f1e425b3-e0d8-4f08-acf5-a6b8cccfb726 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-103-616/2018                                                                                   Proceso Nr. 1-01-1-23196-2016-3                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: (S)              1.2.9.9; 2.1.7.1; 2.1.7.2; 2.4.6.1.                                                                                   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 21 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,teisėjų Laisvydo Zederštremo, Alfredo Vilbiko, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei,nuteistojo A.

U. gynėjui advokatui Irmantui Motužiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. U. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir jam paskirta 7 (septynių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų kas mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirta 50 MGL (1883 €) dydžio bauda ir A. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 (septynių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų kas mėnesį visuomenės labui, ir 50 MGL (1883 €) dydžio bauda.Kolegija, n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. U. nuteistas už tai, kad vengė iÅ¡laikyti vaikÄ , t. y. žinodamas apie 2011-11-17 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimÄ , kuriuo priteistas iÅ¡laikymas dukrai G. U., gim. 2002 m., mokant iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 400,00 Lt (119,03 €) nuo 2011-08-01 iki G. U. pilnametystės, nemokėdamas teismo priteistų lėšų dukters G. U. iÅ¡laikymui laikotarpiais nuo 2014-07-01 iki 2015-11-01 ir nuo 2016-01-01 iki 2016-04-01, vengė pareigos iÅ¡laikyti nepilnametę dukrÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. U. gynėjas praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nuosprendį ir A. U. iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, numatytos BK 164 straipsnyje.2.1. Skunde advokatas teigia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nepagrįstos bylos duomenimis, padarytos neįvertinus bylos duomenų visumos, pernelyg sureikÅ¡minant nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ liudytojos A. Ž. parodymus ir nepagrįstai atmetant nuteistojo A.

U. parodymus, kas lėmė nepagrįstÄ A. U. nuteisimÄ .2.2.. Taip pat skunde teigiama, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotÄ praktikÄ (kasacinė praktika 2K-589/2006, 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kitose bylose), sprendžiant apie liudytojos A. Ž. ir nuteistojo A. U. parodymų patikimumÄ , laikantis minėtų Aukščiausiojo Teismo reikalavimų asmenų parodymų patikimumo nustatymui, svarbu įvertinti Å¡ių asmenų parodymus ir raÅ¡ytinius bylos duomenis, susijusius su A.

U. dukros G. U. iÅ¡laikymu ne tik A. U. inkriminuojamos veikos laikotarpiu, tačiau ir laikotarpiu, buvusiu prieÅ¡ jį – nuo 2011-08-01, t. y. nuo iÅ¡laikymo vaikui mokėjimo pradžios. BÅ«tent liudytoja A. Ž. parodė, kad ji „kiekvienÄ kartÄ â€œ antstolei nusiuntė iÅ¡raÅ¡us, kÄ ji gauna iÅ¡ A. U. - „kai aÅ¡ gaunu pavedimÄ aÅ¡ iÅ¡ karto padarau savo banko iÅ¡raÅ¡Ä ir nusiunčiu antstolei“. A. Ž. taip pat parodė, kad A. U. iÅ¡situokus pirmÄ pusmetį mokėjo pinigus, vėliau pradėjo mokėti nereguliariai ir susidarė įsiskolinimas.

Ji perdavė bylÄ antstoliams, po pusmečio atsirado „tie tÅ«kstančiai“, kuriuos mini A., ir tie pinigai dengė skolÄ toliau ėjo mėnesiai ir A. nemokėjo, tuomet vėl kaupėsi suma. Kaltinamuoju apklaustas A. U. dėl laikotarpio iki 2014 m. liepos mėn. paaiÅ¡kino, kad jis nemokėjo reguliariai pavedimais, tačiau tais atvejais, jei nedarydavo pavedimo, duodavo vaikui iÅ¡laikymÄ grynais, todėl jo kartu duota suma netgi virÅ¡ija priteistÄ iÅ¡laikymÄ .2.3. Pasak apelianto, bylos raÅ¡ytiniai dokumentai paneigia liudytojos A.

Ž. parodymus, kad ji po santuokos nutraukimo kreipėsi į antstolius tik po to, kai A. U., pusmetį po santuokos nutraukimo mokėjęs pinigus išlaikymui, vėliau pradėjo vėluoti. Atkreipia dėmesį, kad iš antstolės I. G. 2016-05-26 rašto „Dėl išieškojimo iš A. U.“ matyti, kad antstolės I. G. kontoroje vykdomoji byla išieškotojos A. Ž. naudai buvo užvesta 2012-01-31, t. y. praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo 2011-11-17 Plungės r. apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl to advokatas skunde akcentuoja, kad A. Ž. į antstolį kreipėsi ne dėl to, jog A. U. keletÄ mėnesių po santuokos nutraukimo nebemokėjo iÅ¡laikymo, kita vertus, A. U. savo valia laikotarpyje nuo 2012-01-19 iki 2014-04-22 iÅ¡ UAB „S.“, kurios direktoriumi tuo laikotarpiu buvo, yra atlikęs mokėjimų pavedimus G. U. iÅ¡laikymui į A. Ž. bankinę sÄ skaitÄ (suma – 10000 litų) ir davęs grynais pinigais net nežinodamas, kad yra vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Taip pat nuteistojo gynėjas pažymi, kad A.

Ž. teigė, jog ji apie A. U. pavedimus nedelsdama informuodavo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdančiÄ antstolę, tačiau tokie jos parodymai neatitinka tikrovės, nes bankinių pavedimų iÅ¡raÅ¡ai buvo atspausdinti ir A. Ž. paraÅ¡ais patvirtinti ne anksčiau kaip 2013-11-18, antstolės I. G. pateikta lentelė rodo, kad nuo 2011 m. iki 2013 m. grafoje „Sumokėjo iÅ¡laikymÄ â€œ nuolat buvo braukiamas brÅ«kÅ¡nys, reiÅ¡kiantis nesumokėjimÄ , o po to padaryti iÅ¡taisymai, liečiantys mokėjimus 2012 m. ir 2013 m. 2.4.

Remdamasis to, kas paminėta 2.3. punkte, advokatas teigia, jog A. Ž. priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iniciavo ne dėl A. U. vaikui iÅ¡laikymo nemokėjimo, prieÅ¡ingai nei teigė A. Z., ji nebendradarbiavo su antstole ir beveik du metus neinformavo jos apie iÅ¡ A. U. reguliariai gaunamus pavedimus, ir nors A. U. nebuvo kaltinamas minėtu laikotarpiu 2012–2013 m. vengęs iÅ¡laikyti vaikÄ , tačiau Å¡ie duomenys reikÅ¡mingi vertinant A. Ž. parodymų patikimumÄ , o taip pat leidžia logiÅ¡kai nuspręsti apie A.

U. elgesį, kad dalį piniginių lėšų vaiko iÅ¡laikymui jis duodavo pas jį atvykusiai A. U. grynais. 2.5. Be to, skundu siÅ«loma, sprendžiant dėl liudytojos A. Ž. parodymų patikimumo, kad A. U. nuo 2014 m. liepos mėn. iÅ¡laikymo dukrai neteikia, atsižvelgti ir į tai, kad dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į Å iaulių apskrities policijos komisariatÄ ji kreipėsi tik 2016-05-12, t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo tada, kai, pasak A. Ž., A. U. nebeteikė lėšų vaiko iÅ¡laikymui.

Kartu atkreipiamas dėmesys, kad tokio pareiÅ¡kimo pateikimÄ galėjo sÄ lygoti A. Ž. siekis pasinaudoti LR Fizinių asmenų bankroto įstatymu, siekiant sumenkinti savo pajamas, kÄ patvirtina ir Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2FB-7869-291/2016 (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys), iÅ¡ kurios matyti, jog byloje dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo A. Ž. vienu iÅ¡ argumentų teikė teismui motyvus, susijusius A. U. vengimu iÅ¡laikyti vaikÄ .2.6.

Dėl to, kas iÅ¡dėstyta 2.3– 2.5 punktuose, advokatas teigia, kad A. Ž., kaip turinčios ir tiesioginį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, parodymai yra abejotini dėl patikimumo.2.7. Pasak advokato, iÅ¡ A. U. parodymų matyti, jog 2014 m. iÅ¡ įmonės UAB „S.“, kurios direktoriumi jis buvo, buvo paimti buhalteriniai dokumentai, ir jis nebegalėjo toliau vykdyti pavedimų dukros iÅ¡laikymui iÅ¡ UAB ,S.“ bankinės sÄ skaitos. Kadangi jis seniai nebegyveno adresu, kuriuo, kaip matyti iÅ¡ bylos dokumentÄ jam buvo siunčiami antstolės A.

G. dokumentai, jis ir toliau nežinojo apie jo atžvilgiu vykdytÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Taigi, bylos duomenys nepatvirtina, jog A. U. nuo 2012 iki 2016 m. (ikiteisminio tyrimo pradžios) bÅ«tų žinojęs apie tai, jog A. Ž. kreipėsi į antstolį dėl iÅ¡laikymo vaikui iÅ¡ieÅ¡kojimo ir kad toks iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas. 2.8. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nebeturėdamas galimybės mokėti iÅ¡ UAB „S.“ sÄ skaitos bei baimindamasis antstolių vykdžiusių iÅ¡ieÅ¡kojimÄ dėl neiÅ¡mokėtos bÅ«sto paskolos, A.

U., padedamas savo draugės R. M., toliau teikė iÅ¡laikymÄ dukrai duodamas pinigus jai grynais ir pinigų davė netgi daugiau, nei privalėjo. Skunde tvirtinama, jog tokie A. U. parodymai nėra paneigti, ir prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, juos patvirtina kiti bylos duomenys. Pasak advokato tai, jog 2011-11-17 Plungės rajono apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad A. U. iÅ¡laikymui mokės periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį, o vaiko lėšų tvarkytoja skirta A. U. (Ž.), nereiÅ¡kia, jog A. U. duodamas pinigus dukrai G.

U. Å¡iai lankantis pas jį namuose maždaug kas antrÄ savaitę, kad Å¡i juos perduotų savo mamai, taip vengė iÅ¡laikyti vaikÄ (nes pinigai duodami vaiko iÅ¡laikymo tikslu), o toks A. U. elgesys, kai po UAB „S.“ buhalterinių dokumentų paėmimo dėl įtariamos netvarkingos buhalterinės apskaitos jis pinigų dukrai iÅ¡ Å¡ios įmonės sÄ skaitos nutarė nebepervedinėti, o tik perduoti juos kitame mieste gyvenančiai G. U. mamai per dažnai pas A. U. atvykstančiÄ dukrÄ , yra savaime suprantamas.2.9.

Be to, skunde gynėjas nurodo, kad A. U. parodymus, jog savo dukrai pinigus duodavo grynais kas antrÄ savaitę po maždaug 40 eurų bei apmokėdavo dukros kas antrÄ savaitę vykusių kelionių pas A. U. iÅ¡laidas, pirkdavo jai, ko reikėdavo, patvirtina kita bylos medžiaga: 1) 2015-11-02 R. M. 300 eurų (atkreipiamas dėmesys, kad liudytoja apklausta A. Ž. neigė gavusi mokėjimus laikotarpyje nuo 2014 m. liepos iki 2016 m.) mokėjimo pavedimo iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad jis dukrai prireikus duodavo ir didesnes sumas, Å¡iuo atveju – G.

U. dantų breketams;

2) liudytojos R. M. parodymai, kad A. U. iÅ¡laiko G. U., kad ji pas A. U. į namus atvykdavo maždaug kas antrÄ savaitgalį ir atostogų metu, kad G. U. kiekvienÄ kartÄ atvykusi iÅ¡ A. U. arba iÅ¡ jos gaudavo pinigus, kad G. U. gaunamos sumos atitikdavo priteisto iÅ¡laikymo sumÄ , kad be duodamų pinigų dar bÅ«davo perkami ir drabužiai;

3) A. Ž. parodymai – 2015 m. G. po vienÄ kartÄ Ä¯ mėnesį nuvykdavo ir gaudavo ne tik 20–30 eurų sumas, už kuriuos nusipirkus kelionės bilietus dukrai likdavo dar apie 10 eurÄ porÄ kartų buvo davęs po 50 eurų, buvo nupirkęs striukę;

4) A. U. pirmos instancijos teismui pateiktos ir prie bylos prijungtos fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matyti A. U. inkriminuojamu laikotarpiu jis artimai bendravo ir daug laiko leido kartu su G. U..2.10. Be to, skunde advokatas akcentuoja, jog A. U. ir R. M. nurodomÄ aplinkybę apie teiktÄ iÅ¡laikymÄ grynais pinigais, galėtų patvirtinti ar paneigti tik pati G. U., nes tame procese G. U. motina nedalyvavo, tačiau viso proceso Å¡ioje byloje metu ji nebuvo apklausta, o A. U. parodymai, kad jis pinigus iÅ¡laikymui mokėdavo ir per dukrÄ , buvo nepagrįstai atmesti, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus.

Pasak gynėjo, tam, kad atmesti kaltinamojo parodymus, kaip nepatikimus, nepakanka jais netikėti – bÅ«tina apklausti nukentėjusiÄ jÄ G. U., kad nustatyti, ar A. U. inkriminuojamos veikos laikotarpiu nukentėjusiajai buvo duodami pinigai iÅ¡laikymui, jei taip – kokios sumos buvo duodamos. 2.11. Apelianto įsitikinimu, jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina A. Ž. parodymų, jog A. U. jam inkriminuojamos veikos laikotarpiu pinigų dukrai iÅ¡laikyti neteikė, todėl jos parodymai dėl 2.6. punkte suformuluotų iÅ¡vadų negalėjo bÅ«ti laikomi patikimu įrodymu Å¡altiniu esminei bylos aplinkybei – t. y. aplinkybei, mokėjo ar nemokėjo grynus pinigus dukros iÅ¡laikymui A.

U.. 3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. U. gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir aplinkybių vertinimas 4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ir susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. U. atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Su tokiu spendimu aiÅ¡kiai nesutinka nuteistojo gynėjas, praÅ¡ydamas iÅ¡teisinti ginamÄ jį A. U. dėl vengimo iÅ¡laikyti vaikÄ , nes, pasak advokato, A. U. nepadarė veikos, numatytos BK 164 straipsnyje. Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nėra ginčijamos kai kurios pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, o bÅ«tent, kad A.

U. buvo žinoma jo pareiga pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ teikti iÅ¡laikymÄ savo dukrai G. U., gim. 2002 m., mokant iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 400,00 Lt (119,03 Eur) nuo 2011-08-01 iki dukros pilnametystės, ir kad A. U., iÅ¡ tikrųjų, nemokėjo iÅ¡laikymo savo dukrai nuo 2014-07-01 iki 2015-11-01 ir nuo 2016-01-01 iki 2016-04-01 taip, kaip buvo nustatyta Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimu. Skunde, ginčijant nuteistojo kaltę nusikalstamos veikos padaryme, itin akcentuojama tai, kad nors A.

U. ir nemokėjo iÅ¡laikymo reguliariai banko pavedimais, tačiau duodavo vaikui iÅ¡laikymÄ grynais pinigais po maždaug 40 Eur, apmokėdavo dukros kas antrÄ savaitę vykusių kelionių pas jį iÅ¡laidas, pirkdavo dukrai viskÄ , ko reikėdavo, ir taip A. U., padedamas savo draugės R. M., dukrai iÅ¡laikyti davė pinigų daugiau, nei privalėjo ir visa tai gali patvirtinti tik pati G. U., nes tame procese G. U. motina liudytoja A. Ž. nedalyvavo. Å ios aplinkybės, kurios neginčijamos, kurios pateikiamos kaip gynybinė pozicija, yra aktualios konkrečiu atveju, visos jos buvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, tik nesutinkama su, advokato nuomone, nepagrįstomis, neteisingomis iÅ¡vadomis padarytomis dėl jų.

Visgi, teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų pakankamumo, liečiamumo, teisėtumo, vertinimo aspektais, mano, kad A. U. realiai vengė pareigos iÅ¡laikyti nepilnametę dukrÄ atitinkamais laikotarpiais ir padarė trunkamÄ nusikalstamÄ veikÄ 6. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismo nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, tarp jų nuteistojo, nukentėjusiosios nepilnametės įstatyminės atstovės A.

Ž., liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kitus raÅ¡ytinius įrodymus, juos sulyginęs tarpusavy, neteikdamas prioriteto nei vienai įrodymų grupei, ir įvertinęs visete, padarė atitinkamas iÅ¡vadas. Nuteistojo gynėjas skunde nenurodė jokių kitų konkrečių įrodymų, kurių bÅ«tų netyręs apylinkės teismas, aplinkybių, kurios bÅ«tų nežinomos pirmosios instancijos teismui ir duomenų, į kuriuos nebuvo atsižvelgta. Tiesa, ir pirmosios instancijos teisme ir bylÄ nagrinėjant apygardos teisme buvo keliamas nukentėjusiosios A.

U. dukros G. U., gimusios (duomenys neskelbtini), apklausos teisme tikslingumo, bÅ«tinumo klausimas, tačiau buvo nuspręsta G. U. į teismo posėdį nekviesti ir jos neapklausti. Tokį sprendimÄ sÄ lygoja tai, kad tiriamų įvykių metu G. U. buvo mažametė – jai buvo 11–12 metų, ir net pats nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu negalėjo tiksliai nurodyti, kada ir kokias pinigų sumas G. U. jis davė grynais kaip teikiamÄ iÅ¡laikymÄ â€“ antai: teisiamojo posėdžio metu A. U. teigė, kad niekada neskaičiavo, kiek dukrai davė pinigų, nurodė, kad pinigų jo dukrai duodavo ir liudytoja R.

M. (2 t., 112–118; 149–150; 174–176); apeliaciniame skunde advokatas nurodė, kad jo ginamasis teikė iÅ¡laikymÄ savo dukrai, duodamas pinigus jai asmeniÅ¡kai grynais, net daugiau, nei privalėjo; ikiteisminio tyrimo metu A. U. pripažino, kad jo teikiamas iÅ¡laikymas ne visada siekė teismo nustatytÄ sumÄ per mėnesį (119 Eur), kad dukrai nupirkdavo kelionės bilietus ir duodavo grynais po 40–50 Eur, kai G. U. atvykdavo pas jį į svečius (2 t., 8–9; 17–19). Dėl to neracionalu bÅ«tų tikėtis, kad G.

U. galėtų nurodyti tikslesnes aplinkybes apie 2014–2016 metais jo tėvo teiktÄ iÅ¡laikymÄ jai ir tuo labiau patvirtinti arbe paneigti, ar A. U. teikė iÅ¡laikymÄ jai taip, kaip numatytÄ Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendime (1 t., b. l. 21).  7. BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad: „Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu“.

Taigi esminis Å¡ios BPK nuostatos pažeidimas gali bÅ«ti konstatuotas nustačius bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių pažeidimų:

1) teismo baigiamasis aktas priimtas išsamiai neišsiaiškinus visų reikšmingų bylai aplinkybių arba jų neišanalizavus teismo baigiamojo akto aprašomojoje dalyje;

2) teismo proceso metu tiriant įrodymus ar formuluojant teismo daromas iÅ¡vadas buvo pažeistas neÅ¡aliÅ¡kumo principas ir 3) iÅ¡vados dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais darytos pažeidžiant BPK nustatytas duomenų pripažinimo įrodymais taisykles.8. Reikalavimas iÅ¡samiai nustatyti bylos aplinkybes pažeidžiamas, kai teismo iÅ¡vados daromos, nesiėmus visų įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes; neįvertinus visų proceso metu surinktų bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų duomenų; klaidingai pasisakant dėl atskirų įrodymų turinio ar įrodymų tarpusavio ryÅ¡io. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, vykdydamas pareigÄ iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos aplinkybes, privalo teismo baigiamÄ jį aktÄ suraÅ¡yti taip, kad iÅ¡ jo turinio bÅ«tų aiÅ¡ku:

1) jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai paÅ¡alinti tam tikrų abejonių dėl reikÅ¡mingų aplinkybių nepavyksta, turi bÅ«ti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra iÅ¡naudotos ir 2) jog iÅ¡vados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. darytos įvertinus tos aplinkybės nustatymui svarbius, teismo proceso metu tinkamai iÅ¡tirtus įrodymus. Tais atvejais, kai byloje yra prieÅ¡taringų duomenų, teismo baigiamajame akte turi bÅ«ti nurodyta, kodėl teismas iÅ¡vadas grindžia vienais įrodymais ir reikÅ¡mingais nustatant tiesÄ byloje nelaiko kitų įrodymų (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016).9.

Priešingai nei teigiama nuteistojo advokato skunde, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė 7 ir 8 punktuose minėtų BPK straipsnio nuostatų. Apeliantas skunde nenurodė, kurių reikšmingų duomenų apylinkės teismas netyrė, tik nesutinka su kai kurių įrodymų vertinimu ir padarytomis išvados dėl kaltės nustatymo pagal pareikštus kaltinimus, dėl ko aukštesnės instancijos teismas ir pasisako šioje nutartyje. 10.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo visas svarbias bylos aplinkybes, iÅ¡tyrė visus bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingus duomenis ir pagrįstai pripažino juos įrodymais, kurių pakako tinkamai teisiÅ¡kai įvertinti A. U. veiksmus nemokant lėšų pagal teismo sprendimÄ savo vaiko iÅ¡laikymui. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo tirti aplinkybes apie kitus laikotarpius, kuomet A. U. teikė iÅ¡laikymÄ savo vaikui ir kurie neįtraukti į skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos trunkamos nusikalstamos veikos sudėtį, taip pat aiÅ¡kintis, kas nulėmė A.

Ž. apsisprendimÄ inicijuoti priverstinį iÅ¡laikymo lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir ikiteisminį tyrimÄ dėl vengimo iÅ¡laikyti vaikÄ , ar antstolė ir jos padėjėjos tinkamai atliko savo pareigÄ iÅ¡ieÅ¡koti įsiskolinimÄ â€“ atmestini kaip nepagrįsti ir dėl jų plačiau nepasisakoma. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje sprendžiamas nuteistojo A. U. pareigos mokėti lėšas vaikui iÅ¡laikyti pagal teismo sprendimÄ nevykdymo klausimas, kuris negali bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdančios institucijos darbo organizavimÄ , analizuojant atitinkamų teisėtų A.

Ž. sprendimų priežastis ar laikotarpius, kada A. U. iÅ¡laikymÄ vaikui teikė, ypač, kai antstolio priskaičiuotas iÅ¡laikymo įsiskolinimas nėra ginčijamas (pvz. 2017-01-01 iÅ¡laikymo įsiskolinimas – 2943,19 Eur) ir neteigiama, kad vienokie ar kitokie iÅ¡laikymo mokėjimai nebuvo užskaityti (pvz. kai mokėjimus vaiko iÅ¡laikymui už A. U. iÅ¡ savo banko sÄ skaitos G. U. lėšų tvarkytojai A. Ž. pervesdavo nuteistojo draugė liudytoja R. M. (vykdomoji byla, b. l. 66; 123).

11. Remdamasis tais pačiais 10 punkte aptartais, tačiau atmestais, argumentais, apeliantas deklaruoja abejones dėl įstatyminės atstovės A. Ž. parodymų patikimumo ir objektyvumo. Kolegija pažymi, kad Å¡iai bylai reikÅ¡mingos aplinkybės ir A. U. kaltė dėl BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nustatyta remiantis ne vien A. Ž. parodymais, o visuma skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų ir aptartų įrodymų, tarp jų ir paties nuteistojo parodymais, objektyvios kilmės įrodymais – pažymomis dėl neteikto iÅ¡laikymo laikotarpiu 2014-07-01–2015-11-01 (vykdomoj byla, b. l. 81; 3 t., 74), laikotarpiu 2016-01-01–2016-04-01 (vykdomoji byla, b. l. 127; 3 t., b. l. 77), ir kitais įrodymais apie A. U. darbo santykius, gaunamas pajamas, galimybes teikti iÅ¡laikymÄ savo (3 t., b. l. 7; 78; vykdomoji byla, b. l. 9;

42) ir kt. Skundžiamo nuosprendžio turinys tiek nuteistajam, tiek jo gynėjui – yra žinomas, todėl nėra bÅ«tinybės dar sykį detaliai atkartoti tuos pačius įrodymus, kurie jau iÅ¡dėstyti baigiamajame teismo akte. Taigi, apelianto nurodyti argumentai nesuponuoja abejonių dėl A. Ž. parodymų patikimumo ir apylinkės teismui nebuvo jokios priežasties jais nesiremti.  11. Pagal teismų praktikÄ baudžiamoji atsakomybė už vengimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ pagal BK 164 straipsnį kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y.

žinodamas, kad jis turi pareigÄ pagal įsigaliojusį teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ar teikti jam kitÄ bÅ«tinÄ turtinę paramÄ , ir galėdamas tÄ pareigÄ vykdyti, jos sÄ moningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-238/2011ir kt.). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytÄ pareigÄ , supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti.

Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. U., turėdamas pareigÄ pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1130-225/2011 iÅ¡laikyti nepilnametę dukterį G. U., skundžiamame nuosprendyje nurodytais laikotarpiais nemokėjo lėšų vaikui iÅ¡laikyti, taip tyčia vengdamas vykdyti teismo sprendimu nustatytÄ pareigÄ . Nors pats A. U. savo kaltės viso baudžiamojo proceso metu nepripažino, įvairiai teikdamas, kad nustatytÄ iÅ¡laikymÄ â€“ 119 Eur per mėnesį, teikė ne visada, arba, kad iÅ¡laikymÄ savo vaikui teikė daugiau nei priklauso – duodamas G.

U. grynais pinigais, pirkdamas jai rÅ«bus, kitus daiktus, užmokėdamas už dantų breketus, veždamasis atostogauti ir pan., tačiau baudžiamojo proceso metu A. U. nurodytos ir apeliaciniame skunde pakartotos aplinkybės nepaneigia to, kad A. U. tyčia nevykdyti teismo nustatytos pareigos ir atitinkamais laikotarpiais nemokėjo teismo nustatytų periodinių iÅ¡mokų G. U., kurios lėšų tvarkytoja paskirta A. Ž.. Byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų objektyviai pateisinti nuteistojo pareigos teikti iÅ¡laikymÄ vaikui nevykdymÄ laikotarpiais nuo 2014-07-01 iki 2015-11-01 ir nuo 2016-01-01 iki 2016-04-01.

IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad minėtais laikotarpiais A. U. oficialiai dirbo UAB ,,S.“, kur dirba iki Å¡iol, tačiau jo gaunamos pajamos Å¡ioje darbovietėje – viso labo 34–40 Eur per mėnesį. Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. U., bÅ«damas sveikas ir darbingas, (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio mokykloje įgijęs mechaniko specialybę, turėdamas daug darbinės patirties, įsteigęs savo verslÄ ir jam vadovavęs, ilgÄ laikÄ deklaruoja tokias mažas pajamas, kurių nepakanka net priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui kreditorių naudai (iÅ¡ieÅ¡kojimas vykta ne pagal vienÄ vykdomÄ jį dokumentÄ ir ne tik dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo G.

U.), bet iÅ¡vis – jų nepakaktų bet kuriam žmogui mėnesį pragyventi (veikos padarymo metu Minimalus gyvenimo lygis buvo 37,66 Eur, kuris nesikeitė nuo 2008 metų). Kita vertus, A. U. tvirtino ir tas pats atkartota apeliaciniame skunde, kad nuteistasis kaip iÅ¡laikymÄ duodavo grynus pinigus G. U. po 30–40 Eur, dar nupirkdavo kelionės bilietus, pirkdavo jai rÅ«bus, sumokėjo 300 Eur už dantų breketus ir kt. Å ias aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtino ir G. U. lėšų tvarkytoja – jos motina A.

Ž. (2 t., b. l. 172–174). Maža to, teisiamajame posėdyje A. U. nurodė, kad jis turi darbÄ ir santaupų, turi pinigų iÅ¡laikyti savo dukrÄ . Dėl nurodytų aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad A. U. realiai gauna daugiau pajamų ir (ar) turi lėšų nei rodo oficialioji statistika. Tai reiÅ¡kia, kad A. U. tikslingai slepia savo pajamas, deklaruoja ypač maÅ¾Ä savo gaunamÄ algÄ iÅ¡ UAB ,,S.“, kuri iÅ¡ esmės jokios veiklos nebevykdo ir kurios direktorius jis yra, tyčia oficialiai neįsidarbina kitur, kur bÅ«tų mokamas didesnis oficialus atlyginimas, kurio pakaktų jo kreditoriniams įsipareigojimams dengti.

Visos tai rodo, kad A. U. 2014-07-01–2015-11-01 ir 2016-01-01– 2016-04-01 nemokėjo iÅ¡laikymo savo vaikui ir sÄ moningai sukÅ«rė tokiÄ situacijÄ , dėl kurios tapo neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) iÅ¡laikymo vaikui lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimas. Å ios aplinkybės atitinka BK 164 straipsnio dispozicijoje įtvirtintÄ vengimo turinį, nes pareigos iÅ¡laikyti vaikÄ A. U. nevykdė ne dėl objektyvių priežasčių, o nuteistajam slepiant pajamas, kitas turtines lėšas.

Toks aiÅ¡kinimas atitinka ir oficialiÄ teismų praktikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014).12. Tai, kad 2014-06-11 kratos metu buvo iÅ¡imti UAB ,,S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (2017 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu A. U. kaip UAB „S.“ direktorius pripažintas kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl aplaidaus UAB „S.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo), kad A. U. savo G. U. duodavo grynų pinigų kai ji lankydavosi svečiuose pas A.

U., kad apmokėdavo dukros kas antrÄ savaitę kelionės iÅ¡laidas pas A. U., kad A. U. pirkdavo G. U. rÅ«bus, davė pinigų dantų breketams, kad A. U. inkriminuojamu laikotarpiu artimai bendravo ir daug laiko leido kartu su G. U., kad pastaroji nori bendrauti su tėvu – nelaikytinos pateisinamomis priežastimis nevykdyti teismo nustatytos pareigos. A. U., žinodamas, kad iÅ¡ jo priteistos konkrečios periodinės iÅ¡mokos vaiko iÅ¡laikymui, kurios reikalingos kaip nuolatinės, o ne atsitiktinės, turėjo imtis visų priemonių, kad jos bÅ«tų mokamos tiek ir susirandant tinkamÄ darbÄ , tiek surasdamas galimybes teikti lėšas vaikui pasiskolinant pinigus iÅ¡ kitų asmenų ar jų gaunant bet kuriais kitais teisėtais bÅ«dais.

Nuteistasis tokių galimybių akivaizdžiai neieÅ¡kojo, vengė teikti teismo priteistas lėšas savo vaikui iÅ¡laikyti. Dėl to kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje iÅ¡dėstyta žemesnės instancijos teismo pozicija.13. Tai, kad A. U. prisidėjo prie dukters iÅ¡laikymo: nupirko striukę, kitų rÅ«bų, apmokėjo kelionės iÅ¡laidas ir kt. nepaneigia jo kaltės nusikaltimo padaryme. Pažymėtina tai, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti iÅ¡laikymÄ vaikui, privalo jÄ tiksliai ir be iÅ¡lygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rÅ«pinimasis vaiku kitais bÅ«dais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį neÅ¡alina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012).14.

Konkrečiu atveju nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad apylinkės teismo iÅ¡vados neatitinka nustatytų bylos aplinkybių – prieÅ¡ingai, įrodymai įvertinti pagal BPK 20 straipsnio nuostatas ir tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 164 straipsnis). Dėl to skundžiamas nuosprendis pripažįstamas pagrįstu ir teisingu. 15. Apeliantas skunde argumentų dėl A. U. paskirtos bausmės nepateikė, bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio jis neginčija. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas skirdamas jam 7 mėnesių viešųjų darbų bausmę, BK 54, 61 straipsnių nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, į nuteistojo asmenybę, kitas teisingam bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Todėl keisti nuosprendį ir Å¡ioje dalyje nėra pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a:  nuteistojo A. U. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                        Ernesta Montvidienė Teisėjai                                                                                                      Laisvydas ZederÅ¡tremas                                                                                                                                                                                                          Alfredas VilbikasÂ