f1d94a36-a84a-458f-a246-d084f367c0bb · Panevėžio apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr                                                                          Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-419-185/2016                                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00478-2016-0                                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 3.26.1. (S)                                             PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 8 d.

 Panevėžys                          Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Å imkus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs suinteresuoto asmens R. I. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016-07-05 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :                          Skundžiamu Utenos rajono apylinkės teismo 2016-07-05 nutarimu L.

I. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 str. 1200 Eur bauda su transporto priemonės – automobilio „Daihatsu Rocky“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, pagal ATPK 1241 str. 8 d. – 7 Eur bauda, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1200 Eur bauda su transporto priemonės – automobilio „Daihatsu Rocky“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad 2016-06-09 apie 18.14 val.

Utenos r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. vairavo R. I. priklausantį automobilį „Daihatsu Rocky“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus (nustatytas sunkus – 4,09 promilės girtumo laipsnis, įvertinus alkoholio matuoklio paklaidÄ ), neturėdamas teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemonių. Be to, L. I. nepateikė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir transporto priemonės registracijos liudijimo. Taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16 p. reikalavimus.             Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo R.

I. praÅ¡o pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2016-07-05 nutarimÄ Â ir panaikinti transporto priemonės konfiskavimÄ . Teigia, kad nors L. I. yra jo brolis, tai nereiÅ¡kia, jog besÄ lygiÅ¡kai turi bÅ«ti taikomas ATPK 26 str. 2 d. 3 p. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, t. y. 2016-06-09 jo nebuvo Lietuvoje (beveik trims savaitėms buvo komandiruotas į užsienį). Å i aplinkybė patvirtina, kad 2016-06-09 jis niekaip negalėjo turėti įtakos savo brolio elgesiui. Apelianto nuomone, kita ne mažiau svarbi aplinkybė yra ta, kad L.

I. pripažino, jog automobilį paėmė jo (apelianto) neatsiklausęs. Nurodo, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl automobilio konfiskavimo, lakoniÅ¡kai nurodė, jog jis perdavė transporto priemonės užvedimo raktelius asmeniui, kuris jau buvo baustas už automobilio vairavimÄ neblaiviam, ir pavedė rÅ«pintis automobiliu. Tačiau pažymi, kad L. I. už automobilio vairavimÄ neblaiviam buvo baustas prieÅ¡ septynerius metus. Nors toks elgesys netoleruotinas, tačiau mano, jog negalima visÄ likusį gyvenimÄ smerkti asmens ir jį teisti už padarytÄ pažeidimÄ , juolab kad septyneri metai yra pakankamas laiko tarpas tikėtis, jog asmuo pakeitė savo elgesį.

Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog prieÅ¡ iÅ¡vykdamas į užsienį broliui perdavė ne automobilį, o jo raktelius tam, kad jis galėtų sutvarkyti automobilį, o ne automobiliu naudotųsi. Taigi automobilis nebuvo perduotas juo naudotis, kadangi pažeidėjas nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, todėl jam (apeliantui) nekilo jokių abejonių, jog automobilis nebus naudojamas vieÅ¡ame eisme. PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis yra konfiskuotos transporto priemonės savininkas, dirba UAB (duomenys neskelbtini) Å¡altkalviu, gauna apie 380 Eur dydžio darbo užmokestį, neturi jokio nekilnojamojo turto, moka iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai, transporto priemonę įgijo tam, jog galėtų nuvykti į darbÄ , taip pat padėti savo motinai Å«kyje.

Jo motina yra naÅ¡lė, senatvės pensininkė. Nors kartu su ja gyvena jo brolis L. I., tačiau jis neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl motinÄ pas gydytojus ar parduotuvę veÅ¾Ä bÅ«tent jis (apeliantas). BÅ«tent jis, naudodamasis Å¡ia transporto priemone, pasirÅ«pina malkomis, tvarko kitus buitinius reikalus. Kiek jam žinoma, per tuos septynerius metus jo brolis jokių pažeidimų nepadarė. Jis paprašė savo brolio tik sutvarkyti automobilį, jam nekilo jokių pagrįstų įtarimų, jog iÅ¡vykus į užsienį, brolis ne tik girtaus, bet ir bÅ«damas neblaivus vairuos jam nepriklausantį automobilį.

Nors L. I. padarė vienÄ sunkiausių administracinių teisės pažeidimų, tačiau tas pačias aplinkybes vertinant dar ir kaip pagrindÄ paskirti alternatyviÄ papildomÄ nuobaudÄ â€“ kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimÄ , pažeidžiamas skiriamų nuobaudų proporcingumo reikalavimas, kadangi jis pats jokio teisės pažeidimo nepadarė ir nesudarė sÄ lygų kitam asmeniui elgtis neteisėtai. Dar kartÄ patvirtina, jog papraÅ¡ydamas brolio suremontuoti automobilį, nežinojo, neturėjo ir negalėjo žinoti, kad jo (apelianto) turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti.

Mano, kad Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikomos ATPK 301 str. nuostatos ir nekonfiskuojamas jam priklausantis automobilis.              Apeliacinis skundas atmetamas.Skundžiamu nutarimu L. I. nubaustas už ATPK 129 str. ir 1241 str. 8 d. numatytų teisės pažeidimų padarymÄ galutine subendrinta nuobauda – 1200 Eur bauda su transporto priemonės – automobilio „Daihatsu Rocky“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.Apeliaciniu skundu ginčijamas transporto priemonės konfiskavimas, suinteresuotas asmuo R.

I. teigia, kad jam priklausančiÄ transporto priemonę jis pažeidėjui – savo broliui L. I. paliko tik suremontuoti, o ne naudotis, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti, nes tuo metu buvo iÅ¡vykęs į komandiruotę užsienyje, todėl praÅ¡o automobilio konfiskavimÄ panaikinti.Transporto priemonės konfiskavimas numatytas ATPK 129 str. sankcijoje kaip alternatyvi privaloma administracinė nuobauda, kai skiriama pagrindinė privaloma nuobauda – bauda.

Taigi teismas, skirdamas pažeidėjui nuobaudÄ už ATPK 129 str. numatyto pažeidimo padarymÄ , kartu su pagrindine privaloma nuobauda – bauda gali taikyti arba netaikyti transporto priemonės konfiskavimÄ . IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas L. I. už ATPK 129 str. numatyto pažeidimo padarymÄ kartu su bauda paskyrė ir transporto priemonės – automobilio „Daihatsu Rocky“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriÄ jis vairavo neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemonių, konfiskavimÄ .

Taigi nagrinėjamu atveju apylinkės teismo konfiskuota transporto priemonė buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 str., padarymo priemonė (įrankis).Pagal ATPK 26 str. 1 d. konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. ATPK 26 str. 2 d. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu:

1) perleisdamas daiktÄ pažeidėjui ar kitiems asmenims, Å¡is asmuo žinojo, kad Å¡is daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti;

2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį;

3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį daiktÄ ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Taigi vadovaujantis ATPK 26 str. 1 d., 2 d. 1 p., gali bÅ«ti konfiskuotas tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė; daiktas, nepriklausantis pažeidėjui, gali bÅ«ti konfiskuotas tik tada, kai, perleisdamas daiktÄ pažeidėjui ar kitiems asmenims, Å¡is asmuo (nagrinėjamu atveju – transporto priemonės savininkas) žinojo, kad Å¡is daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti.

Formuojamojoje administracinių bylų praktikoje, vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumÄ , atkreiptas dėmesys ir į tai, kad iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 str. 1 d. nuostatų, kad be apribojimų gali bÅ«ti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, iÅ¡plaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali bÅ«ti konfiskuojami tik iÅ¡imtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto pažeidimo pavojingumÄ , atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sÄ lygos tuo daiktu pasinaudoti.

Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-23-2012; Nr. 2AT-3-697/2016).Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ATPK nuostatomis bei teismų jurisprudencija šioje teisinių santykių reguliavimo srityje.

Nagrinėjamu atveju pats konfiskuoto automobilio savininkas R. I. patvirtino, kad paliko suremontuoti jam priklausantį automobilį ir jo raktelius savo broliui L. I.. Taip pat jis parodė, jog žino, kad jo brolis praeityje jau buvo baustas už automobilio vairavimÄ neblaiviam ir kad neturi teisės (jos nėra įgijęs) vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemonių. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonės savininkas neturi bÅ«ti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rÅ«pinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančiÄ transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių negalima daryti iÅ¡vados, kad R. I. su jam priklausančiu daiktu elgėsi taip rÅ«pestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti prieÅ¡ingai visuomenės interesams. R. I., palikdamas jam priklausantį automobilį bei jo raktelius ir pavesdamas juo (automobiliu) rÅ«pintis savo broliui L.

I., kuris jau buvo baustas už automobilio vairavimÄ neblaiviam, be abejonės, su jam priklausančiu daiktu elgėsi itin rizikingai ir neatsakingai. Neatsakingumas ir lengvabÅ«diÅ¡kas pasitikėjimas, kad su jam priklausančiu automobiliu jo brolis nevažiuos ir jokių KET pažeidimų nepadarys, nereiÅ¡kia, kad savininko pastangos buvo pakankamos, siekiant apsaugoti savo turtÄ , jog jis nebÅ«tų panaudotas neteisėtiems tikslams. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , už daikto panaudojimÄ visuomet atsako jo savininkas, todėl perduodamas savo turtÄ valdyti ir naudoti kitiems asmenims, savininkas prisiima ir su tuo susijusiÄ rizikÄ , todėl turi imtis priemonių apsaugoti savo turtÄ nuo praradimo, sugadinimo ar neteisėto jo panaudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-30-2013).

R. I. neužtikrino savo turto tinkamos apsaugos, kadangi sudarė sÄ lygas L. I. be jokių kliūčių naudotis jo automobiliu, todėl, kaip automobilio savininkas, privalėjo įvertinti ir galimas padaryto pažeidimo pasekmes, tarp jų ir galimÄ jo konfiskavimÄ . Apeliantas nurodo, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti, nes tuo metu buvo iÅ¡vykęs į komandiruotę užsienyje. Tačiau tokį paaiÅ¡kinimÄ aukÅ¡tesnės instancijos teismas laiko nepagrįstu, kadangi asmuo, bÅ«damas suaugęs ir turėdamas pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, sudaręs sÄ lygas broliui, kuris jau buvo baustas už automobilio vairavimÄ neblaiviam, be jokių kliūčių naudotis jo automobiliu, turėjo ir privalėjo numatyti, kad ir vėl gali bÅ«ti padaryti teisei prieÅ¡ingi veiksmai.

Taigi įvertinęs nurodytų aplinkybių visumÄ aukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, kad R. I. nerealizavo savo, kaip automobilio savininko teisių ir pareigų visa apimtimi, elgėsi ypač neapdairiai, neatsakingai ir lengvabÅ«diÅ¡kai, nesiėmė priemonių tinkamai apsaugoti savo turtÄ nuo neteisėto pasinaudojimo juo, todėl turi patirti ir neigiamus tokio neatsakingo savo elgesio padarinius – nuosavybės praradimÄ . Kaip pažymėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime, nors nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti.

Vienas iÅ¡ nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtÄ taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to bÅ«tų padaryta žala. Å is draudimas iÅ¡lieka nepriklausomai nuo to, ar turtÄ valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtÄ kitiems asmenims, visuomet rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika, kadangi savininkas turtÄ perdavė kitam asmeniui, o Å¡is, darydamas administracinį teisės pažeidimÄ , jį prarado.

Savininko teisė iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama, jis praranda galimybę susigrÄ Å¾inti jį natÅ«ra. Tačiau savininkui iÅ¡lieka galimybė reikalauti iÅ¡ tokį teisės pažeidimÄ padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalÄ , taigi R. I. turi teisę iÅ¡sireikalauti iÅ¡ L. I. atlyginti dėl jo teisę pažeidusių veiksmų konfiskuojamo automobilio vertę civilinio proceso tvarka.Apeliantas teigia, kad jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimas yra perteklinė ir neproporcinga sankcija jam, kaip pažeidimo nepadariusiam asmeniui.

Å iuo aspektu apygardos teismas neabejoja, kad apelianto automobilio konfiskavimas reiÅ¡kia tam tikrų suvaržymų paskyrimÄ , negatyvių pasekmių atsiradimÄ jam pačiam, tačiau įvertinus padarytus administracinius teisės pažeidimus ir jų pavojingumÄ , ypatingÄ grėsmę visuomenei dėl neblaivių vairuotojų sukeliamų eismo įvykių, kÄ sÄ lygoja ir neatsakingas automobilių savininkų elgesys sudarant sÄ lygas naudotis jiems priklausančiais automobiliais neblaiviems asmenims, pripažintina, kad toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuotinai svarbius tikslus ir negali bÅ«ti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad Å¡ie tikslai bÅ«tų pasiekti.

Konstitucinio teismo doktrinoje taip pat pažymėta, kad toks teisinių santykių sureguliavimas ATPK 26 str. nuostatomis yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali bÅ«ti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. I., jau bÅ«damas baustas už automobilio vairavimÄ neblaiviam (buvo nustatytas 3,36 promilės girtumas), nesumokėjęs baudos, vėl neblaivus (nustatytas sunkus – 4,09 promilės girtumo laipsnis, įvertinus alkoholio matuoklio paklaidÄ ), neturėdamas teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemonių, vairavo automobilį ir juo nuvažiavo į griovį, kas, kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad didesnių ir skaudesnių pasekmių buvo iÅ¡vengta ir niekas nenukentėjo tik laimingo atsitiktinumo dėka.

Todėl atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamas teismo sprendimas konfiskuoti apeliantui priklausantį automobilį, kuriuo naudodamasis L. I. padarė nustatytus ATPK pažeidimus, yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas bei būtinas administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti.Apibendrinus darytina išvada, kad skundžiamas Utenos rajono apylinkės teismo 2016-07-05 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais įstatyminio pagrindo nėra, taigi suinteresuoto asmens R.

I. apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.    Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:                   Utenos rajono apylinkės teismo 2016-07-05 nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir suinteresuoto asmens R. I. apeliacinio skundo netenkinti.               Nutartis neskundžiama.                 Teisėjas                                                                         Pranas Å imkus