2026-01-14 Nr. AB-1078-3-65-3-00372-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-528-1047/2026

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00372-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. A. ir R. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. A. ir R. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai S. A. ir R. A. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) nario Vytauto Kurpuveso 2024 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. 21RE-142 (AG-173/05-2024) „Atsisakyti priimti nagrinėti skundą“ (toliau – ir Sprendimas) ir perduoti pareiškėjų 2024 m. vasario 26 d. skundo dėl įpareigojimo nagrinėti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, STT) direktoriui Linui Pernavui pateiktą 2024 m. vasario 11 d. skundą priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo Komisijai.

2. Pareiškėjai skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjai kreipėsi į Komisiją su skundu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjų STT direktoriui 2024 m. vasario 11 d. pateiktą skundą „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Pranešimų nagrinėjimo skyriaus viršininko M. B. 2024 m. vasario 7 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 4-01-1300“ (toliau – ir 2024 m. vasario 11 d. skundas) ir pateikti į jį atsakymą. Sprendimu Komisija skundą atsisakė priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną jos kompetencijai. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

2.2. Komisijos narys neteisingai nustatė 2024 m. vasario 11 d. skundo dalyką, jį susiaurino. Reikalavimas įvertinti STT Pranešimų nagrinėjimo skyriaus viršininko M. B. (toliau – ir Pareigūnas) veiksmus yra atskiras ir savarankiškas reikalavimas, kuris privalo būti tiriamas vidaus administravimo tvarka. Skundu buvo reikalaujama ne tik Pareigūno nušalinimo, bet ir visų kitų jo veiksmų įvertinimo bei su tuo susijusių norminių teisės aktų analizės, tačiau Komisijos narys dėl Pareigūno visų kitų veiksmų įvertinimo visai nepasisakė ir net neturėjo galimybės 2024 m. vasario 26 d. skundo priėmimo stadijoje dėl jų pasisakyti, kadangi nebuvo gauti reikalingi rašytiniai įrodymai.

2.3. STT pareigūnai, nagrinėjantys skundus bei juos tvirtinantys, privalo būti nešališki, t. y. jie negali būti asmeniškai suinteresuoti skundo nagrinėjimo baigtimi, taip pat negali būti šališki ar neobjektyvūs, o susidarius aplinkybėms, galinčioms sukelti interesų konfliktą ar jo regimybę, asmenys, juolab STT pareigūnai, patys turėtų pareikšti nusišalinimą nuo dalyvavimo rengiant, svarstant, priimant sprendimus dėl paduoto skundo ar tvirtinant šiuos sprendimus. Nagrinėjamu atveju būtina išnagrinėti ir nustatyti, ar Sprendime paminėtas Asmenų, kurie kreipiasi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, pranešimų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 2-86, (toliau – ir Aprašas) bei kiti STT veiklą reglamentuojantys norminiai teisės aktai suteikia teisę pareiškėjams nušalinti ar pačiam pareigūnui teisę ir pareigą nusišalinti apskritai, ar yra numatyta teisė pareiškėjams žinoti, kas atliks tyrimą ir kas patvirtins priimtą nutarimą dar iki tų veiksmų atlikimo, ar nustatytos sąlygos ir pagrindai pareigūno nusišalinimui ir jo nušalinimui, ar nustatytos sąlygos ir pagrindai ikiteisminio tyrimo pareigūnui nutarimą tvirtinti perduoti ne tiesioginiam viršininkui, ir kt. Atsakymai į tuos klausimus yra aktualūs ne tik dėl teisėto ir pagrįsto sprendimo šioje byloje priėmimo, bet ir dėl visų kreipimųsi į STT.

2.4. Komisija neturi rašytinių įrodymų, kuriais grindžia savo Sprendimą, todėl teismas privalo konstatuoti Sprendimo trūkumus ir įpareigoti juos pašalinti bei gauti atsakovo atsiliepimą į Komisijai pateiktą 2024 m. vasario 26 d. skundą. Komisija neturėjo jokios galimybės objektyviai, išsamiai, visapusiškai išnagrinėti visas aplinkybes bei neturėjo jokios teisės ir pagrindo priėmimo stadijoje daryti Sprendime nurodytas išvadas.

3. Atsakovas STT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia (be kita ko), jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Dėl šios priežasties, kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai.

4.2. Pareiškėjų kreipimasis į Komisiją nesusijęs su viešojo administravimo subjekto veikla ir (ar) priimtais sprendimas. STT, būdama ikiteisminio tyrimo įstaiga, priimdama sprendimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normas, neveikia kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga, kurios veiklą kontroliuoja prokuratūra. STT pareigūno priimtą išsamų 2024 m. vasario 19 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjai skundė būtent prokurorui, todėl nėra pagrindo spręsti apie tarp pareiškėjų ir STT susiklosčiusius administravimo teisinius santykius. Komisija, atsisakydama priimti nagrinėti pareiškėjų skundą, veikė teisėtai ir pagrįstai, nes pareiškėjai neturėjo jokio teisinio pagrindo kreiptis į ją, siekdami panaikinti skundžiamą STT raštą. STT skundžiamas raštas buvo tarpinis informacinis raštas pareiškėjams, siekiant patikslinti jų pirminiame kreipimesi į STT išdėstytas aplinkybes. Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. STT skundžiamo rašto bei šios nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste tarp STT ir pareiškėjų nesusiklostė administraciniai teisiniai santykiai, STT skundžiamas raštas nelaikytinas viešojo administravimo subjekto aktu, todėl Komisija pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundą, o priėmus nagrinėti pareiškėjų skundą teismui, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams.

4.3. Pareiškėjų skunde STT nurodytos aplinkybės, jog M. B. „yra sisteminės korupcijos atstovas“ yra abstraktaus pobūdžio, todėl spręsti dėl Pareigūno veiklos pažeidimų nėra ir negali būti pagrindo. STT Saugumo skyrius savo iniciatyva ar gavę asmenų pranešimus dėl pažeidimų STT, nagrinėja juos vadovaujantis Informacijos apie pažeidimus STT tikrinimo tvarkos aprašo ir (ar) Tarnybinių nusižengimų tyrimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo STT pareigūnams tvarkos aprašo, patvirtintų STT direktoriaus 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 2-215 „Dėl informacijos apie pažeidimus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje patikrinimo tvarkos aprašu ir Tarnybinių nusižengimų tyrimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis. Nagrinėjamu atveju tam pagrindo nebuvo, o su tuo susijusias aplinkybes pareiškėjai galėjo skųsti STT veiklą kontroliuojančiam prokurorui.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėjai 2023 m. rugsėjo 18 d. STT pateikė skundą (STT gautas 2023 m. rugsėjo 19 d.), kuriuo prašė įvertinti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (toliau – ir TEDK) pirmininkės ir narės veiksmus bei TEDK pirmininkės ir narių nurodytus veiksmus, ar jie neužtraukė TEDK pirmininkei ar jos narei baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, taip pat įvertinti korupcijos prevencijos požiūriu ir pateikti Teisėjų tarybai pasiūlymus: a) panaikinti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2019 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 13P-10 (7.L2) „Dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 24 punkto dalį; b) Nuostatuose nurodyti įforminimo būdą įrodymų, kad komisijos pirmininkas, priimdamas sprendimą dėl teikimo priimtinumo 23.2 papunktyje nustatytu atveju, gavo ne mažiau kaip keturių komisijos narių pritarimą.

6.2. Į šį pareiškėjų skundą STT pateikė 2023 m. rugsėjo 20 d. atsakymą „Dėl pranešimo, registracijos Nr. 5-01-10968, nagrinėjimo“ (STT reg. Nr. 4-01-7706), kuriame nurodė, kad nesant jokių duomenų apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, STT neturi pagrindo priimti procesinio sprendimo BPK nustatyta tvarka (pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą); STT pagal teisės aktais suteiktą kompetenciją neturi teisės vertinti TEDK pareiškėjams pateiktų atsakymų; STT neturi teisės duoti nurodymų valstybės institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems asmenims priimti konkrečius sprendimus ir (ar) atlikti veiksmus; STT nesuteikta teisė teikti pasiūlymus dėl norminių teisės aktų ir (ar) atskirų jų normų panaikinimo; siekiant teisinio reguliavimo skaidrumo ir užkirsti kelią galimybei pasinaudoti netobulų teisės aktų spragomis STT yra atliekamas norminių teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas.

6.3. Pareiškėjai 2023 m. rugsėjo 27 d. pateikė STT direktoriui skundą, kuriuo prašė panaikinti STT 2023 m. rugsėjo 20 d. raštą, nagrinėti 2023 m. rugsėjo 18 d. skundą ir pateikti teisės aktus atitinkantį atsakymą.

6.4. STT 2023 m. spalio 20 d. raštu „Dėl prašymo, registracijos Nr. 5-01-11384, nagrinėjimo“ (STT reg. Nr. 4-01-8735) pateikė atsakymą, kuriame paaiškino, kad pareiškėjų pranešimas buvo išnagrinėtas Aprašo 2.2 papunktyje nustatyta tvarka ir 2023 m. rugsėjo 20 d. raštu pareiškėjams buvo pateiktas atsakymas, kuris yra informacinio pobūdžio ir nesukelia teisinių pasekmių.

6.5. Pareiškėjai 2023 m. spalio 20 d. raštą „Dėl prašymo, registracijos Nr. 5-01-11384, nagrinėjimo“ apskundė Komisijai, kuri, išnagrinėjusi skundą, 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 21RE-905 (AG-820/04-2023) nusprendė tenkinti pareiškėjų skundą ir panaikinti STT 2023 m. spalio 20 d. raštą bei įpareigoti STT pareiškėjų 2023 m. rugsėjo 27 d. skundą išnagrinėti iš naujo. STT šio Komisijos sprendimo neskundė ir įpareigojimą įvykdė, t. y. STT direktorius 2024 m. vasario 5 d. raštu Nr. 4-01-1204 (toliau – ir 2024 m. vasario 5 d. raštas), vykdydamas minėtą Komisijos įpareigojimą, pagal pareiškėjų prašymo turinį pavedė atsakingiems STT padaliniams: 1) STT Pranešimų nagrinėjimo skyriui priimti procesinį sprendimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso tvarka; 2) STT Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriui teikti siūlymus dėl antikorupcinio teisės akto vertinimo Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnyje numatytais pagrindais.

6.6. Pareiškėjai STT direktoriui pateikė 2024 m. vasario 11 d. skundą, kuriame nurodė, kad: STT direktoriaus pavedimą gavusio Pranešimų nagrinėjimo skyriaus viršininkas M. B., kurio atsakymą panaikino Komisija, toliau vilkina 2023 m. gruodžio 18 d. skundo nagrinėjimą. Pareigūnas 2024 m. vasario 7 d. rašte nurodė, kad STT BPK nustatyta tvarka nagrinėjamas skundas dėl TEDK pirmininkės ir narės veiksmų bei Nuostatų įvertinimo, tačiau nenurodo skundo pateikimo datos bei fakto, kad skundas nagrinėjamas dėl to, kad panaikintas jo, t. y. Pareigūno, atsakymas. Pareigūnas vilkina skundo nagrinėjimą, vietoje to, kad įgyvendintų teises, kurias jam suteikia BPK 168 straipsnio 1 dalis, jis prašo pareiškėjų dar kartą pateikti tai, kas jau STT pateikta. M. B. reikalauja skubiai duoti jam atsakymą, nors pats ne tik niekur neskuba, bet ir vilkina procesą: raštą surašė 2024 m. vasario 7 d., išsiųsti įteikė 2024 m. vasario 8 d., o reikalauja duomenis „pateikti skubos tvarka – iki 2024-02-12“, nors pats rašte nurodo, kad terminas gali būti iki „dešimt dienų“ pagal BPK 168 straipsnio nuostatą. BPK 168 straipsnio 1 dalis, kurią rašte jis nurodo, nustato, kad: gali būti reikalaujami duomenys ar dokumentai iš valstybės ar savivaldybės įmonių įstaigų organizacijų, gali būti įvykio vietos apžiūra bei įvykio liudytojų apklausos gauto skundo duomenų patikslinimui, tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų (neaišku, ar M. B. tuos veiksmus atliko). Be to, BPK 168 straipsnio 1 dalis, kuri rašte nurodoma, nustato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Susidarius aplinkybėms, galinčioms sukelti interesų konfliktą ar jo regimybę, STT pareigūnai patys turėtų pareikšti nusišalinimą nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus dėl pareiškėjų skundo. Pareiškėjai prašė nušalinti Pareigūną nuo pareiškėjų skundo nagrinėjimo ir įvertinti jo veiksmus.

6.7. STT direktorius 2024 m. vasario 23 d. raštu Nr. 4-01-1866 (toliau – ir Raštas) pareiškėjams atsakė, jog susipažinęs su jų 2024 m. vasario 11 d. skundu ir jame išdėstytomis aplinkybėmis, primena STT 2024 m. vasario 5 d. raštu pateiktą informaciją apie pareiškėjų pranešimų nagrinėjimo eigą ir duotus pavedimus: STT Pranešimų nagrinėjimo skyriui dėl procesinio sprendimo priėmimo BPK nustatyta tvarka bei STT Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriui dėl siūlymų antikorupcinio vertinimo atlikimui. Kaip ir buvo nurodyta 2024 m. vasario 5 d. rašte, apie priimtus sprendimus ir jų apskundimo tvarką pareiškėjai bus informuoti atskirai.

6.8. 2024 m. vasario 19 d. nutarimu atsisakyta pradėta ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjų 2023 m. rugsėjo 19 d. skundą, kadangi nenustatyta nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225–229 straipsniuose, požymių, t. y. remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Nutarimas priimtas STT Pranešimų nagrinėjimo skyriaus specialistės, gavus STT Pranešimų nagrinėjimo skyriaus viršininko M. B. sutikimą. Nutarimas patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro rezoliucija.

6.9. Pareiškėjai 2024 m. vasario 26 d. skundu (reg. Nr. AG-173), adresuotu Komisijai, apskundė STT Raštą teigdami, jog jo turinys akivaizdžiai rodo, kad STT direktorius neteisėtai ir nepagrįstai nurodo, jog 2024 m. vasario 11 d. skundo nenagrinės; be to, teigiama, kad apie sprendimų priėmimą pareiškėjai bus informuoti atskirai, tačiau sprendimas jau yra priimtas – Pranešimų nagrinėjimo skyriaus specialistė O. B. 2024 m. vasario 19 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiame Nutarime nepaminėta, kad buvo gautas 2024 m. vasario 11 d. skundas bei buvo prašoma nušalinti Pareigūną, kuris, nors jam buvo pareikštas nušalinimas, su Nutarimu sutiko (BPK 168 str. 2 d., be kita ko, nustato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti, pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu). Pareiškėjų nuomone, Pareigūnas, kai jam pareikštas nušalinimas, neturi teisės duoti sutikimą ikiteisminio tyrimo pareigūnui atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

6.10. Komisija 2024 m. vasario 29 d. Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjų 2024 m. vasario 26 d. skundą kaip nepriskirtiną jos kompetencijai. Nesutikdami su Sprendimu, pareiškėjai kreipėsi į teismą.

7. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl STT Rašto, kuriuo pareiškėjams atsakyta į jų 2024 m. vasario 11 d. skundą, pateiktą medžiagoje, kurioje pagal jų 2023 m. rugsėjo 19 d. pareiškimą STT buvo sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pareiškėjai 2024 m. vasario 11 d. skundu prašė nušalinti nuo tyrimo STT Pareigūną. STT Rašte paaiškino, kad 2024 m. vasario 5 d. raštu pareiškėjams pranešta apie pradėtas pareiškimo patikslinimo procedūras, o priėmus procesinį sprendimą pareiškėjai jį galės skųsti įstatymo nustatyta tvarka.

8. Teismas vadovavosi BPK 57–61, 168 straipsniais, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo pradžios, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110, (toliau – ir Rekomendacijos) 81 punktu ir priėjo prie išvados, kad pareiškimų apie galimą nusikalstamą veiką nagrinėjimo stadijoje, t. y. kol ikiteisminis tyrimas nepradėtas, visos ikiteisminio tyrimo pareigūnų nešališkumą užtikrinančios nuostatos, nustatytos išimtinai BPK ir Rekomendacijose. Rekomendacijų 81 punkte nustatytų nuostatų nesilaikymo atveju, speciali apskundimo tvarka nenumatyta, tad spręstina, kad argumentai, susiję su Rekomendacijų 81 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimu, gali būti nurodomi paduodant BPK 168 straipsnio 5 dalyje nurodytą skundą.

9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) nuostatomis ir priėjo prie išvados, kad Komisija pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų 2024 m. vasario 26 d. skundą dėl STT Rašto kaip nepriskirtą jos kompetencijai IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Sprendimo priėmimo metu jau buvo baigta procedūra dėl pareiškimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką tyrimo ir priimtas 2024 m. vasario 19 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio teisėtumo klausimas gali būti sprendžiamas išimtinai BPK nustatyta tvarka, sutiko su Komisijos nurodytais argumentais, kad net ir įpareigojus išnagrinėti pareiškėjų 2024 m. vasario 11 d. skundą, kuriame pateiktas prašymas nušalinti Pareigūną nuo jų skundo nagrinėjimo, toks įpareigojimas būtų beprasmis. Teismas STT Raštą pripažino informacinio pobūdžio raštu, kuriuo paaiškinama, kaip konkrečiu atveju pareiškėjai galės ginti savo teises, atsižvelgus į tai, kad 2024 m. vasario 5 d. raštu jie informuoti apie pradėtą pareiškimo patikslinimo procedūrą. Teismas pažymėjo, kad administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai.

11. Teismas nepasisakė dėl kitų pareiškėjų skundo argumentų, kurie neturi esminės reikšmės sprendžiant kilusį ginčą, Komisijos Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjų reikalavimą panaikinti Sprendimą atmetė. Teismas taip pat atmetė ir jų reikalavimą perduoti pareiškėjų 2024 m. vasario 26 d. skundą Komisijai nagrinėti iš naujo.

III. 12. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 3 d. sprendimą, Komisijos Sprendimą ir perduoti pareiškėjų 2024 m. vasario 26 d. skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Komisijai. Pareiškėjai taip pat prašo pareikalauti, kad Komisiją pateiktų visą medžiagą, susijusią su Komisijos nario Sprendimo priėmimu, o taip pat, kad atsakovas pateiktų visą medžiagą, susijusią su anoniminio elektroninio laiško ir STT direktoriaus rašto „Dėl skundų nagrinėjimo“ surašymu.

13. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, jog:

13.1. Skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nustatyto ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Vieno pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Panevėžio mieste, skundas buvo paduotas Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmams, bet bylą žodinio proceso tvarka nagrinėjo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija. Kaunas nėra nė vieno iš pareiškėjų gyvenamoji vieta, pareiškėjai tiksliau ir patogiau savo teises į teisingą teismą realizuos būtent tuose teismo rūmuose, kurie yra jų gyvenamojoje teritorijoje. Regionų administracinio teismo pirmininkas neskundžiama 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo bylą Nr. I2-8274-743/2024 perduoti nagrinėti Regionų administracinio teismo kitiems rūmams, nusprendė palikti bylą teisėjos Astos Vailionės žinioje. Regionų administracinio teismo pirmininkas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, neteisėtai ir nepagrįstai nurodė, kad byloje sprendžiamas skundo priėmimo klausimas, todėl ABTĮ 31 straipsnio nuostatos nėra aktualios, nes 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškėjų skundas buvo priimtas. Regionų administracinio teismo pirmininkas, nutaręs palikti bylą teisėjos žinioje, privalėjo komandiruoti ją į Panevėžį – tik tokiu būdu būtų įvykdytas įstatymo reikalavimas. Teismo posėdžio metu pareiškėjai pateikė prašymą kolegijai, bet ir kolegija šio prašymo netenkino, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies ir ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

13.2. Teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės, nenustatė bylos dalyko. Atsakovas nepateikė norminius teisės aktus atitinkančio atsakymo į pareiškėjų 2024 m. vasario 11 d. skundą, nepriėmė sprendimo dėl visų pareiškėjų skundo, pateikto STT direktoriui, reikalavimų, nepasisakė dėl pareiškėjų reikalavimo nušalinti nuo tyrimo Pareigūną. Teismas sprendime neteisėtai ir nepagrįstai nurodė tik, kad pareiškėjai 2024 m. vasario 11 d. skundu prašė nušalinti nuo tyrimo Pareigūną, tačiau pareiškėjai prašė ir įvertinti Pareigūno visus kitus veiksmus. Šis reikalavimas yra atskiras ir savarankiškas reikalavimas, kuris privalo būti tiriamas vidaus administravimo tvarka. M. B. viršijo savo įgaliojimus, atlikdamas veiksmus, kuriuos turi teisę atlikti tik ikiteisminio tyrimo pareigūnas (BPK 168 str. 1 d.), neteisėtais veiksmais apribojo tyrėjos veiksmų laisvę, todėl ji neturėjo galimybės atlikti visapusišką, išsamų, objektyvų tyrimą. M. B., kuriam buvo pareikštas nušalinimas, patvirtino Nutarimą, atliktą nepilnavertiškai, akivaizdžiai skubėdamas, kol dar neišnagrinėtas pareiškėjų 2024 m. vasario 11 d. skundas ir STT direktorius dėl jo dar nepriėmė jokio sprendimo. Komisija įpareigojo STT direktorių išnagrinėti iš naujo pareiškėjų skundą, tačiau į jį visiškai nepagrįstai ir neteisėtai atsakė Pareigūnas, kurio raštas ir buvo panaikintas. M. B. privalėjo nusišalinti nuo pareiškėjų 2023 m. rugsėjo 18 d. skundo nagrinėjimo. Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl M. B. visų kitų veiksmų įvertinimo, dėl Rašto formos trūkumų, kurie neužtikrina dokumento vientisumo ir autentiškumo, nenurodyti jį parengęs asmuo bei registracijos numeris, tiksli data, dokumentas nepasirašytas bei prie jo nėra pridėti detalūs metaduomenys. Byloje keliamas vidinio administravimo klausimas, o ne BPK reguliuojami dalykai. STT direktorius turėtų nedelsiant nagrinėti ir priimti sprendimą dėl 2024 m. vasario 11 d. skundo.

13.3. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes nebuvo įvertinta, kad teismui pateikta klaidinanti informacija atsakovo atsiliepime bei prie bylos pridėti dokumentai yra iš kitos bylos, kad Nutarime nėra atsakymo dėl 2024 m. vasario 11 d. skundo. Atsakovo atstovo įgaliojime privalo būti nurodyta, kas ir kokiu pagrindu davė jam pavedimą atstovauti STT teisme, ar jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ar jo pareigybės aprašymas numato tokią veiklą ir t. t. Kiti atsakovo teismui pateikti dokumentai neatitinka norminių teisės aktų reikalavimų dėl formos.

13.4. Teismo sprendime nėra atsakymo į pareiškėjų klausimus, ar Aprašas bei kiti STT veiklą reglamentuojantys norminiai teisės aktai suteikia teisę pareiškėjams nušalinti ar pačiam pareigūnui teisę ir pareigą nusišalinti apskritai, ar yra numatyta teisė pareiškėjams žinoti, kas atliks tyrimą ir kas patvirtins priimtą nutarimą dar iki tų veiksmų atlikimo, ar nustatytos sąlygos ir pagrindai pareigūno nusišalinimui ir jo nušalinimui, ar nustatytos sąlygos ir pagrindai ikiteisminio tyrimo pareigūnui nutarimą tvirtinti perduoti ne tiesioginiam viršininkui, ir kt. Atsakymai į tuos klausimus yra aktualūs ne tik dėl teisėto ir pagrįsto sprendimo šioje byloje priėmimo, bet ir dėl visų kreipimųsi į STT, todėl apeliacinės instancijos teismas privalo konstatuoti Sprendimo trūkumus ir įpareigoti juos pašalinti.

14. Atsakovas STT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pareiškėjų teiginiai apie tariamą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą yra deklaratyvūs, nepagrįsti ir tinkamai nemotyvuoti, nes pateikiami tik abstraktaus pobūdžio pamąstymai, negrindžiant jų konkrečiais duomenimis ir loginiu teisiniu priežastiniu ryšiu. Iš pareiškėjų pateikiamų argumentų negalima daryti jokių pagrįstų išvadų apie tai, jog teismas pažeidė konkrečią administracinio teismo vykdomą funkciją. Procesinės teisės normų pažeidimas, jeigu toks ir buvo padarytas, pats savaime nėra pagrindas panaikinti sprendimą. Regionų administracinio teismo pirmininkas 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I2-8274-743/2024 pagrįstai ir tinkamai išsprendė pareiškėjų prašymą dėl administracinės bylos Nr. I2-8274-743/2024 perdavimo kitiems teismo rūmams. Ši nutartis yra aiški ir motyvuota, joje nurodyti tinkami ir aiškūs teisiniai nutarties priėmimo motyvai, nutartyje nurodyta, jog pastaroji yra neskundžiama. Pareiškėjai nenurodė jokių konkrečių duomenų, kurie pagrįstų minimos nutarties neteisėtumą, taip pat nedetalizuoja, kaip šio prašymo netenkinimas daro teismo sprendimą neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teismo sprendimą pripažinti neteisėtu esant absoliutiems jo negaliojimo pagrindams.

15.2. Pareiškėjai nepagrįstai nurodo tariamai netinkamą administracinio ginčo esmę. Teismas sprendė, ar Komisija Sprendimu pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų 2024 m. vasario 26 d. skundą, todėl pareiškėjų pateikiami argumentai dėl ginčo esmės yra visiškai teisiniu-loginiu ryšiu nesusiję su teismo sprendimo teisėtumu. Aptarus ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, IAGNTĮ 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 ir 3 dalis, VAĮ 2 straipsnio 18 dalį, akcentuojama, kad pareiškėjai nepateikia jokių pagrįstų teisinių argumentų, kurie leistų daryti išvadą dėl administracinių teisinių santykių egzistavimo. Nurodoma pareiškėjams pateiktų STT atsakymų interpretacija ir keliama prielaida dėl įrodymų interpretacijos neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teisės aktų reikalavimų, teismų praktikos ir visiškai nepagrindžia administracinių santykių egzistavimo. Pareiškėjai iš esmės patys pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju administraciniai santykiai neegzistuoja, nes savo argumentuose remiasi aplinkybėmis, susijusiomis su M. B. nušalinimu, ir tariamus pažeidimus grindžia tariamais BPK normų pažeidimais.

15.3. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės dėl tariamai netinkamo atstovavimo yra deklaratyvios, neatitinka teisės aktų nuostatų ir yra nepagrįstos. Pareiškėjai nepagrindžia, kaip ir kokią įtaką tai turi jų teisėms, nes tinkamo atstovavimo patikrinimas yra procesinio pobūdžio veiksmas, priskirtinas išimtinai teismo kompetencijai ir negali turėti jokios įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms.

15.4. Pareiškėjų pateiktame skunde STT nurodytos aplinkybės, jog M. B. „yra sisteminės korupcijos atstovas“ yra abstraktaus pobūdžio, jų pagrindu spręsti dėl pareigūno veiklos pažeidimų nėra ir negali būti pagrindo. Pareiškėjai nepateikia jokių aiškių duomenų, kokią įtaką nušalinimo klausimas turi pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams. Vertinant pareiškėjų pozicijos pagrįstumą, be kitų, aktualiomis aplinkybėmis laikome tai, jog pareiškėjų, kaip suinteresuotų asmenų, teisinei padėčiai M. B. nušalinimas neturi jokios prasmės, nes STT nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra galiojantis ir teisėtas, o pats M. B. yra perkeltas į vyriausiojo specialisto pareigas (priedas prie atsiliepimo į apeliacinį skundą), todėl sprendimai dėl jo tariamo nušalinimo netgi pareiškėjų prašymo tenkinimo atveju nebegali būtų susiję su jų teisine padėtimi.

15.5. Kiti pareiškėjų argumentai nesusiję su administracinio ginčo esme, stokoja teisinio pagrįstumo ir loginių sąsajų su nagrinėjamu ginču, STT teiktais atsakymais ir veiksmais bei neturi jokios įtakos teismo sprendimo teisėtumui. Atsiliepimo pateikimo metu pareiškėjai taip pat yra inicijavę administracinius ginčus, kurie nagrinėjami Regiono administracinio teismo Šiaulių rūmuose (Bylos Nr. I2-2294-394/2025, teisminio proceso Nr. 3-65-3-00568-2024-4) ir Regiono administracinio teismo Vilniaus rūmuose (Bylos Nr. I2-1961-631/2025, teisminio proceso Nr.3-65-3-00510-2024-1).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos nario 2024 m. vasario 29 d. sprendimo Nr. 21RE-142(AG-173/05-2024), kuriuo nuspręsta atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjų S. A. ir R. A. skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai, bei kitų su tuo susijusių reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, nustatęs, kad Komisijos Sprendimas atitinka IAGNTĮ įtvirtintą Komisijos kompetenciją, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.

18. Pareiškėjai apeliaciniame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, laikosi pozicijos, kad teismas neįsigilino į bylos esmę, o skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nustatyto ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

19. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

20. Apeliaciniame skunde pareiškėjai teigia, jog skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nustatyto ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Tokią poziciją pareiškėjai grindžia aplinkybe, kad vieno pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Panevėžio mieste, skundas buvo paduotas Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmams, bet bylą žodinio proceso tvarka nagrinėjo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, nors Kaunas nėra nė vieno iš pareiškėjų gyvenamoji vieta.

21. ABTĮ nustatyta, kad administracinė byla yra nagrinėjama: teismo rūmuose, kurių veiklos teritorijoje yra pareiškėjo gyvenamoji vieta (buveinė), jei ji yra Lietuvos Respublikos teritorijoje; kai skundą (prašymą, pareiškimą) paduoda pareiškėjas, kurio gyvenamoji vieta (buveinė) yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, – pareiškėjo pasirinktuose teismo rūmuose; kai skundą (prašymą, pareiškimą) paduoda keli pareiškėjai, kurių gyvenamoji vieta (buveinė) yra skirtingų teismo rūmų veiklos teritorijose, – pareiškėjų bendrai pasirinktuose teismo rūmuose, kurių veiklos teritorijoje yra bent vieno iš pareiškėjų gyvenamoji vieta (buveinė) (ABTĮ 31 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teismingumo taisyklės gali būti netaikomos, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 31 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu sprendimas panaikinamas šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytais pagrindais (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.). Atitinkamai, ABTĮ 146 straipsnyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (146 str. 1 d.). Tačiau sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p.).

22. Teismo sudėties (teisėjų kolegijos) sudarymui keliami imperatyvūs reikalavimai įtvirtinti ABTĮ I dalies VII skyriuje „Teismo sudėtis. Teisėjo ir kitų asmenų nušalinimas“. Šio ABTĮ skyriaus 43 straipsnyje numatytos tam tikrų bylų kategorijos, kurias apygardos administraciniuose teismuose nagrinėja vienas teisėjas ar trijų teisėjų kolegija (1 d.), nurodyta teisėjų kolegijų sudarymo tvarka, t. y. teisėjų kolegijos narius, kolegijos pirmininką ir teisėją pranešėją skiria atitinkamo teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas (4 d.), taip pat įtvirtintas draudimas teisėjui, dalyvavusiam nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės (išskyrus nutartis, priimtas sprendžiant skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą), dalyvauti pakartotinai ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Neteisėta teismo sudėtis taip pat gali būti konstatuota nustačius ABTĮ 44 straipsnio nuostatų dėl teisėjo nu(si)šalinimo nuo bylos nagrinėjimo pažeidimus.

23. ABTĮ 43 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad bylas dėl administracinių ginčų komisijų priimtų sprendimų nagrinėja vienas teisėjas. Tam tikrais atvejais teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms nustatytas vienasmenis nagrinėjimas. ABTĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Regionų administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025, detaliai išanalizavusi šios nutarties 22–24 punktuose išdėstytą teisinį reguliavimą, priėjo prie išvados, kad pareiškėjų nurodomas teritorinis teismingumas nepatenka į ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo sritį. Nagrinėjamu atveju nenustatyta bylą nagrinėjusio teismo sudėties (ABTĮ 43 str. 1 d.) pažeidimų, byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvo pažeistos funkcinio (instancinio) priskirtinumo arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės.

25. Atkreiptinas dėmesys, kad Regionų administracinio teismo pirmininkas neskundžiama 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo bylą Nr. I2-8274-743/2024 perduoti nagrinėti Regionų administracinio teismo kitiems rūmams, byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodžiu, mišriu būdu, t. y. proceso dalyviams sudarant galimybę arba atvykti į teismo posėdžių salę teisme, arba dalyvauti teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu, pareiškėjai apie šį posėdį buvo tinkamai informuoti išsiunčiant teismo šaukimą (per EPP ir pareiškėjų skunde nurodytu adresu korespondencijai). Teismo posėdyje dalyvavo vienas iš pareiškėjų, nereiškė nušalinimų bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai, pasisakė su byla susijusiais klausimais. Šiame kontekste papildomai paminėtina, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė prašymą teisėjų kolegijai perduoti bylą nagrinėti Panevėžio rūmams, bet teisėjų kolegija šio prašymo netenkino, argumentuodama tuo, kad pareiškėjas kartotinio prašymo negrindžia naujomis aplinkybėmis (garso įrašo 9.09–9.14 min.). Nagrinėjamu atveju užtikrinus pareiškėjų procesinių teisių įgyvendinimą, darytina išvada, kad ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų proceso teisės normų, reglamentuojančių administracinių bylų teritorinį teismingumą, pažeidimas nebuvo toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o pareiškėjų abejonės neskundžiama nutartimi neturi teisinio pagrindo ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo.

26. Prieš pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo pareikalauti, kad Komisiją pateiktų visą medžiagą, susijusią su Komisijos nario Sprendimo priėmimu, o taip pat, kad atsakovas pateiktų visą medžiagą, susijusią su anoniminio elektroninio laiško ir STT direktoriaus rašto „Dėl skundų nagrinėjimo“ surašymu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Pirmosios instancijos teismas, 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi priėmęs pareiškėjų skundą, nustatė atsakovui 14 dienų terminą pateikti teismui išsamų atsiliepimą į skundą bei visus turimus su bylos nagrinėjimu susijusius dokumentus, ir atsakovas 2024 m. balandžio 17 d. pateikė teismui atsiliepimą bei su ginču susijusią medžiagą. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi, be kita ko, įpareigojo Komisiją ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo gavimo pateikti bylą Nr. AG-173/05-2024. Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose 2024 m. gegužės 3 d. gauta Komisijos byla Nr. AG-173/05-2024. Taigi byloje yra medžiaga, pateikta tiek atsakovo, tiek Komisijos, todėl jos pakartotinai pareikalauti nėra jokio pagrindo.

27. ABTĮ 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bylas juridinių asmenų vardu gali vesti institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – ir kiti darbuotojai ar valstybės tarnautojai, veikiantys pagal įstatymuose, kituose teisės aktuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šie asmenys pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas. Įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą), atstovaujantys tam juridiniam asmeniui (ABTĮ 47 str. 4 d. 5 p.). Byloje yra tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės G. K., tiek Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto E. B. įgaliojimai atstovauti STT interesus administraciniuose teismuose. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia minėtų pateiktų įrodymų.

28. Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką. Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka (IAGNTĮ 2 str. 1 d.). IAGNTĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, o to paties straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų administracinių ginčų (bylų). IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

29. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia (ABTĮ 18 str. 2 d.) (žr., pvz., 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-10/2011; 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-520/2011; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-463/2014; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1001-756/2017; 2018 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-131-556/2018).

30. Vertindama pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus dėl administracinėje byloje nenustatyto bylos dalyko, teisėjų kolegija pažymi, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo neprivaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-6-520/2023). Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir išsamiai aprašė esmines faktines bylos aplinkybes, byloje teisingai įvertinta, kad ginčas kilo dėl STT 2024 m. vasario 23 d. rašto, kuriuo pareiškėjams atsakyta į jų 2024 m. vasario 11 d. skundą. Pareiškėjai STT direktoriui pateikė 2024 m. vasario 11 d. skundą, kuriame prašė nušalinti Pranešimų nagrinėjimo skyriaus viršininką M. B. nuo pareiškėjų skundo nagrinėjimo ir įvertinti jo veiksmus. STT direktorius Raštu pareiškėjams atsakė, jog susipažinęs su jų 2024 m. vasario 11 d. skundu ir jame išdėstytomis aplinkybėmis, primena STT 2024 m. vasario 5 d. raštu pateiktą informaciją apie pareiškėjų pranešimų nagrinėjimo eigą ir duotus pavedimus: STT Pranešimų nagrinėjimo skyriui dėl procesinio sprendimo priėmimo BPK nustatyta tvarka bei STT Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriui dėl siūlymų antikorupcinio vertinimo atlikimui, o apie priimtus sprendimus ir jų apskundimo tvarką pareiškėjai bus informuoti atskirai.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjų skundo argumentus, atsižvelgęs į tai, kad Rašto priėmimo metu jau buvo baigta procedūra dėl pareiškimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką tyrimo ir priimtas 2024 m. vasario 19 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio teisėtumo klausimas gali būti sprendžiamas išimtinai BPK nustatyta tvarka (ir buvo sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi), pagrįstai sutiko su Komisijos pozicija, kad net ir įpareigojus išnagrinėti pareiškėjų 2024 m. vasario 11 d. skundą, kuriame pateiktas prašymas nušalinti Pareigūną nuo jų skundo nagrinėjimo, toks įpareigojimas būtų beprasmis, o STT Raštas vertintinas kaip informacinio pobūdžio raštas, kuriuo paaiškinama, kaip konkrečiu atveju pareiškėjai galės ginti savo teises, atsižvelgus į tai, kad 2024 m. vasario 5 d. raštu informuoti apie pradėtą pareiškimo patikslinimo procedūrą.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; kt.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.). Tuo atveju, kai sprendžiant dėl skundo priėmimo nagrinėti akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; kt.).

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose ir, atitinkamai, administracinių ginčų komisijoje (žr., pvz., 2021 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2021). Teismų praktikoje nurodoma, kad kai ginčijamame rašte pateikiama informacija, nesukelianti pareiškėjui pasekmių, jame nėra viešojo administravimo subjekto nustatytų arba suteikiamų pareiškėjui teisių ir pareigų (nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui), skundžiamas raštas nėra laikytinas individualiu teisės aktu, nagrinėtinu IAGNTĮ ir ABTĮ nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1188-629/2021; 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-6-520/2023).

34. Įvertinus pareiškėjų siekiamą ginčyti STT Rašto turinį, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad skundas dėl šio informacinio pobūdžio rašto nuginčijimo turėjo būti priimtas nagrinėti. Pažymėtina, kad pareiškėjai ne tik nepateikia jokių pagrįstų teisinių argumentų, kurie leistų daryti išvadą dėl administracinių teisinių santykių egzistavimo, tačiau apeliaciniame skunde nurodydami argumentus, susijusius su Pareigūno viršytais įgaliojimais, atliktais neteisėtais veiksmais, aplinkybėmis, susijusiomis su Pareigūno nušalinimu, ir juos grįsdami BPK normų pažeidimais, iš esmės pripažįsta, kad STT Raštas nėra individualus teisės aktas, nagrinėtinas IAGNTĮ ir ABTĮ nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Komisijos Sprendime pakankamai aiškiai ir detaliai atskleista, dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjų skundą.

35. Atmestini pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, susiję su Rašto formos trūkumais, kurie neužtikrina dokumento vientisumo ir autentiškumo (nenurodytas rengėjas, registracijos numeris, tiksli data, dokumentas nepasirašytas, nepridėti detalūs metaduomenys), nes pareiškėjai kartu su skundu teismui pateikė įrodymus, kad Raštas – elektroninis dokumentas, jiems buvo pateiktas elektroniniu būdu, Adoc formatu, nurodytas Rašto registracijos numeris ir data bei informacija apie tai, kad jis pasirašytas teisinę galią turinčiu elektroniniu parašu, kurio turinį bei galiojimą galima patikrinti tinklalapyje https://signa.mitsoft.lt. Vien tai, jog Rašte nenurodytas jo rengėjas, nėra pagrindas pripažinti Raštą neatitinkančiu formos reikalavimų.

36. Kiti pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti (pvz., dėl nušalinimo teisės teisinio reguliavimo), nes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai juos įvertino bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas, kurių naikinti ar keisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, arba neturi reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (pvz., dėl atsakovo atsiliepimo trūkumų), todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

37. Apibendrindama šioje byloje nustatytas pareiškėjų inicijuotam ginčui išnagrinėti teisiškai reikšmingas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų normas, todėl padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjų skundo reikalavimai netenkintini. Šios išvados nepaneigia pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų S. A. ir R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis