f1e2ea2a-7513-4e05-ab03-47c37b47ef96 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Algerdas Urbšys                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-794-175/2015;Teisėjas Alvydas Rimkevičius                                    Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00120-2014-9;                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                      2.4.; 2.4.2.; 2.4.6.; 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo UrbÅ¡io, teisėjų JÅ«ratė Jakubonienės, ArÅ«no PaÅ¡tuolio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant nukentėjusiosios R. N. atstovei advokatei Astai KakoÅ¡kinai, nuteistajai O. Ž., jos gynėjai advokatei R. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios O.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo O. Ž. pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir nuteista 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

2) atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios R. N..Nukentėjusiosios R. N. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ O. Ž. priteista 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: O. Ž. nuteista už tai, kad 2014-03-10, apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje, lipant laiptais prasilenkusi su R. N., iÅ¡ nugaros per sprandÄ sudavė smÅ«gį R. N. ir jÄ stumtelėjo, dėl to R.

N. nukrito nuo laiptų, ko pasekoje jai buvo sumuÅ¡ta galva ir koja, tuo buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas.Apeliaciniame skunde O. Ž. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015-07-03 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: dėl BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo iÅ¡teisinti. Skunde teigiama, kad nuosprendis nėra pagrįstas ir teisėtas, nes nusikalstamos veikos apeliantė nepadarė. Teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties ir kaltumo nėra pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, dėl to priimtas apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių. O. Ž. pabrėžia, kad niekada nepripažino sudavusi smÅ«gį R. N. ar tuo labiau nustÅ«musi R. N. nuo laiptų. R. N. galėjo susižaloti pati, kadangi ji dėl savo garbaus amžiaus (85 metai) ir turimų sveikatos problemų (jai diagnozuota stuburo osteoporozė) sunkiai vaikÅ¡to, ypač jai sunku lipti laiptais žemyn, jos judėjimo funkcija yra apsunkinta.

Å ias aplinkybes visiÅ¡kai patvirtino byloje surinkti duomenys – R. N. asmens sveikatos istorija, liudytoja apklausta dukra V. B., teismo medicinos ekspertas L. Gogelis, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nevertino. Toks byloje surinktų įrodymų vertinimas prieÅ¡tarauja įrodymų vertinimo taisyklėms, numatytoms BPK 20 str. 5 d. Pasak apeliantės, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, kaltę iÅ¡ esmės grindė nukentėjusiosios R. N. parodymais, specialisto iÅ¡vada apie R. N. padarytÄ sveikatos sutrikdymÄ bei liudytojos I.

F. parodymais. Tačiau šių duomenų nepakanka kaltei pagrįsti. Tokių duomenų pakanka galbūt tik spėjimui, kad nukentėjusiosios R. N. sveikata galėjo būti sutrikdyta jos nurodytomis aplinkybėmis. Teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios R. N. parodymais, kurie buvo nenuoseklūs, prieštaringi ir neatitiko kitų įrodymų. Teismas neįvertino, kad nukentėjusioji R. N., pranešdama apie įvykį greitosios medicinos pagalbos medikams, nurodė, kad buvo sumušta galva, galvoje guzas ir sumušta koja.

Teismo medicinos ekspertui L. Gogeliui atliekant apžiÅ«rÄ nukentėjusioji nurodė, kad susimušė galvÄ , nugarÄ , kairę kojÄ . Apklausiama teisme nurodė, kad jai dėl patirtų sužalojimų lūžo stuburo slanksteliai. Nukentėjusiosios parodymus dėl jos patirtų sužalojimų galvos srityje paneigė teismo posėdyje apklaustas ekspertas L. Gogelis, kuris parodė, kad atliekant R. N. apžiÅ«rÄ , sužalojimų galvoje nekonstatuota ir mažai tikėtina, kad užsigavus galvÄ , kaip nurodė nukentėjusioji, galvoje guzo neliktų, neliktų jokių požymių.

Bylos duomenys patvirtina, kad sužalojimai galvoje nenustatyti ir nukentėjusiÄ jÄ apžiÅ«rint Kauno klinikose, kur konstatuota, kad Å«mių traumai bÅ«dingų pakitimų nematyti. Medicinos ekspertas L. Gogelis paneigė nukentėjusiosios parodymus, kad stuburo slankstelis galėjo lūžti nuo patirtų sužalojimų. Ekspertas nurodė, kad prieÅ¡ 1,5 m. iki įvykio ir 8 mėn. po įvykio nukentėjusiajai nustatyti stuburo lūžimai nesusiję su įvykiu. Paneigti ir nukentėjusiosios parodymai dėl sÄ monės netekimo.Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiosios parodymai dėl sužalojimo aplinkybių viso proceso metu buvo nenuoseklÅ«s, kiekvienos apklausos metu ji nurodė vis kitokias aplinkybes.

Akivaizdu, kad nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, todėl turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Nors pats teismas pripažino nukentėjusiosios parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ , tačiau į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė. PrieÅ¡ingai – besÄ lygiÅ¡kai patikėjo nukentėjusiosios parodymais, kurie yra prieÅ¡taringi, nėra patvirtinti kitais bylos duomenimis, todėl jais apkaltinamojo nuosprendžio nebuvo galima grįsti. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, vadovavosi liudytojos I.

F. duotais parodymais, tačiau iÅ¡kreipė Å¡ios liudytojos parodymus neteisingai juos nurodydamas teismo nuosprendyje. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad liudytojos I. F. parodymai pilnai atitinka nukentėjusiosios parodymus apie kaltinamosios smurtÄ jos atžvilgiu. Nuteistosios nuomone, teismas nepagrįstai jos parodymus vertino kaip nenuoseklius dėl to, kad nukentėjusiojo R. N. turi koordinacijos problemų ir pati galėjo nukristi, sunkiai vaikÅ¡to. Parodymuose nėra jokio nenuoseklumo, kadangi parodymai dėl nukentėjusiosios koordinacijos problemų, apsunkintos judėjimo funkcijos patvirtina kiti bylos duomenys, teismo pripažinti įrodymais.

Parodymai nėra paneigti byloje surinktais duomenimis, todėl jais netikėti ir vertinti kritiÅ¡kai pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Teismas taip pat nepagrįstai nesivadovavo liudytojos D. B. duotais parodymais apie tai, kad ji mačiusi nukentėjusiÄ jÄ R. N. po neva įvykusio jos nustÅ«mimo nuo laiptų, sėdančiÄ Ä¯ troleibusÄ . Nors Å¡ios liudytojos parodymai nėra paneigiami kitais byloje esančių įrodymų teikiamais duomenimis, teismas nepagrįstai jais nesirėmė. Bylos duomenys patvirtina, kad į greitÄ jÄ pagalbÄ nukentėjusioji kreipėsi tik po valandos laiko nuo įvykusio įvykio ir ta aplinkybė, kÄ veikė nukentėjusioji ir su kuo kontaktavo nukentėjusioji, liko neiÅ¡siaiÅ¡kinta.

Be to, byloje esanti specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuoti R. N. sužalojimai, nepatvirtina, kad bÅ«tent apeliantė padarė nukentėjusiajai specialisto iÅ¡vadoje nurodytus sužalojimus. Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas neatmetė galimybės, kad sužalojimai bÅ«dingi ir traumai buityje. Pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas in dubio pro reo principo ir taip palaikydamas nukentėjusiÄ jÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas, todėl pažeidė Konstitucijos 31 str. 2 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. bei BPK 44 str. 5 d. nuostatas.

Teismas visas abejones aiÅ¡kino nukentėjusiosios naudai, apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė neiÅ¡tyręs visų bylos aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad dėl nuoskaudų, kurias nukentėjusioji R. N. jaučia apeliantės atžvilgiu beveik 40 metų, siekia apeliantei kerÅ¡tauti, dėl to turėjo pagrindÄ nurodyti duomenis, neatitinkančius faktinių aplinkybių. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja apeliacinį skundÄ palaikė, prašė tenkinti. Nukentėjusiosios R. N. atstovė prašė skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas. Skunde O. Ž., ginčydama savo kaltę dėl BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, iÅ¡ esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ teigdama, kad teismas neiÅ¡tyrė visų bylos aplinkybių, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepaÅ¡alino abejonių ir tai turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Ä®rodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str.

Å io straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Taigi, įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę, ir ar jų pakanka norint nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmuose.

Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. IÅ¡vada dėl asmenų parodymų patikimumo daroma įvertinus jų gavimo Å¡altinį (pirminiai ar iÅ¡vestiniai), gavimo bÅ«dÄ (ar jie duoti gera valia, be paÅ¡alinės įtakos sugebant bÅ«ti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių), parodymų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (kasacinė praktika 2K-589/2006, 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kitose bylose).

Taip pat kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 str. 5 d.) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apeliacinio skundo ribose, laiko, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka įvertino bylos proceso metu gautus duomenis ir pripažino juos įrodymais (BPK 301 str. 1 d.), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumÄ , liečiamumÄ , leistinumÄ , jų pakankamÄ tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ (BPK 20 str. 4 d., 5 d.) bei pateikė motyvuotas ir argumentuotas iÅ¡vadas, atitinkančias įrodymų turinį.

Taigi, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, vertino visus teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus (nukentėjusiosios, liudytojų), pačios nuteistosios parodymus, raÅ¡ytinius įrodymus ir dėl jų padarė teisingas iÅ¡vadas. Nors ir nesutikdama su nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis, apeliantė skunde nepateikia teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų argumentų, kodėl mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados yra iÅ¡ esmės neteisingos, prieÅ¡taraujančios faktinėms aplinkybėms.

Savo nesutikimÄ su nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis apeliantė grindžia subjektyvių byloje surinktų įrodymų vertinimu ir interpretavimu, tačiau pažymima, kad asmens nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes Å¡iuo atveju apylinkės teismo sprendimas motyvuotas ir jame esminių prieÅ¡taravimų nėra. Apeliantė skunde tvirtina, kad ji niekada nepripažino pastÅ«musi nukentėjusiÄ jÄ R. N., o versija, kad nukentėjusioji dėl savo amžiaus ir apsunkinto judėjimo galėjo susižaloti pati, liko nepaneigta.

Å ios skunde nurodytos aplinkybės nėra naujos, tokiÄ versijÄ O. Ž. buvo iÅ¡dėsčiusi nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir jÄ teismas pagrįstai vertino kritiÅ¡kai, kaip pasirinktÄ gynybinę taktikÄ , kurios, prieÅ¡ingai negu teigiama skunde, nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Aplinkybė, kad O. Ž. dėl jai pareikÅ¡to kaltinimo neprisipažino, pati savaime, nėra besÄ lygiÅ¡kas pagrindas iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimui. IÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, asmens kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , ar jo nekaltumo, kitų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių teismas sprendžia iÅ¡ tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visumos.

Taigi, baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens kaltės neigimas nėra pagrindas asmenį išteisinti, jei kiti byloje surinkti ir kaltę pagrindžiantys įrodymai abejonių nekelia. Nagrinėjamu atveju apygardos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti įrodymų, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas dėl O. Ž. kaltės, objektyvumu ir patikimumu. Taip pat kolegija neturi pagrindo manyti, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati dėl garbaus amžiaus ir sveikatos būklės. Nors nukentėjusioji ir yra garbaus amžiaus (85 metai), tačiau duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, kad nukentėjusiosios judėjimas yra itin apsunkintas dėl jos susirgimų (būklių), dėl ko ji galėjo pati nugriūti ir susižaloti, byloje nėra.

Tokių duomenų savo skunde nenurodė ir nuteistoji. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas L. Gogelis, patvirtinęs, kad yra susipažinęs su nukentėjusiosios R. N. medicininiais dokumentais, paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiosios judėjimo funkcija sutrikdyta nebuvo, lipti laiptais, vaikščioti ji galėjo, jos judėjimas yra pakankamai geras (T. 1, b. l. 144, 145). Eksperto paaiÅ¡kinimai paneigia O. Ž. teiginius, kad nukentėjusioji R. N. sunkiai vaikÅ¡to, nekoordinuoja savo judesių, jÄ mėto į Å¡alis.

Taip pat prieÅ¡ingai, negu nurodo O. Ž., ekspertas kategoriÅ¡kai nepatvirtino, kad R. N. galėjo susižaloti buityje. Apklausiamas teismo posėdyje ekspertas paaiÅ¡kino, kad sužalojimai galėjo atsirasti ir buityje, tačiau tai nėra kategoriÅ¡ka iÅ¡vada. Ekspertas įvykio vietoje konflikto metu tarp O. Ž. ir nukentėjusiosios nebuvo, sveikatos sutrikdymo mastÄ nustatė įvertinęs objektyviai matomus sužalojimus, kurie atsirado nukentėjusiajai griuvimo metu kontaktuojant su kietu pavirÅ¡iumi. Sutinkama, kad nugriÅ«ti ir susižaloti galima ir buityje, tačiau nagrinėjamu atveju sužalojimų atsiradimo aplinkybės yra nustatytos objektyviai ir neginčijamai.

O. Ž. skunde tvirtina, kad teismas netinkamai vertino nukentėjusiosios parodymus, kadangi jie dėl sužalojimo aplinkybių ir sužalojimų pobÅ«džio nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, parodymai dėl galvoje padarytų sužalojimų iÅ¡ viso nepatvirtinti jokiais įrodymais, tačiau tokia nuteistosios pozicija nėra pagrįsta. Nukentėjusioji R. N. viso proceso metu buvo nuosekli tvirtindama, kad jÄ laiptinėje pastÅ«mė O. Ž., dėl to ji nugriuvo nuo laiptų ir susižalojo. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai buvo nustatyti objektyviai atlikus asmens kÅ«no apžiÅ«rÄ , suraÅ¡yta specialisto iÅ¡vada, kurioje apraÅ¡yti ant nukentėjusiosios kÅ«no esantys sužalojimai, jų padarymo laikas, mechanizmas, įvertintas sveikatos sutrikdymo mastas.

Tai, kad nukentėjusioji nurodė ir sužalojimus (galvos srityje), kurie nebuvo nustatyti specialisto iÅ¡vadoje, savaime nėra pagrindas teigti, kad nukentėjusioji sako netiesÄ teigdama, jog susižalojo nukritusi nuo laiptų, kai buvo pastumta O. Ž.. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad nukentėjusioji R. N. apkalba O. Ž. pasakodama iÅ¡sigalvotas sužalojimo laiptinėje aplinkybes ne tik dėl to, kad nukentėjusioji dėl Å¡ių aplinkybių visÄ laikÄ buvo nuosekli, jai padaryti sužalojimai nustatyti objektyviai (nukentėjusioji kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , buvo vežama į gydymo įstaigÄ , apžiÅ«rėta eksperto, sužalojimai fiksuoti specialisto iÅ¡vadoje), bet ir dėl to, kad R.

N. nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja I. F.. Nors Å¡i liudytoja tiesiogiai R. N. pastÅ«mimo fakto ir nematė, tačiau, apklausiama teismo posėdyje, paaiÅ¡kino, kad su O. Ž. palaiko draugiÅ¡kus santykius, jai buvo žinoma, kad O. Ž. ir sesers R. N. santykiai yra konfliktiÅ¡ki. Taip pat liudytoja patvirtino, kad iÅ¡ O. Ž. žinanti, kad jÄ puolė R. (N.), tarp jų kilo konfliktas ir ji (O. Ž.), gindamasi, R. N. pastÅ«mė, Å¡i nukrito (T. 1, b. l. 74). Liudytoja Å¡iuos parodymus davė bÅ«dama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , jos santykiai su O.

Ž. draugiÅ¡ki, jos parodymai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti minėtos liudytojos parodymų objektyvumu ir jais nesivadovauti. Nuteistoji skunde taip pat tvirtina, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojos D. B. parodymais, kad ji iÅ¡ karto po įvykio laiptinėje matė nukentėjusiÄ jÄ sėdant į troleibusÄ . Liudytojos D. B. parodymai buvo iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti pirmosios instancijos teismo. Teismas, iÅ¡tyręs D. B. parodymus, palyginęs juos su kitais bylos įrodymais, juos vertino tinkamai.

Teismas pagrįstai nurodė, kad Å¡ios liudytojos parodymai negali bÅ«ti pripažįstami patikimu įrodymų Å¡altiniu nustatant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Vertinant D. B. parodymus pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad liudytoja negalėjo atsiminti, kÄ veikė prieÅ¡ mėnesį, kokiÄ dienÄ pirmÄ kartÄ buvo teisme, tačiau puikiai atsiminė, kas vyko prieÅ¡ metus, t. y. kaip po konflikto laiptinėje nukentėjusioji sėdo į troleibusÄ . Be to, pati liudytoja patvirtino, kad aplinkybes jai padėjo prisiminti O.

Ž. jų pokalbio, kaip O. Ž. prašė paliudyti teisme, metu. Pati liudytoja to, kas vyko laiptinėje, nematė, aplinkybes žinojo tik iÅ¡ O. Ž.. IÅ¡ byloje esančios asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės kopijos matyti, kad į gydymo įstaigÄ nukentėjusioji greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatyta 15.04 val., nusikalstamos veikos padarymo laikas nustatytas apytiksliai – apie 13.00 val., todėl nelogiÅ¡ka ir neįtikinama, kad nukentėjusioji apie 13.40 val.

– 14.00 val. (toks laikas nustatytas analizuojant liudytojos D. B. paaiÅ¡kinimus) bÅ«tų važiavusi troleibusu, po to grįžusi namo ir iÅ¡sikvietusi greitosios medicinos pagalbos automobilį. Taigi, D. B. parodymais teismo padarytos iÅ¡vados dėl O. Ž. kaltės nėra paneigtos ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos parodymus vertino kritiÅ¡kai, kaip nepatikimus. Nepagrįstais laikytini apeliantės teiginiai, kad teismas nepaÅ¡alino visų abejonių ir, akivaizdžiai palaikydamas nukentėjusiÄ jÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas.

Nuteistoji, nors skunde ir tvirtindama, kad Å¡ioje byloje liko nepaÅ¡alintos abejonės, nenurodė, kokie įrodymai liko neiÅ¡tirti, kokios aplinkybės reikÅ¡mingos Å¡iai bylai, liko neiÅ¡aiÅ¡kintos ir nenustatytos, kokios abejonės iÅ¡tyrus ir įvertinus visus bylos įrodymus, liko nepaÅ¡alintos. IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visus byloje surinktus įrodymus, juos įvertino tiek kiekvienÄ atskirai, tiek kartu lygindamas tarpusavyje, dėl visų byloje iÅ¡tirtų įrodymų pasisakė, pateikė savo vertinimÄ , kuris sutampa ir su apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu.

Ta aplinkybė, kad nuteistosios vertinimas nesutampa su teismo atliktu įrodymų vertinimu, kad nuteistosios netenkina pirmosios instancijos teismo priimtas nepalankus sprendimas, nėra teisinis pagrindas pripažinti, kad įrodymai nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡tirti ir įvertinti pažeidžiant BPK 20 str. nuostatas. Jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kuriems esant bÅ«tų galima pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrpdymus, buvo Å¡aliÅ¡kas, apeliantė skunde nenurodė.

Tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Aplinkybės, dėl kurių teismas gali bÅ«ti laikomas Å¡aliÅ¡ku, nurodytos BPK 58 str. Nei vienos iÅ¡ paminėtų aplinkybių O. Ž. skunde nenurodė. Vien tai, kad teismas tikėjo ne jos, o nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimais, nėra pagrindas pripažinti teismÄ buvus Å¡aliÅ¡ku, kadangi, kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų darymas yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva.

Jeigu įrodymai buvo vertinami laikantis BPK 20 str. 5 d. numatytų taisyklių ir nepadaryta kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teismo priimtas sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu. Nagrinėjamu atveju kolegija įrodymų vertinimo klaidų ar kitų esminių procesinių pažeidimų nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nenustatė. Paminėtų aplinkybių pagrindu kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama O.

Ž. kaltei padarius BK 140 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ pagrįsti. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytos aplinkybes teismo padarytų iÅ¡vadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamÄ nuosprendį naikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį – nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios R. N. atstovė advokatė A. KakoÅ¡kina pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti nukentėjusiajai jos turėtas proceso iÅ¡laidas, susijusias su advokato suteikta teisine pagalba. IÅ¡ pinigų priėmimo kvito Nr. 681665 kopijos matyti, kad nukentėjusioji R.

N. už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, dokumentų suraÅ¡ymÄ , kitas teisines paslaugas sumokėjo 600 Eur (T. 2, b. l. 17). Pagal BK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje bei kasacinėje instancijose.

Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas buvo pradėtas nuteistosios O. Ž. iniciatyva, nukentėjusioji, siekdama tinkamai organizuoti savo teisių gynimÄ nuo nuteistosios apeliacinio skundo argumentų, turėjo kreiptis teisinės pagalbos. Nukentėjusiosios turėtos proceso iÅ¡laidos turi bÅ«ti atlygintos, tačiau, kolegijos vertinimu, ne tokia apimtimi, kaip praÅ¡oma. Ä®vertinus tai, kad baudžiamoji byla nėra itin sudėtinga, nagrinėtos vienos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, byla nėra didelės apimties (pirmosios instancijos teisme bylos medžiagÄ sudarė vienas tomas), apeliaciniame skunde nėra keliami teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai, ginčijamas įrodymų vertinimas, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiajai priteistina proceso iÅ¡laidų suma mažintina.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistosios O. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti.IÅ¡ O. Ž. priteisti nukentėjusiajai R. N. 200 Eur proceso iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Pirmininkaujantis teisėjas                                                                                       Algerdas UrbÅ¡ys Teisėjai                                                                                                                    JÅ«ratė Jakubonienė                                                                                                                                  ArÅ«nas PaÅ¡tuolis