2024-12-17 Nr. CB-7505-2-55-3-01122-2022-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4341

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01122-2022-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. lapkričio 29 d. paduotu atsakovo atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto investicinio fondo „Mundus Bridge Finance“, valdomo uždarosios akcinės bendrovės „Mundus“, kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo, prašymu sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą,

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. spalio 31 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškovės LUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ ieškinį patenkino visiškai, o ieškovo „SA Horizon Capital Fund“ ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovės LAUB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ 2021 m. gegužės 3 d. 1 040 000 Eur ir 368 000 Eur mokėjimo pavedimus atsakovui IF „Mundus Bridge Finance“; taikė restituciją ir priteisė ieškovei LUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ iš atsakovo IF „Mundus Bridge Finance“ 1 408 000 Eur, o atsakovui IF „Mundus Bridge Finance“ suteikė teisę pareikšti tokios pačios sumos finansinį reikalavimą; priteisė ieškovei LAUB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ iš atsakovo IF „Mundus Bridge Finance“ 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 408 000 Eur sumą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 176 straipsnis, 183 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022). Teismai actio Pauliana instituto taikymui reikšmingus duomenis vertino ne pagal ginčijamo sandorio sudarymo metu šalims žinomas aplinkybes, o ex post, nevertino ir nenustatė ginčijamų mokėjimų įtakos mokėtojo atsiskaitymui su kitais kreditoriais, kreditorių teisių pažeidimą konstatavo remiantis išimtinai aplinkybe, kad mokėtojo nemokumo byloje yra patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas (nepriklausomai nuo finansinių reikalavimų atsiradimo momento), galiausiai, kitiems mokėtojo kreditoriams suteikė prioritetą kreditoriaus atsakovo atžvilgiu, nors nevertintas nei konkrečių kreditorių prievolių atsiradimo momentas, nei vykdyti atsiskaitymai su kreditoriais iki ir po ginčijamų mokėjimų atlikimo, nei tai, kad mokėtojo lėšų apyvarta buvo daugiau nei pakankama vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais.

2. Teismai neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 ir 2 dalį, 6.189 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana sąlygų aiškinimo. Teismai nepagrįstai sprendė, kad ginčijami sandoriai – mokėjimo pavedimai – atitinka visas actio Pauliana sąlygas, nes nenustatytas mokėtojo kreditorių teisių pažeidimas ginčijamais mokėjimais, neprivalėjimas atlikti ginčijamus mokėjimus konstatuotas pažeidus sutarčių privalomumo principą, atsakovo sąžiningumas paneigtas faktiškai pritaikius nesąžiningumo prezumpciją (neegzistuoja nei vienas iš nesąžiningumo prezumpcijos atvejų), teismui neįvardinus ką atsakovas galėjo ir turėjo žinoti, kad atsisakytų priimti ginčijamus mokėjimus bei kokias pasekmes tai būtų sukėlę atsakovui. Minėtų actio Pauliana sąlygų egzistavimas konstatuotas nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, kad kreditoriams neturi būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu, bendru šalių sutarimu prisiimti įsipareigojimai dėl jos sąlygų vykdymo prilygsta įstatymui bei pareiga domėtis skolininko kitais kreditoriais negali būti absoliutinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020; 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-684/2019; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020).

3. Teismai padarė proceso teisės normų pažeidimą (CPK 266 straipsnis), nes sprendimais pasisakė dėl į bylą neįtrauktų trečiųjų asmenų, kas yra absoliutus skundžiamų sprendimų negaliojimo pagrindas. Skundžiamuose sprendimuose konstatuotas atsakovo nesąžiningumas teismams pasisakius, kokią informaciją valdybos narys M. G. žinojo, tačiau jis nebuvo kviestas liudyti ir (ar) apklaustas byloje. Valdybos nario žinota informacija negalėjo būti priskirta prie aplinkybių, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Byloje nėra jokių tokias teismo išvadas patvirtinančių įrodymų, dėl ko teismai pažeidė CPK 177 straipsnio 2 dalį. Teismai į bylos nagrinėjimą neįtraukė M. G., tačiau vertino jo teises susipažinti su mokėtojo finansine informacija, nusprendė, kad atsakovas buvo atstovaujamas M. G., nors jis niekada nebuvo atsakovo vadovu ir neturėjo įgaliojimų vienvaldiškai veikti ir neveikė atsakovo vardu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Kadangi kasacinį skundą atsisakytina priimti, tai prašymas sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą nenagrinėtinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Dalia Vasarienė