f1e52bd0-152e-4de7-9547-e634fcca5f11 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

        Administracinė byla Nr. I-4238-561/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02151-2017-2                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2., 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo,                                                          n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas K. P. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas), priteisti 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo kalinamas Kalėjime. Pažymėjo, kad nuolatos Kalėjime pažeidžiamos galiojančios teisės aktų nuostatos, nes kameros nuolat perpildytos, avarinės bÅ«klės, o gyvenimo sÄ lygos – antisanitarinės. Tvirtino, kad kalint perpildytose kamerose buvo pažeistos jo teisės bei teisės aktų nuostatos, kad kalintis sÄ lygomis, kuriose nesilaikoma nustatytų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas pabrėžė, kad Kalėjime taip pat nebuvo laikomasi ir kitų nustatytų reikalavimų, t. y. kamerose prasta ventiliacija ir apÅ¡vietimas, kamerose nuolat dega Å¡viesa, sanitarinis mazgas nuo kameros atskirtas tik sienele, kamerų lubos ir sienos apsilupusios, iÅ¡duota patalynė sintetinė, o čiužiniai nedezinfekuojami, iÅ¡duotų higienos priemonių nepakanka, valymo priemonės nekokybiÅ¡kos, 1 valandos pasivaikščiojimo gryname ore nepakanka, duÅ¡u pasinaudoti sudaryta galimybė tik kartÄ per savaitę, kameroje nėra karÅ¡to vandens, kameroje ribojama elektra, pilna parazitų, maisto energetinė vertė maža, pastato konstrukcijoje yra asbesto.

Dėl Å¡ių Kalėjimo veiksmų patyrė žalÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, emocinius sukrėtimus, pažeminimÄ , nuolat jautė baimę, apatijÄ , prasidėjo depresija.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimo, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , pažymėdama, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010 m. gegužės 11 d.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 (toliau – ir Ä®sakymas) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2. PaaiÅ¡kino, kad Kalėjimas yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pažymėjo, kad Kalėjimo administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiaus, nes į KalėjimÄ asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.Nurodė, kad skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos.

Susidarius tokiai situacijai, Kalėjimo administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Pabrėžė, kad remontas Kalėjime atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Kamerose nuolatos yra palaikoma Å¡vara ir tvarka, to reikalaujama ir iÅ¡ kalinčiųjų.

Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, Kalėjimas yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolatos atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nurodė, kad kameros įrengtos vadovaujantis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) III skirsnyje nustatyta tvarka.Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Kalėjimo langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Patvirtino, kad laikėsi nustatytos tvarkos dėl pasinaudojimo dušu ir higienos priemonės buvo išduotos visos, kurios pareiškėjui priklausė.Dėl patalynės aprūpinimo, skalbimo ir rūbų džiovinimo nurodė, kad Kalėjime patalynė išduodama pagal normas, nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“.

Pabrėžė, kad laikėsi teisės aktuose nustatytos tvarkos dėl pasivaikščiojimų ir maitinimo organizavimo.Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad Kalėjimo pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 11 000 Eur neturtinės žalos, kuri jam padaryta dėl netinkamų suimtųjų laikymo Kalėjime sÄ lygų, pažeidžiančių Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir Higienos normos reikalavimus (b. l. 1–4). Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas.

Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis.Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Kalėjime buvo laikomas nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2016 m. liepos 13 d. (b. l. 17–18).Ginčui už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2015 m. spalio 31 d. taikytini laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 76:2010), o laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015).

Pagal HN 76:2010 6 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Nei HN 76:2010, nei HN 134:2015 kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, normoje nėra nurodytas. Pagal Ä®sakymo nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Byloje nėra ginčo dėl Kalėjimo atsiliepime teismui pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas nurodytais laikotarpiais (b. l. 17–18).

Pateikti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2016 m. liepos 13 d. pareiÅ¡kėjas 64 dienas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,6 kv. m, t. y. neatitiko Ä®sakymo 1.3.1 punkte nurodyto minimalaus ploto. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių dėl kamerų stygiaus pareiÅ¡kėjo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ nustatytus reikalavimus, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Nagrinėjamu atveju, apibendrinus teisinį reglamentavimÄ bei byloje esančius duomenis apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2016 m. liepos 13 d. (iÅ¡skyrus dienas, kuriomis Ä®sakymo nuostatos nebuvo pažeistos) kalint Kalėjime, buvo pažeista jo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ ), t. y. byloje aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MuÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr.7334/13) apžvelgė savo anksčiau suformuotÄ praktikÄ , kurioje buvo pasisakyta dėl minimalios asmeninės erdvės pagal Konvencijos 3 straipsnį ir jÄ harmonizuodamas pateikė aktualius iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl principų ir standartų, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui, kalėjimuose, kuriuose asmenys apgyvendinami kartu (daugiavietėse kamerose).

EŽTT Å¡iame sprendime akcentavo, kad vertinant kalinimo sÄ lygas ypač svarbu atsižvelgti į kumuliacinį Å¡ių sÄ lygų poveikį, taip pat į konkrečius pareiÅ¡kėjo tvirtinimus. EŽTT pažymėjo, kad kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Stiprios prezumpcijos testas turi bÅ«ti taikomas kaip reikÅ¡minga, tačiau ne nepaneigiama, Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Dėl veiksnių, kurie gali kompensuoti ribotÄ asmeninės erdvės skyrimÄ ir tokiu bÅ«du paneigti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcijÄ , EŽTT pažymėjo, kad tokiems paprastai priskiriami: trumpi, atsitiktiniai ir nereikÅ¡mingi minimalios asmeninės 3 kv. m. erdvės trÅ«kumo epizodai, toks asmeninės erdvės trÅ«kumas buvo lydimas pakankamos judėjimo laisvės už kameros ribų ir tinkamo užimtumo ne kameros patalpose; asmuo kalinamas bendrÄ ja prasme tinkamoje kalinimo įstaigoje ir nėra jokių kitų to asmens kalinimÄ sunkinančių aplinkybių.Pagal Kalėjimo pateiktus duomenis, pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2016 m. liepos 13 d., atskirais periodais, buvo laikytas 64 dienas.

Analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas kamerose Nr. 105, 255 (neįskaitant sanitarinio mazgo), pažymėtina, kad 63 dienas jis buvo laikomas tarp asmenų ir jam teko mažiau nei 3 kv. ploto (nuo 2,9 kv. m iki 2,27 kv. m).Taigi, Å¡iuo atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, kai jam teko mažiau nei 3 kv. m asmeninės erdvės gyvenamojoje kameroje. Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo laikas neužtikrinant minimalaus ploto pagal nacionalinę teisę yra 1 diena, t. y.

Kalėjimas neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad ne tik ploto trÅ«kumas kamerose sukėlė neigiamus iÅ¡gyvenimus, tačiau ir tai, kad kamerose prasta ventiliacija ir apÅ¡vietimas, nuolat dega Å¡viesa, sanitarinis mazgas nuo kameros atskirtas tik sienele, kamerų lubos ir sienos apsilupusios, iÅ¡duota patalynė sintetinė, o čiužiniai nedezinfekuojami, iÅ¡duotų higienos priemonių nepakanka, valymo priemonės nekokybiÅ¡kos, 1 valandos pasivaikščiojimo gryname ore nepakanka, duÅ¡u pasinaudoti sudaryta galimybė tik kartÄ per savaitę, kameroje nėra karÅ¡to vandens, ribojama elektra, pilna parazitų, maisto energetinė vertė maža, pastato konstrukcijoje yra asbesto.Dėl sanitarinio mazgoLaikotarpiu nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2015 m. spalio 31 d. galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele. Vadovaujantis naujausia LVAT praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A257-442/2016, 2016 m. gegužės 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A986-756/2016).

Todėl į Å¡iÄ aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ .Dėl ventiliacijos ir apÅ¡vietimoLietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kalėjimo langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas nustato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.Taigi, kamerų vėdinimas per langus atitinka HN 76:2010 24 punkto bei HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. HN 76:2010 22 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx.

HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Pažymėtina, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras taip pat Å¡ių pažeidimų nėra nustatęs (b. l. 44–45). Kalėjimas teismui pateikė Kalėjimo Ūkio skyriaus praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, jog visose kamerose, kuriuose buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, yra skaidraus stiklo langai, o dirbtinė Å¡viesa yra ne mažesnė kaip 200 lx (b. l. 32). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini nepagrįstais.Dėl kameroje degančios Å¡viesos ir elektros energijos ribojimoKalėjimo direktoriaus 2012 m. rugsėjo 20 d.

įsakymu Nr. 1-109 patvirtinta Kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkė (toliau – ir Dienotvarkė), kuri reglamentuoja nepertraukiamÄ miegÄ darbo dienomis nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir poilsio bei Å¡venčių dienomis nuo 23.00 val. iki 7.00 val. Teismo vertinimu, yra pagrįsta tai, kad Dienotvarkėje numatytu metu, t. y. darbo dienomis nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir poilsio bei Å¡venčių dienomis nuo 23.00 val. iki 7.00 val. elektros tiekimas yra ne visiÅ¡kai nutraukiamas, o tik apribojamas jo tiekimas į kiÅ¡tukinius lizdus, taip siekiant užtikrinti asmenų teisę į poilsį.

Pažymėtina, kad Dienotvarkė yra galiojantis teisės aktas, todėl Kalėjimo pareigÅ«nai, Dienotvarkėje numatytu metu apribodami elektros energijos teikimÄ , juo vadovavosi pagrįstai, tokia priemonė bendrÄ ja prasme yra objektyviai pateisinama ir proporcinga siekiamiems tikslams užtikrinti. Laikantis nustatyto miego režimo, toks ribojimas niekaip neįtakoja asmenų teisių.Pasisakant dėl kamerose ir naktį degančios Å¡viesos pažymėtina, jog Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, 16.7 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini.Dėl inventoriaus ir higienos priemonių iÅ¡davimoPareiÅ¡kėjas teigė, jog į kameras Å¡varai palaikyti iÅ¡duodamas nekokybiÅ¡kas inventorius. Kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad reikalingas inventorius, t. y.

šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui bei universalus valiklis, tinkantis ir indams plauti, yra išduodami. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl nekokybiško inventoriaus išdavimo laikytini nepagrįstais.HN 76:2010 63 punkte buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės aktų nustatytas normas.

Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose (toliau – ir AprÅ«pinimo norma) nustatyta, kad kiekvienam nuteistajam (nuteistajai) ar suimtajam metams laiko yra iÅ¡duodami 2 rankÅ¡luosčiai, 100 g tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus ir mėnesiui – 200 g skalbiamojo muilo. Kiekvienam nuteistajam (nuteistajai) ar suimtajam (suimtajai), einančiam (einančiai) praustis duÅ¡e, kiekvienÄ kartÄ iÅ¡duodama po 30 g muilo.

Kalėjimas atsiliepime teismui nurodė, kad laikėsi visų nustatytų reikalavimų, todėl teismas konstatuoja, kad Kalėjimas tinkamai vykdė nustatytas teisės aktų nuostatas, iÅ¡duodamas tiek higienos reikmenų, kiek buvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas taip pat atmestinas.Dėl remontoDėl kamerų remonto pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė Kalėjimas, remontas Kalėjime atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 62 punkto nuostatÄ , jog laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, atsižvelgiant į valstybinį finansavimÄ .Dėl patalynės aprÅ«pinimoPareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė nusiskundimÄ , kad buvo iÅ¡duodami nedezinfekuoti čiužiniai, o patalynė - sintetinė. AprÅ«pinimo normos 3 punkte nustatyta, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , jam nemokamai iÅ¡duodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai iÅ¡duodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei.

Nei AprÅ«pinimo normoje, nei HN 134:2015 nėra detalizuota, kokio pluoÅ¡to patalynė turi bÅ«ti iÅ¡duodama. Pažymėtina ir tai, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems teisės aktų nuostatos nedraudžia turėti savos patalynės. PareiÅ¡kėjo argumentas, jog čiužiniai buvo iÅ¡duodami nedezinfekuoti, visiÅ¡kai nepagrįsti, nes Kalėjimas pabrėžė, jog iÅ¡duodamas inventorių laikėsi nustatytos tvarkos.Dėl parazitųPažymėtina, kad Kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, jog Kalėjimas buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kurios nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus (b. l. 21).

Ä® bylÄ pateiktas Kalėjimo Ūkio skyriaus praneÅ¡imas taip pat patvirtina, kad Kalėjime nuolatos vykdomi parazitų naikinimo darbai, kad yra sudaryta paslaugų sutartis su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklÄ (b. l. 31–32), todėl pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat atliktų patikrinimų metu buitiniai kenkėjai vizualiai nebuvo nustatyti (b. l. 44).Dėl pasivaikščiojimųPareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė nusiskundimÄ , kad į pasivaikščiojimų kiemelį buvo iÅ¡vedamas tik kartÄ per dienÄ ir tik vienai valandai.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Taigi, Kalėjimas teisės aktų nuostatų taip pat nepažeidė.Dėl karÅ¡to vandens kamerojeHN 76:2010 27 punktas nustatė, kad sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje Å¡varykloje, duÅ¡inėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi bÅ«ti įrengta Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema.HN 134:2015 18 punktas nustato, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.Taigi, teisės aktai nenustato karÅ¡to vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose, todėl pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas nenustatytas.Dėl galimybės pasinaudoti duÅ¡uPareiÅ¡kėjas teigė, kad galimybė pasinaudoti kartÄ per savaitę duÅ¡u buvo suteikta, tačiau vertino, kad to nepakanka.HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus. Atsižvelgiant į tai, Kalėjimas teisės aktų nuostatų nepažeidė.Dėl asbestoDėl netinkamų konstrukcijų (asbesto) naudojimo pažymėtina, kad atsakovės atstovas paneigė ir Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus, nurodydamas, kad Kalėjime gofruoti ir kiti lakÅ¡tai iÅ¡ asbesto, panelės, plytelės ir panaÅ¡Å«s dirbiniai nenaudojami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1. punktu.Dėl tiekiamo maistoPareiÅ¡kėjas tvirtino, kad tiekiamas maistas buvo neskanus, o energetinė vertė tik nuo 1300 iki 1500 kalorijų.Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 punkte nustatyta, jog areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas.

Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr.

14. Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. IR-144 ir Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus, rengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras.

Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas. Tuo tarpu pareiškėjas, prieštaraudamas šiuo aspektu, tik nurodė, kad maitinimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes yra neskanus ir sudaro iki 1500 kcal. Nėra pagrindo abejonei, kad paros maisto energetinė vertė yra mažesnė nei numatyta reikalavimuose. Argumentai dėl neskanaus maisto vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pastebėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Kartu pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT (bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundas gali bÅ«ti tenkinamas iÅ¡ dalies, nes nustatyta, jog Kalėjimas neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto ir nesuteikė privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Kiti pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai apie galimus Kalėjimo neteisėtus veiksmus yra nepagrįsti, todėl atmestini. Teismas nustatė, kad 64 dienas pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, o tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių.

Kita vertus, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė diskomfortÄ , tačiau neįrodė, kad dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, žymiai pablogėjo jo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai, psichologinių problemų ar kitų intensyvaus pobÅ«džio neigiamų iÅ¡gyvenimų. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teisės – bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (64 dienas), ir kitus pažeidimus, taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas ir naujausiÄ LVAT praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 639 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl 639 Eur sumÄ vertina kaip adekvačiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms.Teismo iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu pareiÅ¡kėjo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui 639 Eur iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimo (CK 6.271 straipsnis, 6.250 straipsnis). Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovės atstovas prašė teismo priteisti jo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su dokumentinės medžiagos rengimu administracinėje byloje.

IÅ¡ ABTÄ® 40 straipsnio nuostatų matyti, kad iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, tačiau ABTÄ® 39–41 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruoÅ¡imu teismui susijusios iÅ¡laidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios iÅ¡laidos; antra, priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (LVAT 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Atlyginimo tvarka), 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m gruodžio 12 d. informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“.Pažymėtina, kad Atlyginimo tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų ir iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Nurodyti įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2014 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-945/2014). Todėl atsakovės atstovo praÅ¡ymas priteisti jo patirtas su bylos nagrinėjimu susijusių dokumentų rengimo iÅ¡laidas yra atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis ABTÄ® 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 5 punktais, 132, 133, 134 straipsniais, teismasn u s p r e n d ė:

 PareiÅ¡kėjo K. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.  Priteisti pareiÅ¡kėjui K. P. 639 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt devynis eurus) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2016 m. liepos 13 d.  KitÄ pareiÅ¡kėjo K. P. skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

  Teisėjas                                                                                           Arūnas Kaminskas