Legislator Case Law & Legislation
f1da4573-3ead-467e-81a1-cd76e56978ff AI generated

f1da4573-3ead-467e-81a1-cd76e56978ff · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number f1da4573-3ead-467e-81a1-cd76e56978ff
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

B., E. P. ir J. P. dėl skolos ir nepagrįsto praturtėjimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų 1 605 000 Eur skolÄ bei 5 procentų metines procesines palÅ«kanas.IeÅ¡kovo teigimu, 2016 m. vasario 13 d. tarp mirusio atsakovės sÅ«naus V. B. ir atsakovų buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, todėl atsakovai yra solidariai atsakingi už mirusio V. B. skolos grÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovui. Jungtinės veiklos sutarties sudarymÄ patvirtina tai, jog atsakovai V.

Legislator headnote

AI generated

f1da4573-3ead-467e-81a1-cd76e56978ff · Lietuvos apeliacinis teismas: B., nedalyvavo, todėl negali atsakyti už ieÅ¡kovo galimai patirtus nuostolius.Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-371-943/2018Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01552-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.37.; 2.6.18.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Pečiulio, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-114-368/2017 pagal minėto ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovams V.

B., E. P. ir J. P. dėl skolos ir nepagrįsto praturtėjimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų 1 605 000 Eur skolÄ bei 5 procentų metines procesines palÅ«kanas.IeÅ¡kovo teigimu, 2016 m. vasario 13 d. tarp mirusio atsakovės sÅ«naus V. B. ir atsakovų buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, todėl atsakovai yra solidariai atsakingi už mirusio V. B. skolos grÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovui. Jungtinės veiklos sutarties sudarymÄ patvirtina tai, jog atsakovai V.

B. iÅ¡davė įgaliojimÄ , kuriuo jam suteikė teisę valdyti, naudoti žemės sklypÄ , o V. B. su UAB „Sampo bankas“ (teisių perėmėjas „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas) sudarė kreditavimo sutartį, kurios pagrindu kredito gavėjui V. B. buvo suteiktas kreditas apartamentų statybai Å¡iame sklype, o už įsipareigojimų tinkamÄ Ä¯vykdymÄ Ä¯keistas minėtas žemės sklypas. Minėto kredito grÄ Å¾inimui ieÅ¡kovas suteikė V. B. dvi paskolas (600 000 Eur ir 900 000 Eur).

Laiduodami pinigų grÄ Å¾inimÄ atsakovai 2013 m. rugpjūčio 18 d. pasirašė paprastÄ jį vekselį 1 605 000 Eur sumai. Gautus iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigus V. B. panaudojo banko kredito grÄ Å¾inimui, todėl bankas sutiko iÅ¡registruoti minėto turto hipotekÄ . Teismui nepripažinus, jog tarp atsakovų ir V. B. susiklostė jungtinės veiklos santykiai, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų atitinkamÄ nuostolių atlyginimÄ dėl nepagrįsto praturtėjimo, nes ieÅ¡kovo paskolos buvo skirtos dengti kreditÄ , kuris buvo panaudotas atsakovams priklausančio turto įgijimui.Atsakovai teismo prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Atsakovai niekada nesiekė sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties su V. B. ir tokios sutarties nėra sudarę. Ūkinę –komercinę veiklÄ ieÅ¡kovo minimuose apartamentuose vykdė tik V. B.. IeÅ¡kovo teiginiai, kad atsakovai gavo tam tikrÄ pelno dalį iÅ¡ vykdomos Å«kinės – komercinės veiklos, nėra pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais. IeÅ¡kovas neįrodė ir vienos iÅ¡ nepagrįsto praturtėjimo sÄ lygų, t. y. kad jie turtÄ Ä¯gijo be teisinio pagrindo.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, civilinę bylÄ atsakovo V.

B. atžvilgiu nutraukė.Teismas nustatė, jog tarp ieÅ¡kovo ir V. B. buvo sudaryti sandoriai dėl paskolų suteikimo, tačiau vien Å¡i aplinkybė neleidžia konstatuoti, jog tarp V. B. ir atsakovų buvo sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. IeÅ¡kovas neįrodė, jog suvaržyta jo teisė reikalauti paskolos grÄ Å¾inimo iÅ¡ V. B. kaip paskolos gavėjo. Vien faktas, jog ieÅ¡kovo suteikti pinigai buvo panaudoti atsakovams priklausančių statinių hipotekai panaikinti, neleidžia spręsti, jog tarp atsakovų ir V.

B. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis.Teismas atmetė ieÅ¡kovo teiginius, jog atsakovai ir V. B. bendrai vykdė Å«kinę – komercinę veiklÄ . Aplinkybę, jog Å«kinę – komercinę veiklÄ apartamentuose vykdė tik V. B. patvirtina patalpų nuomos sutartis, verslo liudijimas, V. B. metinė pajamų deklaracija. IeÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovai iÅ¡ nurodytos veiklos gavo naudos ar bÅ«tų turėję tokį tikslÄ .Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutÄ .

IeÅ¡kovas neįrodė, jog jo paskolintos lėšos buvo panaudotos atsakovams priklausančių apartamentų įsigijimui, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas patvirtino nežinantis, kada ir kokiam tikslui buvo panaudota 600 000 Eur suma. Dėl to negalima spręsti, kad atsakovai gavo V. B. paskolintas lėšas ar praturtėjo Å¡ių lėšų sÄ skaita. Be to, tam kad galėtų bÅ«ti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas, ieÅ¡kovas neturi turėti galimybių pažeistas teises apginti kitu bÅ«du. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl paskolų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jų gavėjo – V.

B..IeÅ¡kovas, skolindamas itin dideles pinigų sumas, nepasirÅ«pino, kad prievolių įvykdymas bÅ«tų užtikrintas prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dais, o pinigus skolino iÅ¡imtinai savo interesais ir rizika. Todėl bÅ«tent ieÅ¡kovui, o ne atsakovams tenka neigiamos neapdairaus ir neatsakingo elgesio pasekmės.Kadangi po atsakovo V. B. mirties yra praėję daugiau kaip pusė metų, testamentų registre nėra įregistruotų nei testatoriaus sudarytų testamentų, nei palikėjo palikimo priėmimo faktų, teismas sprendė, jog nėra galimybės taikyti procesinių teisių perėmimo institutÄ ir civilinės bylos dalį Å¡io atsakovo atžvilgiu nutraukė.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas A. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas ignoravo faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad tarp V. B. ir atsakovų buvo susiklostę teisiniai santykiai, pagal savo esmę atitinkantys jungtinės veiklos teisinių santykių turinį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-576-516/2016 padarytas iÅ¡vadas.Teismas nevertino aplinkybių, susijusių su žemės sklypo, kuriame vėliau pastatyti apartamentai, kurių įsigijimÄ finansavo ieÅ¡kovas, įsigijimu ir jame vykdomomis statybomis bei jų finansavimu.Teismas ignoravo faktÄ , kad atsakovai ir V.

B. vykdė jungtinę veiklÄ , turėdami bendrÄ tikslÄ â€“ pastatyti apartamentus bei vėliau vykdyti komercinę apartamentų nuomos veiklÄ .Teismui nepripažinus, kad tarp atsakovų ir V. B. susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai, atsakovai turėjo bÅ«ti laikomi nepagrįstai praturtėję ieÅ¡kovo sÄ skaita.Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas elgėsi nerÅ«pestingai – paskolų grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas vekseliu.Atsakovai E. P. ir J. P. su apelianto skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovo patikslintas ieÅ¡kinys ir apeliaciniame skunde nurodyti motyvai vertintini kaip bandymas surasti bÅ«dÄ paneigti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-576-516/2016 nustatytÄ faktÄ , jog ieÅ¡kovas nebeturi reikalavimo teisės atsakovams.Vien įgaliojimo iÅ¡davimo ir žemės sklypo įkeitimo faktai nėra pakankami jungtinės veiklos (partnerytės) sutarties sudarymui pagrįsti.IeÅ¡kovas jau bandė ginti savo teises kitais teisių gynimo bÅ«dais ir tik esant jam nepalankiam teismo sprendimui, prašė taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutÄ , kuris negali bÅ«ti taikomas.Atsakovai paskolos teisiniuose santykiuose, susiklosčiusiuose tarp ieÅ¡kovo ir V.

B., nedalyvavo, todėl negali atsakyti už ieškovo galimai patirtus nuostolius.Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl naujų įrodymų priėmimo ir įrodymų iÅ¡reikalavimo Apeliantas (ieÅ¡kovas) kartu su apeliaciniu skundu teismo prašė prie bylos medžiagos pridėti naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ 2015 m. vasario 9 d. patalpų nuomos sutartį, sudarytÄ tarp E. P. ir T.

D..Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra iÅ¡imtinė priemonė, o jos taikymo sÄ lygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, jog naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra iÅ¡imtinė priemonė, o jos taikymo sÄ lygos apibrėžtos įstatyme.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad praÅ¡oma pridėti prie bylos medžiagos daugiau nei prieÅ¡ trejus metus sudarytÄ nuomos sutartį, apeliantas nenurodė svarių priežasčių, leidžiančių spręsti, kad bÅ«tinybė pateikti šį įrodymÄ iÅ¡kilo tik po bylos iÅ¡nagrinėjimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei paskelbimo, CPK 314 straipsnyje aptartos iÅ¡imties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujo įrodymo į bylÄ nepriima.Apeliaciniame skunde taip pat pateiktas apelianto praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti naujus įrodymus – E. P. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, paskolos sutartį, sudarytÄ su M.

Č., įrodymus apie V. B. atliktas grynųjų pinigų operacijas, kredito grÄ Å¾inimo grafikÄ , duomenis apie atsakovų indėlį į apartamentų statybas. Spręsdamas tokio praÅ¡ymo pagrįstumo klausimÄ , apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sÄ sajumo taisykle. Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos konkrečioje civilinėje byloje.

Ä®rodymų sÄ sajumo taisyklės turi laikytis ne tik teismas, bet ir dalyvaujantys byloje asmenys (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikÅ¡mingoms teisingam ginčo dalyko kvalifikavimui, nustatyti. Apelianto (ieÅ¡kovo) praÅ¡omi iÅ¡reikalauti dokumentai (E. P. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, paskolos sutartis, sudaryta su M.

Č., įrodymai apie V. B. atliktas grynųjų pinigų operacijas, kredito grÄ Å¾inimo grafikas, duomenys apie atsakovų indėlį į apartamentų statybas) de facto nepatvirtintų kokybiÅ¡kai naujų faktinių duomenų, kurie galėtų turėti įtakos Å¡ioje byloje kilusio ginčo iÅ¡sprendimui. Bet kokių duomenų apie atsakovus ar jų santykius su byloje nedalyvaujančiais asmenimis rinkimas nepagrįstai iÅ¡plėstų bylos nagrinėjimo ribas. Dėl nurodytų motyvų, teismas netenkina apelianto praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti naujus įrodymus.

Dėl jungtinės veiklos sutarties Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, jog priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas, netinkamai vertino faktines aplinkybes, susiklosčiusias tarp atsakovų E. ir J. P. bei V. B., todėl nepagrįstai sprendė, kad tarp pastarųjų nebuvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, o E. ir J. P. neprivalo solidariai atsakyti už V. B. įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui.BylÄ apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės pakartoja bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teiktus argumentus, nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų taikymo klaidų.

Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiÅ¡kia pakartotinio bylos nagrinėjimo. Ä®vertinus skundžiamo sprendimo turinį, akivaizdu, kad visos apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo V. B. paskolinta pinigų sumÄ , kuriÄ Ä¯vairiais bÅ«dais siekiama prisiteisti iÅ¡ atsakovų, aptartos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Apeliantas, siekdamas įrodyti savo reikalavimų pagrįstumÄ , remiasi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4597-467/2015 nustatytomis aplinkybėmis, manydamas, jog minėtoje byloje nustatyti faktai laikytini prejudiciniais Å¡iai bylai.

Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose. Apelianto nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl vekselio laidavimo instituto ‑ pripažinti A. J. reikalavimÄ Ä¯ laiduotojus E. P. ir J. P. pagal 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 1 605 000 Eur sumai negaliojančiu.

Apeliantui (ieÅ¡kovui) pakeitus faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalykÄ sudarė aplinkybės, susijusios su jungtinės veiklos sutartinių teisinių santykių egzistavimu tarp atsakovų ir V. B. bei alternatyviai – nepagrįstas atsakovų praturtėjimas. Taigi įrodinėtinų aplinkybių apimtis minėtoje civilinėje byloje bei nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės skiriasi, dėl ko Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4597-467/2015 nustatyti faktai nelaikytini prejudiciniais.Vertindama apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kiekvienu atveju, sutarčių konsensualizmo principas reikalauja kaip įmanoma tiksliau identifikuoti tikruosius Å¡alių ketinimus, nes sandoris yra valios aktas, sÄ moningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti.

Kiekvieno asmens valios veiksmo priežastis yra jo Å«kiniai, ekonominiai, verslo ar kiti poreikiai bei interesai. Jie ir nulemia norÄ sudaryti vienokį ar kitokį sandorį. Vidinei valiai dėl konkretaus sandorio susiformuoti svarbiÄ reikÅ¡mę turi tikslas ir motyvai. DviÅ¡aliam sandoriui sudaryti bÅ«tina, kad jo dalyviai iÅ¡reikÅ¡tų savo valiÄ , kad jų valiÄ Å¾inotų kita sandorio Å¡alis.Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).

Dėl to įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifikÄ nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių iÅ¡teklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus iÅ¡teklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas.

Pagal teisinį tikslÄ jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje priskiriama prie bendradarbiavimo sutarčių grupės, t. y. sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties Å¡alių bendri tikslai.Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, jog bendra veikla kildinama ne iÅ¡ įstatymo, bet grindžiama sutartimi. Jungtinės veiklos sutartis laikoma savanoriÅ¡ka asociacija, kuri pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu.

Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. Teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės sutartį kvalifikuojantys požymiai. Pažymėtina, kad komercinės partnerystės galutinis tikslas (rezultatas) visada siejamas su pelno uždirbimu.

Å iandienėje doktrinoje esminis partnerystės santykių elementas – partnerių įsipareigojimas atsisakyti savo trumpalaikių interesų ir suteikti prioritetÄ ne asmeninei, bet visos partnerių grupės gerovei; partneriai subordinuoja savo interesus ir bendradarbiauja, tikėdamiesi ilgalaikės asmeninės naudos maksimizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visetas, bylÄ nagrinėjant žodiniuose teismo posėdžiuose Å¡alių duoti paaiÅ¡kinimai, nesuponuoja iÅ¡vados, jog atsakovai ir V.

B. bÅ«tų sudarę jungtinės veiklos sutartį ar siekę jÄ sudaryti. Tiek procesiniuose dokumentuose teiktuose pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas (apeliantas) pripažįsta, jog iÅ¡ atsakovų E. ir J. P. praÅ¡omas priteisti pinigų sumas skolino ir paskolos sutartis sudarė su V. B..Minėta, jog vieni esminių jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių susiklostymo bruožų – bendras dalyvių interesas ir tikslas, visais atvejais siejamas su pelno uždirbimu (komercinės partnerystės atvejais).

Apelianto nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su kitais E. ir J. P. bei V. B. verslo santykiais, įgaliojimų iÅ¡davimu V. B., kad pastarasis galėtų naudoti atsakovams priklausantį žemės sklypÄ , vykdyti jame statybos darbus, derinti ir tvarkyti statybos projektų dokumentacijÄ , etc., teisėjų kolegijai neleidžia spręsti, jog tarp atsakovų ir V. B. buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodytas atsakovų valinis siekis vykdyti bendrÄ Å«kinę komercinę veiklÄ kartu su V.

B., taip pat neįrodyta, jog atsakovai iÅ¡ tokios veiklos bÅ«tų gavę bendro pelno, ar patyrę nuostolius. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ V. B. 2011 m. rugsėjo 30 d. grynųjų pinigų deklaracijos Nr. 008880, pastarasis iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiskolintus pinigus ketino investuoti į nekilnojamÄ jį turtÄ . Vien aplinkybė, jog atsakovai sutiko, kad V. B. ant jiems priklausančio žemės sklypo statytų apartamentus ir/ar juose vykdytų Å«kinę – komercinę veiklÄ , nesuponuoja iÅ¡vados, jog tarp Å¡ių asmenų susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai.

Apelianto kvestionuojamos aplinkybės, kad atsakovai V. B. buvo iÅ¡davę įgaliojimus veikti jų vardu, galimai nulemtos artimo jų ryÅ¡io, garbaus atsakovų amžiaus, bendražmogiÅ¡ko gyvenimo ir moralės normų. Be to, kad apartamentuose, nuosavybės teise priklausančiuose atsakovei E. P., Å«kinę komercinę veiklÄ savo interesais vykdė V. B. patvirtina į bylÄ pateikta nuomos sutartis, verslo liudijimas bei metinė pajamų deklaracija. Å ioje byloje vertinamų santykių, susiklosčiusių tarp atsakovų ir V.

B., negalima vertinti ignoruojant aplinkybės, jog V. B. – E. P. sūnus.Jokie byloje esantys rašytiniai įrodymai nesuponuoja išvados, jog atsakovai E. ir J. P. bei V. B. būtų sudarę partnerystės (jungtinės veiklos) sutartį ir veikę kaip verslo partneriai. Be to, kaip matyti iš 2010 m. rugsėjo 28 d. ir 2011 m. rugsėjo 29 d. paskolos sutartys buvo sudarytos tarp dviejų fizinių asmenų, t. y. ieškovo A. J. J. ir V. B.. Iš abiejų sutarčių lingvistinio teksto akivaizdu, jog paskolos V.

B. suteiktos asmeniÅ¡kai, jose nenurodyta suteikiamų finansinių lėšų naudojimo paskirtis, o 2010 m. rugsėjo 28 d. sutarties 5 dalyje numatytos konfidencialumo nuostatos, kuriose sulygta, jog sutarties sÄ lygos negali bÅ«ti vieÅ¡inamos. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju atsakovai E. ir J. P. negali bÅ«ti atsakingi už V. B. asmeniÅ¡kai prisiimtus įsipareigojimus, ar juo labiau pripažinta, jog Å¡i prievolė yra bendra visų atsakovų. Dėl nepagrįsto praturtėjimo IeÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kė ir alternatyvų reikalavimÄ â€“ teismui nusprendus, jog tarp atsakovų E. ir J.

P. bei V. B. nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis – taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutÄ ir pripažinti, kad atsakovai nepagrįstai praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita. Apelianto (ieÅ¡kovo) įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ir šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kadangi ieÅ¡kovas refinansavo banko kreditÄ â€“ atsakovai tik dėl ieÅ¡kovo finansinio indėlio iÅ¡saugojo nuosavybės teisę į apartamentus.Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiÅ¡ka prievolės rūšis, Å¡ie santykiai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) Å¡eÅ¡tosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės” XX skyriaus normų.

CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens, tai kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė ar kreditoriaus sÄ skaita gavo kitokios naudos. Å ios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo savybės daro jį panašų į civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ , dėl ko nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teismų praktikoje dažnai vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo bÅ«das.Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, tenkinant ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi bÅ«ti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos.

Pirma, turi bÅ«ti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieÅ¡kovo veiksmų. Antra, turi bÅ«ti nustatytas atsakovo praturtėjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažėjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi bÅ«ti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.).

Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį. Å eÅ¡ta, Å¡alis, kurios turtas sumažėjo, neturi bÅ«ti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieÅ¡kovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos bÅ«dais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria bÅ«tų siekiama iÅ¡vengti kitų CK normų taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2017 62 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiÅ¡kia, kad Å¡is institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos bÅ«dais arba jos apginamos nevisiÅ¡kai.

Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytÄ turtÄ , teismas visų pirma turi teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iÅ¡ ko kyla (jei kyla) prievolė turtÄ grÄ Å¾inti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto iÅ¡reikalavimo taisykles, ginčo atveju turi bÅ«ti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog paskolos teisiniai santykiai siejo ne ieÅ¡kovÄ ir atsakovus E. ir J. P., o ieÅ¡kovÄ ir V. B.. Minėtasis V. B. ieÅ¡kovui 2013 m. rugpjūčio 18 d. pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, pagal kurį iki 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsipareigojo sumokėti 1 605 000 Eur sumÄ . Atsakovai tÄ pačiÄ dienÄ minėtÄ vekselį laidavo ieÅ¡kovui. Siekdamas susigrÄ Å¾inti V. B. paskolintÄ pinigų sumÄ ieÅ¡kovas savo pažeistas teise gynė pareikÅ¡damas reikalavimÄ vekselio laiduotojams ir V.

B.. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4597-467/2015 pripažino reikalavimÄ laiduotojams E. P. ir J. P. pagal 2013 m. rugpjūčio 18 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 1 605 000 Eur sumai negaliojančiu, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-576-516/2016 apygardos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ , o civilinę bylÄ atsakovo V. B. atžvilgiu nutraukė, nustatęs, jog byloje nėra galimybės taikyti atsakovo procesinių teisių perėmimÄ (CPK 293 straipsnio 7 dalis).

Nurodytos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovams buvo grindžiamas negaliojančio laidavimo pagrindu, todėl ieÅ¡kovas gynė savo teises kitu bÅ«du. Aplinkybė, jog tik esant jam nepalankiam teismo sprendimui ieÅ¡kovas prašė taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutÄ , nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti nepagrįsto praturtėjimo, kaip subsidiaraus asmens teisių gynimo bÅ«do, taikymo prielaidų. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir apelianto pasirinktÄ teisių gynybos bÅ«dÄ teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai nustatė, jog nagrinėjamu atveju nepagrįsto praturtėjimo institutas negali bÅ«ti taikomas.

Dėl procesinės bylos baigties Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nenustatyti jungtinę veiklÄ kvalifikuojantys teisiniai požymiai, nėra teisinio pagrindo spręsti, jog tarp atsakovų E. ir J. P. bei V. B. buvo sudaryta partnerystės (jungtinės veiklos) sutartis, taip pat byloje nenustatytos prielaidos taikyti nepagrįsto praturtėjimo, kaip subsidiaraus teisių gynimo bÅ«do, institutÄ , todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Teisėjų kolegijai atmetus apelianto (ieÅ¡kovo) apeliacinį skundÄ , teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovai, tačiau pastarieji iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Å iaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Gintaras Pečiulis                                                                  Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė                                                                 Egidijus Žironas            Â