å . vardu paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo 2014 m. gegužės 28 d. Nr. 2-6158 pagrindu; 1/6 dalis ieÅ¡kovo B. M. vardu rentos sutarties 2012 m. sausio 19 d. Nr. 553 pagrindu; 1/3 dalis ieÅ¡kovės V.

M. vardu paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo 2005 m. lapkričio 3 d. Nr. 2980, 2008 m. gegužės 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. IÅ¡ žemės sklypų, skiriamų privačiam Å«kiui steigti arba nuomai ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akto 1993 m. rugpjūčio 22 d. matyti, kad K. K. ir O. Å . suteiktas privačiai nuosavybei bendras jungtinis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, 17,16 ha žemės sklypo Nr. 17 ribos parodytos, pastatyti 8 laikini matavimo ženklai gretimybėje su (duomenys neskelbtini) girininkija.

Žemės sklypo ribose esamų ar projektuojamų vietinių kelių priklausomybė ir kategorija (plotis m.) – įrašų nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad iÅ¡ K. K. ir O. Å . skl. Nr. 17-2 kontÅ«rų plotų skaičiavimo žiniaraščio matyti, jog žemės sklype, kurio suriÅ¡tas plotas yra 17,16 ha, yra atžymos pieÅ¡tuku: kelias 4 m., įsiterpusių kontÅ«rų plotas 0,13 ha ir 0,11 ha (-0,24 ha) bei, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini), K. K. ir O. Å . skl. Nr. 17, ribų nustatymo abriso, žemės reformos preliminaraus žemėtvarkos projekto matyti, kad kelias pažymėtas punktyrinėmis linijomis, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog tai yra suprojektuotas vietinės reikÅ¡mės vidaus kelias.

ReikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant, ar galima daryti prielaidÄ apie kelio toje vietoje buvimÄ , yra ta, kad Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 25 d. sprendime dėl vietinių kelių, gatvių ir kitų susisiekimo komunikacijų, objektų sÄ raÅ¡o patvirtinimo Nr. 7-91, vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių iÅ¡dėstymo žemėtvarkos schemoje, ginčo kelias neįraÅ¡ytas į vietinės reikÅ¡mės kelių sÄ raÅ¡us. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2011 m. sausio 24 d. pažymoje Nr. D2-10 taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ribose vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ojo kelio nėra, o iÅ¡ VÄ® „Vilniaus regiono keliai“ 2011 m. sausio 24 d. raÅ¡to Nr. UK-PJT-8-12 matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaimo ribose nėra ir valstybinės reikÅ¡mės vieÅ¡ojo kelių.

Be to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Ukmergės skyriaus pažymoje dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad vietinės reikÅ¡mės miÅ¡ko keliai buvo palikti kaip valstybiniai žemės plotai, iÅ¡jungti iÅ¡ atkuriamo žemės sklypo ploto. Nors apeliantas teigia, kad į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ yra įsiterpęs vietinės reikÅ¡mės vidaus kelias, tačiau tai pagrindžiančių objektyvių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad keliai nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, savivaldybėms, juridiniams ar fiziniams asmenims.

Valstybinės reikÅ¡mės keliai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumÄ , socialinę ir ekonominę jų reikÅ¡mę, skirstomi į valstybinės reikÅ¡mės ir vietinės reikÅ¡mės kelius (Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vietinės reikÅ¡mės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į:

1) vieÅ¡uosius kelius, jungiančius rajoninius kelius, gyvenamÄ sias vietoves, sÄ vartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultÅ«ros paminklus, taip pat gatves gyvenamosiose vietovėse, jungiamuosius ir kitus kelius, nepriskirtus valstybinės reikÅ¡mės keliams;

2) vidaus kelius, kurie naudojami juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams) (Kelių įstatymo 3 dalis). Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).

Vietinės reikÅ¡mės kelių sÄ raÅ¡us tvirtina savivaldybių tarybos (Kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovo naudotas kelias bÅ«tų įregistruotas vieÅ¡uose registruose bei įteisintas įstatymų nustatyta tvarka, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija bÅ«tų įtraukusi tariamÄ keliÄ Ä¯ savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių sÄ raÅ¡Ä , todėl apelianto ir atsakovo A. K. prielaidos, kad per ieÅ¡kovų žemės sklypÄ eina vietinės reikÅ¡mės vidaus kelias, kuriuo neva gali naudotis atsakovas, nieko nepagrįstos.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal Kelių įstatymo nuostatÄ kelias – tai inžinerinis statinys, kurį sudaro įrenginių kompleksas, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui (Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu nustatė, kad ieÅ¡kovų žemės sklype faktiÅ¡kai kelio nėra - tai tik iÅ¡važinėtos vėžės per žemės sklypÄ , kelio sankasų taip pat nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad tariamas kelias, kuriuo važinėjo atsakovas, neatitinka kelio savybių ir nesudaro pagrindo jį laikyti keliu.Pasak apelianto, tai kad žemės sklypas, atlikus kadastrinius matavimus, nustatytas 16,9927 ha (įskaitant keliÄ ), nepatvirtina, jog atliekant žemės sklypo preliminarius matavimus, buvo įskaičiuotas į žemės sklypÄ kelias, tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus vertina kritiÅ¡kai.

Bylos duomenimis, atlikus ieškovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatyta, kad žemės sklypo plane pažymėtos ribos atitinka faktiškai naudojamas žemės ribas bei išlikusius riboženklius. Nekilnojamojo turto registre užregistruotas plotas yra 17,16 ha, o po kadastrinių matavimų nustatytas plotas - 16,9927 ha. Matuojamame žemės sklype bendras kelių plotas - 0,1615 ha (žvyruotas privažiavimas iki esamų pastatų, takai iki gretimų žemės sklypų (savininkas A. K. bei savininkas V.

D.). Taigi, sutiktina su ieÅ¡kovų atsikirtimais, kad į grÄ Å¾intinÄ Å¾emės sklypo plotÄ buvo įskaičiuotas tariamo kelio plotas, nes matavimo paklaida virÅ¡ija maksimaliai leistinÄ , o atmetus kelio plotÄ ji bÅ«tų dar didesnė.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir atsižvelgdama į įrodymų pakankamumo taisyklę, konstatuoja, kad tiek pirminiuose žemės atkÅ«rinimo dokumentuose, kuriuose buvo atkurtos nuosavybės teisės į Å¡iuo metu ieÅ¡kovams ir tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypÄ , tiek vėlesniuose dokumentuose nebuvo suformuotas ir įteisintas vietinės reikÅ¡mės valstybei priklausantis vidaus bendro naudojimo kelias.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius Å¡ios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , įvertino visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės gynimÄ nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo turinį, spręstina, kad yra pagrindas ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovų naudai priteisiant 600 Eur, t. y. kiekvienam ieÅ¡kovui po 300 Eur.Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,n u t a r i a:Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, kodas 188704927, atsakovams B.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų kiekvienam ieškovui. Teisėjos                                                                       Loreta Bujokaitė                                                                        Asta Radzevičienė                                                                        Rūta Veniulytė-Jankūnienė