f1da4573-3ead-467e-81a1-cd76e56978ff · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedB., E. P. ir J. P. dÄl skolos ir nepagrįsto praturtÄjimo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I.GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų 1 605 000 Eur skolÄ bei 5 procentų metines procesines palÅ«kanas.IeÅ¡kovo teigimu, 2016 m. vasario 13 d. tarp mirusio atsakovÄs sÅ«naus V. B. ir atsakovų buvo sudaryta jungtinÄs veiklos sutartis, todÄl atsakovai yra solidariai atsakingi už mirusio V. B. skolos grÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovui. JungtinÄs veiklos sutarties sudarymÄ patvirtina tai, jog atsakovai V.
Legislator headnote
AI generatedf1da4573-3ead-467e-81a1-cd76e56978ff · Lietuvos apeliacinis teismas: B., nedalyvavo, todÄl negali atsakyti už ieÅ¡kovo galimai patirtus nuostolius.TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir â CPK) 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Full text
CivilinÄ byla Nr. e2A-371-943/2018Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01552-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.37.; 2.6.18.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Gintaro PeÄiulio, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja) ir Egidijaus Žirono,apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo A. J. apeliacinį skundÄ dÄl Å iaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2-114-368/2017 pagal minÄto ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovams V.
B., E. P. ir J. P. dÄl skolos ir nepagrįsto praturtÄjimo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I.GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų 1 605 000 Eur skolÄ bei 5 procentų metines procesines palÅ«kanas.IeÅ¡kovo teigimu, 2016 m. vasario 13 d. tarp mirusio atsakovÄs sÅ«naus V. B. ir atsakovų buvo sudaryta jungtinÄs veiklos sutartis, todÄl atsakovai yra solidariai atsakingi už mirusio V. B. skolos grÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovui. JungtinÄs veiklos sutarties sudarymÄ patvirtina tai, jog atsakovai V.
B. iÅ¡davÄ Ä¯galiojimÄ , kuriuo jam suteikÄ teisÄ valdyti, naudoti žemÄs sklypÄ , o V. B. su UAB âSampo bankasâ (teisių perÄmÄjas âDanske Bank A/Sâ Lietuvos filialas) sudarÄ kreditavimo sutartį, kurios pagrindu kredito gavÄjui V. B. buvo suteiktas kreditas apartamentų statybai Å¡iame sklype, o už įsipareigojimų tinkamÄ Ä¯vykdymÄ Ä¯keistas minÄtas žemÄs sklypas. MinÄto kredito grÄ Å¾inimui ieÅ¡kovas suteikÄ V. B. dvi paskolas (600 000 Eur ir 900 000 Eur).
Laiduodami pinigų grÄ Å¾inimÄ atsakovai 2013 m. rugpjÅ«Äio 18 d. pasiraÅ¡Ä paprastÄ jį vekselį 1 605 000 Eur sumai. Gautus iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigus V. B. panaudojo banko kredito grÄ Å¾inimui, todÄl bankas sutiko iÅ¡registruoti minÄto turto hipotekÄ . Teismui nepripažinus, jog tarp atsakovų ir V. B. susiklostÄ jungtinÄs veiklos santykiai, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų atitinkamÄ nuostolių atlyginimÄ dÄl nepagrįsto praturtÄjimo, nes ieÅ¡kovo paskolos buvo skirtos dengti kreditÄ , kuris buvo panaudotas atsakovams priklausanÄio turto įgijimui.Atsakovai teismo praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti.
Atsakovai niekada nesiekÄ sudaryti jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sutarties su V. B. ir tokios sutarties nÄra sudarÄ. ŪkinÄ âkomercinÄ veiklÄ ieÅ¡kovo minimuose apartamentuose vykdÄ tik V. B.. IeÅ¡kovo teiginiai, kad atsakovai gavo tam tikrÄ pelno dalį iÅ¡ vykdomos Å«kinÄs â komercinÄs veiklos, nÄra pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais. IeÅ¡kovas neįrodÄ ir vienos iÅ¡ nepagrįsto praturtÄjimo sÄ lygų, t. y. kad jie turtÄ Ä¯gijo be teisinio pagrindo.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Å iaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ, civilinÄ bylÄ atsakovo V.
B. atžvilgiu nutraukÄ.Teismas nustatÄ, jog tarp ieÅ¡kovo ir V. B. buvo sudaryti sandoriai dÄl paskolų suteikimo, taÄiau vien Å¡i aplinkybÄ neleidžia konstatuoti, jog tarp V. B. ir atsakovų buvo sudaryta jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sutartis. IeÅ¡kovas neįrodÄ, jog suvaržyta jo teisÄ reikalauti paskolos grÄ Å¾inimo iÅ¡ V. B. kaip paskolos gavÄjo. Vien faktas, jog ieÅ¡kovo suteikti pinigai buvo panaudoti atsakovams priklausanÄių statinių hipotekai panaikinti, neleidžia sprÄsti, jog tarp atsakovų ir V.
B. buvo sudaryta jungtinÄs veiklos sutartis.Teismas atmetÄ ieÅ¡kovo teiginius, jog atsakovai ir V. B. bendrai vykdÄ Å«kinÄ â komercinÄ veiklÄ . AplinkybÄ, jog Å«kinÄ â komercinÄ veiklÄ apartamentuose vykdÄ tik V. B. patvirtina patalpų nuomos sutartis, verslo liudijimas, V. B. metinÄ pajamų deklaracija. IeÅ¡kovas neįrodÄ, jog atsakovai iÅ¡ nurodytos veiklos gavo naudos ar bÅ«tų turÄjÄ tokį tikslÄ .Teismo vertinimu, nagrinÄjamu atveju nÄra teisinio pagrindo taikyti nepagrįsto praturtÄjimo institutÄ .
IeÅ¡kovas neįrodÄ, jog jo paskolintos lÄÅ¡os buvo panaudotos atsakovams priklausanÄių apartamentų įsigijimui, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas patvirtino nežinantis, kada ir kokiam tikslui buvo panaudota 600 000 Eur suma. DÄl to negalima sprÄsti, kad atsakovai gavo V. B. paskolintas lÄÅ¡as ar praturtÄjo Å¡ių lÄšų sÄ skaita. Be to, tam kad galÄtų bÅ«ti taikomas nepagrįsto praturtÄjimo institutas, ieÅ¡kovas neturi turÄti galimybių pažeistas teises apginti kitu bÅ«du. NagrinÄjamu atveju, ieÅ¡kovas turÄjo teisÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dÄl paskolų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jų gavÄjo â V.
B..IeÅ¡kovas, skolindamas itin dideles pinigų sumas, nepasirÅ«pino, kad prievolių įvykdymas bÅ«tų užtikrintas prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dais, o pinigus skolino iÅ¡imtinai savo interesais ir rizika. TodÄl bÅ«tent ieÅ¡kovui, o ne atsakovams tenka neigiamos neapdairaus ir neatsakingo elgesio pasekmÄs.Kadangi po atsakovo V. B. mirties yra praÄjÄ daugiau kaip pusÄ metų, testamentų registre nÄra įregistruotų nei testatoriaus sudarytų testamentų, nei palikÄjo palikimo priÄmimo faktų, teismas sprendÄ, jog nÄra galimybÄs taikyti procesinių teisių perÄmimo institutÄ ir civilinÄs bylos dalį Å¡io atsakovo atžvilgiu nutraukÄ.III.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas A. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas, ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas ignoravo faktines aplinkybes, patvirtinanÄias, kad tarp V. B. ir atsakovų buvo susiklostÄ teisiniai santykiai, pagal savo esmÄ atitinkantys jungtinÄs veiklos teisinių santykių turinį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsÄjo 22 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. e2A-576-516/2016 padarytas iÅ¡vadas.Teismas nevertino aplinkybių, susijusių su žemÄs sklypo, kuriame vÄliau pastatyti apartamentai, kurių įsigijimÄ finansavo ieÅ¡kovas, įsigijimu ir jame vykdomomis statybomis bei jų finansavimu.Teismas ignoravo faktÄ , kad atsakovai ir V.
B. vykdÄ jungtinÄ veiklÄ , turÄdami bendrÄ tikslÄ â pastatyti apartamentus bei vÄliau vykdyti komercinÄ apartamentų nuomos veiklÄ .Teismui nepripažinus, kad tarp atsakovų ir V. B. susiklostÄ jungtinÄs veiklos teisiniai santykiai, atsakovai turÄjo bÅ«ti laikomi nepagrįstai praturtÄjÄ ieÅ¡kovo sÄ skaita.Teismas nepagrįstai sprendÄ, jog ieÅ¡kovas elgÄsi nerÅ«pestingai â paskolų grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas vekseliu.Atsakovai E. P. ir J. P. su apelianto skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.
Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovo patikslintas ieÅ¡kinys ir apeliaciniame skunde nurodyti motyvai vertintini kaip bandymas surasti bÅ«dÄ paneigti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsÄjo 22 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. e2A-576-516/2016 nustatytÄ faktÄ , jog ieÅ¡kovas nebeturi reikalavimo teisÄs atsakovams.Vien įgaliojimo iÅ¡davimo ir žemÄs sklypo įkeitimo faktai nÄra pakankami jungtinÄs veiklos (partnerytÄs) sutarties sudarymui pagrįsti.IeÅ¡kovas jau bandÄ ginti savo teises kitais teisių gynimo bÅ«dais ir tik esant jam nepalankiam teismo sprendimui, praÅ¡Ä taikyti nepagrįsto praturtÄjimo institutÄ , kuris negali bÅ«ti taikomas.Atsakovai paskolos teisiniuose santykiuose, susiklosÄiusiuose tarp ieÅ¡kovo ir V.
B., nedalyvavo, todÄl negali atsakyti už ieÅ¡kovo galimai patirtus nuostolius.TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir â CPK) 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisÄjų kolegija nei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatÄ, todÄl byla nagrinÄjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. DÄl naujų įrodymų priÄmimo ir įrodymų iÅ¡reikalavimo Apeliantas (ieÅ¡kovas) kartu su apeliaciniu skundu teismo praÅ¡Ä prie bylos medžiagos pridÄti naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â 2015 m. vasario 9 d. patalpų nuomos sutartį, sudarytÄ tarp E. P. ir T.
D..Naujų įrodymų priÄmimas apeliacinÄs instancijos teisme yra iÅ¡imtinÄ priemonÄ, o jos taikymo sÄ lygos apibrÄžtos CPK 314 straipsnyje. ApeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei Å¡ie įrodymai galÄjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakÄ juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, jog naujų įrodymų priÄmimas apeliacinÄs instancijos teisme yra iÅ¡imtinÄ priemonÄ, o jos taikymo sÄ lygos apibrÄžtos įstatyme.
NagrinÄjamu atveju teisÄjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad praÅ¡oma pridÄti prie bylos medžiagos daugiau nei prieÅ¡ trejus metus sudarytÄ nuomos sutartį, apeliantas nenurodÄ svarių priežasÄių, leidžianÄių sprÄsti, kad bÅ«tinybÄ pateikti šį įrodymÄ iÅ¡kilo tik po bylos iÅ¡nagrinÄjimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priÄmimo bei paskelbimo, CPK 314 straipsnyje aptartos iÅ¡imties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujo įrodymo į bylÄ nepriima.Apeliaciniame skunde taip pat pateiktas apelianto praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti naujus įrodymus â E. P. žemÄs sklypo pirkimo â pardavimo sutartį, paskolos sutartį, sudarytÄ su M.
Ä., įrodymus apie V. B. atliktas grynųjų pinigų operacijas, kredito grÄ Å¾inimo grafikÄ , duomenis apie atsakovų indÄlį į apartamentų statybas. SprÄsdamas tokio praÅ¡ymo pagrįstumo klausimÄ , apeliacinÄs instancijos teismas pažymi, jog įrodymai konkreÄioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinÄjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sÄ sajumo taisykle. Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia įrodymų turinio loginį ryšį su konkreÄios bylos įrodinÄjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos konkreÄioje civilinÄje byloje.
Ä®rodymų sÄ sajumo taisyklÄs turi laikytis ne tik teismas, bet ir dalyvaujantys byloje asmenys (žr. pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-378/2011). TeisÄjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog byloje esanÄių įrodymų visuma buvo pakankama faktinÄms aplinkybÄms, reikÅ¡mingoms teisingam ginÄo dalyko kvalifikavimui, nustatyti. Apelianto (ieÅ¡kovo) praÅ¡omi iÅ¡reikalauti dokumentai (E. P. žemÄs sklypo pirkimo â pardavimo sutartis, paskolos sutartis, sudaryta su M.
Ä., įrodymai apie V. B. atliktas grynųjų pinigų operacijas, kredito grÄ Å¾inimo grafikas, duomenys apie atsakovų indÄlį į apartamentų statybas) de facto nepatvirtintų kokybiÅ¡kai naujų faktinių duomenų, kurie galÄtų turÄti įtakos Å¡ioje byloje kilusio ginÄo iÅ¡sprendimui. Bet kokių duomenų apie atsakovus ar jų santykius su byloje nedalyvaujanÄiais asmenimis rinkimas nepagrįstai iÅ¡plÄstų bylos nagrinÄjimo ribas. DÄl nurodytų motyvų, teismas netenkina apelianto praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti naujus įrodymus.
DÄl jungtinÄs veiklos sutarties Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodÄ, jog priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas, netinkamai vertino faktines aplinkybes, susiklosÄiusias tarp atsakovų E. ir J. P. bei V. B., todÄl nepagrįstai sprendÄ, kad tarp pastarųjų nebuvo susiklostÄ jungtinÄs veiklos teisiniai santykiai, o E. ir J. P. neprivalo solidariai atsakyti už V. B. įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui.BylÄ apeliacine tvarka nagrinÄjanti teisÄjų kolegija pažymi, jog apeliantas apeliaciniame skunde iÅ¡ esmÄs pakartoja bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme teiktus argumentus, nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisÄs normų taikymo klaidų.
Nors apeliacinÄs instancijos teismo paskirtis tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnio 1 dalis), taÄiau tai nereiÅ¡kia pakartotinio bylos nagrinÄjimo. Ä®vertinus skundžiamo sprendimo turinį, akivaizdu, kad visos apelianto nurodomos aplinkybÄs, susijusios su ieÅ¡kovo V. B. paskolinta pinigų sumÄ , kuriÄ Ä¯vairiais bÅ«dais siekiama prisiteisti iÅ¡ atsakovų, aptartos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Apeliantas, siekdamas įrodyti savo reikalavimų pagrįstumÄ , remiasi Vilniaus apygardos teismo civilinÄje byloje Nr. e2-4597-467/2015 nustatytomis aplinkybÄmis, manydamas, jog minÄtoje byloje nustatyti faktai laikytini prejudiciniais Å¡iai bylai.
Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kitoje civilinÄje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinÄjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinÄjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose. Apelianto nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dÄl vekselio laidavimo instituto ‑ pripažinti A. J. reikalavimÄ Ä¯ laiduotojus E. P. ir J. P. pagal 2013 m. rugpjÅ«Äio 18 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 1 605 000 Eur sumai negaliojanÄiu.
Apeliantui (ieÅ¡kovui) pakeitus faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ nagrinÄjamoje byloje įrodinÄjimo dalykÄ sudarÄ aplinkybÄs, susijusios su jungtinÄs veiklos sutartinių teisinių santykių egzistavimu tarp atsakovų ir V. B. bei alternatyviai â nepagrįstas atsakovų praturtÄjimas. Taigi įrodinÄtinų aplinkybių apimtis minÄtoje civilinÄje byloje bei nagrinÄjamoje byloje iÅ¡ esmÄs skiriasi, dÄl ko Vilniaus apygardos teismo civilinÄje byloje Nr. e2-4597-467/2015 nustatyti faktai nelaikytini prejudiciniais.Vertindama apeliacinio skundo argumentus teisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, jog kiekvienu atveju, sutarÄių konsensualizmo principas reikalauja kaip įmanoma tiksliau identifikuoti tikruosius Å¡alių ketinimus, nes sandoris yra valios aktas, sÄ moningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti.
Kiekvieno asmens valios veiksmo priežastis yra jo Å«kiniai, ekonominiai, verslo ar kiti poreikiai bei interesai. Jie ir nulemia norÄ sudaryti vienokį ar kitokį sandorį. Vidinei valiai dÄl konkretaus sandorio susiformuoti svarbiÄ reikÅ¡mÄ turi tikslas ir motyvai. DviÅ¡aliam sandoriui sudaryti bÅ«tina, kad jo dalyviai iÅ¡reikÅ¡tų savo valiÄ , kad jų valiÄ Å¾inotų kita sandorio Å¡alis.JungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujanÄiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).
DÄl to įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinÄs veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkreÄios jungtinÄs veiklos sutarties turinio ir formos specifikÄ nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma. Esminiai jungtinÄs veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių iÅ¡teklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus iÅ¡teklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas â tam tikros veiklos plÄtojimas ar tikslo siekimas.
Pagal teisinį tikslÄ jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sutartis teisÄs doktrinoje priskiriama prie bendradarbiavimo sutarÄių grupÄs, t. y. sutarÄių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties Å¡alių bendri tikslai.Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, jog bendra veikla kildinama ne iÅ¡ įstatymo, bet grindžiama sutartimi. JungtinÄs veiklos sutartis laikoma savanoriÅ¡ka asociacija, kuri pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu.
Skirtingai nuo įprastų sutarÄių ir Å¡alių bendradarbiavimo, pasižyminÄių skirtingais, prieÅ¡prieÅ¡iniais Å¡alių interesais, jungtinÄs veiklos sutarties Å¡alis vienija interesų bendrumas, veikiant ne iÅ¡imtinai kiekvienos Å¡alies naudai, bet partnerystÄs, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. TeisÄti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystÄs sutartį kvalifikuojantys požymiai. PažymÄtina, kad komercinÄs partnerystÄs galutinis tikslas (rezultatas) visada siejamas su pelno uždirbimu.
Å iandienÄje doktrinoje esminis partnerystÄs santykių elementas â partnerių įsipareigojimas atsisakyti savo trumpalaikių interesų ir suteikti prioritetÄ ne asmeninei, bet visos partnerių grupÄs gerovei; partneriai subordinuoja savo interesus ir bendradarbiauja, tikÄdamiesi ilgalaikÄs asmeninÄs naudos maksimizavimo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. rugsÄjo 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-435/2013).ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegijos vertinimu, byloje esanÄių raÅ¡ytinių įrodymų visetas, bylÄ nagrinÄjant žodiniuose teismo posÄdžiuose Å¡alių duoti paaiÅ¡kinimai, nesuponuoja iÅ¡vados, jog atsakovai ir V.
B. bÅ«tų sudarÄ jungtinÄs veiklos sutartį ar siekÄ jÄ sudaryti. Tiek procesiniuose dokumentuose teiktuose pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas (apeliantas) pripažįsta, jog iÅ¡ atsakovų E. ir J. P. praÅ¡omas priteisti pinigų sumas skolino ir paskolos sutartis sudarÄ su V. B..MinÄta, jog vieni esminių jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) teisinių santykių susiklostymo bruožų â bendras dalyvių interesas ir tikslas, visais atvejais siejamas su pelno uždirbimu (komercinÄs partnerystÄs atvejais).
Apelianto nurodytos faktinÄs aplinkybÄs, susijusios su kitais E. ir J. P. bei V. B. verslo santykiais, įgaliojimų iÅ¡davimu V. B., kad pastarasis galÄtų naudoti atsakovams priklausantį žemÄs sklypÄ , vykdyti jame statybos darbus, derinti ir tvarkyti statybos projektų dokumentacijÄ , etc., teisÄjų kolegijai neleidžia sprÄsti, jog tarp atsakovų ir V. B. buvo susiklostÄ jungtinÄs veiklos teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nÄra įrodytas atsakovų valinis siekis vykdyti bendrÄ Å«kinÄ komercinÄ veiklÄ kartu su V.
B., taip pat neįrodyta, jog atsakovai iÅ¡ tokios veiklos bÅ«tų gavÄ bendro pelno, ar patyrÄ nuostolius. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ V. B. 2011 m. rugsÄjo 30 d. grynųjų pinigų deklaracijos Nr. 008880, pastarasis iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiskolintus pinigus ketino investuoti į nekilnojamÄ jį turtÄ . Vien aplinkybÄ, jog atsakovai sutiko, kad V. B. ant jiems priklausanÄio žemÄs sklypo statytų apartamentus ir/ar juose vykdytų Å«kinÄ â komercinÄ veiklÄ , nesuponuoja iÅ¡vados, jog tarp Å¡ių asmenų susiklostÄ jungtinÄs veiklos teisiniai santykiai.
Apelianto kvestionuojamos aplinkybÄs, kad atsakovai V. B. buvo iÅ¡davÄ Ä¯galiojimus veikti jų vardu, galimai nulemtos artimo jų ryÅ¡io, garbaus atsakovų amžiaus, bendražmogiÅ¡ko gyvenimo ir moralÄs normų. Be to, kad apartamentuose, nuosavybÄs teise priklausanÄiuose atsakovei E. P., Å«kinÄ komercinÄ veiklÄ savo interesais vykdÄ V. B. patvirtina į bylÄ pateikta nuomos sutartis, verslo liudijimas bei metinÄ pajamų deklaracija. Å ioje byloje vertinamų santykių, susiklosÄiusių tarp atsakovų ir V.
B., negalima vertinti ignoruojant aplinkybÄs, jog V. B. â E. P. sÅ«nus.Jokie byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai nesuponuoja iÅ¡vados, jog atsakovai E. ir J. P. bei V. B. bÅ«tų sudarÄ partnerystÄs (jungtinÄs veiklos) sutartį ir veikÄ kaip verslo partneriai. Be to, kaip matyti iÅ¡ 2010 m. rugsÄjo 28 d. ir 2011 m. rugsÄjo 29 d. paskolos sutartys buvo sudarytos tarp dviejų fizinių asmenų, t. y. ieÅ¡kovo A. J. J. ir V. B.. IÅ¡ abiejų sutarÄių lingvistinio teksto akivaizdu, jog paskolos V.
B. suteiktos asmeniÅ¡kai, jose nenurodyta suteikiamų finansinių lÄšų naudojimo paskirtis, o 2010 m. rugsÄjo 28 d. sutarties 5 dalyje numatytos konfidencialumo nuostatos, kuriose sulygta, jog sutarties sÄ lygos negali bÅ«ti vieÅ¡inamos. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, jog nagrinÄjamu atveju atsakovai E. ir J. P. negali bÅ«ti atsakingi už V. B. asmeniÅ¡kai prisiimtus įsipareigojimus, ar juo labiau pripažinta, jog Å¡i prievolÄ yra bendra visų atsakovų. DÄl nepagrįsto praturtÄjimo IeÅ¡kovas nagrinÄjamoje byloje pareiÅ¡kÄ ir alternatyvų reikalavimÄ â teismui nusprendus, jog tarp atsakovų E. ir J.
P. bei V. B. nebuvo sudaryta jungtinÄs veiklos sutartis â taikyti nepagrįsto praturtÄjimo institutÄ ir pripažinti, kad atsakovai nepagrįstai praturtÄjo ieÅ¡kovo sÄ skaita. Apelianto (ieÅ¡kovo) įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetÄ ir šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kadangi ieÅ¡kovas refinansavo banko kreditÄ â atsakovai tik dÄl ieÅ¡kovo finansinio indÄlio iÅ¡saugojo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ apartamentus.Nepagrįstas praturtÄjimas ar turto gavimas â tai savarankiÅ¡ka prievolÄs rūšis, Å¡ie santykiai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) Å¡eÅ¡tosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandanÄios prievolÄsâ XX skyriaus normų.
CK 6.237â6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklÄmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinÄs teisÄs principų â niekas negali praturtÄti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiÅ¡kia teisÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens, tai kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupÄ ar kreditoriaus sÄ skaita gavo kitokios naudos. Å ios nepagrįsto praturtÄjimo ar turto gavimo savybÄs daro jį panašų į civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ , dÄl ko nepagrįstas praturtÄjimas ar turto gavimas teismų praktikoje dažnai vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo bÅ«das.Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, tenkinant ieÅ¡kinį dÄl nepagrįsto praturtÄjimo, turi bÅ«ti nustatytos nepagrįsto praturtÄjimo prielaidos.
Pirma, turi bÅ«ti nustatyta, ar atsakovas yra praturtÄjÄs dÄl ieÅ¡kovo veiksmų. Antra, turi bÅ«ti nustatytas atsakovo praturtÄjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažÄjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtÄjÄs ieÅ¡kovo sÄ skaita). Nepagrįsto praturtÄjimo priteisimas negalimas, kai dÄl vieno asmens praturtÄjimo niekas nepatiria nuostolių. TreÄia, turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo turto sumažÄjimo ir atsakovo praturtÄjimo. Ketvirta, atsakovo praturtÄjimui neturi bÅ«ti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.).
Penkta, nepagrįstas praturtÄjimas turi egzistuoti pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį. Å eÅ¡ta, Å¡alis, kurios turtas sumažÄjo, neturi bÅ«ti prisiÄmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieÅ¡kovas turi negalÄti apginti savo pažeistos teisÄs kitais gynybos bÅ«dais, t. y. nepagrįsto praturtÄjimo instituto negalima taikyti kaip priemonÄs, kuria bÅ«tų siekiama iÅ¡vengti kitų CK normų taikymo (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2017 62 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).Nepagrįsto praturtÄjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiÅ¡kia, kad Å¡is institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais â sutarÄių, deliktų ar daiktinÄs teisÄs â gynybos bÅ«dais arba jos apginamos nevisiÅ¡kai.
Jeigu asmuo praturtÄja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtÄjimo ar turto gavimo teisÄs normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytÄ turtÄ , teismas visų pirma turi teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginÄo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iÅ¡ ko kyla (jei kyla) prievolÄ turtÄ grÄ Å¾inti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto iÅ¡reikalavimo taisykles, ginÄo atveju turi bÅ«ti taikomas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).
NagrinÄjamoje byloje nustatyta, jog paskolos teisiniai santykiai siejo ne ieÅ¡kovÄ ir atsakovus E. ir J. P., o ieÅ¡kovÄ ir V. B.. MinÄtasis V. B. ieÅ¡kovui 2013 m. rugpjÅ«Äio 18 d. pasiraÅ¡Ä paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, pagal kurį iki 2013 m. rugpjÅ«Äio 22 d. įsipareigojo sumokÄti 1 605 000 Eur sumÄ . Atsakovai tÄ paÄiÄ dienÄ minÄtÄ vekselį laidavo ieÅ¡kovui. Siekdamas susigrÄ Å¾inti V. B. paskolintÄ pinigų sumÄ ieÅ¡kovas savo pažeistas teise gynÄ pareikÅ¡damas reikalavimÄ vekselio laiduotojams ir V.
B.. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. e2-4597-467/2015 pripažino reikalavimÄ laiduotojams E. P. ir J. P. pagal 2013 m. rugpjÅ«Äio 18 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 1 605 000 Eur sumai negaliojanÄiu, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsÄjo 22 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. e2A-576-516/2016 apygardos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ , o civilinÄ bylÄ atsakovo V. B. atžvilgiu nutraukÄ, nustatÄs, jog byloje nÄra galimybÄs taikyti atsakovo procesinių teisių perÄmimÄ (CPK 293 straipsnio 7 dalis).
Nurodytos faktinÄs aplinkybÄs teisÄjų kolegijai leidžia sprÄsti, jog ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovams buvo grindžiamas negaliojanÄio laidavimo pagrindu, todÄl ieÅ¡kovas gynÄ savo teises kitu bÅ«du. AplinkybÄ, jog tik esant jam nepalankiam teismo sprendimui ieÅ¡kovas praÅ¡Ä taikyti nepagrįsto praturtÄjimo institutÄ , nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti nepagrįsto praturtÄjimo, kaip subsidiaraus asmens teisių gynimo bÅ«do, taikymo prielaidų. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir apelianto pasirinktÄ teisių gynybos bÅ«dÄ teisÄjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmÄs teisingai nustatÄ, jog nagrinÄjamu atveju nepagrįsto praturtÄjimo institutas negali bÅ«ti taikomas.
DÄl procesinÄs bylos baigties TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad byloje nenustatyti jungtinÄ veiklÄ kvalifikuojantys teisiniai požymiai, nÄra teisinio pagrindo sprÄsti, jog tarp atsakovų E. ir J. P. bei V. B. buvo sudaryta partnerystÄs (jungtinÄs veiklos) sutartis, taip pat byloje nenustatytos prielaidos taikyti nepagrįsto praturtÄjimo, kaip subsidiaraus teisių gynimo bÅ«do, institutÄ , todÄl nÄra teisinio pagrindo naikinti teisÄtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų TeisÄjų kolegijai atmetus apelianto (ieÅ¡kovo) apeliacinį skundÄ , teisÄ Ä¯ bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinÄs instancijos teisme įgijo atsakovai, taÄiau pastarieji iki bylos iÅ¡nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs pabaigos apeliacinÄs instancijos teismui nepateikÄ patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas pagrindžianÄių įrodymų, todÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :
Å iaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai                                                                 Gintaras PeÄiulis                                                                  Egidija TamoÅ¡iÅ«nienÄ                                                                 Egidijus Žironas            Â