2022-06-22 Nr. AB-16923-3-61-3-01239-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2841-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01239-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. A. O. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 21S53046 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini). Dėl tokių priežasčių jis teikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvoje.

3. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į antros kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

4. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, teigia, kad jis nurodė realias aplinkybes ir pagrindė prašymą, tačiau atsakovas jas netinkamai įvertino. Nors kilmės šalyje dėl (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė jo gyvybei, tačiau atsakovas, vadovaudamasis bendra informacija konstatavo, jog nenustatytas tikėtinas tikslas ir motyvas (duomenys neskelbtini) persekioti pareiškėją. Atsakovas nevertino pareiškėjo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių priežastis ir pasekmes surinktų faktų kontekste, neištyrė ir nenustatė, ar nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kilmės valstybės poveikio priemonių politikos (tame tarpe ir neoficialios), dėl kurių pareiškėjui būtų daromas poveikis, ar realu tikėtis, jog grąžinus pareiškėją į kilmės valstybę jis nepatirs persekiojimo. Taigi atsakovas netinkamai atliko Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 115 punkte ir 115.3 papunktyje nustatytas pareigas. Be to, atsakovas neįvykdė pareigos nustatyti, ar įvykus pareiškėjo deportacijai kyla reali rizika, jog jis patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui.

5. Pareiškėjo nuomone, jo pasakojimas neprieštarauja surinktai informacijai apie kilmės valstybę, yra nuoseklus, todėl tam tikros abejonės dėl nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo jo pasakojimą laikyti patikimu įrodymu.

6. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo taikytas maksimalus 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laiką yra neproporcingas, nes byloje nėra duomenų, rodančių, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors pažeidimų; taip pat nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Migracijos departamentas nurodė, kad jis, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, nusprendė nesuteikti jam pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso nuostatų. Pareiškėjas prašymą grindė grėsme būti nužudytam dėl (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, taigi pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

9. Tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė ir faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai, taip pat nerasta duomenų, pagrindžiančių faktą, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyktų vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei. Dėl to pripažinta, kad pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.

10. Pareiškėjas prašymą iš esmės grindė grėsme būti nužudytam dėl (duomenys neskelbtini), tačiau įvertinus pareiškėjo individualią situaciją nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės šalyje, kartu ir jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), jis asmeniškai susidūrė su persekiojimo veiksmais. Be to, pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš kilmės valstybės, turėjo esminių trūkumų: pateikta bendro pobūdžio informacija apie praeityje vykusius kilmės šalyje įvykius, (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodyta konkrečių, tikslių, išsamių detalių (laiko, vietos, aplinkybių); pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą prieštaravo turimai kilmės šalies informacijai. Priešingai nei nurodė pareiškėjas, šiuo metu (duomenys neskelbtini), taip pat pilietinis karas ar karinis konfliktas, kuris būtų apėmęs visą šalies teritoriją ar jos dalį. Tyrimo metu nei nevyriausybinių organizacijų, nei tarptautinių organizacijų pranešimuose nerasta duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, jog (duomenys neskelbtini). Pagal surinktą informaciją, (duomenys neskelbtini).

11. Atsakovo nuomone, jo surinkta informacija atitinka aktualumo ir naujumo reikalavimus. Migracijos departamentas surinko iš įvairių, aktualių bei patikimų šaltinių informaciją pareiškėjo pasakojimo kontekste. Pareiškėjas iš esmės kokiais nors argumentais ar įrodymais nepaneigė surinktos informacijos pagrindu padarytų išvadų.

12. Pasisakydamas dėl sprendimo išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta; pareiškėjas neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Dėl draudimo atvykti termino atsakovas pažymėjo, kad draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame Sprendime. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

13. Atkreiptas dėmesys į tai, kad nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės legaliai atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo J. A. O. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 21S53046 rezoliucinės dalies 3 punktą (draudimą asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki trejų metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos), likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnų, nelegaliai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėjas prisistatė kaip pilnametis asmuo, gimęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2021 m. spalio 20 d. vykusios apklausos metu nurodė, kad dėl jo gimimo datos buvo padaryta klaida, jis yra nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas papasakojo, kad (duomenys neskelbtini). Jis sužinojo apie galimybę atvykti į Lietuvos Respubliką, surado tinkamus žmones, bet šie, sužinoję, jog jis yra nepilnametis, atsisakė jam padėti. Tuomet pareiškėjas pamelavo apie savo tikrąjį amžių ir šie sutiko jam padėti. Tėvo draugui, pas kurį gyveno Baltarusijoje, apie išvykimą nepranešė, išėjo nieko nepasakęs ir nieko su savimi nepasiėmęs, todėl į Lietuvą atvyko be asmens dokumentų. Atsakydamas į patikslinančius klausimus, pareiškėjas įvardijo jam žinomus (duomenys neskelbtini) miestus, valstybinės vėliavos spalvas, apibūdino, kaip atrodo valstybės herbas. Tikslindamas informaciją apie grėsmes, su kuriomis susidūrė dėl (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Paprašytas nurodyti, kas jam grėstų grąžinus jį į kilmės valstybę, jis atsakė, kad grėsmė kiltų dėl to, jog (duomenys neskelbtini).

16. Pareiškėjas 2021 m. spalio 29 d. apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas negalėjo konkrečiau ir išsamiau papasakoti, kaip jam, nelydimam nepilnamečiui, pavyko atskristi į (duomenys neskelbtini), o vėliau į Baltarusiją; paaiškino tik tiek, kad skrido vienas, nors ir neslėpė savo tikrojo amžiaus, nė viename oro uoste nebuvo sulaikytas; negalėjo pasakyti tiksliai, kokius dokumentus turėjo su savimi, prisiminė tik, kad turėjo pasą, bilietus ir kažkokius kitus dokumentus. Pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) vaikai gali keliauti nelydimi, o už visą jo kelionę sumokėjo (duomenys neskelbtini) gyvenanti teta. Pareiškėjas, paklaustas, ar (duomenys neskelbtini), atsakyti negalėjo, taip pat negalėjo papasakoti apie tai, kuo užsiėmė jo tėvo draugai, pas kuriuos gyveno (duomenys neskelbtini). Pasakodamas, ką pusę metų veikė Baltarusijoje, pareiškėjas nurodė, kad iš internete rastų vaizdo įrašų mokėsi rusų kalbos, bandė tapti profesionaliu futbolininku (jis lankėsi futbolo mokyklose, norėjo žaisti rungtynėse, tačiau už šią galimybę reikėjo mokėti, todėl šios minties atsisakė). (duomenys neskelbtini).

17. Kilus pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikrojo biologinio amžiaus, buvo kreiptasi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratoriją atlikti pareiškėjo amžiaus nustatymo tyrimą. Tyrimas buvo pradėtas 2021 m. gruodžio 23 d., baigtas 2021 m. gruodžio 28 d., pateikta išvada Nr. MK-O 324/2021 (01), kurioje nurodyta, kad pareiškėjo biologinis amžius yra tarp 19-23 metų.

18. Nors pareiškėjas akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) jam kyla grėsmė būti nužudytam, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Dėl to buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Tos pačios aplinkybės buvo vertinamos ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste ir taip pat nebuvo pagrįsta prielaida, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai ar mirties bausmė. Dėl to konstatuota, kad pareiškėjas neatitiko ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.

19. Teismo įsitikinimu, Migracijos departamentas surinko išsamią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo išvada, jog pareiškėjui kilmės valstybėje negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Pagal atsakovo surinktą informaciją (duomenys neskelbtini). Nerasta duomenų, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) (paskutinė pareiškėjo gyvenamoji vieta) vyksta karinis ar vidaus ginkluotas konfliktas.

20. Pareiškėjas apklausų metu akcentavo, kad iki šiol jo kilmės šalyje vyksta karas tarp (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), tačiau tokie argumentai prieštaravo atsakovo surinktai informacijai, pagal kurią šiuo metu (duomenys neskelbtini) nevyksta pilietinis karas ar karinis konfliktas, kuris apimtų visą šalies teritoriją ar bent didesnę jos dalį (duomenys neskelbtini).

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas taip pat turėjo trūkumų: jis yra bendro pobūdžio, abstraktus, trūksta tikslumo ir konkrečių detalių (laiko, vietos, individualių aplinkybių). Iš pareiškėjo pasakojimo nebuvo galima identifikuoti informacijos, kuri pakankamu lygiu pagrįstų tikimybę, jog kilmės šalyje pareiškėjas susidūrė su grėsmėmis ar buvo persekiojamas. Pareiškėjas bendrais bruožais pasakojo apie praeities įvykius (duomenys neskelbtini), tačiau neįvardijo individualių aplinkybių, t. y. grėsmių, su kuriomis jis pats asmeniškai susidūrė. Atsakovo surinktais duomenimis nustatyta, kad per pastaruosius dešimtmečius (duomenys neskelbtini). Apklausų metu pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kaip asmeniškai susidūrė su persekiojimu. Jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas neįvardijo kitų priežasčių, dėl kurių susidurtų su persekiojimu. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių. Dėl to atsižvelgus į pareiškėjo apklausų metu išdėstytus argumentus, prieštaringumą surinktai informacija apie kilmės valstybę, keliamas abejones, teismas pripažino, kad nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojamą baimę grįžti teismas vertino kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikė visiškai pagrįsta.

22. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje suteikimo teismas vertino tas pačias aplinkybes, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes pareiškėjas kitokių neįvardijo. Teismas pripažino, kad surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui. Atsakovo surinktais duomenimis nustatyta, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) nevyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę pareiškėjo gyvybei. Teismas pritarė atsakovo sprendimui nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos, nes jam kilmės valstybėje negresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai.

23. Teismas pripažino pagrįstu Migracijos departamento sprendimą išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, tačiau nesutiko su atsakovo išvada taikyti pareiškėjui maksimalų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes laikė tai neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui. Nors byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas gali kelti neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas praeityje nėra pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje tvarkos, padaręs kokių nors teisės pažeidimų, teismas šiuo atveju proporcingu laikė 3 metų draudimo atvykti terminą. Dėl to teismas pakeitė Sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

III. 24. Pareiškėjas J. A. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir užtikrinti jo bei vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

25. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo, vadovavosi atsakovo klaidingai įvertinta informacija bei išvadomis apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, teismas neįvertino esminių pareiškėjo skundą pagrindžiančių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 86 straipsnio nuostatos, ir priėmė tinkamai nemotyvuotą sprendimą.

26. Atsakovas subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatyme bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Teismas šių atsakovo padarytų procesinių klaidų neištaisė, nepagrįstai pripažino pagrįstais atsakovo teiginius, kad prieglobsčio prašytojas jam tariamai kylančios grėsmės nesieja su savo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais.

27. Pareiškėjas kylančią grėsmę sieja su priklausymu (duomenys neskelbtini). Tvarkos aprašo 97 punkto nuostatos įpareigoja atsakovą kiekvieną atvejį išnagrinėti individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgti į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, kad pagal prieglobsčio prašytojo pateiktas asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apklausos metu nurodė pakankamai individualių faktinių aplinkybių, kurias atsakovas privalėjo sugretinti su jų turima informacija apie kilmės šalį. Nors atsakovas surinko ir vertino bendro pobūdžio informaciją, tačiau ta informacija nebuvo įvertinta pareiškėjo individualaus pasakojimo kontekste (papildomos apsaugos suteikimo kontekste). Kadangi atsakovo padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti pareiškėjo skundą nagrinėsiančio teismo, tai skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas visa apimtimi, o Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jo byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus.

28. Atsakovo sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra išvestinis, tiesiogiai susijęs su kitais, aukščiau aptartais sprendimais ir atitinkamai juos panaikinus, turi būti naikinamas, kaip praradęs teisinį pagrindą.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Atsakovas nurodo, kad vertinant pareiškėjo individualią situaciją, nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje jis buvo asmeniškai susidūręs su persekiojimo veiksmais. Pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini), buvo bendro pobūdžio. Pareiškėjas daug pasakojo apie praeities įvykius savo šalyje (karą, nukentėjusius žmones), tačiau jo pasakojimas nebuvo išsamus, trūko konkrečių detalių (laiko, vietos, aplinkybių), tikslumo. Be to, jo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą prieštarauja kilmės valstybės informacijai. Šiuo metu, priešingai nei teigė pareiškėjas, nevyksta karas tarp (duomenys neskelbtini), be to, (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nerasta duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, kad (duomenys neskelbtini). Tokių duomenų nerasta ir nevyriausybinių organizacijų ataskaitose, tarptautinių organizacijų pranešimuose. Pareiškėjas teigė, kad nežino, ar (duomenys neskelbtini), tačiau, remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini).

31. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu Migracijos departamentas iš įvairių, aktualių bei patikimų šaltinių surinko ir įvertino kilmės valstybės informaciją, kuri yra aktuali pareiškėjo pasakojimo kontekste. Pareiškėjas nepateikė svarių argumentų ar įrodymų, kurie leistų vertinti, kad surinkta informacija buvo nepakankama ar neteisinga. Be to, nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste.

32. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pagrįstai nenustatyta ir tai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjas skunde nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias išvadas. Pažymėta, kad pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius (tai, kad pareiškėjui ateityje nekils dėl kokių nors priežasčių nekils grėsmė kilmės valstybėje), nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.

33. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 97–99 punktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėjas patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad pareiškėjas deklaratyviais skundo teiginiais nesutinka su Migracijos departamento Sprendimu, savaime nesudaro pagrindo pripažinti šį Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Migracijos departamento vertinimu, jo Sprendime atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 34. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu.

35. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

36. Įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytą prašymą dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nenurodė tokių motyvų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas buvo apklaustas Migracijos departamentui nagrinėjant jo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo, proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir jų advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, kurio metu tiek pareiškėjas, tiek advokatas teikė žodinius paaiškinimus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

V. 37. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

39. Konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmoje pastraipoje įtvirtinta sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti.“ Pabėgėlio statusas gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojui kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl aptartų „konvencinių“ priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei, politinių įsitikinimų.

40. Remiantis 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 2 straipsnio d punktu, pabėgėlis – visų pirma trečiosios šalies pilietis, kuris yra ne savo pilietybės šalyje „dėl pagrįstos persekiojimo“ dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei „baimės“ ir negali arba „dėl tokios baimės“ nepageidauja pasinaudoti tos šalies „globa [apsauga]“. Taigi atitinkamas pilietis dėl kilmės valstybėje esančių aplinkybių ir persekiojimo dalyvių veiksmų turi pagrįstai baimintis persekiojimo dėl bent jau vienos iš penkių direktyvoje ir [K]onvencijoje išvardytų priežasčių (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimo Shepherd, C-472/13, 24 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją).

41. Pagal Direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio 3 dalies a–c punktus, tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su kilmės šalimi, sprendimo dėl prašymo priėmimo momentu, atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentaciją, taip pat į jo asmeninę padėtį ir aplinkybes (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo EZ prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C-238/19, 23 p.).

42. Teisiniai santykiai dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami atitinkamai Įstatymo 86 ir 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1454-756/2022, kt.).

44. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

45. Pagal Įstatymo 83 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

46. Taigi, pagal nurodytas teisės nuostatas vienas iš kriterijų, vertinant prieglobsčio prašytojo statuso nustatymui aktualius duomenis, yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

47. Pagal 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą atlikdamas tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

48. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas viena iš „konvencinių“ priežasčių – priklausymu (duomenys neskelbtini) grupei – nėra. Pareiškėjas nurodė, kad jis išvyko iš kilmės valstybės dėl to, kad jam kyla grėsmė būti nužudytu dėl (duomenys neskelbtini).

49. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi klaidingai įvertinta informacija dėl (duomenys neskelbtini) padėties kilmės valstybėje, deklaratyviai įvardija atsakovo tyrimo trūkumus. Pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodo, kuri pareiškėjo ar atsakovo surinkta informacija yra neįvertinta, ar ją vertinant padarytos netinkamos išvados. Įvertinusi byloje atsakovo nustatytas aplinkybes ir teismo nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Migracijos departamentas atliko pakankamai išsamią pareiškėjo apklausą (pareiškėjas dalyvavo dvejose apklausose), uždavė patikslinančius klausimus, siekdamas išsiaiškinti esmines su prašymu susijusias ir prašymą pagrindžiančias aplinkybes, sudarė galimybę pareiškėjui pateikti papildomus argumentus, paaiškinimus, pasiūlė konkrečiau paaiškinti, atskleisti jo nurodytus teiginius ar aplinkybes tiek apie jo amžių, tiek apie gyvenimo kilmės šalyje, išvykimo iš šalies aplinkybes. Atsakovas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, surinko kilmės šalies informaciją ir jos kontekste tinkamai atliko prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje vertinimą ir vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu bei atsižvelgdamas į apklausų metu pateiktą informaciją, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pasakojimas nepatvirtina jo pagrįstos baimės buvimo sąlygos.

50. Kaip nurodyta šios nutarties 43 punkte, prieglobsčio prašytojo nurodomas persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės šalyje prieglobsčio prašytojas buvo asmeniškai susidūręs su persekiojimo veiksmais. Pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš savo šalies, buvo bendro pobūdžio, jis daugiau pasakojo apie praeityje šalyje vykusius įvykius (karą, kuris pasibaigė (duomenys neskelbtini).

51. Nors pareiškėjas savo persekiojimą (duomenys neskelbtini) pagrindu grindė (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pasakojo, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas, remdamasis tyrimo metu surinkta informacija, nustatė, kad per pastaruosius dešimtmečius (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nenustatyta ir duomenų, galinčių patvirtinti pareiškėjo teiginius apie tai, kad (duomenys neskelbtini). Nei nevyriausybinių organizacijų ataskaitose, nei tarptautinių organizacijų pranešimuose nerasta jokių duomenų, kurie patvirtintų tokius pareiškėjo teiginius. Be to, (duomenys neskelbtini). Tokios aplinkybės sudarė pagrindą atsakovui konstatuoti, kad nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas patyrė individualų persekiojimą dėl „konvencinių“ priežasčių, t. y. rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų ar toks persekiojimas jam gresia dėl jo nurodytų aplinkybių.

52. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs teisinį surinktos informacijos vertinimą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, susiję su individualaus persekiojimo grėsme, iš esmės nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis – pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo grindžiamos tik jo pasakojimu. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, nelaikė jo patikimu įrodymu, nes pasakojimas turėjo esminių trūkumų: pasakojimas nedetalus, pateikta informacija yra labai ribota. Pareiškėjas daugiau pasakojo apie praeities įvykius, tačiau pasakojant apie jo asmeniškai patirtą persekiojimą trūko konkrečių detalių (laiko, vietos, aplinkybių), tikslumo. Pareiškėjo pasakojimas apie jo tariamai patirtą persekiojimą neatitiko kilmės šalies informacijos.

53. Abejones pareiškėjo pasakojimo patikimumu ir nuoširdumu sustiprino prieglobsčio tyrimo metu nustatytas tikrasis pareiškėjo amžius. Pareiškėjas, atvykęs į Lietuvą ir prašydamas suteikti jam prieglobstį, nepateikė jokių savo asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų ir nurodė esantis pilnametis. Vėliau jis tvirtino, kad įsivėlė klaida ir iš tiesų jis yra nelydimas nepilnametis asmuo, gimęs (duomenys neskelbtini). Atsakovui kilus abejonių dėl realaus jo amžiaus, buvo atlikta amžiaus nustatymo procedūra ir nustatyta, kad pareiškėjas yra 19-23 m. amžiaus.

54. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo motyvus, atsižvelgęs į jo apklausų metu išdėstytus argumentus, prieštaringumą surinktai informacijai apie kilmės valstybę, keliamas abejones, pripažino, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojamą baimę grįžti teismas vertino kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikė visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta.

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei (duomenys neskelbtini) padėties kilmės valstybėje tyrimą, o teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas nepagrindė realiai egzistavusios pagrįstos savo baimės kilmės valstybėje patirti persekiojimą. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų apie (duomenys neskelbtini), šią informaciją sugretino su atsakovo turima kilmės šalies informacija ir ją įvertino pareiškėjo prašymo kontekste. Teisėjų kolegija sutinka, kad šiuo atveju nenustatyta pareiškėjui tokios persekiojimo rizikos, kuri lemtų tarptautinės apsaugos poreikį.

56. Teisėjų kolegija, remdamasi tais pačiais pagrindais, nesant realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė arba vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti jam ir papildomą apsaugą. Dėl to pagrįstai atsakovas ir teismas pripažino, jog pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Atsakovas nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui. Atsakovo surinktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini). Nenustatyta duomenų, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyktų karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę pareiškėjo gyvybei, taigi nebuvo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas atitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, nustatytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi ginčijamame Sprendime. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

58. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nenurodo savarankiškų argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria pakeistas atsakovo Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šiuo aspektu nepasisako.

59. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. A. O. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė