2023-05-17 Nr. AB-13270-3-61-3-04589-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-298-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04589-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašė panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. NN-534 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam paskirtą bausmę atlikinėjo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK). Kalėjimų departamento Nutarimu nuspręsta pareiškėją perkelti į Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN). Pareiškėjo teigimu, Nutarimas neišsamus, jame tik nurodyta, kad perkėlimas vykdomas remiantis Pravieniškių PN-AK 2021 m. spalio 22 d. Tarnybiniu pranešimu dėl nuteistųjų perkėlimo Nr. 42-22934 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), tačiau iš Nutarimo turinio neaišku, kas tokį Tarnybinį pranešimą surašė – ar perkelianti įstaiga Pravieniškių PN-AK, ar Kalėjimų departamentas. Nėra aišku, kas ir kada tokį Nutarimo projektą vizavo, nes ant pareiškėjui pateikto Nutarimo jokių vizų nesimato, taip pat jų nėra fiksuota ir dokumento metaduomenyse.

3. Pareiškėjui nebuvo paaiškinta, kodėl jis yra perkeliamas iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN. Nutarime nėra išdėstyti pareiškėjo perkėlimo motyvai, nenurodytos jokios konkrečios tokio sprendimo faktinės aplinkybės, pats Nutarimas neargumentuotas, o aktai, kurių pagrindu priimtas Nutarimas, nesuderinami ir prieštaraujantys. Nutarime tik lakoniškai ir neišsamiai konstatuota, kad Nutarimas priimtas siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, tačiau pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus administracinis aktas turi būti motyvuotas, pagrįstas teisės aktų normomis, objektyviais duomenimis ir faktais. Šiuo atveju skundžiamas Nutarimas minėtų reikalavimų neatitinka.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis niekada neteikė nusiskundimų Pravieniškių PN-AK administracijai dėl to, kad jaustųsi nesaugus, jam šioje įkalinimo įstaigoje niekas ir niekada negrasino, todėl nesuprantama, kas ir kokiu pagrindu konstatavo bei padarė išvadą, kad siekiant pareiškėjo saugumo užtikrinimo, reikia jį perkelti iš vienų pataisos namų į kitus. Būdamas Pravieniškių PN-AK, pareiškėjas sėkmingai vykdė resocializacijos programą. Tai reiškia, kad pareiškėjas nėra linkęs žalotis (neaišku, kokio saugumo užtikrinimo siekiama jo perkėlimo iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą), taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad perkėlus jį į Vilniaus PN, nuteistojo priežiūra bus veiksmingesnė.

5. Pareiškėjo teigimu, bausmės atlikimo metu asmenys atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, tam tikru laikotarpiu pataisos namai tampa jų gyvenamąja vieta. Kiekvienas toks įkalinimo įstaigos keitimas įkalintajam sukelia stresą, verčia jį vėl pratintis prie naujos aplinkos, naujos įkalinimo įstaigos tvarkos ir taisyklių, naujų žmonių, todėl asmens perkėlimas iš vienų pataisos namų į kitus negali būti atliekamas nemotyvuotai.

6. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas papildomai nurodė, kad Nutarime nėra jokių motyvų ar argumentų, kokiais kriterijais remiantis būtent pareiškėjas iš 734 nuteistųjų pateko į 29 asmenų grupę, kurie buvo perkelti į Vilniaus PN. Pareiškėjo pateikta charakteristika patvirtina, jog jis dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, buvo du kartus skatintas, stengiasi keisti savo asmenybę. Be to, jis niekada nesiskundė, jog jam Pravieniškių PN-AK nesaugu, tačiau dabar jo psichologinė būklė sparčiai blogėja.

7. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nurodė, kad nuteistųjų perkėlimo tvarka detalizuojama Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-208 patvirtintame Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas).

9. Atsakovo teigimu, iš Pravieniškių PN-AK pareiškėjo 2021 m. spalio 12 d. charakteristikos Nr. 62-5988 matyti, kad pareiškėjas charakterizuojamas patenkinamai. Tačiau atsižvelgus į tai, jog Vilniaus PN yra ženkliai didesnis Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų skaičius nei Pravieniškių PN-AK bei yra vykdoma nuteistųjų dinaminė priežiūra, taip pat yra siekiama tinkamai užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą, pareiškėją buvo tikslinga perkelti tolimesniam bausmės atlikimui į Vilniaus PN (žr. į 2021 m. spalio 22 d. Tarnybinį pranešimą). Taigi, skundžiamas Nutarimas yra motyvuotas bei pagrįstas, tad nėra pagrindo jį laikyti neteisėtu. Taip pat ta aplinkybė, jog Nutarimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jį naikinti.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Kalėjimų departamento direktoriaus Nutarimą.

11. Teismas nustatė, kad:

11.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 11A-322-318/2020 Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nuosprendis pakeistas: nuspręsta A. B. nusikalstamus veiksmus (2017 m. lapkričio 14 d.), kvalifikuotus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, ir nusikalstamus veiksmus (2018 m. birželio 6 d.), kvalifikuotus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 12 (dvylikos) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

11.2. Pagal Pravieniškių PN-AK pareiškėjo 2021 m. spalio 12 d. charakteristiką Nr. 62-5988 matyti, kad pareiškėjas charakterizuojamas patenkinamai.

11.3. Pravieniškių PN-AK 2021 m. spalio 22 d. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus PN yra didesnis Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų skaičius nei Pravieniškių PN-AK bei yra vykdoma nuteistųjų dinaminė priežiūra, taip pat yra siekiama tinkamai užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą, pareiškėją būtų tikslinga perkelti tolimesniam bausmės atlikimui į Vilniaus PN.

11.4. Kalėjimų departamentas 2021 m. lapkričio 12 d. Nutarimu, vadovaudamasis BVK 69 straipsniu ir Aprašo 7 punktu, atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 22 d. Tarnybiniame pranešime dėl nuteistųjų perkėlimo Nr. 42-22934 nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, nutarė pareiškėją perkelti iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN tęsti bausmės atlikimo.

12. Teismas vadovavosi BVK 69 straipsniu, analizavo Aprašo 3, 5 ir 7 punktuose įvirtintą teisinį reguliavimą, apžvelgė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Teismas nurodė, kad iš teisinio reglamentavimo matyti, jog Kalėjimų departamento direktoriui suteikta diskrecijos teisė, atsižvelgiant į atitinkamas aplinkybes, nuteistąjį perkelti tęsti bausmės atlikimą į kitus pataisos namus. Teisinis reglamentavimas nenumato galimybės nuteistajam pačiam pasirinkti bausmės atlikimo vietos.

13. Buvo pažymėta, kad jog Kalėjimų departamento administracinis aktas perkelti arba neperkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą turi būti motyvuotas, jame turi būti nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės lėmė išvadą, jog yra (nėra) išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Teismas pabrėžė, kad pagal VAĮ 3 ir 10 straipsnių reikalavimus administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

14. Nagrinėjamu atveju Nutarime buvo nurodyta, jog pareiškėjas perkeliamas iš Pravieniškių PN-AK (Antrojo sektoriaus) į Vilniaus PN tęsti bausmės atlikimą. Nutarimas priimtas vadovaujantis Aprašo 7 punktu bei atsižvelgiant į 2021 m. spalio 22 d. Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą. Teismas pažymėjo, kad Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog Pravieniškių PN-AK (Antrajame sektoriuje) bausmę atlieka didelis nuteistųjų skaičius – 734; atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus PN yra ženkliai didesnis Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų skaičius, vykdoma nuteistųjų dinaminė priežiūra bei siekiant užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą tikslinga perkelti tolimesniam bausmės atlikimui į Vilniaus pataisos namus 29 nuteistuosius pagal pranešime nurodytą sąrašą.

15. Teismo vertinimu, Nutarimas, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas buvo perkeltas į Vilniaus PN, priimtas galiojančių teisės aktų pagrindu, Nutarimo projekto sudarytojas – perkeliančioji įstaiga Pravieniškių PN-AK, Nutarimas vizuotas priimančiosios įstaigos direktoriaus ir patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus parašu. Teismas darė išvadą, kad Nutarimo priėmimo procedūra nebuvo pažeista.

16. Tačiau, vertindamas Nutarimo pagrįstumą, atsižvelgiant į VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, teismas pažymėjo, kad Nutarime tik nurodyti teisės aktai ir paminėta, jog pareiškėjas perkeliamas siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą. Taigi, Nutarimo motyvai apsiriboja tik teisės aktų nuostatomis, todėl niekaip neatskleidžia būtinybės taikyti tokias nuostatas pareiškėjo perkėlimo atveju, neatskleidžia taikytų teisinių nuostatų esmės ir taikymo tikslingumo. Teismui iš skundžiamo Nutarimo turinio nebuvo aišku, kodėl pareiškėjo veiksminga priežiūra ar saugumas negali būti toliau užtikrinama Pravieniškių PN-AK ir turi būti taikoma išimtis dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą įkalinimo įstaigą, pažymint tai, jog pareiškėjas nėra naujai atvykęs nuteistasis. Teismas nurodė, kad Nutarimas yra itin abstraktus ir nekonkretizuotas, jame nėra pateikiamos aplinkybės, kurioms esant yra pagrindas pareiškėją perkelti į kitą kalinimo įstaigą.

17. Buvo konstatuota, kad Nutarimo motyvų trūkumas šiuo atveju yra esminis. Įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, paaiškinimus teismo posėdyje, teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nėra aiškios jo perkėlimo priežastys. Teismo vertinimu, tokios priežastys negali būti nustatytos iš Nutarimo turinio, nes jame tik pacituotos taikytinos teisės aktų nuostatos, bet jų turinys pareiškėjo perkėlimo atveju nebuvo atskleidžiamas. Teismas darė išvadą, kad motyvų išdėstymas Nutarime nėra pakankamas, toks Nutarimas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje 5 dalyje įtvirtinto adekvataus motyvų išdėstymo reikalavimo. Nors Kalėjimų departamento direktoriui suteikta diskrecijos teisė (BVK 69 str. 5 d.) perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą, tačiau tai, teismo vertinimu, nepaneigė Kalėjimų departamento, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigos pagrįsti savo priimamus administracinius aktus taip, kad jie būtų aiškūs, suprantami, būtų galima nustatyti tokių aktų priėmimo priežastis asmeniui, dėl kurio sprendimas priimamas.

18. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijamas Nutarimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, toks administracinis aktas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje keliamų reikalavimų, todėl yra naikintinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 2 p.).

III. 19. Atsakovas Kalėjimų departamentas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

20. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas, vadovaudamasis VAĮ nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, pažymi, jog VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente; priimtame individualiame administraciniame akte nėra būtina iš naujo išdėstyti aplinkybes, kurios nustatytos procedūriniame dokumente.

21. Kalėjimų departamento vertinimu, panaikintas nutarimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jame nurodomi pagrindiniai faktai ir argumentai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo Kalėjimų departamentas rėmėsi priimdamas Nutarimą. Nutarime motyvai išdėstyti aiškiai ir pakankamai (siekiant užtikrinti veiksmingesnę priežiūrą ir saugumą bei atsižvelgus į Tarnybinį pranešimą). Taip pat atsižvelgus į paminėtą teismų praktiką, pažymėtina ir tai, kad priimant panaikintą Nutarimą buvo atsižvelgta į jo lydimuosius, procedūrinius dokumentus (pareiškėjo 2021 m. spalio 12 d. charakteristiką ir Tarnybinį pranešimą), kurie pagal teismų išaiškinimą turi yra nutarimo (individualaus administracinio teisės akto) sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Šie dokumentai yra pakankamai ir išsamiai motyvuoti, priimti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

22. Atsakovas detalizavo, jog pareiškėjas išsamiai charakterizuojamas 2021 m. spalio 12 d. charakteristikoje, iš Tarnybinio pranešimo matyti, kad Pravieniškių PN-AK Saugumo valdymo skyriuje buvo didelis pareigūnų trūkumas – 19 neužimtų etatų, o įstaigoje bausmę atlikinėjančių asmenų kiekis buvo ženkliai didesnis – 734. Taip pat įstaigoje laikomi ne vienos kategorijos nuteistieji, didelis skaičius asmenų bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis, įstaigos teritorija didelė; kt., dėl ko buvo siūloma perkelti Tarnybiniame pranešime minimus asmenis tolimesniam bausmės atlikimui į Vilniaus PN, užtikrinant veiksmingesnę jų priežiūrą ir saugumą. Pažymėtina, kad Vilniaus PN yra vykdoma nuteistųjų dinaminė priežiūra bei ženkliai didesnis Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų skaičius.

23. Taigi, minėtuose dokumentuose buvo išdėstytos nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo priimamas individualus administracinis aktas, sukeliantis materialines teisines pasekmes, dėl šių priežasčių Nutarime nebuvo būtina iš naujo išdėstyti aplinkybių, kurios nustatytos procedūriniuose dokumentuose, kadangi surašydamas nutarimą Kalėjimų departamento direktorius visiškai sutiko su juose nustatytomis aplinkybėmis ir jų nepapildė, nepakeitė.

24. Atsakovas pabrėžia, kad individualus administracinis aktas, kuris priimtas remiantis atitinkamais procedūriniais dokumentais, sudarančiais to akto motyvuojamąją dalį, VAĮ 8 straipsnio prasme negali būti vertinamas kaip neatitinkantis šios įstatymo normos reikalavimų. Tad teigtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarimą panaikino. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Kalėjimų departamentas dalyvavo ir dalyvauja kaip proceso šalis bylose, kuriose asmenys prašo panaikinti analogiškus nutarimus dėl perkėlimo, tačiau teismai įsiteisėjusiais teismų sprendimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-935-442/2021; 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-371-629/2022; kt.) nutarimus vertino kartu su procedūriniuose dokumentuose pateikiamais perkėlimo motyvais ir pripažino nutarimus teisėtais, atitinkančiais VAĮ reikalavimus. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ne tik į aukščiau išdėstytus išaiškinimus dėl sprendimų atitikimo VAĮ, bet ir teismų suformuotą praktiką bylose, kuriose nagrinėjami analogiškų nutarimų teisėtumo klausimai.

25. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Pareiškėjas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame išdėstytais argumentais. Pareiškėjui kyla abejonių, ar priimant Nutarimą buvo laikytasi BVK ir Aprašo nuostatų. Pagal BVK 69 straipsnio 1 dalį nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą galima perkelti dėl išimtinių aplinkybių, kai jos kliudo laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje.

27. Pareiškėjas pažymi, kad jam nebuvo paaiškinta ir iki šiol nėra suprantama, kokiais pagrindais ir kokios išimtinėms aplinkybėms esant jis buvo perkeltas į Vilniaus PN. Ginčo nutarime nėra išdėstyti perkėlimo motyvai, nenurodytos jokios konkrečios tokio sprendimo faktinės aplinkybės, pats nutarimas neargumentuotas. Pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, susijusias su lankomomis reabilitacijos programomis, į bylą pateikta charakteristika, pažymi, kad jį perkėlus iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN, jo psichologinė būsena sparčiai blogėja, jis praranda motyvaciją dalyvauti resocializaciją skatinančiose veiklose, įkalinimo įstaigoje yra stigmatizuojamas, į jo prašymus, pasiūlymus neatsižvelgiama, čia jis nebeturi jokių galimybių užsiimti mėgstamomis veiklomis; perkėlimas neigiamai veikia jo ryšius su artimaisiais.

28. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad pareiškėjo perkėlimas nėra susijęs su pačiu pareiškėju tiesiogiai, paminėjo, kad reikėtų Pravieniškių PN-AK klausti, kodėl nuspręsta perkelti būtent pareiškėją. Taigi, kaip matyti, Nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir motyvuotu. Dėl pareiškėjo turėjo būti priimtas individualaus pobūdžio administracinis aktas ir Nutarime turėtų būti aiškiai ir motyvuotai nurodoma, kodėl būtent šis asmuo atrinktas perkėlimui, o ne kuris kitas. Iš pridedamos charakteristikos matyti, kad pareiškėjas yra charakterizuojamas teigiamai, buvo skatintas du kartus, galiojančių nuobaudų neturėjo, taigi nebuvo pagrindo didinti jo apsaugą. Apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika šiuo konkrečiu atveju netaikytina, kadangi cituojamų bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios esamai situacijai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento Nutarimo, kuriuo nuspręsta tolimesniam bausmės atlikimui pareiškėją perkelti iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad Nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, iš jo nėra aišku, kokios faktinės aplinkybės lėmė, jog pareiškėjo veiksminga priežiūra ar saugumas negali būti toliau užtikrinama Pravieniškių PN-AK.

31. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino, kad individualaus administracinio sprendimo motyvai gali būti išdėstyti kituose dokumentuose, teismas neatsižvelgė, kad ir pareiškėjo charakteristikoje, ir Tarnybiniame pranešime išsamiai nurodytos priežastys, pagrindžiančios būtinybę perkelti pareiškėją į kitą pataisos įstaigą tolimesniam bausmės atlikimui.

32. Teisėjų kolegija tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

34. Byloje nustatyta, kad Kalėjimų departamentas Nutarimu, vadovaudamasis BVK 69 straipsniu ir Aprašo 7 punktu, atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 22 d. pranešime Nr. 42-22394 „Dėl nuteistųjų perkėlimo“ nurodytas aplinkybes, siekdamas užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, nutarė pareiškėją perkelti iš Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus į Vilniaus PN tęsti bausmės atlikimą.

35. BVK (2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XIII-3023 redakcija) 69 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas, tvarką ir sąlygas, 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu tai reikalinga: 1) siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems arba 2) palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją, arba 3) užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, arba 4) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės procedūras arba kitais BVK nustatytais atvejais. BVK 69 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

36. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką Nutarimo priėmimo metu nustatė Aprašas (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2022 m. sausio 15 d.). Šio Aprašo 3 punkte numatyta, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkeliamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nutarimu dėl nuteistojo perkėlimo (priedas) (toliau – nutarimas) arba Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu dėl nuteistojo perkėlimo (esant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 881 straipsnio 4 dalies pagrindui). Aprašo 5 punkte numatyta, kad perkeliančioji įstaiga parengia nutarimo ar Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo dėl nuteistojo perkėlimo projektą ir kartu su dokumentais, pagrindžiančiais perkėlimo pagrįstumą (išvada, teikimas ir pan.) pateikia derinti (vizuoti) priimančiosios įstaigos vadovui bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) padalinių, atsakingų už nuteistųjų priežiūrą ir įskaitą, sveikatos priežiūrą, kriminalinę žvalgybą, vadovams. Jeigu derinimas (vizavimas) vykdomas dokumentų valdymo sistemoje, priimančiosios įstaigos vadovas nutarimo projektą derina kvalifikuotu elektroniniu parašu, Kalėjimų departamento atitinkamų padalinių vadovai – dokumentų valdymo sistemos priemonėmis. Pagal Aprašo 7 punktą, nuteistojo perkėlimui iš vienos pataisos įstaigos į kitą siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, prie nutarimo projekto pateikiami nuteistojo elgesį charakterizuojantys dokumentai. Vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės procedūras, pateiktinas tik nutarimo projektas.

37. Taigi iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą yra galimas pagal BVK 69 straipsnį ir, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, Departamento direktorius turėjo diskrecijos teisę priimti nutarimą dėl nuteistojo perkėlimo į konkrečius pataisos namus, tokio perkėlimo terminas nebuvo ribojamas. Tačiau, kaip numatyta Aprašo 7 punkte, nuteistojo perkėlimui iš vienos pataisos įstaigos į kitą siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, prie nutarimo projekto pateikiami nuteistojo elgesį charakterizuojantys dokumentai.

38. Nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamentas, priimdamas pareiškėjo skundžiamą Nutarimą, pagrįstai rėmėsi BVK 69 straipsnio ir Aprašo 7 punkto nuostatomis, tačiau, byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar prie Nutarimo buvo pateikti pareiškėjo elgesį charakterizuojantys dokumentai, kaip numatyta Aprašo 7 punkte, o iš Nutarimo turinio taip pat negalima spręsti, kokiais pareiškėją charakterizuojančiais duomenimis remdamasis Kalėjimų departamento direktorius priėmė Nutarimą.

39. Nors byloje yra pateiktas 2022 m. spalio 22 d. tarnybinis panešimas Nr. 42-22394 „Dėl nuteistųjų perkėlimo“ bei pareiškėjo charakteristika, tačiau, įvertinus skundžiamo Nutarimo turinį, negalima spręsti, kad jį priimant buvo atsižvelgta į pareiškėjo charakteristiką, taip pat nėra aišku, kokios konkrečiai aplinkybės nulėmė pareiškėjo perkėlimą į kitą pataisos įstaigą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Nutarime nėra pateikta išsami faktinės situacijos analizė, nurodytos teisės normos savaime nelemia pagrindo perkelti pareiškėją į kitą pataisos įstaigą, Nutarime nėra išdėstyti jo priėmimo motyvai, lakoniškai nurodoma, kad Nutarimas priimtas atsižvelgiant į Tarnybinį pranešimą ir siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą. Pažymėtina, kad Tarnybiniame pranešime, kuris iš esmės vertintinas kaip sudedamoji Nutarimo dalis, nurodytos bendro pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareigūnų trūkumu Pravieniškių PN-AK, didele pataisos įstaigos teritorija, nuteistųjų kategorijomis ir bausmės atlikimo režimu; kt., tačiau šiame dokumente visiškai neindividualizuota, kodėl, be kitų asmenų, ir pareiškėjas yra įtrauktas į nuteistųjų, kuriuos tikslinga perkelti į Vilniaus PN, sąrašą.

40. Sutiktina su apelianto argumentais, kad individualaus administracinio akto motyvai gali būti išdėstyti ir kituose administracinės procedūros metu parengtuose dokumentuose, tačiau šiuo atveju Nutarime nėra jokios nuorodos į aktualią pareiškėjo charakteristiką, nepažymėta, kokios pareiškėjo asmeninės savybės, elgesys ir pan. lėmė būtinybę jį perkelti į kitą pataisos įstaigą veiksmingesnės nuteistojo priežiūros ir saugumo tikslu. Bylos duomenys taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas Nutarimo įteikimo dieną buvo supažindintas ir su Tarnybiniu pranešimu, ir su savo charakteristika, kuriuose, apelianto tvirtinimu, išdėstyti pareiškėjo perkėlimo faktiniai pagrindai, t. y. Nutarimo motyvai.

41. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis nustato reikalavimus, keliamus administraciniam sprendimui, jame, be kitų būtinųjų elementų, turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Nutarimas neatitinka aptartų VAĮ reikalavimų. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5184-575/2019), taip pat užtikrinti, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 ir kt.).

43. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad priimant Nutarimą nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas, jame nurodomos teisės normos nesusietos su faktinėmis aplinkybėmis, Nutarimo priėmimo faktinis pagrindas skundžiamame sprendime iš esmės nenurodytas, neišdėstyti jokie sprendimo priėmimo motyvai. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad Kalėjimų departamento nutarimai perkelti vertinami ne tik ginčui aktualių BVK 69 straipsnio ir Aprašo nuostatų kontekste, bet turi būti įvertintas ir Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, byloje turi būti surinkti ir įvertinti įrodymai pagrindžiantys BVK 69 straipsnio ir Aprašo nuostatų taikymą konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-371-629/2022, 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1422-1047/2022).

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nustatytiems esminiams Nutarimo neatitikimams VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Priešingai nei teigia apeliantas, jo apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nepatvirtina, kad analogiški nutarimai kaip ir nagrinėjamu atveju, teismų pripažįstami teisėtais ir pagrįstais.

45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai aiškino bei taikė byloje aktualias teisės normas, teisingai išsprendė klausimą dėl Nutarimo teisėtumo, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė