2022-11-09 Nr. AB-27027-3-61-3-02178-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-435-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02178-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekologistika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekologistika“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Ekologistika“ (toliau – ir UAB „Ekologistika“, Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (30.4)-A4(E)-4343 „Dėl UAB „Ekologistika“ taršos leidimo pakeitimo Nr. TL-A.1-2/2014“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis turi galiojantį Agentūros 2018 m. lapkričio 23 d. išduotą Taršos leidimą Nr. TL-A.1-2/2014 su specialiąja dalimi „Atliekų apdorojimas (naudojimas ir šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir laikymas“ (toliau – ir Taršos leidimas), kuriuo Bendrovei leista įrenginyje, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir įrenginys), apdoroti nepavojingas atliekas – nebetinkamas naudoti padangas (atliekos kodas 16 01 03), t. y. vykdyti veiklas, kurios pagal Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija su pakeitimais), 2 priedą „Atliekų tvarkymo veiklų sąrašas“ žymimos kodais R3, R10, R12. Taip pat leista laikyti (laikymo veiklos kodas R13) naudojimui skirtas atliekas (kodas 16 01 03), neviršijant didžiausio vienu metu leidžiamo laikyti kiekio. Taršos leidimu Bendrovei taip pat leista laikyti naudotų padangų perdirbimo procese susidarančias atliekas (metalus, tekstilę ir kt.; atliekų kodai 16 01 17, 16 01 22, 19 10 01, 19 12 02, 19 12 04, 19 12 08, 19 12 10, 19 12 12) iki jų perdavimo galutiniam tokių atliekų tvarkytojui (laikymo ir (ar) šalinimo veiklų kodai R13, D15).

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini), kur laikomos naudoti netinkamos padangos (atliekos kodas 16 01 03), įvyko gaisras. Šio pastato zona E1, kurioje buvo laikomos atliekos iki jų perdirbimo proceso, gaisro metu nukentėjo labiausiai (neliko stogo, sienų tarp gretimų patalpų C ir G). Nuo gaisro nukentėjo ir kai kurios E1 zonos gretimybėje esančios zonos: I5, G2 , G3, E2, E3 (sugadinta dalis sienų), C (neliko stogo, sienų tarp patalpų D ir E1). Kitos įrenginio patalpos, kurios naudojamos Taršos leidime nurodytai veiklai, nenukentėjo.

4. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu jis yra įpareigotas per 40 dienų nuo Sprendimo gavimo dienos Agentūrai pateikti paraišką Taršos leidimui pakeisti. Agentūra šį Sprendimą priėmė, remdamasi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas Departamentas) 2019 m. spalio 21 d. raštu „Dėl taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimo“ Nr. (3.0)-AD5-18922, kuriuo Agentūra buvo informuota apie atliktą planinį teminį patikrinimą ir apie gamybinėse patalpose įvykusį gaisrą, bei Departamento pateikta schema, kurioje pažymėtos nuo gaisro nukentėjusios zonos. Agentūra, vadovaudamasi šiais dokumentais, padarė išvadą, jog tokia veikla, kokia turėtų būti vykdoma pagal šiuo metu galiojančio Taršos leidimo sąlygas, neįmanoma dėl po gaisro nukentėjusių statinių būklės ir dėl šios priežasties galimai pasikeitusių įrenginių veikimo, atliekų tvarkymo įrenginiuose vykdomos atliekų apdorojimo ir laikymo veiklos galimybių, įrenginio pajėgumų, veiklos apimčių. Pareiškėjas nesutinka su tokiu atsakovo Sprendimu, mano, jog Agentūra netinkamai vertino faktines aplinkybes, neteisingai taikė teisės aktų normas ir tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto Sprendimo priėmimą.

5. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas, Įstatymas) 192 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytos taršos leidimo pakeitimo sąlygos atsiradimas yra siejamas su taršos leidimo turėtojo planavimu vienu iš nurodytų atvejų: 1) pakeisti įrenginio ar jo dalies pobūdį ar veikimą; 2) arba išplėsti įrenginį; 3) arba kai dėl tokio pakeitimo ar išplėtimo atsiranda prievolė turėti kitą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis). Pareiškėjo nuomone, Agentūra Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 8 dalies 1 punktą taikė formaliai, nes nenustatė ir Sprendime nenurodė nei vienos konkrečios faktinės aplinkybės, kuri patvirtintų pagrindo taikyti šią įstatymo normą. Faktinė aplinkybė, kad gaisro metu buvo sugadinta Bendrovės įrenginio, esančio (duomenys neskelbtini), atitinkama dalis, savaime nereiškia, kad Bendrovė planuoja pakeisti įrenginio pobūdį ar veikimą. Priešingai, Bendrovė planuoja atnaujinti įrenginio veiklą Taršos leidime nustatytomis sąlygomis.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad atliekų apdorojimo veiklos atnaujinimas gali būti pradėtas atlikus atitinkamus darbus (išvalius gaisravietę, ekspertams įvertintus gaisro pažeistų statinių būklę, rekonstravus statinius). Bendrovė šiomis sąlygomis vykdo tik atliekų (kodas 16 01 03) laikymo veiklą. Bendrovė dėl įvairių institucijų sprendimų, susijusių su gaisru, iki 2020 m. balandžio 15 d. (ekstremalios situacijos atšaukimo) negalėjo priimti kai kurių savarankiškų sprendimų, susijusių su atliekų apdorojimo veiklos atnaujinimu. Alytaus miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė), vykdydama statinių naudojimo priežiūros funkciją ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 49 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 2019 m. spalio 23 d. raštu Nr. SD-8801(6.17) sustabdė statinio, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimą ir uždraudė bet kokią veiklą statinyje, kol statinio būklė kels pavojų jame dirbančių ar būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Gaisro pasekmių šalinimo ir atliekų sutvarkymo darbams vadovavo Savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija. Pavojingų atliekų išvežimo iš Bendrovės veiklos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), ir perdavimo pavojingų atliekų tvarkytojui darbai baigti 2020 m. kovo 18 d. Ekstremali situacija atšaukta Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. DV-327. Tik nuo šios datos Bendrovei atsirado realios galimybės užsiimti nepavojingų atliekų (kodas 16 01 03) apdorojimo veiklos atnaujinimo organizavimu.

7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Bendrovė dėl kilusio gaisro ar kitų aplinkybių neplanavo ir šiuo metu neplanuoja keisti įrenginio pobūdžio ar veikimo, todėl jam (pareiškėjui) nekilo pareiga informuoti atsakovą apie tokių aplinkybių atsiradimą ir inicijuoti Taršos leidimo pakeitimą. Pabrėžė, kad aptariamos teisės normos, nustatančios veiklos vykdytojo pareigas, yra susijusios su Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytos taršos leidimo pakeitimo sąlygos atsiradimu, tačiau šios sąlygos atsiradimą atsakovas Sprendime nustatė nepagrįstai ir neteisėtai. Aplinkos apsaugos įstatymas, Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) ir kiti teisės aktai Agentūrai nesuteikia kompetencijos įsiterpti į veiklos vykdytojo diskreciją planuoti jam ar neplanuoti atitinkamo įrenginio pobūdžio ar veikimo pokyčius. Sprendime nurodytų Taisyklių 47.6 ir 47.9 papunkčių taikymas nepagrįstas jokiomis konkrečiomis objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Sprendime atsakovas nenustatė pagrindo peržiūrėti Taršos leidimo sąlygas Taisyklių 47.5 papunkčio pagrindu, o dėl 461 punkto nurodė nenustatęs jo taikymui jokio faktinio pagrindo.

8. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas netinkamai taikė Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir Taisyklių 50.1 punktą, todėl nepagrįstai ir neteisėtai įpareigojo Bendrovę per 40 darbo dienų pateikti paraišką Taršos leidimo pakeitimui. Pareiškėjas mano, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka esminių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies (redakcija galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) reikalavimų.

9. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ginčijamas Sprendimas priimtas, siekiant užtikrinti Aplinkos apsaugos įstatymo (aktuali redakcija galiojusi iki 2020 m. balandžio 30 d.) 19 straipsnio 2 dalyje nurodytų principų laikymąsi, kad Taršos leidimo Nr. TL-A.1-2- 2014 sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, bei nustačius, kad atsirado Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodyta Taršos leidimo pakeitimo sąlyga.

11. Atsakovas paaiškino, kad 2019 m. spalio 16-25 d. gamybiniame-pramoniniame pastate (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), vyko gaisras, kuriame naudotų padangų veiklą iki gaisro vykdė UAB „Ekologistika“. Gaisro metu nukentėjo statinių, kuriuose Taršos leidimu UAB „Ekologistika“ leista vykdyti naudotų padangų atliekų apdorojimo ir laikymo veiklą, būklė. Gaisro metu nukentėjo E1 (neliko stogo, sienų tarp gretimų patalpų C ir G), I5, G2, E2, E3 (sugadinta dalis sienų), C (neliko stogo, sienų tarp patalpų D ir EI) zonos. Atsakovo tvirtinimu, tokia veikla, kokia turėtų būti vykdoma pagal galiojančio Taršos leidimo sąlygas, tokiomis pačiomis apimtimis neįmanoma.

12. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. 191126/01 „Dėl UAB „Ekologistika“ Taršos leidimo Nr. TL-A.1-2/2014“ nurodė, jog esama atliekų laikymo zonų išdėstymo schema bus patikslinta, kai bus atšaukta ekstremali situacija ir bus aišku, kiek teritorijoje liko atliekų. Atsakovas pažymėjo, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. DV-327 atšaukė Alytaus miesto teritorijoje savivaldybės lygmens ekstremalią situaciją, todėl pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo turėjo daugiau nei mėnesį atlikti pastatų ekspertizę. Į įmones, kurios galėtų atlikti pastatų ekspertizę, pareiškėjas kreipėsi dar 2019 m. gruodžio 20 d., todėl iki 2020 m. balandžio 15 d. jis jau galėjo turėti bent pirminius įmonių pasiūlymus, o per ilgesnį nei vieno mėnesio terminą atlikti ir statinių ekspertizę bei nurodyti, kaip bus patikslintos atliekų laikymo zonos, kurias iš esmės jau planavo keisti, pateikdamas 2019 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. 191126/01 „Dėl UAB „Ekologistika“ Taršos leidimo Nr. TL-A.1-2/2014.

13. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, kuris vykdo ūkinę-komercinę veiklą ir kurio siekis yra pelnas. Juridinio asmens vieni iš veiklos tikslų yra greitas ir savalaikis sprendimų priėmimas, veiksmų planavimas ir jų įgyvendinimas, todėl, Agentūros nuomone, pareiškėjas turėjo imtis kuo skubesnių veiksmų tiek atliekant statinio ekspertizes, tiek ir atliekant veiksmus dėl Taršos leidimo keitimo, kad Taršos leidimas atitiktų faktinę įrenginio būklę (situaciją). Atsakovo tvirtinimu, pareiškėjui jau iki ekstremalios situacijos atšaukimo buvo žinoma galima statinio būklė, todėl jis privalėjo elgtis apdairiai, rūpestingai ir protingai, jog atšaukus ekstremalią situaciją jau būtų pradėta ekspertizė statinio (įrenginio) būklei nustatyti. Atsakovas teigė, kad naudotų padangų atliekų apdorojimo ir laikymo veikla įrenginyje, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal Taršos leidime nustatytas sąlygas yra neįmanoma, o iš pareiškėjo pateiktos informacijos, jog, kai bus atšaukta ekstremali situacija, jis patikslins (atnaujins) atliekų laikymo zonų išsidėstymo schemas, yra pagrindas vertinti, kad jis planavo pakeisti Taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) pobūdį ir / ar veikimą.

14. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo skundo argumentu, jog Agentūra, priimdama skundžiamą Sprendimą, netinkamai taikė Aplinkos apsaugos įstatymo (aktuali redakcija galiojusi iki 2020 m. balandžio 30 d.) 19 straipsnio 9 dalies 2 punkto nuostatas, nurodė, jog ginčijamą Sprendimą Agentūra priėmė, atsižvelgdama į UAB „Ekologistika“ planinio teminio patikrinimo rezultatus, nurodytus patikrinimo akte Nr. PA5-98. Todėl Agentūra nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentu, jog skundžiamas Sprendimas yra neaiškus, nepagrįstas, nemotyvuotas ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Agentūros tvirtinimu, Sprendimas priimtas laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų, siekiant maksimaliai apsaugoti aplinką.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

16. Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime nurodė, kad UAB „Ekologistika“ išduotame Taršos leidime nustatyta, kokiomis apimtimis ir sąlygomis pareiškėjas gali vykdyti naudotų padangų atliekų tvarkymo veiklą, įrenginyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Neatsiejamoje Taršos leidimo dalyje – Atliekų naudojimo ir šalinimo reglamente, patvirtintame UAB „Ekologistika“ direktoriaus 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymu (toliau – ir Atliekų naudojimo ir šalinimo reglamentas, Reglamentas), detaliai nurodytos visos atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijos, užtikrinančios aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), taip pat konkrečiai atliekų rūšiai nustatyti didžiausi vienu metu leidžiami laikyti kiekiai. Bendrovės direktoriaus patvirtintame Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento priede – Atliekų tvarkymo laikymo zonų plane nurodyta, kokiose zonose turi būti laikomos metalo atliekos, tekstilės ir kitos nepavojingos atliekos, kuriose įrenginio zonose turi būti laikomos naudoti nebetinkamos padangos, kuriose zonose laikoma produkcija, kur vyksta gamyba, taip pat nurodyta, kur ir kokie įrenginiai stovi, kurie naudojami vykdant naudotų padangų atliekų tvarkymo, t. y. apdorojimo ir laikymo veiklą.

17. Aplinkos apsaugos departamentas pažymėjo, kad Agentūros Sprendimas priimtas, siekiant užtikrinti Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytų principų laikymąsi, jog Taršos leidimo sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, bei nustačius, kad atsirado Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodyta taršos leidimo keitimo sąlyga. Departamentas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad Agentūra netinkamai taikė Įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir Taisyklių 50.1 papunktį. Šį nesutikimą Departamentas grindė planinio patikrinimo metu nustatytu faktu, jog UAB „Ekologistika“ yra pasistačiusi ir eksploatuoja naujus įrenginius, nenurodytus Taršos leidime.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepime nurodė, jog AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje nėra susijęs su kilusiu ginču, todėl nuomonės dėl kilusio ginčo nereiškia. Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjui 2019 m. liepos 2 d. buvo išduotas sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo, draudimo liudijimo polisas Nr. SĮLD 146280. Poliso galiojimo laikotarpis nuo 2019 m. liepos 7 d. iki 2021 m. liepos 6 d. Draudimo polise susitarta, kad draudikas (AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje) pagal polisą įsipareigoja sumokėti naudos gavėjui – Departamentui bet kurią sumą ar sumas, neviršijančią (-as) 18 000,00 EUR, gavęs naudos gavėjo pareikštą pretenziją pagal išduotą polisą.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Ekologistika“ skundą atmetė.

20. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog Bendrovė naudotų padangų atliekų tvarkymo veiklą įrenginyje, esančiame (duomenys neskelbtini), eksploatavo pagal UAB „Ekologistika“ 2014 m. birželio 23 d. išduotą Taršos leidimą Nr. TL-A. 1-2/2014, kuris buvo pakeistas 2017 m. liepos 21 d. ir 2018 m. lapkričio 23 d. Byloje neginčijama ir aplinkybė, jog Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus pareigūnai 2019 m. spalio 3 d. atliko UAB „Ekologistika“, esančios (duomenys neskelbtini), planinį teminį patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. PA5-98 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Teismas nurodė, kad iš Patikrinimo akto matyti, jog įrenginyje tarp EI ir E2 zonų stovi naujai baigiamas montuoti smulkinimo įrenginys, kurio našumas 10 tonų per 8 valandas. Įrenginys skirtas smulkinimui nuo padangų iki EK025 produktų. Įrenginio I4 zonoje pastatytas papildomas smulkinimo įrenginys. Patikrinimo akte nurodyta, kad tokių įrenginių naudojimas Atliekų naudojimo ir šalinimo reglamente nenurodytas ir apie jų įrengimą Agentūra neinformuota. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas Patikrinimo akte konstatuotų aplinkybių neginčija.

21. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad proceso šalys pripažįsta, jog 2019 m. spalio 16–25 d. (duomenys neskelbtini) esančiame gamybiniame-pramoniniame pastate (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vyko gaisras, kuriame naudotų padangų veiklą iki gaisro vykdė UAB „Ekologistika“. Gaisro metu nukentėjo statinių, kuriuose Taršos leidimu UAB „Ekologistika“ leista vykdyti naudotų padangų atliekų apdorojimo ir laikymo veiklą, būklė. Gaisro metu nukentėjo E1 (neliko stogo, sienų tarp gretimų patalpų C ir G), I5, G2, E2, E3 (sugadinta dalis sienų), C (neliko stogo, sienų tarp patalpų D ir E1) zonos. Patalpų, pažymėtose schemoje raidėmis D, C, I5 ir patalpų zonose E1, E2, E3, turinys yra visiškai sudegęs, patalpų konstrukcijos išdegusios ir subyrėjusios.

22. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 192 straipsnio 8–10 dalių, Taisyklių 44 punkto (2018 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. D1-29 redakcija) nuostatomis, sprendė, kad taršos leidimo peržiūrėjimo procedūra gali būti pradėta ne tik juridinio ar fizinio asmens, vykdančio veiklą, pagal išduotą taršos leidimą, iniciatyva, bet ir atsiradus prievolei taršos leidimą pakeisti. Teismas pažymėjo, kad Agentūros pareigą peržiūrėti taršos leidimo sąlygas nustato Taisyklių 47 punktas. Pagal Taisyklių 47.6 papunktį (2018 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. D1-536 redakcija) tokią pareigą Agentūra turi, kai Departamentas, atlikęs planinį ar neplaninį patikrinimą, nustato, kad veiklos vykdytojas pažeidė leidimo sąlygas, o pagal 47.9 papunktį (2018 m. sausio 16 d. įsakymo Nr.D1-29 redakcija) – jei Agentūra turi informacijos apie įrenginio ir (ar) jame vykdomos veiklos pakeitimus, teisės aktų pažeidimus. Atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad Agentūra Taršos leidimo peržiūros procedūrą pradėjo turėdama tam tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą.

23. Aptaręs Taisyklių 461 punkto, 50 punkto ir 50.1 papunkčio nuostatas teismas nurodė, kad byloje esantis UAB „Ekologistikos“ 2019 m. lapkričio 26 d. raštas Nr. 191126/01 patvirtina, jog Bendrovei apie pradėtą Taršos leidimo peržiūros procedūrą buvo žinoma. Bendrovė 2019 m. gruodžio 20 d. raštu informavo Agentūrą, jog pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdomi gaisro padarinių likvidavimo darbai. Nors minėtame rašte Bendrovė ir nurodė, kad įrenginyje atliekų tvarkymo veikla pagal Taršos leidimo sąlygas nėra vykdoma, tačiau bylos duomenys rodo, jog nurodytame įrenginyje atliekos buvo ir yra laikomos. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino Agentūros atstovas bei pripažino pareiškėjo atstovė.

24. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. balandžio 17 d. nutarimas patvirtina, jog Bendrovės direktorius 2020 m. kovo 20 d. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą su prašymu Bendrovės turimas padangų atliekas, esančias (duomenys neskelbtini), krūvos dydis 918 m3, svoris apie 100 t, leisti atvežti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir šias atliekas talpinti bei tvarkyti Taršos leidime nustatytose zonose E1ir / ar G2, kurios yra laisvos. Šis Bendrovės prašymas buvo patenkintas iš dalies. Aptariamu nutarimu Bendrovei leista pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, kuri pagal Atliekų tvarkymo ir laikymo zonų planą pažymėta E, laikyti atliekas, t. y. naudoti nebetinkamas padangas, kurios šiuo metu yra laikomos (duomenys neskelbtini).

25. Teismo vertinimu, byloje esantys Patikrinimo aktai, schemos, susirašinėjimai tarp institucijų, o taip pat ir pačios Bendrovės raštai bei kita bylos medžiaga neginčytinai patvirtina, kad po įrenginyje įvykusio gaisro įrenginio konstrukcijos iš esmės pasikeitė, dėl to pagal Reglamentą negalimas ne tik atliekų naudojimo ar šalinimo technologinis procesas, bet ir atliekų laikymas Reglamente numatytose zonose ir sąlygomis. Taigi Agentūra pagrįstai Sprendimu įpareigojo Bendrovę per 40 dienų nuo Sprendimo gavimo dienos Agentūrai pateikti paraišką Taršos leidimui pakeisti. Teismo nuomone, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, susiję su Bendrovės veikla, kurią numatyta vykdyti ateityje, nagrinėjamu atveju niekaip negali paneigti Bendrovės pareigos nesilaikyti imperatyvių įstatymo reikalavimų ir įrenginyje, kuris neatitinka Taršos leidimo reikalavimų, vykdyti veiklą – laikyti atliekas.

26. Teismas sutiko su pareiškėju, kad atsakovo Sprendime nėra detaliai nurodytos visos esminės aplinkybės, lėmusios Sprendimo priėmimą. Agentūra, pažeisdama Taisyklių 50.1 papunktį, Sprendime nedetalizavo, kokias Taršos leidimo dalis ir kokiu pagrindu reikia pakeisti. Nepaisant to, byloje esančių įrodymų visuma leido teismui daryti išvadą, kad Bendrovė jai skirtą įpareigojimą suprato. Patikrinimo aktuose, kurių pagrindu pradėta Taršos leidimo peržiūros procedūra, detaliai nurodytos visos faktinės patikrinimų metu nustatytos aplinkybės ir pateiktas šių aplinkybių teisinis įvertinimas. Todėl šį Taisyklių 50.1 papunkčio reikalavimų nesilaikymą teismas vertino kaip neesminį procedūrinį pažeidimą.

27. Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, teismas darė išvadą, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, nėra pagrindo naikinti Agentūros Sprendimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 28. Pareiškėjas UAB „Ekologistikos“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priėmė sprendimą, pažeisdamas arba neteisingai pritaikydamas procesinės teisės normas, ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.), taip pat teismas pažeidė materialinės teisės normas (ABTĮ 147 str.). Teismas neatliko visapusiško, išsamaus ir objektyvaus įrodymų tyrimo pagal įrodymų vertinimo taisykles, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, sprendimą pagrindė prielaidomis ir prieštaringais teiginiais, kurių dalis iš viso neatitinka bylos faktinių aplinkybių.

30. Pareiškėjas pažymi, kad teismas iš esmės pagrįstai ir teisingai nustatė, jog Agentūra, pažeidė Taisyklių 50.1 papunkčio nuostatas, nes Sprendime nenurodė, kokias Taršos leidimo dalis ir kokiu pagrindu Bendrovei reikia pakeisti, tačiau teismas padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, esą pažeidimas nėra esminis ir Bendrovė jai skirtą įpareigojimą suprato. Šią išvadą teismas pagrindė motyvu „Patikrinimo aktuose, kurių pagrindu pradėta Taršos leidimo peržiūros procedūra, detaliai nurodytos visos faktinės patikrinimų metu nustatytos aplinkybės ir pateiktas šių aplinkybių teisinis įvertinimas“. Tačiau šis teismo motyvas neatitinka tikrovės ir prieštarauja kitiems teismo sprendimo motyvuojamosios dalies teiginiams ir byloje esantiems įrodymams. Pasak pareiškėjo, teismas sprendime paminėtą Bendrovės 2019 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktą Nr.K-595 nepagrįstai priskyrė prie „patikrinimo aktų“, kurių pagrindu neva buvo pradėta Taršos leidimo sąlygų peržiūros procedūra. Šį Bendrovės patikrinimą Departamentas atliko po to, kai Agentūra jau buvo pradėjusi Taršos leidimo sąlygų peržiūros procedūrą, ir tai matyti iš akto Nr. K-595 surašymo datos bei iš patikrinimo tikslo – nustatyti gaisro metu padarytos žalos aplinkai dydį. Taigi, priešingai nei nurodyta teismo sprendime, su Taršos leidimo sąlygų peržiūros inicijavimu ir ginčo Sprendimu yra susijęs tik vienas patikrinimo aktas – 2019 m. spalio 3 d. patikrinimo aktas Nr. PAS-98. Iš Sprendimo turinio Bendrovė niekaip negalėjo suprasti įpareigojimo turinio ir reikalaujamo Taršos leidimo pakeitimo apimties, nes nuo gaisro sugriuvusios konstrukcijos neaprašytos jokioje Taršos leidimo dalyje. Kadangi Agentūros Sprendime nenurodyta, kokias būtent Taršos leidimo dalis ir kokiu pagrindu Bendrovei reikia pakeisti, pareiškėjo nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, esą Bendrovė įpareigojimą suprato.

31. Pareiškėjas teigia, kad teismas nukrypo nuo suformuotos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos, nes atsakovo ir Departamento atsiliepimuose į pareiškėjo skundą nurodytą aplinkybę (apie naujus padangų smulkinimo įrenginius), kuri nebuvo nurodyta atsakovo Sprendime, nepagrįstai vertino kaip pagrindžiančią ginčijamą Sprendimą. Teismas neteisėtai leido atsakovui procesiniu dokumentu (atsiliepimu) papildyti ginčo Sprendimą aplinkybėmis ir motyvais, kurie Sprendime ir jame paminėtuose Departamento raštuose nebuvo nurodyti. Teismas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą įstatymo viršenybės principą. Pareiškėjo teigimu, nurodytos aplinkybės jam suteikia pakankamą pagrindą vertinti, kad teismas pažeidė jo (pareiškėjo) teisę į nešališką teismą ir teisingą bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., ABTĮ 6 straipsnis). Pasak pareiškėjo, Agentūros Sprendimo turinio trūkumai yra esminiai ir vien dėl jų skundžiamas Sprendimas laikytinas neteisėtu. Teismas nepagrįstai netaikė ABTĮ 91 straipsnio 1 dalie 1 punkto nuostatų ir vien dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str.1 d.).

32. Pareiškėjas nurodė, kad teismas savo sprendimą pagrindė aplinkybėmis, kuriomis Agentūra, kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo turinio, nesirėmė, t. y. 2019 m. spalio 3 d. patikrinimo akto Nr. PAS-98 dalimi „Nauji įrenginiai“ ir Prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. nutarimu. Pareiškėjo teigimu, teismas sprendime teisingai nurodė, kad Prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. nutarimu Bendrovei buvo leista jai priklausančias naudoti netinkamas padangas (atliekas) pervežti iš (duomenys neskelbtini), į įrenginio, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją, tačiau šios faktinės aplinkybės kontekste teismas neatsižvelgė į kitas susijusias ir reikšmingas aplinkybes, jog Bendrovė jai priklausančias naudotas padangas iš (duomenys neskelbtini) pašalino, vykdydama Departamento 2020 m. vasario 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. P21-17. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad Prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. nutarimu Bendrovei buvo motyvuotai leista įrenginio zonoje E, kuri skirta būtent naudoti netinkamų padangų laikymui ir nėra pažeista gaisro, laikyti iš (duomenys neskelbtini) pervežtas netinkamas naudoti padangas (apie 100 t.), nurodant, kad dėl to nebus viršytas leistinas vienu metu laikyti kiekis. Šių veiksmų atlikimo metu Taršos leidimas galiojo, naudoti netinkamos padangos buvo pervežtos į Atliekų tvarkymo ir laikymo zonų plane pažymėtą tam skirtą zoną E. Nurodytas padangų pervežimo ir laikymo faktas teismo nepagrįstai buvo vertintas kaip susijęs su Agentūros Sprendimo priėmimu.

33. Pareiškėjo nuomone, teismo argumentas, jog pareiškėjas neginčija 2019 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. PAS-98 nustatytų aplinkybių, yra bylos medžiaga nepagrįsta ir nekorektiška nuomonė. Pareiškėjas nurodo, kad teikdamas skundą teismui neturėjo pagrindo pasisakyti dėl kokio nors patikrinimo akto, nes Agentūra ginčo Sprendime nesirėmė jokiu patikrinimo aktu. Taip pat teismas, pacitavęs Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 8 dalies 1 punktą, apsiribojo pritarimu atsakovo pozicijai, esą minėtas įstatymo punktas Sprendimu Bendrovei pritaikytas pagrįstai, tačiau iš teismo sprendimo taip ir lieka neaišku, kuria būtent šios įstatymo normą teismas rėmėsi. Be to, teismas, nenustatęs jokios konkrečios Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 8 dalies 1 punkto taikymo sąlygos, neteisingai taikydamas materialinės teisės normas, nepagrįstai nusprendė, jog Bendrovės atžvilgiu Agentūra pagrįstai taikė Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 9 dalies 2 punktą.

34. Pareiškėjas pažymi, kad nekvestionuoja Agentūros teisės pradėti ir atlikti taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimo procedūrą, tačiau nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodyta teismo sprendime, ši procedūra buvo pradėta ir atlikta nepagrįstai ir neteisėtai. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad Agentūra turėjo faktinį pagrindą pradėti Taršos leidimo peržiūros procedūrą Taisyklių 47.6 ir 47.9 papunkčiuose nurodytais pagrindais. Pareiškėjo teigimu, Taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimo procedūra Taisyklių 47.6 papunkčio pagrindu gali būti pradedama tuo atveju, jei Departamentas patikrinimo metu nustato, kad veiklos vykdytojas pažeidė taršos leidimo sąlygas. Teismas ignoravo faktinę aplinkybę, kad Departamento 2019 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. PAS-98 Taršos leidimo sąlygų pažeidimas nebuvo nustatytas. Tuo tarpu Taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimo procedūra Taisyklių 47.9 papunkčio pagrindu gali būti pradedama, jei Agentūra turi informacijos apie įrenginio ir (ar) jame vykdomos veiklos pakeitimus, teisės aktų pažeidimus. Teismo sprendime nurodytame Departamento 2019 m. spalio 18 d. rašte Nr. (8)-AD5-18823 Agentūrai nėra jokios informacijos, nes šis raštas yra Departamento 2019 m. spalio 3 d. patikrinimo akto Nr. PAS-98 išsiuntimo Agentūrai lydraštis. Nurodytame patikrinimo akte Taršos leidimo sąlygų pažeidimai nebuvo nustatyti. Departamento 2019 m. spalio 21 d. rašte Nr. (3.0)-AD5-18922 Agentūrai buvo pateikta informacija, kad dėl nuo 2019 m. spalio 16 d. vykstančio gaisro pasikeitė įrenginių veikimo, atliekų apdorojimo ir laikymo veiklos galimybės. Tačiau šiame rašte pateikta informacija ir nuomonė negalėjo būti pagrindas pradėti Taršos leidimo sąlygų peržiūros procedūrą Taisyklių 47.9 papunktyje nustatytu pagrindu.

35. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas, darydamas išvadas, jog Agentūra turėjo pagrindą taikyti Sprendime išvardytas teisės normas ir jų pagrindu įpareigoti Bendrovę pateikti paraišką Taršos leidimo pakeitimui, neatsižvelgė į Taisyklių 45 punkte ir Atliekų tvarkymo taisyklių 71 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, kad ne kiekvienas Reglamente pateikiamų duomenų pasikeitimas yra pagrindas keisti taršos leidimą. Jei keičiasi duomenys, nekeičiantys taršos leidimo sąlygų, keičiamas tik Reglamentas, neteikiant paraiškos taršos leidimui pakeisti. Pasak pareiškėjo, net jei ir sutikti su teismo išvadomis, teismas turėtų nustatyti, ar nauji įrenginiai kaip nors keičia Taršos leidimo sąlygas, ar tai tik senų įrenginių ar jų dalių atnaujinimas. Teismas nepasisakė, kodėl Bendrovei reikėjo keisti Taršos leidimą, kodėl nepakako pakeisti Reglamentą.

36. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

37. Atsakovas pritaria teismo sprendime nustatytam teisiniam reglamentavimui ir teisės aktų nuostatoms, kuriomis vadovaujantis teismas priėmė sprendimą. Teismas vertino visus šalių pateiktų įrodymus ir byloje esančius dokumentus. Teismas nedavė leidimo Agentūrai papildyti jos priimtą Sprendimą, nes pats teismas turi teisę įvertinti administracinės bylos medžiagą ir šalių pateiktus motyvus, įrodymus bei jais vadovaujantis priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Teismas išsamiai išnagrinėjo administracinę bylą ir sprendimą priėmė, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis. Teismas, nagrinėdamas bylą, teisingai nustatė faktines ir bylai svarbias aplinkybes bei dokumentus, susijusius su Agentūros Sprendimu ir jo priėmimu. Teismas taip pat teisingai nustatė ginčo teisinį reglamentavimą. Teismo sprendime aiškiai nurodyti teisės aktai ir jų nuostatos, kuriais teismas vadovavosi, priimdamas sprendimą, t. y. teismas vadovavosi Įstatymo 192 straipsnio 8 dalies, 192 straipsnio 9 dalies, Taisyklių 44 punkto (2018 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. D1-29 redakcija), 44.1–44.3 papunkčių nuostatomis.

38. Atsakovo teigimu, teismas teisingai nusprendė, kad Agentūra Taršos leidimo peržiūros procedūrą pradėjo, turėdama tam tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą. Priešingai nei teigė pareiškėjas, teismas, priimdamas sprendimą, laikėsi fundamentalių principų ir visapusiškai išnagrinėjo visų šalių pateiktus procesinius dokumentus bei juose nurodytus argumentus, motyvus bei įsigilino į bylos esmę. Be to, teismo sprendime konstatuotas Agentūros Taisyklių 50.1 papunkčio pažeidimas patvirtina, jog teismas sąžiningai ir teisingai nustatė visas bylos faktines aplinkybes, išanalizavo visus šalių pateiktus dokumentus bei padarė tinkamas išvadas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog teismas klaidingai priskyrė Departamento patikrinimo aktą Nr. K-595 prie „patikrinimo aktų“, nes Agentūros Sprendimas priimtas remiantis visa informacija, gauta iš Departamento, taip pat ir patikrinimo aktu Nr. K-595, kuriame yra informacija ne tik apie tai, kad dėl gaisro įrenginyje galimai pasikeitė veikla ir nustatyti pareiškėjo padaryti pažeidimai, nesilaikant Reglamento, t. y. pareiškėjas laikė didesnį padangų kiekį ir ne tam skirtose vietose bei kt.

39. Atsakovas pažymi, kad Agentūra, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, nuo Taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimo procedūros pradžios bendradarbiavo su pareiškėju ir prašė pateikti informaciją apie vykdomos veiklos galimybes pagal Taršos leidime nustatytas sąlygas. Taip pat pareiškėjo buvo prašoma parengti ir pateikti išsamų aplinkosauginių veiksmų ir priemonių planą, kuriame būtų numatyti veiksmai ir priemonės, skirtos įmonėje esančių padangų atliekų ir gaisro metu susidariusių atliekų, teritorijos sutvarkymui. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, gavęs Agentūros Sprendimą, turėjo suprasti nurodytą įpareigojimą pateikti paraišką Taršos leidimo sąlygoms pakeisti, nes žinojo faktines aplinkybes apie įrenginį, buvo gavęs visus Departamento raštus, patikrinimo aktus. Todėl pareiškėjo pozicija, jog jis nesuprato Agentūros Sprendimo turinio ir paties įpareigojimo, yra nesuprantami ir apeliacinės instancijos teismo turėtų būti vertinami kritiškai. Atsakovo nuomone, teismas teisingai sprendime išdėstė, kodėl net nustačius procedūrinį pažeidimą, jis buvo įvertintas kaip neesminis pažeidimas, nesudarantis pagrindo naikinti Agentūros Sprendimą.

40. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nors teismas nustatė Agentūros padarytą procedūrinį pažeidimą, Agentūra nevisiškai sutinka su tokia teismo išdėstyta pozicija, nes tokia situacija dėl kilusio gaisro pareiškėjo valdomame veiklos įrenginyje yra neeilinė ir netipinė. Agentūra, bendradarbiaudama su pareiškėju, prašė pateikti papildomą informaciją, informuoti, kai bus padaryta ekspertizė apie statinių būklę ir t.t. Kadangi pareiškėjas nepateikė informacijos, Agentūra ir negalėjo savo priimtame Sprendime tiksliai nurodyti, kurios Taršos leidimo sąlygos turi būti keičiamos, tai galėjo padaryti tik pats pareiškėjas, kuriam geriausiai buvo žinoma sudegusio veiklos įrenginio būklė, taršos šaltinių ir statinių, įrenginio būklė, esamos ar likusios atliekos po gaisro, kur jos bus laikomos ir kita svarbi informacija. Pareiškėjas dėl neaiškių aplinkybių vietoj to, kad atsakytų Agentūrai ir pateiktų patikslintą paraišką Taršos leidimo sąlygoms pakeisti, pvz. dėl atliekų (padangų) kiekio padidėjimo ir jų vietos nustatymo, kreipėsi į teismą su skundu.

41. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas galėjo ir turėjo pareigą pagal teisės aktus pateikti Agentūrai paraišką Taršos leidimo sąlygoms pakeisti ir tuo pačiu pateikti patikslintą Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, nes pats pareiškėjas geriausiai žinojo ir žino, kas po gaisro įrenginyje pasikeitė, kokios atliekos jame liko, kas bus laikoma įrenginyje ir ar pasikeičia atliekų kiekis bei atliekų laikymo vieta ir kita svarbi informacija. Atsakovo nuomone, teismas neprivalėjo pasisakyti, kodėl pareiškėjui nereikėjo keisti Taršos leidimo, o būtų pakakę pakeisti tik Reglamentą, nes teismo priimtame Sprendime yra aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytas šio administracinio ginčo teisinis reglamentavimas.

42. Atsakovo teigimu, teismas padarė teisingą išvadą, kad Departamento 2019 m. spalio 3 d. patikrinimo aktas Nr. PA5-98 yra pareiškėjo neginčijamas. Agentūros Sprendime yra aiškiai nurodyta, kad Agentūra, gavusi iš Departamento 2019 m. spalio 21 d. raštą Nr. (3.0)-AD5-18922 „Dėl taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimo“, pradėjo Taršos leidimo Nr. TL-A.1-2/2014 sąlygų peržiūrą, kuriame, be kito ko, yra paminėta, jog Departamentas 2019 m. spalio 3 d. atliko pareiškėjo planinį patikrinimą ir atsiuntė Agentūrai patikrinimo aktą Nr. PA5-98.

43. Atsakovo vertinimu, teismas teisingai nustatė, kad Taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimo procedūra Taisyklių 47.9 papunkčio pagrindu buvo pradėta, Agentūrai turint informacijos apie įrenginio ir (ar) jame vykdomos veiklos pakeitimus, t. y. kad įrenginyje įvyko gaisras, ir akivaizdu, jog įrenginyje po gaisro atsirado vykdomos veiklos pakeitimai, bei kad Agentūra dėlto turėjo faktinį pagrindą pradėti Taršos leidimo peržiūros procedūrą. Be to, pagal Departamento pateiktą patikrinimo aktą Nr. K-595 buvo nustatyti UAB „Ekologistika“ padaryti pažeidimai, kuriuos teismas nurodė Sprendime.

44. Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, jog Prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. nutarimu Bendrovei buvo motyvuotai leista įrenginio zonoje E, kuri skirta būtent naudoti netinkamų padangų laikymui ir nėra pažeista gaisro, laikyti iš (duomenys neskelbtini) pervežtas netinkamas naudoti padangas. Atsakovo teigimu, Prokuroras priima procesinius dokumentus, bet jis neturi įgaliojimų išduoti ar pakeisti Taršos leidimą laikyti atliekas ir nustatyti, kiek bei kur galima laikyti atliekas.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

46. Departamentas nurodo, kad teismas pagrįstai darė išvadą, jog taršos leidimo peržiūrėjimo procedūra gali būti pradėta ne tik juridinio ar fizinio asmens, vykdančio veiklą pagal išduotą taršos leidimą, iniciatyva, bet ir atsiradus prievolei taršos leidimą pakeisti. Pažymi, kad teismas teisingai nustatė, jog UAB „Ekologistika“ apie Taršos leidimo peržiūros pradėtą procedūrą buvo žinoma. Taip pat teismas padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Ekologistika“ įrenginyje, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo ir yra laikomos atliekos, o tai reiškia, kad vykdoma atliekų tvarkymo veikla R13 kodu.

47. Departamentas sutinka su teismo išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, jog pareiškėjas jam skirtą įpareigojimą suprato. Kaip teisingai nurodė teismas, byloje esančiuose patikrinimo aktuose detaliai nurodytos visos faktinės patikrinimų metu nustatytos aplinkybės ir pateiktas šių aplinkybių teisinis įvertinimas, todėl Taisyklių 50.1 papunkčio reikalavimų nesilaikymas laikytinas neesminiu procedūriniu pažeidimu.

48. Departamento nuomone, teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, kad Agentūra Taršos leidimo peržiūros procedūrą pradėjo turėdama tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą, ir Agentūra pagrįstai Sprendimu įpareigojo UAB „Ekologistika“ per 40 dienų nuo Sprendimo gavimo dienos Agentūrai pateikti paraišką Taršos leidimui pakeisti.

49. Pareiškėjas UAB „Ekologistika“ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą sustabdyti šią administracinę bylą iki bus išspręsta baudžiamoji byla Nr. 1-70-297/2021 (ABTĮ 100 str. 1 d. 3 p.). Pareiškėjo įsitikinimu, negalima objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti šios administracinės bylos, kol nėra išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-70-297/2021 dėl šių priežasčių:

50.1. Departamentas, teikdamas Agentūrai 2019 m. spalio 21 d. prašymą peržiūrėti Taršos leidimo Nr. TL-A.1-2/2014 sąlygas, šį prašymą susiejo su dviem aplinkybėmis: a) su Bendrovės patikrinimu, kurį atlikus buvo surašytas 2019 m. spalio 3 d. patikrinimo aktas Nr. PA5-98; b) su Bendrovės veiklos vietoje 2019 m. spalio 16 d. kilusiu gaisru. Patikrinimo akte Nr. PA5-98 nėra nurodyta, kad UAB „Ekologistika“ pažeidė Taršos leidimo Nr. TL-A.1-2/2014 sąlygas. Pareiškėjo nuomone, ginčo Sprendime nurodytas Taisyklių 47.6 papunktyje įtvirtintas atvejis negali būti siejamas su 2019 m. spalio 3 d. patikrinimo akto Nr. PA5-98 išvadomis. Todėl administracinėje byloje Taršos leidimo peržiūrėjimo pagrindų buvimo (nebuvimo) sąlygų kontekste gali būti svarbu, kokį vertinimą pateiks teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-70-297/2021 dėl Patikrinimo akte Nr. PA5-98 nustatytų aplinkybių;

50.2. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-70-297/2021 surašytame kaltinamajame akte, aprašant Bendrovės patikrinimą atlikusioms Departamento skyriaus vyr. specialistėms A. B. ir A. K. pareikštus įtarimus tarnybos pareigų neatlikimu (BK 229 str.), yra nurodoma, kad jos netinkamai vykdė tarnybos pareigas, atlikdamos Bendrovės patikrinimą, kurio rezultatai užfiksuoti 2019 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. PA5-98, nes patikrinimo metu nustačius apskaitos duomenų neatitiktis nebuvo tikrinama faktinė atitiktis Taršos leidimo Nr. TL-A.1-2/2014 sąlygoms. Kadangi įtarimai tarnybos pareigų neatlikimu minėtoms vyr. specialistėms siejami su patikrinimu, kuris užbaigtas surašant patikrinimo aktą Nr. PA5-98, baudžiamojoje byloje turi būti atliktas minėto patikrinimo akto įvertinimas ir pateiktos atitinkamos išvados, kurios gali būti reikšmingos visapusiškam ir objektyviam šios administracinės bylos išnagrinėjimui;

50.3. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-70-297/2021 teismo priimtas procesinis sprendimas gali turėti prejudicinę reikšmę nagrinėjant šią administracinę bylą ne tik 2019 m. spalio 3 d. patikrinimo akto Nr. PA5-98 vertinimo kontekste, bet ir siekiant išvengti dvigubo nubaudimo;

50.4. Baudžiamojoje byloje Bendrovei yra pritaikytos procesinės prievartos priemonės (areštuotos sąskaitos, įrengimai, kitas turtas). Išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1-70-297/2021 bus išspręsta tolesnė areštuoto turto padėtis, paaiškės, ar Bendrovė galės panaudoti lėšas ir turtą veiklos, kurią vykdė pagal Taršos leidimą Nr. TL-A.1-2/2014, tolesniam vykdymui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 50. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. (30.4)-A4(E)-4343 „Dėl UAB „Ekologistika“ taršos leidimo pakeitimo Nr. TL-A.1-2/2014“, kuriuo pareiškėjas UAB „Ekologistika“ įpareigotas per 40 dienų nuo sprendimo gavimo dienos Agentūrai pateikti paraišką Taršos leidimui pakeisti, pagrįstumo ir teisėtumo.

51. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad teismas neatliko visapusiško, išsamaus ir objektyvaus įrodymų tyrimo pagal įrodymų vertinimo taisykles, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, sprendimą pagrindė prielaidomis ir prieštaringais teiginiais, kurių dalis iš viso neatitinka bylos faktinių aplinkybių.

52. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

53. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

54. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kilusį ginčą, neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, kad netinkamai ir subjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus. Šiuo aspektu primintina, kad pagal LVAT jurisprudenciją teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių pareiškėjo prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui.

55. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

56. Atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT praktikoje nurodyta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland; 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d.) taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009).

57. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę ir priėmė sprendimą, jog atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, sprendime išdėstė argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, todėl papildomai jų nekartoja, o tik akcentuoja esminius kilusio ginčo aspektus.

58. Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinis asmuo ar jo padalinys, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 24 punktas nustato, kad taršos leidimas, tai rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, atitinkantį aplinkos ministro patvirtintose Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus, arba aplinkos ministro nustatyta tvarka tokio įrenginio dalį ar kelis tokius įrenginius ar jų dalis, kuriems netaikomas reikalavimas turėti šio straipsnio 23 punkte nurodytą leidimą, ir kuriame nustatomos įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos.

59. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6 straipsnyje, dalis. Šio Įstatymo 2 straipsnio 46 dalis nustato, kad leidimas tai – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, rengiami ir išduodami teisės aktų nustatyta tvarka.

60. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014m. birželio 23 d. pareiškėjui buvo išduotas Taršos leidimas Nr. TL-A.1-2/2014 (keistas 2017m. liepos 21 d. ir 2018m. lapkričio 23 d.). Vadovaujantis aptartomis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjui išduoto Taršos leidimo neatsiejamos dalys yra Atliekų naudojimo ir šalinimo techninis reglamentas bei Atliekų naudojimo ir šalinimo veiklos nutraukimo planas. Pareiškėjui išduotame Taršos leidime nurodyta kokiomis apimtimis ir sąlygomis pareiškėjas gali vykdyti naudotų padangų atliekų tvarkymo veiklą, įrenginyje, esančiame (duomenys neskelbtini), o Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento priede - Atliekų tvarkymo laikymo zonų plane - detaliai nurodyta kokiose zonose turi būti laikomos metalo atliekos, tekstilės ir kitos nepavojingos atliekos, kuriose įrenginio zonose turi būti laikomos naudoti nebetinkamos padangos, kuriose zonose laikoma produkcija, kur vyksta gamyba, taip pat detaliai nurodyta kur ir kokie įrenginiai stovi, kurie naudojami vykdant naudotų padangų atliekų tvarkymo, t. y. apdorojimo ir laikymo, veiklą.

61. Byloje taip pat nustatyta, kad 2019 m. spalio 16 – 25 d. (duomenys neskelbtini), gamybiniame – pramoniniame pastate (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vyko gaisras, kuriame atliekų tvarkymo veiklą vykdė pareiškėjas. Gaisro metu nukentėjo statinio, kuriame pareiškėjui išduotu taršos leidimu buvo leista vykdyti naudotų padangų atliekų apdorojimo ir laikymo veiklą, būklė. Gaisro metu nukentėjo statinio zonos E1 (neliko stogo, sienų tarp gretimų patalpų C ir G), zonos I5, G2, E2, E3 (sugadinta dalis sienų), zona C (neliko stogo, sienų tarp patalpų D ir E1). Pagal pareiškėjo Taršos leidimo Atliekų tvarkymo ir laikymo zonų planą, taip pat Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, iki gaisro zonoje E1 buvo numatyta laikyti nebetinkamas naudoti padangas, zonoje I5 numatyta vykdyti gamybos procesą, zonoje G2 – laikyti nebetinkamas naudoti padangas, zonoje E2 – laikyti juoduosius metalus, geležies ir plieno atliekas, taip pat degiąsias atliekas, zonoje E3 - pagamintą produkciją, zonoje I5 buvo numatyta išdėstyti gamybos įrenginius – hidraulinį žiedo ištraukimo įrenginį, kapojimo įrenginį, draskytuvą, granuliatorių, cikloną, sietą.

62. Įvertinus įvykusio gaisro pasekmes bei pareiškėjo Taršos leidimo Atliekų tvarkymo ir laikymo zonų plane bei Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente numatytas sandėliavimo bei gamybos veiklas, darytina vienareikšmė išvada, jog dėl įvykusio gaisro pareiškėjo gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pasikeitė įrenginių veikimo, atliekų tvarkymo įrenginiuose vykdomos atliekų apdorojimo ir laikymo veiklos sąlygos, sandėliavimo bei gamybinė veikla nebegali būti vykdoma tomis sąlygomis ir lokacijomis, kurios numatytos Taršos leidimo Atliekų tvarkymo ir laikymo zonų plane bei Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente. Todėl vadovaujantis LR Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 8 dalies 1 punktu bei 9 dalies 1 punktu pareiškėjas, siekdamas toliau vykdyti savo pageidaujamą atliekų apdorojimo ir laikymo veiklą, privalėjo savo iniciatyva teikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai paraišką dėl taršos leidimo pakeitimo.

63. Kadangi pareiškėjas LR Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatyta galimybe nepasinaudojo, atsakovas, vadovaudamasis LR Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 9 dalies 2 punktu, taip pat vadovaudamasis LR aplinkos ministro 2014 m. kovo 6d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 47.5, 47.6, 47.9 punktų, 461 punkto, 50.1 punkto nuostatomis, taip pat atsižvelgdamas į Aplinkos apsaugos departamento 2019 m. spalio 21 d. raštu Nr. (3.0)-AD5-18922, Aplinkos apsaugos departamento 2020m. sausio 8d. raštu Nr. 15.22-AD5-229, Aplinkos apsaugos departamento 2020m. balandžio 21d. raštu Nr. (3.0)-AD5-5891, Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2019m. lapkričio 25d. raštu Nr. 94-7-1984 pateiktą informaciją apie kilusio gaisro pasekmes, pagrįstai pradėjo Taršos leidimo peržiūros procedūrą bei priėmė ginčo sprendimą, kuriuo pareiškėjas įpareigotas pateikti paraišką Taršos leidimui pakeisti. Pažymėtina, kad ginčo sprendime yra nurodoma, jog pareiškėjo veikla, tokia kokia turėtų būti vykdoma pagal tuo metu galiojusio Taršos leidimo sąlygas, neįmanoma dėl po gaisro nukentėjusių statinių būklės ir dėl šios priežasties galimai pasikeitusių įrenginių veikimo, atliekų tvarkymo įrenginiuose vykdomos atliekų apdorojimo ir laikymo veiklos galimybių, įrenginio pajėgumų, veiklos apimčių, taigi atsakovo ginčo sprendime yra apibrėžta dėl kokių priežasčių ir kas reikalinga pakeisti Taršos leidime.

64. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi pareiškėjo 2019 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktu Nr.K-595. Pažymėtina, kad Taršos leidimo peržiūros procedūra yra tęstinė laike, todėl procedūrą vykdanti institucija, priimdama sprendimą dėl įpareigojimo teikti paraišką Taršos leidimui pakeisti, gali remtis visa per peržiūros procedūros laikotarpį gauta informacija apie įrenginio ir (ar) jame vykdomos veiklos pakeitimus bei nustatytus pažeidimus (Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 47.9 punktas).

65. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

66. Dėl pareiškėjo prašymo stabdyti administracinę bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas sustabdo bylos nagrinėjimą kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra sprendžiama dėl pareiškėjo prašyme nurodyto 2019m. spalio 3d. patikrinimo akto Nr. PA5-98 ar jame surašytų išvadų, administracinėje byloje nėra vertinama patikrinimą atlikusių Departamento darbuotojų veika, administracinėje byloje konstatuota, jog ginčo sprendimas priimtas dėl gaisro pasekmėje faktiškai įvykusių atliekų perdirbimo gamybinės veiklos ir sandėliavimo sąlygų pasikeitimų, todėl teismo vertinimu administracinės bylos išsprendimui baudžiamosios bylos sprendimo rezultatai nėra aktualūs. Nagrinėjamoje administracinėje byloje taip pat nėra sprendžiama dėl pareiškėjo turimo Taršos leidimo panaikinimo, todėl jokios sąsajos su pareiškėjo nurodomu siekiu išvengti dvigubo nubaudimo nėra galimos. Todėl pareiškėjo prašymas stabdyti administracinę bylą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekologistika“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Skirgailė Žalimienė