Legislator Case Law & Legislation
f1e04d28-470c-4109-a67b-01191cd3ee64 AI generated

f1e04d28-470c-4109-a67b-01191cd3ee64 · Regionų administracinis teismas

Case Number f1e04d28-470c-4109-a67b-01191cd3ee64
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-5004-621/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01233-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 24 d.Å iauliaiRegionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Žanas Kubeckas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas R.

Legislator headnote

AI generated

f1e04d28-470c-4109-a67b-01191cd3ee64 · Regionų administracinis teismas: Palyginus (pagal kortelės iÅ¡raÅ¡us bei paskirstymo į kameras iÅ¡raÅ¡us) planinio konvojaus atvykimo laikÄ ir laikÄ kada pareiÅ¡kėjas patalpinamas į kamerÄ , matyti, kad: 2016-12-01, 15.00 val. pareiÅ¡kėjas planiniu konvojumi atvyko į areÅ¡tinę, į kamerÄ patalpintas 15.21 val. (20 min.); 2017­11-08, 15.50 val. planiniu konvojumi atvyko į areÅ¡tinę, 16.29 val. patalpintas į kamerÄ (39 min.); 2018-01-04, 14.40 val. planiniu konvojumi atvyko į areÅ¡tinę ir iÅ¡karto buvo patalpintas į areÅ¡tinę, 2018-01-10, 15.40 val. atvyko į areÅ¡tinę, o patalpintas į kamerÄ buvo 15.42 val.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-5004-621/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01233-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 24 d.Å iauliaiRegionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Žanas Kubeckas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas R.

K. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-8 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Atsakovas, TelÅ¡ių aps. VPK) 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-11-11 val. iki 2018-05-31 buvo laikomas TelÅ¡ių aps. VPK Mažeikių areÅ¡tinėje sÄ lygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų. Atvykus į areÅ¡tinę, buvo atliekama krata, kurios metu tekdavo nusirengti, stebint pareiÅ¡kėjÄ per vaizdo kameras.

PrieÅ¡ atliekant kratÄ , tekdavo daugiau, nei 1 – 2 valandas bÅ«ti lauke, nors lauke lijo ar snigo, ir laukti, kol bus atliekami kokie nors skirstymo veiksmai. Po kratos buvo talpinamas į vienvietes kameras, kurios buvo mažos ir apstatytos baldais bei sanitariniu mazgu. Kamerose buvo labai mažai vietos, todėl pareiÅ¡kėjas buvo priverstas sėdėti ar gulėti ir dėl to jam atsirasdavo pragulos. Sanitarinis mazgas neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. nebuvo sėdimo klozeto, o tik „skylė žemėje“.

IÅ¡ sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, o kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos. Langas atsidaro apie 5 cm, o per tokį tarpÄ nepatenka pakankamai gaivaus oro. DuÅ¡o kabinose nebuvo kilimėlių. Atsistojus ant Å¡altų ir slidžių grindų pareiÅ¡kėjas galėjo susižeisti ar susirgti. PrieÅ¡ einant į duÅ¡Ä tekdavo nusirengti stebint prižiÅ«rėtojams. BÅ«nant areÅ¡tinėje sunku bÅ«davo patekti į duÅ¡Ä , pareiÅ¡kėjas turėjo maldauti prižiÅ«rėtojų, kad jį nuvestų į duÅ¡Ä .

Taip pat pareiÅ¡kėjas maldaudavo, kad jį iÅ¡vestų pasivaikščioti į laukÄ . Kamerose nebuvo įrengta iÅ¡kvietimo mygtuko. PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė pažeminimÄ , psichologinį sukrėtimÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ , stresÄ .Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Å iaulių TI atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (22-27 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad PareiÅ¡kėjas buvo laikomas TelÅ¡ių aps. VPK OVS areÅ¡tinėje laikotarpiais: nuo 2016-11-11, 04.08 val. iki 2016-11-13, 17.03 val. buvo laikomas vienas areÅ¡tinės vienvietėje kameroje Nr. 17, nuo 2016-11-13, 17.03 val. iki 2016-11-15, 10.38 val. buvo laikomas kameroje Nr. 19 su dar vienu areÅ¡tantu ir 2016-11-15, 10.20 val. iÅ¡vežtas į Kauno tardymo izoliatorių; nuo 2016-12-01, 15.15 val. iki 2016-12-03, 15.09 val. buvo laikomas areÅ¡tinės vienvietėje kameroje Nr. 15; nuo 2016-12-03, 15.09 val. iki 2016-12-06, 10.21 val. buvo laikomas areÅ¡tinės dvivietėje kameroje Nr. 12 su dar vienu areÅ¡tantu. 2016-12-06, 10.15 val. konvojumi iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių; nuo 2017-11-08, 16.23 val. iki 2017-11-10, 10.39 val. buvo laikomas areÅ¡tinės keturvietėje kameroje Nr. 5, kartu su dar trimis suimtaisiais. 2017-11-10, 10.20 val. planiniu konvojumi iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių.

Nuo 2017-11-15, 16.22 val. iki 2017-11-17, 10.29 val. buvo laikomas areštinės dvivietėje kameroje Nr. 12 kartu su dar vienu suimtuoju asmeniu. 2017-11-17, 10.25 val. planiniu konvojumi išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių. Nuo 2018-01-04, 20.26 val. iki 2018-01-09, 11.23 val. buvo laikomas areštinės keturvietėje kameroje Nr. 11, kartu su dar dviem asmenimis. 2018-01-09, 11.20 val. planiniu konvojumi išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių. Nuo 2018-01-10, 15.41 val. iki 2018-01-12, 10.37 val. buvo laikomas areštinės keturvietėje kameroje Nr. 10, kartu su dar vienu asmeniu. 2018-01-12, 10.35 val. planiniu konvojumi išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.

Nuo 2018-01-24, 19.06 val. iki 2018-01-26, 10.28 val. buvo laikomas areštinės keturvietėje kameroje Nr. 5, kartu buvo dar du areštantai. 2018-01-26, 10.15 val. konvojuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių. Nuo 2018-02-14, 16.20 val. iki 2018-02-15, 10.33 val. buvo laikomas areštinės keturvietėje kameroje Nr. 11, kartu su pareiškėju buvo dar vienas areštantas. 2018-02-15, 10.30 val. konvojuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių. Nuo 2018-03-08, 16.35 val. iki 2018-03-13, 11.12 val. buvo laikomas kameroje Nr. 6, kuri yra keturvietė, kartu su dviem areštantais. 2018-03-13, 11.05 val. konvojuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių.

Nuo 2018-03-14, 16.06 val. iki 2018-03-16, 10.33 val. buvo laikomas areÅ¡tinės kameroje Nr. 20, kuri yra dvivietė, kartu su dar vienu areÅ¡tantu. 2018-03-16, 10.25 val. iÅ¡vežtas konvojumi į Å iaulių tardymo izoliatorių. Nuo 2018-04-17, 15.56 val. iki 2018-04-17, 17.03 val. kameroje Nr. 12, kuri yra dvivietė, kartu buvo laikomas dar vienas asmuo, tačiau 2018-04-17, 17.03 val. buvo perkeltas į keturvietę kamerÄ Nr. 11, kurioje buvo laikomas vienas, iki 2018-04-19, 10.25 val., o 2018­04-19, 10.20 val. konvojuotas į Å iaulių tardymo izoliatorių.

Nuo 2018-05-29, 15.51 val. iki 2018-05-31, 10.18 val. Areštinės kameroje Nr. 6 buvo laikomas vienas, keturvietėje kameroje. 2018-05-31, 10.00 val. konvojumi etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių.Teritorinės policijos komisariatų areštinės savo darbe vadovaujasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 5-V-593 patvirtintomis „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“, bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu 2017 m. balandžio 03 d., Nr. 1V-247 patvirtinta „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“.

Pagrindinės instrukcijos sÄ vokos sako, kad Policijos areÅ¡tinė - vieta, skirta sulaikytiems, suimtiems ir kitiems asmenims laikyti, vadovaujantis įstatymuose, kituose teisės aktuose bei Å¡ioje instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais.Kadangi Mažeikių rajono policijos komisariato areÅ¡tinė (dabar - TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus areÅ¡tinė) pradėta eksploatuoti 2003-12-05, jÄ statant buvo atsižvelgta į galiojančius teisės aktus ir jais vadovautasi, todėl areÅ¡tinės patalpos atitinka visus keliamus jai reikalavimus, laikymo sÄ lygos atitinka Europos SÄ jungos galiojančioms normoms.

Teritorinėse policijos įstaigose areštinių patalpos įrengiamos vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-09-10 įsakymu Nr. 484 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsauginės signalizacijos bei vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo bei priežiūros reikalavimų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsauginės signalizacijos bei vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo ir priežiūros reikalavimų nuostatomis.Areštinės kamerų plotai, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas: keturvietės gyvenamasis plotas yra 21.60 m2, dvivietės kameros gyvenamasis plotas yra 11.52 m2, vienvietės kameros plotas yra 6.93 m2.

Vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra: dvivietėje kameroje - 5.76 m2, keturvietėse - 5.51 m2 (HN37:2009). Kamerose baldai yra vienodo dydžio visose kamerose: stalas užima 0,54 m2, lova - 1,6 m2, suolas - 0,32 m2, spintelė - 0,42 m2, sanitarinis mazgas užima - 1.26 m2, tačiau jo plotas į bendrÄ kameros plotÄ neįskaičiuojamas. Dvivietėje kameroje yra stalas, suolas, dvi spintelės, dvi lovos ir sanitarinis mazgas, keturvietėje kameroje yra stalas, du suolai, keturios lovos, keturios spintelės ir sanitarinis mazgas, vienvietėje kameroje yra stalas, spintelė, kėdė, lova.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atvykus į areÅ¡tinę asmens krata atliekama jį filmuojant, o prieÅ¡ atliekant kratÄ daugiau nei 1-2 val. jis turi laukti kol bus paskirstytas į kamerÄ lauke, nesvarbu lyjant ar sningant.

Palyginus (pagal kortelės iÅ¡raÅ¡us bei paskirstymo į kameras iÅ¡raÅ¡us) planinio konvojaus atvykimo laikÄ ir laikÄ kada pareiÅ¡kėjas patalpinamas į kamerÄ , matyti, kad: 2016-12-01, 15.00 val. pareiÅ¡kėjas planiniu konvojumi atvyko į areÅ¡tinę, į kamerÄ patalpintas 15.21 val. (20 min.); 2017­11-08, 15.50 val. planiniu konvojumi atvyko į areÅ¡tinę, 16.29 val. patalpintas į kamerÄ (39 min.); 2018-01-04, 14.40 val. planiniu konvojumi atvyko į areÅ¡tinę ir iÅ¡karto buvo patalpintas į areÅ¡tinę, 2018-01-10, 15.40 val. atvyko į areÅ¡tinę, o patalpintas į kamerÄ buvo 15.42 val.

Planiniu konvojumi atvykę areÅ¡tantai iki asmens kratos ir daiktų apžiÅ«ros atlikimo, patalpinimo į kameras, pačių pasirinkimu, pageidavimu gali bÅ«ti patalpinami tuščioje kameroje arba iÅ¡leidžiami į pasivaikščiojimo kiemÄ . Kelių/keletos minučių skirtumas nuo atvykimo iki patalpinimo į kamerÄ susidaro dėl to, kad planiniu konvojumi atvyksta ne vienas areÅ¡tantas ir visiems turi bÅ«ti atlikta asmens krata bei daiktų apžiÅ«ra, kuri užtrunka. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jam paskirstymo į kamerÄ reikia laukti lauke daugiau nei 1 – 2 val. yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės.TelÅ¡ių aps.

VPK virÅ¡ininko įsakymu “Dėl TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės vidaus tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 2017 m. gegužės 4 d., Nr. 86-V-174, bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-247, priimtu 2017 m. balandžio 3 d., XII skyriuje numatyta policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų teisė ne rečiau kaip kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u.Asmenys, esantys TelÅ¡ių aps. VPK OVS areÅ¡tinėje, asmens higienos procedÅ«ras ne rečiau kaip kartÄ per savaitę atlieka duÅ¡e, o kasdienines asmens higienos procedÅ«ras gali atlikti praustuvėje, kurios įrengtos kiekvienoje kameroje. 2017 m. liepos mėnesį areÅ¡tinės rÅ«sio patalpose, kur yra įrengti duÅ¡ai, buvo atliktas kapitalinis remontas, duÅ¡o patalpos suremontuotos.

AreÅ¡tantams sudarytos sÄ lygos nusirengti Å¡alia dušų esančiose patalpose, kurios nuo koridoriaus atskirtos durimis, todėl pareigÅ«nai jų nemato ir neturi galimybės stebėti, kaip areÅ¡tantai ruoÅ¡iasi duÅ¡ui. Dušų patalpos nuo persirengimo patalpos taip pat atskirtos durimis. Persirengimo patalpoje, bei prie dušų yra patiesti kilimėliai. Remiantis PASPR (policijos areÅ¡tinių ir sulaikymo patalpų registras) matyti, kad pareiÅ¡kėjui, kiekvienÄ kartÄ atvykus į areÅ¡tinę tÄ pačiÄ ar sekančiÄ dienÄ buvo suteikiama galimybė nueiti į duÅ¡Ä (2016-11-14, 15.14 val., 2016-12-05, 14.57 val., 2018-01-05, 10.39 val., 2018-03-12, 09.04 val.) kaip tai numatoma Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017-04­03 įsakyme Nr. 1V-247 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“.Bendruosius policijos areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimus pareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu reglamentavo 2015 m. sausio 12 d., Nr. 5-V-31, priimtas Lietuvos policijos generalinio komisaro „Dėl teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ įsakymas, kuriame nurodoma, kaip turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Minėto įsakymo, 29 punkte, Policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 160-180 cm. aukščio pertvara ir varstomomis 120 cm. durimis. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti antivandalinis praustuvas, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Kamerose yra dvigubi langai, iÅ¡orinis stiklas yra grynai skaidrus, vidinio lango stiklas yra sustiprintas bei armuotas, Å¡viesus, nežymiai matinis.

Šis matinis stiklas dar statant ir įrenginėjant areštinę buvo specialiai taip padarytas, kad asmenys pro langus nematytu kitų asmenų, einančių policijos komisariato teritorijoje, kad su jais nebandytų užmegzti kontaktų, bei išdaužus stiklus, būtų suvaržyta galimybė bandymui pabėgti, taip pat visose kamerose yra įrengtos papildomai dienos liuminescencinės lempos.Langai yra pritaikyti vėdinimui ir jie atsidaro iš kameros vidaus pusės, todėl atitinka higienos normos HN 134:2015, 17 punkto reikalavimus (17 p. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema).

Papildomai kameros vėdinamos mechaniniu bÅ«du, kai elektros varikliai per ventiliacinius vamzdynus priverstinai įpučia ir iÅ¡traukia orÄ .TelÅ¡ių aps. VPK areÅ¡tinėje nuotolinio stebėjimo sistema nėra įrengta, kadangi areÅ¡tinė pradėta eksploatuoti 2003-12-05, jÄ statant buvo atsižvelgta į galiojančius teisės aktus ir jais vadovautasi, todėl areÅ¡tinės patalpos atitinka visus keliamus jai reikalavimus, laikymo sÄ lygos atitinka Europos SÄ jungos galiojančioms normoms.AreÅ¡tinėje darbas organizuojamas taip, kad pamainoje dirba ne mažiau kaip du pareigÅ«nai.

Vienas jų atlieka areÅ¡tinės budėtojo funkcijas, kitas (kiti) - vidaus postinio funkcijas. Postinio funkcijas atliekantis pareigÅ«nas periodiÅ¡kai, ne rečiau kaip kartÄ kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius patikrina asmenis, esančius kamerose, apie padėtį informuoja budėtojÄ . Policijos areÅ¡tinės postų postiniams draudžiama: savavaliÅ¡kai palikti postÄ , atlikti veiksmus nesusijusius su postinio funkcijomis, perduoti ir priimti iÅ¡ areÅ¡tinėje laikomų asmenų daiktus, užraÅ¡us, kalbėtis su jais ar versti atlikti darbus, nesusijusius su kamerų tvarkymu.AreÅ¡tinės pamainų pasikeitime kiekvienÄ rytÄ dalyvauja areÅ¡tinės virÅ¡ininkas, kuris iÅ¡klauso areÅ¡tantų pretenzijas, praÅ¡ymus, pasiÅ«lymus surenka jų praÅ¡ymus raÅ¡tu ir laiÅ¡kus.

Kiekvienas areÅ¡tinėje laikomas asmuo gali iÅ¡sakyti nusiskundimus žodžiu arba raÅ¡tu, tačiau pareiÅ¡kėjas nei vienÄ kartÄ neiÅ¡sakė jokių nusiskundimų dėl laikymo sÄ lygų ar netinkamo, nekultÅ«ringo darbuotojų elgesio su juo, nors tokiÄ galimybę turėjo, o argumentai, jog tenka ilgai laukti kol prieina pareigÅ«nas, iÅ¡ pareigÅ«nų girdėdavo necenzÅ«rinius žodžius, jautė nepagarbÄ yra visiÅ¡kai nepagrįsti.Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2005 liepos 29 d.

įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų „Konvojavimo taisyklių VIII skyriaus IV dalis „Konvojuojamųjų kratos organizavimas“ reglamentuoja konvojuojamųjų kratos patalpos įrengimÄ bei asmens kratos organizavimÄ : 75 p. nurodoma, kad „Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse lydimų konvojuojamųjų kratai, drabužių, daiktų ir maisto produktų apžiÅ«rai atlikti turi bÅ«ti įrengtos gerai apÅ¡viestos patalpos.

Jose turi bÅ«ti: stalai, kėdės, suolai, chalatai pareigÅ«nams, patiesalai ant grindų ir stalų, praustuvas, dezinfekuojamosios priemonės, muilas, rankÅ¡luosčiai, vienkartinės pirÅ¡tinės ir instrumentai daiktų ir maisto produktų apžiÅ«rai atlikti. Konvojuojamųjų kratai, drabužių, daiktų ir maisto produktų apžiÅ«rai atlikti gali bÅ«ti naudojamos specialiosios techninės priemonės. <...> Už Å¡ių patalpų paruoÅ¡imÄ atsako Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių administracija“.

AreÅ¡tinėje asmenų, daiktų ir maisto tikrinimo patalpa yra įrengta, pagal nurodytus kriterijus. Patalpa filmuojama, apie filmavimÄ asmenys įspėjami nustatytos formos įspėjamuoju lipduku. Visuminė krata atliekama asmenims atvykusiems iÅ¡ kitų įstaigų ar iÅ¡vykusiems iÅ¡ areÅ¡tinės perimetro ribų. Patalpoje yra kilimėlis ant kurio užlipus asmeniui atliekama asmens krata, techniÅ¡kai nustatyta, kad Å¡i vieta nebÅ«tų filmuojama, uždėtas juodos spalvos fonas, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, jog jį per kameras stebi kitos lyties pareigÅ«nas yra visiÅ¡kai nepagrįsti (ekrano vaizdo kopija pridedama).Aktualiu laikotarpiu areÅ¡tinėje Visuomenės sveikatos centras planinių ar operatyviųjų (pagal skundus) patikrinimų neatliko.Pabrėžtina, kad areÅ¡tinės administracija, pareiÅ¡kėjo buvimo laikotarpiu areÅ¡tinėje, nebuvo gavusi pareiÅ¡kėjo skundų, pasiÅ«lymų dėl laikymo sÄ lygų, netinkamo darbuotojų elgesio.Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pažeidusių jo teises bei nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos.

Pažymėtina, kad tam tikra asmenų, esančių areÅ¡tinėje, privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laikymo areÅ¡tinėje pasekmė, tačiau negalima teigti, kad areÅ¡tinėje dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų teiginių jam buvo apribojama laisvė, patyrė dvasinius bei emocinius iÅ¡gyvenimus ir sunkumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį. PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas R.

K. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti jam 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2018-01-19 iki 2018-06-01, neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina dėl netinkamų laikymo sÄ lygų TelÅ¡ių apskrities VPK Mažeikių rajono PK areÅ¡tinėje.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, yra ne kartÄ pažymėjęs, kad tais atvejais, kai sprendžiama dėl suėmimo vykdymo teritorinių policijos areÅ¡tinėse sÄ lygų atitikties teisės aktams poįstatyminių teisės aktų lygmenyje turi bÅ«ti atsižvelgiama į Vidaus reikalų ministerijos valdymo srityje priimtÄ norminį teisės aktÄ â€“ Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintas Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisykles (galiojo iki 2017-04-04) (toliau – Taisyklės), taip pat į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d.

įsakymu Nr. V-820 patvirtintÄ Higienos normÄ HN 37:2009 (galiojo iki 2015-11-01) (LVAT 2015 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015, 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1189-822/2015, 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2250-662/2015, 2016 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1669-575/2016 ir kt.). Higienos normoje HN 37:2009 minimali gyvenamosios patalpos norma vienam asmeniui nebuvo nustatyta, jos nenustato ir nuo 2015-11-01 galiojanti Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, Å¡iÄ normÄ ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Taisyklės. Pagal Taisyklių 80 punktÄ policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus, vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).Atsakovo atstovas nurodo ir iÅ¡ asmens paskirstymo į kameras iÅ¡rašų (28-67 b. l.) matosi, kad pareiÅ¡kėjas bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2016-11-11 val. iki 2018-05-31 Mažeikių rajono PK areÅ¡tinėje buvo laikomas kamerose Nr. 5, 6, 10, 11, 12, 15, 17, 19, 20.

Atsakovas nurodo, kad kameros Nr. 5, 6, 11, 10 yra keturvietės, kameros Nr. 12 ir 20 – dvivietės, o kameros Nr. 15, 17 – vienvietės. Keturvietės kameros gyvenamasis plotas yra 21,60 kv. m., dvivietės kameros gyvenamasis plotas yra 11,52 kv. m., vienvietės – 6,93 kv. m., sanitarinis mazgas užima 1,26 kv. m., jo plotas į bendrÄ kameros plotÄ neįskaičiuojamas. Taigi keturvietėje kameroje, kai joje buvo laikomi daugiausia keturi asmenys, pareiÅ¡kėjui teko 5,4 kv. m., kai buvo laikomi trys asmenys – 7,2 kv. m., o kai buvo laikomi 2 asmenys – 10,80 kv. m., dvivietėje, kai joje buvo laikomi 2 asmenys, pareiÅ¡kėjui teko 5,76 kv. m., o vienvietėje – 6,93 kv. m.

Atsakovas nepateikė duomenų kelių vietų yra kamera Nr. 19, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2016-11-13 17.03 val. iki 2016-11-15 10.38 val. su dar vienu asmeniu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė, jog buvo laikomas kamerose, kuriose įrengta miegamų vietų mažiau, nei buvo laikoma asmenų, todėl konstatuotina, kad kamera Nr. 19 yra ne mažesnė, nei dvivietė. Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, jog minimalus areÅ¡tinėje laikomam asmeniui taikomo gyvenamojo ploto dydis pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas, o teisinis reglamentavimas nenumato, kad apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas baldais užstatytas plotas.Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos.

BÅ«tent Å¡iame sprendime EŽTT nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis.

Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.Teismas konstatuoja, kad netgi atsižvelgiant į mažiausiÄ pareiÅ¡kėjui tekusį plotÄ iÅ¡skaičiavus sanitarinio mazgo plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko daugiau, nei 5 kv. m. kameros ploto, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad kameroje buvę baldai akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad sanitariniai mazgai areÅ¡tinės kamerose neatitinka higienos normos reikalavimų, nėra sėdimo klozeto, tiesiog skylė žemėje, iÅ¡ sanitarinio mazgo kyla nemalonus kvapas, o kameros nėra tinkamai ventiliuojamos.Sanitarinių mazgų įrengimÄ policijos areÅ¡tinių kamerose reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punktas, kuris buvo pakeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. sausio 12 įsakymu Nr. 5-V-31, Å¡iame punkte nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas su ne žemesne kaip 160-180 cm aukščio atskiriamÄ ja pertvara ir varstomomis 120 cm durimis, tarp grindų ir sanitarinio mazgo durų apačios paliekamas 10-20 cm tarpas, slenkstis nedaromas.

Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 20 punkte buvo nustatyta, kad policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120 - 130 cm aukščio pertvara, sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Nuo 2015-11-01 galiojanti Lietuvos higienos norma HN 37:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų įrengimo kamerose nereglamentuoja. Taigi nuo 2015-11-01 galiojantis teisinis reglamentavimas nebenumato, kad areštinių kamerose turi būti „sėdimas“ tualetas, o iš atsakovo pateiktų kamerų, kurios buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukų matosi, kad kamerų sanitariniuose mazguose įrengti sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, t. y.

„tupimi“ tualetai (73, 75 b. l.), bet ne „skylė žemėje“, kaip nurodo pareiškėjas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad visos kameros papildomai vėdinamos mechaniniu būdu, taip pat galimas vėdinimas per langus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi tos nuostatos, kad kiekvienu individualiu atveju turi būti vertinama, kaip sanitarinio mazgo įrengimas pažeidė pareiškėjo teises. Paprastai laikoma, kad neturtinė žala pareiškėjui, kuris nepagrindžia dėl šio pažeidimo atsiradusių realių, objektyvių neigiamų pasekmių, nėra padaryta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1092-624/2017).

Pareiškėjas dėl sanitarinių mazgų įrengimo Mažeikių areštinės kamerose skundžiasi abstrakčiai, nedetalizuoja, kokiu būdu dėl „sėdimų“ tualetų ir ventiliacijos nebuvimo jam pasireiškė prašoma atlyginti žala, todėl laikytina, kad neturtinė žala pareiškėjui, kuris nepagrindė realių, objektyvių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam būnant Mažeikių areštinėje nebuvo užtikrintas tinkamas kamerų vėdinimas.

Nuo 2015-11-01 galiojančios Lietuvos higienos normos HN 37:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte nurodyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, jos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad areÅ¡tinės kamerose yra dvigubi langai, iÅ¡orinis stiklas skaidrus, vidinio lango stiklas sustiprintas bei armuotas, skaidraus stiklo, langai vėdinimui pritaikyti, atsidaro iÅ¡ kameros pusės, be to, kameros yra papildomai vėdinamos mechaniniu bÅ«du.

Taigi atsakovo pateikti duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius dėl netinkamos patalpų ventiliacijos.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose nėra įrengta iÅ¡kvietimo mygtukų, tekdavo belsti į duris ir laukti, kol prieis prižiÅ«rėtojas. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtinta Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, kurioje numatyta nuotolinio asmenų stebėjimo sistema, t. y., vaizdo stebėjimo bei ryÅ¡io tarp areÅ¡tinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areÅ¡tinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigÅ«no sistema, kai areÅ¡tinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (su filmavimo galimybe) ir susisiekti su policijos areÅ¡tinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigÅ«nu, stebinčiu areÅ¡tinės kameras vaizdo monitoriuje, skirtos telefonspynės. Pagal Instrukcijos 39 punktÄ , policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų apsauga vykdoma periodiÅ¡kai juos stebint (jei nėra skirtas nuolatinis stebėjimas), atliekant kamerų patikrinimus ir daiktų apžiÅ«ras, prižiÅ«rint, kaip laikomasi policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų.

Atsakovas nurodo, kad Mažeikių PK areÅ¡tinėje darbas organizuojamas taip, kad pamainoje dirba ne mažiau kaip du pareigÅ«nai, vienas jų atlieka areÅ¡tinės budėtojo funkcijas, kitas – vidaus postinio funkcijas. Postinio funkcijas atliekantis pareigÅ«nas periodiÅ¡kai, ne rečiau kaip kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius patikrina kamerose esančius asmenis, apie padėtį informuoja budėtojÄ , areÅ¡tinės kamerų duryse įrengta stebėjimo akutė, be to, areÅ¡tinės pamainų pasikeitime kiekvienÄ rytÄ dalyvauja areÅ¡tinės virÅ¡ininkas, kuris iÅ¡klauso areÅ¡tantų pretenzijas, praÅ¡ymus, pasiÅ«lymus, surenka jų raÅ¡tu raÅ¡ytus praÅ¡ymus, laiÅ¡kus, todėl kiekvienas areÅ¡tinėje laikomas asmuo gali iÅ¡sakyti savo nusiskundimus žodžiu arba raÅ¡tu.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų (to nenurodė ir pats pareiÅ¡kėjas), kad dėl kokių nors priežasčių jam bÅ«tų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iÅ¡kvietimo bÅ«du, bet jis to negalėjo padaryti, o pagalbos iÅ¡kvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiÅ¡kia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta neturtinė žala.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atvykus į areÅ¡tinę, bÅ«davo atliekama krata, kurios metu tekdavo prieÅ¡ kameras nusirenginėti, tuo buvo pažeistas jo privatumas, o prieÅ¡ atliekant kratÄ tekdavo daugiau nei 1-2 val. bÅ«ti lauke ir laukti, kol bus atliekami kokie nors veiksmai, nesvarbu, lyja ar sninga.

Ä® policijos areÅ¡tinę uždaromų asmenų kratos atlikimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtinta Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija (ginčo laikotarpiui aktuali redakcija, galiojusi iki 2018-06-27), kurios 3.13. punkte sakoma, kad visuminė asmens krata – tai į policijos areÅ¡tinę uždaromų, iÅ¡ areÅ¡tinės paleidžiamų, konvojuojamų ir joje laikomų asmenų apieÅ¡kojimas iÅ¡rengiant, taip pat drabužių, avalynės, turimų daiktų apžiÅ«ra, siekiant patikrinti, ar nėra draudžiamų turėti daiktų, o pagal Instrukcijos 14 punktÄ , asmenį uždarant į policijos areÅ¡tinę, atliekama visuminė asmens krata ir jo turimų daiktų apžiÅ«ra; asmens krata privalo bÅ«ti atliekama kiekvienÄ kartÄ asmeniui atvykstant į policijos areÅ¡tinę ir iÅ¡vykstant iÅ¡ jos, tai pažymint elektroniniame registre.

Instrukcijos 17 punktas numato, kad į policijos areÅ¡tinę uždaromi asmenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 156 straipsnio ir Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio reikalavimais, fotografuojami, matuojami, imami jų pirÅ¡tų atspaudai, apraÅ¡omi jų iÅ¡orės požymiai, esant galimybei – daromi garso ir vaizdo įraÅ¡ai. Pagal Instrukcijos 20 punktÄ , asmenis į policijos areÅ¡tinės kameras, vadovaudamasis nustatytais policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų izoliavimo reikalavimais, paskirsto policijos areÅ¡tinės vadovo (jo nesant – policijos areÅ¡tinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigÅ«nas, esant tarnybiniam bÅ«tinumui, asmenų paskirstymo klausimus suderinęs su policijos įstaigos vadovo įgaliotu policijos pareigÅ«nu.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad areÅ¡tinėje asmenų, daiktų ir maisto tikrinimo patalpa įrengta pagal nustatytus kriterijus, patalpa filmuojama, apie filmavimÄ asmenys įspėjami nustatytos formos įspėjamuoju lipduku, patalpoje yra kilimėlis, ant kurio užlipus asmeniui atliekama krata, techniÅ¡kai nustatyta, kad Å¡i vieta nebÅ«tų filmuojama, uždėtas juodos spalvos fonas; Å¡ioms aplinkybėms patvirtinti atsakovas pateikė ir kratos atlikimo patalpos fotonuotraukÄ (76 b. l.). IÅ¡ R. K. kortelių ir jo paskirstymo į kameras iÅ¡rašų matosi, kad nuo pareiÅ¡kėjo atvykimo iki patalpinimo į areÅ¡tinės kamerÄ ilgiausiai buvo sugaiÅ¡ta 39 min. (2017-11-08), kitais kartais pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas per dar trumpesnį laikÄ arba iÅ¡ karto atvykus, todėl jo teiginiai dėl 1-2 valandų laukimo iki patalpinimo į kameras nepagrįsti.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad priimant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Mažeikių PK areÅ¡tinę buvo pažeista asmenų priėmimo ir kratų atlikimo tvarka ar pažeistas jo privatumas.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad areÅ¡tinėje tekdavo praÅ¡yti (maldauti), jog iÅ¡leistų pasivaikščioti į laukÄ .Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ . Policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų pasivaikščiojimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklės, kurių 38-42 punktuose nurodyta, kad Policijos areÅ¡tinės vadovo (jo nesant – policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtojo) funkcijas atliekantis pareigÅ«nas privalo užtikrinti, jog areÅ¡tantai galėtų kasdien pasivaikščioti gryname ore.

Apie areÅ¡tanto iÅ¡vedimÄ pasivaikščioti ar atsisakymÄ eiti pasivaikščioti pažymima policijos areÅ¡tinių vidaus administravimo informacinėje sistemoje. Pasivaikščioti į saugomoje policijos areÅ¡tinės teritorijoje įrengtus specialius pasivaikščiojimo kiemus areÅ¡tantai vedami laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys areÅ¡tantai. Vedami pasivaikščioti areÅ¡tantai turi bÅ«ti apsirengę pagal metų laikÄ ir oro temperatÅ«rÄ .

AreÅ¡tantai, sergantys aktyvia tuberkulioze, pasivaikščioti vedami į atskirus pasivaikščiojimo kiemus. Atsakovas į bylÄ pateikė TelÅ¡ių AVPK areÅ¡tinės vidaus tvarkos apraÅ¡Ä , patvirtintÄ TelÅ¡ių AVPK virÅ¡ininko 2017-05-04 įsakymu Nr. 86-V-174, kurio III skyriuje iÅ¡dėstyta policijos areÅ¡tinėse uždarytų asmenų dienotvarkė. Pagal Å¡ios dienotvarkės 6.6. ir 6.9. punktus, areÅ¡tinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimas numatytas nuo 9.00 iki 11.30 val. ir nuo 12.30 iki 16.45 val. (69-72 b. l.).

Atsakovas atsiliepime dėl pareiÅ¡kėjui suteiktos galimybės pasivaikščioti nepasisakė visiÅ¡kai. IÅ¡ byloje esančių R. K. kortelių iÅ¡rašų (28-67 b. l.) matosi, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu Mažeikių PK areÅ¡tinėje buvo laikomas nuo 2016-11-11 iki 2016-11-15 (4 paras), nuo 2016-12-01 iki 2016-12-03 (2 paras), nuo 2016-12-03 iki 2016-12-06 (3 paras), nuo 2017-11-08 iki 2017-11-10 (2 paras), nuo 2017-11-15 iki 2017-11-17 (2 paras), nuo 2018-01-04 iki 2018-01-09 (5 paras), nuo 2018-01-10 iki 2018-01-12 (2 paras), nuo 2018-01-24 iki 2018-01-26 (2 paras), nuo 2018-02-14 iki 2018-02-15 (1 parÄ ), nuo 2018-03-08 iki 2018-03-13 (5 paras), nuo 2018-03-14 iki 2018-03-16 (2 paras), nuo 2018-04-17 iki 2018-04-19 (2 paras), nuo 2018-05-29 iki 2018-05-31 (2 paras).

Per minėtÄ laikotarpį į pasivaikščiojimo kiemelį buvo iÅ¡vestas 12 kartų, iÅ¡ jų tik du kartus po 1 valandÄ , kitus kartus mažiau, nei po 1 valandÄ , todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teisė pasivaikščioti gryname ore kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ buvo pažeista. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad areÅ¡tinės duÅ¡ai neatitinka higienos normos reikalavimų, t. y., dušų kabinose nėra kiliminių dangų, ant kurių bÅ«tų galima maudytis, o atsistojus ant slidžių Å¡altų grindų galima susirgti; prieÅ¡ einant į duÅ¡Ä tekdavo nusirenginėti matant prižiÅ«rėtojui, o tai žemina žmogaus orumÄ , be to, į duÅ¡Ä bÅ«davo sunku patekti, tekdavo tiesiog maldauti, kad nuvestų.Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Reikalavimai prausimosi patalpoms iÅ¡dėstyti Å¡ios higienos normos 28 punkte, kur nurodyta, kad duÅ¡inės patalpos turi bÅ«ti kasdien valomos ir dezinfekuojamos, daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys po kiekvieno naudojimosi iÅ¡plaunami ir dezinfekuojami.

Atsakovas nurodo, kad asmenys, esantys areÅ¡tinėje, asmens higienos procedÅ«ras duÅ¡e atlieka ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, duÅ¡o patalpos suremontuotos 2017 m. liepos mėn., areÅ¡tantams sudarytos sÄ lygos nusirengti Å¡alia dušų esančiose patalpose, kurios nuo koridoriaus atskirtos durimis, todėl pareigÅ«nai jų nemato, dušų patalpos nuo persirengimo patalpos taip pat atskirtos durimis, persirengimo patalpoje bei prie dušų yra patiesti kilimėliai; Å¡ias atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina į bylÄ pateiktos duÅ¡o patalpų fotonuotraukos (77-81 b. l.).

IÅ¡ byloje esančių R. K. kortelių iÅ¡rašų (28-67 b. l.) matosi, kad pareiÅ¡kėjo teisė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e nebuvo pažeista, jo teiginiai dėl nusirenginėjimo matant prižiÅ«rėtojui paneigti atsakovo paaiÅ¡kinimais ir į bylÄ pateiktomis fotonuotraukomis, iÅ¡ kurių matosi, kad persirengimo ir duÅ¡o patalpos nuo koridoriaus atskirtos durimis, higienos norma nenumato, kad dušų kabinose turi bÅ«ti kiliminės dangos, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius areÅ¡tinėse laikomų asmenų prausimÄ si po Å¡iltu duÅ¡u.

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog jam pablogėjo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istorijÄ (21 b. l.) daro iÅ¡vadÄ , kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiÅ¡kėjui pablogėjo sveikata bÅ«tent dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Mažeikių PK areÅ¡tinėje, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu. Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudencijÄ , teismo pareiga motyvuoti priimtÄ spendimÄ nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ pareiÅ¡kėjo argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieÅ¡ SuomijÄ ir kt.).

Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.).Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas laiko, kad pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti laikomam areÅ¡tinėje teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis buvo pažeista – pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ , tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjui atsirado tokios pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, atlyginama pinigais pagal CK 2.250 straipsnį.

PareiÅ¡kėjas Mažeikių areÅ¡tinėje buvo laikomas epizodiÅ¡kai, atvežamas ir tÄ pačiÄ arba sekančiÄ dienÄ iÅ¡vežamas į policijos komisariatÄ , Å iaulių TI, teismÄ ir pan., todėl nustatytas pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , bet ne tokio laipsnio neigiamÄ poveikį, kuris pasireikÅ¡tų giliais iÅ¡gyvenimais, emocine depresija, pažeminimu ar negrįžtamais sveikatos pakitimais.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1050-442/2015 ir kt.) Vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).Teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , konstatuoja, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui.

Todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo R. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas TelÅ¡ių aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus areÅ¡tinėje buvo pažeista.PareiÅ¡kėjo R. K. reikalavimÄ dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus.Teisėjas                                                                                 Žanas Kubeckas