Legislator Case Law & Legislation
f1e28373-2b2f-43d5-8a4a-bc2193850d7a AI generated

Lithuanian court dismissed appeal in debt dispute, upholding first-instance judgment on vehicle sale. Appeal rejected due to insufficient evidence of payment. Court awarded appellant's appeal costs to respondent.

Case Number f1e28373-2b2f-43d5-8a4a-bc2193850d7a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appeal court dismissed the appellant's request to overturn the first-instance judgment regarding a debt arising from a vehicle sale. The appellant failed to prove that the cashier's signature on the invoice was legally binding without the company's financial director's confirmation, nor did they demonstrate that the company was properly informed of the cashier's obligation. Consequently, the court upheld the original decision and ordered the appellant to pay the respondent's appeal costs.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 326(1)1; Civil Code Art. 2.133(2): An appeal is inadmissible if the appellant fails to rebut the first-instance court's findings with admissible evidence, and the court must uphold the original judgment when the appeal lacks legal grounds.

Keywords

AI generated
civil appeal dismissal burden of proof failure cashier signature validity company accounting obligations appeal costs allocation

Cited Legislation

AI generated
CPK 326(1)1
CPK 93(1)
Civil Code Art. 2.133(2)
Civil Code Art. 6.305

Cited Case Law

AI generated
Van de Hurk v. Netherlands (1994)
Lithuanian Supreme Court 3K-3-107/2010
Lithuanian Supreme Court 3K-3-52/2011

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-79-357/2020 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00187-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 2.6.10.5.1.; 2.6.11.1.; 2.6.11.16.; 3.2.4.4.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)   šiaulių apygardos teismas  N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2020 m. vasario 25 d. Å iauliai  Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa BartaÅ¡ienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Dentransus“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2019 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Dentransus“ ieÅ¡kinį atsakovui S. J. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.

Teismas  n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dentransus“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo S. J. 2000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė pagal 2017-06-30 sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ pardavė atsakovui automobilį (duomenys neskelbtini) su puspriekabe už bendrÄ 2000 Eur sumÄ . Pateikti įrodymai patvirtina, kad nupirktas prekes atsakovas gavo, jas įregistravo savo vardu ir vėliau pardavė kitam asmeniui, t. y. sandoris iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės buvo pilnai ir tinkamai įvykdytas.

Tačiau atsakovas su ieÅ¡kove neatsiskaitė, 2000 Eur nesumokėjo, kÄ privalėjo padaryti pagal CK 6.305 str., todėl ieÅ¡kovė dėl skolos priteisimo buvo priversta kreiptis į teismÄ . Atsakovo pateiktus dokumentus (sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ ir kvitÄ ) iÅ¡ buhalterės paėmė tuometinė bendrovės direktorės pavaduotoja B. Å .. Ji žadėjo, kad transporto priemonių pirkėjas sÄ skaitÄ apmokės, tačiau Å¡is to nepadarė. Todėl kvite nurodyta pinigų suma bendrovėje nebuvo gauta, KPO neiÅ¡raÅ¡ytas ir į apskaitÄ neįtrauktas, kÄ patvirtino ieÅ¡kovės pateikti buhalteriniai dokumentai.

Iki 2019 m. ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo apmokėjimo nereikalavo nesant tokio bÅ«tinumo, nes ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas. Pagal bendrovėje nustatytÄ tvarkÄ dokumentus iÅ¡raÅ¡ydavo buhalterė V. U., o pinigus priimdavo kasininkas Ž. P.. Atsakovo pateiktame kvite grafoje „gavo kasininkas“ kasininko paraÅ¡o nėra ir tai patvirtina, kad pinigai nebuvo sumokėti. Patikrinus dokumentus nustatyta, kad analogiÅ¡kai už parduotas transporto priemones yra neatsiskaitęs dar vienas asmuo – B.

Š. sūnus, kuriam ieškinys yra pareikštas kitoje teismo Kelmės rūmuose nagrinėjamoje byloje.

2. Atsakovas S. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad turi savo įmonę, užsiima prekyba automobiliais. PaaiÅ¡kino, kad pažįstamam G. Å . pasiÅ«lius nusprendė iÅ¡ ieÅ¡kovės pirkti autovežį (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurie buvo (duomenys neskelbtini). Todėl kartu su G. Å . nuvažiavo į ieÅ¡kovės buveinę (duomenys neskelbtini) (televizorių gamykloje), kur jam pažįstama (nes automobilius ten pirko ne vienÄ kartÄ ) buhalterė V. U. iÅ¡rašė sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ ir kvitÄ , o jis jai grynais pinigais sumokėjo 2000 Eur.

Tai matė kartu buvęs G. Š.. Ar tuo metu kabinete buvo ir kitų asmenų, nepamena. Po to automobilį įregistravo savo vardu, vėliau pardavė kitam asmeniui. Už autovežį atsiskaitė, sumokėdamas pinigus V. U. prieš gaunant pirkimo dokumentus, kurie buvo tinkami a/m perregistruojant Regitroje. Ieškovei nėra skolingas. Žino, kad analogiškai iš ieškovės automobilius yra pirkę ir kiti asmenys, bet jiems jokios pretenzijos kažkodėl nereiškiamos. Mano, kad ieškinys jam pareikštas dėl kažkokių ieškovės ginčų su Š..

Autovežį faktiškai pirko ir pinigus mokėjo jis, o G. Š. tik prirodė ir dalyvavo perkant. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė  3. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2019 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš UAB „Dentransus“ S. J. 550 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš UAB „Dentransus“ valstybei 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nurodė, kad 2017-06-30 atsakovas S. J. iÅ¡ UAB „Dentransus“ nupirko automobilį (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę (duomenys neskelbtini) už bendrÄ 2000 Eur sumÄ . Jam buvo iÅ¡duota sÄ skaitos-faktÅ«ros Ser. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) egzempliorius ir KPO kvitas Nr. (duomenys neskelbtini). Tos pačios sÄ skaitos-faktÅ«ros egzempliorius liko bendrovėje su S. J. paraÅ¡u. IeÅ¡kovės pateikti dokumentai ir 2019-07-30 pažyma patvirtina, kad S. atsakovo J. pateiktame kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma suma (2000 Eur) ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra įtraukta ir Å¡io kvito antroji dalis (KPO) nėra iÅ¡likęs.

5. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės pateikti Z. R. ir R. L. KPO turėtų patvirtinti versijÄ , jog pinigus gaudavo bÅ«tent kasininkas Ž. P.. Tačiau pačių asmenų pateiktuose kvituose kasininko parašų nėra. Todėl ieÅ¡kovės atstovo ir liudytojos V. U. versija vertinama kritiÅ¡kai kaip aiÅ¡kiai neatitinkanti tikrovės. Sprendė, kad vargu ar įmanoma logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti situacijÄ , kad pinigus priimantis kasininkas pasiraÅ¡ytų bendrovėje liekančiame (t. y., vidiniame) KPO, bet kažkodėl nepasiraÅ¡ytų pirkėjui iÅ¡duodamame (iÅ¡oriniame) kvite, kai bÅ«tent tokio įraÅ¡o nebuvimu grindžiamas reikalavimas atsakovui.

Todėl teismas pripažino nustatytu (CPK 185 str.), kad ieškovės sandoriuose su Z. R. ir R. L. (per atstovus) kasininkas nedalyvavo, o jo parašai KPO atsirado kitomis aplinkybėmis (vėliau). Nurodė, jog tai patvirtina, kad liudytojų teiginiai, jog pinigai buvo sumokėti buhalterei (nes kitokios versijos net nekeliamos), yra teisingi. Atkreipė dėmesį, kad abiejų liudytojų sandoriai buvo sudaryti 2017-07-14 ir 07-27, t. y. maždaug tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir atsakovo.

6. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog su ieÅ¡kovės vidine apskaita atsakovas niekaip nėra susijęs (negali jos nei žinoti, nei juo labiau įtakoti). Todėl toks reikalavimas (pagrįsti, kodėl ieÅ¡kovės dokumentuose nėra jo pateikto kvito KPO) iÅ¡orinio asmens (atsakovo) atžvilgiu negali bÅ«ti taikomas. Tai, kad ieÅ¡kovės dokumentai tvarkomi visiÅ¡kai netinkamai, patvirtina visa eilė byloje nustatytų faktų. Proceso eigoje ieÅ¡kovės atstovo pateikta sÄ skaitos kopija neatitinka vėliau jo pateikto sÄ skaitos originalo – jame jau yra V.

U. antspaudai ir paraÅ¡ai, kas patvirtina, jog Å¡ie įraÅ¡ai padaryti tik bylos nagrinėjimo metu. VÄ® Regitra pateiktose kopijose yra vienas V. U. antspaudas ir paraÅ¡as, bet nėra S. J. parašų. Akivaizdžiai nelogiÅ¡ki neatitikimai Z. R. ir R. L. iÅ¡duotuose kvituose ir KPO yra aptarti aukščiau. Be to, Å¡iems asmenims iÅ¡duotose sÄ skaitose esantys įraÅ¡ai neatitinka įrašų, esančių ieÅ¡kovės pateiktuose egzemplioriuose, o Z. R. sÄ skaitoje įraÅ¡ai yra iÅ¡vis klaidingi (jog jÄ iÅ¡rašė savininkas Z.

R.). Tai tik patvirtina, jog buhalteriniai dokumentai buvo tvarkomi aplaidžiai, o daugybė įrašų juose daroma ne tik skirtingai, bet ir vėliau. Todėl tesimas sutiko su atsakovo argumentu, jog tokioje situacijoje atsakovo pateiktame kvite nurodytos sumos neapskaitymas ieškovės buhalterijoje neleidžia daryti išvados, jog tokia suma nebuvo sumokėta. Papildomai teismo išreikalauti dokumentai patvirtina, jog ginčijama suma paties atsakovo buhalterinėje apskaitoje yra pažymėta kaip sumokėta ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai  7. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Dentransus“ praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2019 m. spalio 8 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Nekonstatavus absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Kelmės spalio 8 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ , ir ieÅ¡kovės UAB „Dentransus“ ieÅ¡kinį atsakovui S. J. tenkinti visiÅ¡kai.

IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Nekonstatavus absoliutaus Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimo negaliojimo pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ ir liudytoja apklausti L. M.. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 7.1. Teismas 2019 m. spalio 8 d. sprendimu nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens V. U. materialiųjų teisių ir pareigų, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teismas 2019 m. spalio 8 d. sprendimu nustatė, kad atsakovas 2000 Eur sumokėjo ieÅ¡kovės vyr. buhalterei V. U.. Teismas taip pat konstatavo, kad ieÅ¡kovo pateikti dokumentai patvirtina, jog atsakovo pateiktame KPO kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma 2000 Eur suma ieÅ¡kovo buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra įtraukta. Taigi Å¡iuo teismo sprendimu teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylÄ asmens — V. U. — materialiųjų pareigų. Toks teismo nusprendimas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas įgyja piniginio reikalavimo teisę į V.

U. — V. U. teismo sprendimu nustatyta konkreti piniginė prievolė — ji turi pareigÄ ieÅ¡kovui sumokėti 2000 Eur. 7.2. Teismas neužtikrino ieÅ¡kovės teisės į tinkamÄ procesÄ , pažeidė ieÅ¡kovės teisę į bylos Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ bei proceso rungtyniÅ¡kumÄ , apribojo ieÅ¡kovo teisę pristatyti savo pozicijÄ visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, bet buvo aktyvus siekiant atsakovui padėti surinkti įrodymus, suformuoti pozicijÄ ir sprendime rėmėsi tuo įrodymu, kurį jau po baigiamųjų kalbų, atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , įpareigojo atsakovÄ pateikti, dėl Å¡ių pažeidimų teismas priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ . 7.3.

Teismas atsakovo 2019 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje pateiktÄ Ä¯rodymÄ , įvardintÄ â€žS. J. individualios veiklos pajamų ir iÅ¡laidų žurnalas 2017 m. birželio mėn.“ sprendime vertino taip, jog jis parodo, kad KPO kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta suma atsakovo apskaitoje buvo įtraukta į iÅ¡laidas, kada sumos įtraukimo pagrindas atsakovo pateiktame dokumente yra visai kitas – ten nurodyta, kad tai 2017 m. birželio 30 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra (duomenys neskelbtini), o KPO kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) ten neapskaitytas bei nenurodytas.

Teismas tokias aplinkybes sprendime nutylėjo, jų nevertino, kas dar labiau sustiprina abejones teismo objektyvumu. 7.4. Atsakovas nepateikė pakvitavimo, kad bÅ«tų įvykdęs ieÅ¡kovei piniginę prievolę, taip pat nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl ko jis negalėjo gauti tokio pakvitavimo iÅ¡ ieÅ¡kovės su ieÅ¡kovės patvirtinimu, kad pinigai jai sumokėti. Jeigu atsakovas iÅ¡ tikro bÅ«tų ieÅ¡kovei sumokėjęs 2000 Eur, jis bÅ«tų gavęs šį faktÄ patvirtinantį įrodymÄ (CK 6.65 straipsnio 1 dalis), tačiau tokio negalėjo pateikti.

Atsakovas atsiskaitymÄ su ieÅ¡kove įrodinėjo 2017 m. birželio 30 d. KPO kvitu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iÅ¡ jo turinio matyti, kad pinigai ieÅ¡kovei nebuvo sumokėti. Å iame kvite, grafoje „Vyr. buhalteris (buhalteris):“ yra tik spaudas „Vyr. finansininkė V. U.“ bei jos paraÅ¡as. O kitoje Å¡io dokumento grafoje „Gavo kasininkas vardas, pavardė, paraÅ¡as“ nėra jokių įrašų apie pinigų perdavimÄ (gavimÄ ) bei parašų, nėra ieÅ¡kovo kasininko paraÅ¡o, jog ieÅ¡kovei pinigai buvo sumokėti.

Atsakovas, kaip verslininkas, tikrai suprato, jog jei jis būtų mokėjęs grynais ieškovei pinigus, jam būtų išduotas tai įrodantis dokumentas su kasininko parašu, kur dokumente būtu aiški žyma, kad pinigai atsakovo sumokėti, o ieškovės gauti. Tokio dokumento su ieškovės kasininko parašu, kur ieškovė būtų patvirtinusi, kad pinigus iš atsakovo gavo, o atsakovas ieškovei pinigus sumokėjo, byloje nėra. 2017 m. birželio 30 d. KPO kvite Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „Vyr. buhalteris (buhalteris):“ esantis spaudas „Vyr. finansininkė V.

U.“ bei jos paraÅ¡as nėra ta žyma, įrodanti, kad pinigus atsakovas ieÅ¡kovei sumokėjo, tokio turinio įraÅ¡o Å¡iame kvite nėra. Ne bet koks kreditoriaus skolininkui iÅ¡duodamas dokumentas yra laikomas prievolės įvykdymo patvirtinimu (pakvitavimu) CK 6.65 straipsnio 1 dalies prasme. 7.5. Teismas sutiko, jog apmokėjimo faktas nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti įrodinėjamas liudytojų parodymais, nes, kaip nurodė sprendimo 4 lape, tai „neatitiktų Lietuvos CPK reikalavimų“, tačiau apmokėjimo faktÄ iÅ¡ esmės konstatavo remdamasis liudytojų R.

L. bei Z. R. parodymais (nors raÅ¡ytiniame dokumente, KPO kvite Nr. (duomenys neskelbtini), nėra žymos, kad atsakovas 2000 Eur ieÅ¡kovei sumokėjo). 7.6. 2017 m birželio 30 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m rugpjūčio 14 d. praÅ¡ymuose dėl transporto priemonės registracijos nenurodytas kaip registracijÄ pagrindžiantis dokumentas. Å is KPO kvitas nenurodytas ir ieÅ¡kovės 2017 m rugpjūčio 11 d. B. Å . iÅ¡duotame įgaliojime (nurodoma tik, kad transporto priemonė parduota pagal PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini)).

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas S. J. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Teismas skundžiamu sprendimu nenustatė visiÅ¡kai jokių pasekmių V. U., o tiesiog konstatavo objektyvų faktÄ , jog V. U. ieÅ¡kovės vardu iÅ¡ atsakovo priėmė pinigines lėšas už nupirktas transporto priemones. Tačiau priimtas sprendimas niekaip neįpareigoja V. U. atlikti kokių nors veiksmų ieÅ¡kovės atžvilgiu (nei sumokėti minimÄ skolÄ , nei grÄ Å¾inti lėšas).

Kadangi tiesiogiai teismo sprendimu V. U. nebuvo nuspręsta nei dėl jos teisių nei dėl pareigų pvz. atsiskaityti su ieÅ¡kove, perduoti jai pinigus ir pan. todėl ir apeliantės minimo CPK 266 str. pažeidimo nėra. 8.2. Vien formalus ir subjektyvus apeliantės vertinimas dėl motyvų stygiaus dėl papildomų duomenų gavimo ir prijungimo, savaime nelemia teismo sprendimo negaliojimo ar teismo Å¡aliÅ¡kumo. 8.3. Nors Å¡alių teisės ir grindžiamos rungimo principu, tačiau teismas neprivalo tenkinti visų Å¡alių praÅ¡ymų besÄ lygiÅ¡kai.

Kadangi byloje buvo išklausytos sandoryje dalyvavusios šalys, o apeliantės minima hipotetinė liudytoja, nebuvo sandorio dalyvė, jos reikšmė bylai nebuvo atskleista, todėl teismui nebuvo pagrindo kviesti minėtos liudytojos į posėdį. 8.4. Byloje pateikti duomenys, jog tos pačios formos dokumentus apeliantė analogiškai pildė ir su kitais asmenimis - Z. R. ir R. L.. Apeliantė patvirtino, kad jiems pretenzijų nėra, šie asmenys yra atsiskaitę su ja, nors pas minėtus asmenis ir jų kvituose nebuvo jokio kasininko parašo taip pat.

Todėl itin keista apeliantės pozicija, kad Å¡ių asmenų liudijimus reikėtų vertinti kritiÅ¡kai, kaip Å¡aliÅ¡kus, atsižvelgus į faktÄ , kad apeliantė neginčijo minėtų asmenų pateiktų orderių kvitų autentiÅ¡kumo ir teisingumo. 8.5. Atsakovas yra gavęs iÅ¡ apeliantės du dokumentus: sÄ skaitÄ , kuriÄ iÅ¡rašė V. U. ir kvito orderį, kurį pažymėtina pasirašė tas pats asmuo. Byloje apeliantė logiÅ¡kai nepagrindė, jeigu apmokėjimas buvo privalomas kasininkui ir tik jo paraÅ¡as įrodo pinigų sumokėjimo faktÄ , kodėl nesant apmokėjimo faktui fiskalinę ir juridinę reikÅ¡mę turintį dokumentÄ pasirašė vyr. finansininkas. 8.6.

Pažymi, kad apeliantė tvirtino, jog visais atvejais, esant apmokėjimo faktui, ant kvito pasirašo kasininkas, tačiau byloje nebuvo pateikta nei vieno įrodymo pagrindžiančio šį apeliantės teiginį. Ir priešingai apelianto teiginiams, atsakovo iniciatyva buvo nustatyti bent du atvejai (su Z. R. ir R. L.), kuomet prekės pirkėjai yra gavę kvitus analogiškus atsakovui, kuriuose grafa kasininkas nėra užpildyta, tik buhalterės parašas ir apeliantė neginčija, kad šie asmenys yra su ja atsiskaitę bei minėti dokumentai tinkami. 8.7.

Apeliantė neįrodo, jog ji tinkamai informavo atsakovÄ apie jo pareigÄ dar gauti kasininko paraÅ¡Ä , jog bÅ«tų laikoma, kad įvyko atsiskaitymas ir kad buhalterio paraÅ¡as Å¡io fakto netvirtina. PrieÅ¡ingai, apeliantei neįrodžius, kad tik kasininko paraÅ¡as gali patvirtinti atsiskaitymo faktÄ , laikytina, kad kito oficialaus darbuotojo paraÅ¡as ant pinigų priėmimÄ tvirtinančio dokumento yra pakankamas atsiskaitymo faktui pagrįsti, kadangi kitos juridinės reikÅ¡mės Å¡io paraÅ¡o buvimo apeliantė nepagrindė ir neatskleidė. 8.8.

Apeliantė nepaaiÅ¡kino, kodėl skolos nereikalavo iÅ¡ atsakovo ilgiau nei du metus, nereiÅ¡kė pretenzijų, atidavė maÅ¡inos dokumentus, jÄ iÅ¡registravo (pranešė apie pardavimo sandorį), nors tariamai su ja tuo metu nebuvo atsiskaityta. Apeliantė net nepateikė vidinių apskaitos dokumentų iÅ¡rašų, rodančių, kad buvo fiksuota skola atsakovui, nuo kada ji buvo, nebuvo atskleista, kad minima skola bÅ«tų apskaitoma kartu su vidiniais finansiniais duomenimis, įtraukiant į bendrÄ Ä¯monės reikalavimų sÄ raÅ¡Ä ir pateikiant finansines ataskaitas valstybei nustatyta tvarka.

Visa tai sudaro prielaidas manyti dėl keliamo reikalavimo fiktyvumo, ir anksčiau neapskaitytos skolos pačioje įmonėje reikalavimo nepagrįstumo. 8.9. Apeliantė kritikuoja teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimo bÅ«dÄ , t. y. teismo vertinimÄ , kad V. U., G. ir B. Å . turi akivaizdų suinteresuotumÄ bylos baigtimi, todėl jie nepakankami sandorio aplinkybėms pagrįsti ar paneigti. Tačiau laiko, kad nepagrįstai vadovautasi liudytojų Z. R. ir R. L. parodymais ir jų pateikti dokumentai nepagrįstai laikyti patikimais.

Pažymi, kad apeliantė nepateikia pagrįstų argumentų, kodėl teismas turėjo nesiremti pastarųjų liudytojų parodymais ar dokumentais, juolab, kad ir jų pateiktų dokumentų autentiškumas pripažintas pačios apeliantės. Santykiuose B. Š. nedalyvavo ir atsakovas buvo betarpiškas santykio su apeliante dalyvis, įvertinus tiek jo parodymus dėl sandorio sudarymo aspektų, tiek ir dėl atsiskaitymo ypatumų. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados  Apeliacinis skundas netenkintinas 9.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo 10. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Apeliantei argumentuojant, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nusprendė dėl neįtraukto į procesÄ asmens – V.

U. – teisių ir pareigų, pažymėtina, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Ä®gyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principÄ , įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015).

11. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto požiÅ«riu turi bÅ«ti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka Å¡ioms teisėms ir pareigoms turi bÅ«ti tiesioginė – sprendimu turi bÅ«ti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant Å¡ioms dviem sÄ lygoms, gali bÅ«ti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

12. Aptartos sÄ lygos lemia, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokiÄ konkrečiai įtakÄ teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesÄ asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017; 2018-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).

13. Vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių turinį, konstatuotina, jog bylÄ nagrinėjęs ir sprendimÄ priėmęs teismas nesprendė dėl V. U. teisių ir pareigų, nedarė tokių iÅ¡vadų, kurios turėtų įtakos Å¡io asmens teisinei padėčiai. Aplinkybė, kad teismas nurodė, jog atsakovas 2000 Eur sumokėjo juridinio asmens įgaliotam asmeniui, t. y. ieÅ¡kovės vyr. buhalterei V. U., nereiÅ¡kia, kad sprendimu yra pasisakyta dėl V.

U. teisinės padėties. Teismas pasisakė dėl apmokėjimo juridiniam asmeniui per jo atstovÄ , t. y. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto požiÅ«riu nėra nuspręsta dėl atstovo V. U. materialiųjų teisių ir pareigų, todėl neegzistuoja apeliantės nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Taip pat pažymėtina, kad V. U. apie bylos nagrinėjimÄ Å¾inojo, ji byloje buvo apklusta kaip liudytoja, skundų, kad teismas bÅ«tų nusprendęs dėl jos teisių ir pareigų nepateikė.

Dėl žodinio proceso 14. Apeliantė praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir liudytoja apklausti L. M.. Pažymėtina, kad CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į Å¡alių motyvuotus praÅ¡ymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas.

Nagrinėti bylÄ apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos Å¡alies ar Å¡alių praÅ¡ymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir iÅ¡reikÅ¡tas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylÄ apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teismas sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiÅ¡kÅ«s, motyvuoti. Proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimai teismo posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, Å¡alys turėtų nepagrįstų iÅ¡laidų.

Pažymėtina, kad Å¡alys pirmosios instancijos teismo procese buvo iÅ¡klausytos, jų argumentai buvo iÅ¡dėstyti ir užfiksuoti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju skundui iÅ¡spręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniÅ¡kai iÅ¡klausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra bÅ«tinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas. Dėl liudytojos apklausos 15. Apeliantė praÅ¡o liudytoja apklausti L.

M., mano, kad šis prašymas nepagristai nebuvo tenkintas.

16. Liudytojų parodymai yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 189 straipsnis). Pagal įrodymų vertinimo taisykles nė vienas įrodymas teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Ä®rodymų byloje vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo teismo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-75-701/2019, 54 punktas).

17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti apeliantės praÅ¡ymÄ apklausti L. M., nes vertino, kad jos apklausa nėra tikslinga nagrinėjamoje byloje, kadangi byloje buvo iÅ¡klausytos sandoryje dalyvavusios Å¡alys, nenustatyta, kad praÅ¡oma apklausti liudytoja galėtų patvirtinti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje surinktų įrodymų visumos pakako bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl teismas, atsisakydamas tenkinti apeliantės praÅ¡ymÄ apklausti L.

M., procesinės teisės pažeidimų nepadarė. Dėl faktinių bylos aplinkybių 18. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 30 d. atsakovas S. J. iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Dentransus“ nupirko automobilį (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę (duomenys neskelbtini) už bendrÄ 2000 Eur sumÄ . Atsakovui buvo iÅ¡duota sÄ skaitos-faktÅ«ros Ser. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) egzempliorius (be atsakovo paraÅ¡o) ir KPO kvitas Nr. (duomenys neskelbtini).

Tos pačios sÄ skaitos-faktÅ«ros egzempliorius liko bendrovėje (dokumentas su atsakovo paraÅ¡u).

19. Taip pat byloje nustatyta, kad pagal ieÅ¡kovės UAB „Dentransus“ įgaliotos atstovės B. Å ., kuri nuo 2017-04-05 iki 2017-10-31 dirbo direktorės pavaduotoja (darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), 2017 m. rugpjūčio 14 d. praÅ¡ymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei pridedamÄ juos pagrindžiančiÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (kurioje, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra tik V. U. paraÅ¡as, tačiau nėra S. J. paraÅ¡o) ieÅ¡kovė VÄ® Regitra transporto priemones iÅ¡registravo. Pagal 2017 m. rugpjūčio 24 d. praÅ¡ymus transporto priemones įregistravo MB „Grando logistika“, kuri pagal 2017-08-08 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) jas nupirko iÅ¡ S. J., užsiimančio individualia veikla.

20. IeÅ¡kovės UAB „Dentransus“ į bylÄ pateiktuose kasos knygos dokumentuose ir 2019 m. liepos 30 d. pažymoje matyti, kad atsakovo S. J. pateiktame kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma 2000 Eur suma ieÅ¡kovės UAB „Dentransus“ buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra įtraukta ir Å¡io kvito antroji dalis (KPO) nėra iÅ¡likusi. Dėl ginčo esmės 21. Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių nėra ginčo dėl fakto, kad atsakovas S. J. iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Dentransus“ 2017 m. birželio 30 d. nupirko automobilį (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę (duomenys neskelbtini) už bendrÄ 2000 Eur sumÄ , tačiau kyla ginčas, ar atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovei.

Sumokėjimo faktÄ atsakovas S. J. grindžia KPO kvitu Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovė UAB „Dentransus“ teigia, kad KPO kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos 2000 Eur sumos ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo negavo, nurodydama, kad pinigų negavimo faktÄ patvirtina kasininko paraÅ¡o grafoje „gavo kasininkas“ nebuvimas.

22. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčijamas atsakovo į bylÄ pateikto kvito tikrumas, faktas, kad jį iÅ¡davė ieÅ¡kovės UAB „Dentransus“ atstovė ir pasirašė buhalterė V. U., todėl teismas pagristai konstatavo, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad apmokėjimo faktÄ atsakovas įrodinėja liudytojų parodymais, kadangi apmokėjimÄ atsakovas visos bylos nagrinėjimo metu grindė KPO kvitu Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. raÅ¡ytiniu įrodymu, turinčių trÅ«kumų (nepasiraÅ¡ytas ieÅ¡kovės kasininko), o liudytojų parodymais įrodinėjamas tik jo pakankamumas.

23. Byloje pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė liudytojų parodymus ir juos visus įvertino. Liudytoja V. U. (ieÅ¡kovės buhalterė) teisme nurodė, kad visais atvejais ji pirkėjams tik iÅ¡raÅ¡o dokumentus – sÄ skaitas-faktÅ«ras ir pinigų mokėjimo dokumentÄ (KPO ir kvitÄ viename lape), kuriuos perduoda kasininkui. Kai pirkėjas kasininkui sumoka pinigus, Å¡is iÅ¡duoda du sÄ skaitos egzempliorius (iÅ¡ kurių vienÄ pirkėjas turi pateikti Regitrai) ir kvitÄ pirkėjui, o trečiÄ sÄ skaitos egzempliorių ir KPO grÄ Å¾ina jai tvarkyti buhalterinei apskaitai.

Nurodė, kad tada ji KPO duomenis iÅ¡ karto įtraukia į kasos knygÄ , pati iÅ¡ pirkėjų niekada grynųjų pinigų neima, tai daro tik kasininkas. Tačiau paaiÅ¡kino, kad Å¡is atvejis buvo vienintelis, kai pas jÄ atvažiavo direktoriaus pavaduotoja B. Å . su vyru ir nurodė iÅ¡raÅ¡yti pirkėjui sÄ skaitÄ bei kvitÄ , S. J. su Å . nebuvo ir jo tuo metu nepažinojo. Nurodė, kad pirkėjo duomenis nurodė B. Å ., kuri dokumentus pasiėmė ir žadėjo perduoti pirkėjui, kad jis kasininkui sumokėtų pinigus, vėliau B.

Å . sÄ skaitÄ jai grÄ Å¾ino su pirkėjo paraÅ¡u ir sakė, kad KPO grÄ Å¾ins vėliau. Taip pat nurodė, kad pirkėjas kasininkui pinigų nesumokėjo, todėl KPO nebuvo grÄ Å¾intas ir tokia suma nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitÄ . Pažymėjo, kad vėliau S. J. pirko ir kitÄ automobilį, už kuri atsiskaitė. Taip pat paaiÅ¡kino, kad gali bÅ«ti, jog byloje esančioje sÄ skaitoje savo paraÅ¡Ä ji padėjo vėliau, o ne iÅ¡duodama jÄ B. Å ..

24. Liudytojas G. Å . nurodė, kad S. J. buhalterei V. U. jos kabinete sumokėjo pinigus ir iÅ¡ jos gavo pirkimo dokumentus – sÄ skaitÄ ir pinigų gavimo dokumentÄ ; jo žmonos B. Å . kartu nebuvo; ar tuo metu kabinete dar buvo kitų žmonių, nepamena, tačiau kasininko Z. P. tikrai nebuvo ir pinigus S. J. sumokėjo V. U..

25. Liudytoja B. Å . nurodė, kad S. J. perkant byloje nurodomÄ transporto priemonę ji nedalyvavo, jokių dokumentų iÅ¡ V. U. negavo ir S. J. neperdavė, tik vėliau buvo įgaliota pateikti automobilio iÅ¡registravimo dokumentus Regitrai, kÄ ir padarė; Regitroje bendrovę atstovavo, nes tuometinė direktorė, kiek prisimena, buvo iÅ¡vykusi į JAV; pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ visus pardavimo reikalus tvarkydavo buhalterė V. U., realiai dirbant kasininko nematė; taip pat matė, kad buhalterė ant dokumentų klastodavo paraÅ¡us; G. Ž., kurio atžvilgiu nagrinėjama analogiÅ¡ka byla Kelmės teisme, yra jos sÅ«nus.

26. Liudytojas Z. R. nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės yra pirkęs vienÄ automobilį, pirkimÄ vykdė jo įmonės darbuotojas (sÅ«nus), kuris sakė, kad pinigus grynais sumokėjo kažkokiai moteriai buhalterijoje, vėliau dėl nupirko automobilio jokių problemų nekilo.

27. Liudytojas R. L. nurodė, kad iš ieškovės pirko automobilį, realiai sandorį vykdė jo sūnus, kuris sakė, kad grynus pinigus sumokėjo buhalterei (moteriai).

28. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. direktorės įgaliojimas ir jo pagrindu B. Å . VÄ® Regitra pateikti praÅ¡ymai iÅ¡registruoti parduotas transporto priemones leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tuo metu (iÅ¡registruojant) ginčo dėl sutarties sÄ lygų vykdymo, t. y. apmokėjimo, tarp Å¡alių nebuvo. Sutiktina, kad ieÅ¡kovės, kaip verslininkės, elgesys, kuomet ji negavusi pinigų sutinka pirkėjo vardu įregistruoti transporto priemones (kas nėra draudžiama) ir jokių pretenzijų nepareiÅ¡kimo atsakovui iki 2019 metų laikytinas nebÅ«dingu įprastinei verslo praktikai.

29. Iš pirmosios instancijos teisme apklaustų ir detaliai teismo aptartų liudytojų parodymų matyti, kad atsakovo S. J. parodymai visiškai neatitinka liudytojų V. U., G. Š. bei B. Š. parodymų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į liudytojų nurodytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad V. U., G. ir B. Š. parodymai vertinami kaip nenusveriantys vieni kitų ir nepakankami ginčo sandorio aplinkybėms pagrįsti ar paneigti.

30. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad liudytojos V. U. parodymai, kad ji niekada grynųjų pinigų nepriimdavo, tai darė tik kasininkas P. Ž., kuris ir pasirašydavo pirkėjams išduodamuose kvituose, neatitinka tikrovės, nes liudytojai Z. R. ir R. L. patvirtino, kad automobilius iš ieškovės pirkę jų įgalioti asmenys grynuosius pinigus sumokėjo būtent buhalterei moteriai, iš kurios gavo visus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis jų parodymais, pagrįstai juos vertino kartu su teismui pateiktais dokumentais.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad ieÅ¡kovės pateikti Z. R. ir R. L. KPO turėtų patvirtinti versijÄ , jog pinigus gaudavo bÅ«tent kasininkas Ž. P., tačiau pačių asmenų pateiktuose kvituose kasininko parašų nėra. Esant Å¡ioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieÅ¡kovės atstovo ir liudytojos V. U. versija vertinama kaip aiÅ¡kiai prieÅ¡taraujanti kitiems įrodymams.

31. Nėra logiÅ¡ka, kad kasininkas pasiraÅ¡ydamas bendrovėje liekančiame KPO, nepasiraÅ¡ytų pirkėjui iÅ¡duodamame kvite, nes toks elgesys neatitiktų įprastos verslo praktikos. Atkreiptinas dėmesys, kad bÅ«tent vertindamas KPO teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog liudytojų (jų sandoriai buvo sudaryti maždaug tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir atsakovo: 2017-07-14 ir 2017-07-27) teiginiai, jog pinigai buvo sumokėti buhalterei, yra teisingi. Taigi, apeliantė nepagristai teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimÄ priėmė vadovaudamasis iÅ¡ esmės vien liudytojų parodymais.

32. Byloje taip pat nustatyta, kad transporto priemonės buvo parduodamos neįforminant tinkamai dokumentų ir kitiems asmenims. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad su ieÅ¡kovės vidine apskaita atsakovas niekaip nėra susijęs ir reikalavimas pagrįsti, kodėl ieÅ¡kovės dokumentuose nėra jo pateikto kvito KPO antro egzemplioriaus, kodėl nėra fiksuotas pinigų apmokėjimas buhalterinėje apskaitoje, atsakovo atžvilgiu negali bÅ«ti taikomas. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme nustatyti Å¡ie ieÅ¡kovės buhalterinių dokumentų neatitikimai: proceso eigoje ieÅ¡kovės pateikta sÄ skaitos kopija (I t., 4 b. l.) neatitinka vėliau jos pateikto sÄ skaitos originalo (I t., 42 b. l.), nes jame jau yra V.

U. antspaudai ir paraÅ¡ai, kas, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, jog Å¡ie įraÅ¡ai padaryti tik bylos nagrinėjimo metu; VÄ® Regitra pateiktose kopijose (I t. 54-57 b. l.) yra vienas V. U. antspaudas ir paraÅ¡as, bet nėra S. J. parašų; nustatyti neatitikimai Z. R. ir R. L. iÅ¡duotuose kvituose ir KPO, jiems iÅ¡duotose sÄ skaitose (I t., 106, 109 b. l.) esantys įraÅ¡ai neatitinka įrašų, esančių ieÅ¡kovės pateiktuose egzemplioriuose (I t., 87, 93 b. l.), o Z.

R. sÄ skaitoje įraÅ¡ai yra klaidingi (jog jÄ iÅ¡rašė savininkas Z. R.). Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, kurių apeliantė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovės buhalteriniai dokumentai buvo tvarkomi aplaidžiai, o daugybė įrašų juose daroma ne tik skirtingai, bet ir vėliau, todėl atsakovo pateiktame kvite nurodytos sumos neapskaitymas ieÅ¡kovės buhalterijoje neleidžia daryti iÅ¡vados, jog tokia suma nebuvo sumokėta.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 2.133 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtÄ pagrindÄ tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitÄ asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamam. Å iuo atveju ieÅ¡kovės UAB „Dentransus“ atstovu priimant apmokėjimÄ pagal pirkimo - pardavimo sandorį buvo jos darbuotoja V. U., kuri patvirtino paraÅ¡u pinigų gavimÄ ir pirkėjui iÅ¡davė kasos pajamų orderį, todėl atstovaujamajam UAB „Dentransus“ tenka visos Å¡io sandorio pasekmės. Dėl įrodymų vertinimo ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo bei proceso rugtyniÅ¡kumo principų 34.

Apeliantė teigia, kad teismas neužtikrino ieÅ¡kovės teisės į tinkamÄ procesÄ , pažeidė ieÅ¡kovės teisę į bylos Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ bei proceso rungtyniÅ¡kumÄ , apribojo ieÅ¡kovo teisę pristatyti savo pozicijÄ visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, bet buvo aktyvus siekiant atsakovui padėti surinkti įrodymus, suformuoti pozicijÄ ir sprendime rėmėsi tuo įrodymu, kurį jau po baigiamųjų kalbų, atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , įpareigojo atsakovÄ pateikti.

35. Kasacinio teismo praktika aiÅ¡kinant proceso teisės normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai iÅ¡plėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog teismas netenkina proceso Å¡alies praÅ¡ymo dėl liudytojo apklausos, nereiÅ¡kia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo bei proceso rungtyniÅ¡kumo principus. Aplinkybė, kad teismas įpareigojo atsakovÄ po baigiamųjų kalbų atnaujinus bylos nagrinėjimÄ pateikti individualios veiklos pajamų ir iÅ¡laidų žurnalÄ , nereiÅ¡kia, kad teismas yra tendencingas. Pažymėtina, kad byloje buvo vertinami ieÅ¡kovės buhalteriniai dokumentai, todėl pagrįstas teismo sprendimas įvertinti ir kitos Å¡alies – atsakovo – buhalterinius dokumentus, siekiant nustatyti apmokėjimo faktÄ . Dėl S. J. individualios veiklos pajamų ir iÅ¡laidų žurnalo 2017 m. birželio mėn. vertinimo 37. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad papildomai teismo iÅ¡reikalauti dokumentai patvirtina, jog ginčijama suma paties atsakovo buhalterinėje apskaitoje yra pažymėta kaip sumokėta ieÅ¡kovei.

38. Apeliantė nurodo, kad šį dokumentÄ teismas vertino kaip įrodantį, kad KPO kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta suma atsakovo apskaitoje buvo įtraukta į iÅ¡laidas, kada sumos įtraukimo pagrindas atsakovo pateiktame dokumente yra visai kitas – ten nurodyta, kad tai 2017 m. birželio 30 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra (duomenys neskelbtini), o KPO kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) ten neapskaitytas bei nenurodytas.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats sÄ skaitos nurodymas prie įmonės iÅ¡laidų savaime nereiÅ¡kia, kad pinigai yra sumokėti. Tačiau, atsižvelgiant į visus byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad galima daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčijama suma atsakovo buhalterinėje apskaitoje yra pažymėta kaip sumokėta ieÅ¡kovei. Dėl pakvitavimo 40. Apeliantė teigia, kad atsakovas nepateikė pakvitavimo, kad bÅ«tų įvykdęs ieÅ¡kovei piniginę prievolę, taip pat nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl ko jis negalėjo gauti tokio pakvitavimo iÅ¡ ieÅ¡kovės su ieÅ¡kovės patvirtinimu, kad pinigai jai sumokėti. Teigia, jeigu atsakovas iÅ¡ tikro bÅ«tų ieÅ¡kovei sumokėjęs 2000 Eur, jis bÅ«tų gavęs šį faktÄ patvirtinantį įrodymÄ (CK 6.65 straipsnio 1 dalis), tačiau tokio negalėjo pateikti.

41. CK 6.65 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymÄ , privalo duoti skolininkui pakvitavimÄ apie visiÅ¡kÄ ar dalinį prievolės įvykdymÄ , jeigu sutartis nenumato ko kita.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas pateikė į bylÄ 2017 m. birželio 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini), KPO kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pajamų ir iÅ¡laidų žurnalÄ 2017 m. birželio mėn., kas, remiantis nustatytomis bylos aplinkybėmis (kitiems asmenims iÅ¡duoti analogiÅ¡ki dokumentai) įrodo, kad pinigai iÅ¡kovei buvo sumokėti. Byloje nustatyta ir pažymėta nutarties 33 punkte, kad pinigai buvo perduoti ieÅ¡kovės darbuotojai, ant kvito yra ieÅ¡kovės darbuotojos paraÅ¡as, todėl atsakovas Å¡ioje byloje įrodė, kad pinigus sumokėjo ieÅ¡kovei ir atsiskaitė pagal pirkimo - pardavimo sutartį.

43. Apeliantė teigia, kad atsakovas, kaip verslininkas, tikrai suprato, jei jis bÅ«tų mokėjęs grynais ieÅ¡kovei pinigus, jam bÅ«tų iÅ¡duotas tai įrodantis dokumentas su kasininko paraÅ¡u, kur dokumente bÅ«tu aiÅ¡ki žyma, kad pinigai atsakovo sumokėti, o ieÅ¡kovės gauti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas yra gavęs iÅ¡ apeliantės du dokumentus: sÄ skaitÄ , kuriÄ iÅ¡rašė V. U. ir kvito orderį, kurį pažymėtina pasirašė tas pats asmuo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad byloje apeliantė logiÅ¡kai nepagrindė, jeigu apmokėjimas buvo privalomas kasininkui ir tik jo paraÅ¡as įrodo pinigų sumokėjimo faktÄ , kodėl nesant apmokėjimo faktui fiskalinę ir juridinę reikÅ¡mę turintį dokumentÄ pasirašė vyr. finansininkas.

Taip pat apeliantė byloje neįrodė, kad ji tinkamai informavo atsakovÄ apie jo pareigÄ gauti kasininko paraÅ¡Ä , ir, kad buhalterio paraÅ¡as Å¡io fakto nepatvirtina, t. y. ieÅ¡kovė nepaneigė CK 2.133 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamų pasekmių. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 44. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

45. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 46. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 47. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas praÅ¡o priteisti 600 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės ir pateikia jas pagrindžiančius dokumentus, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Dentransus“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :  Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2019 m. spalio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Dentransus“ (j. a. k. 302429930) 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė