f1d373d4-e386-4da2-a449-dbdf4999f946 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                                                               Civilinė byla Nr. 2A-431/2012                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 20.3.10;

                                                                                          21.4.1.1; 27.1; 42.8; 95.5; 121.18 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, Danutės MilaÅ¡ienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kinys, priimto civilinėje byloje Nr. 2-16-159/2011 pagal ieÅ¡kovo V. J. (likviduotos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „JÅ«rininkų vaistinė“ teisių perėmėjo) ieÅ¡kinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Tretieji asmenys byloje bankrutavusi savivaldybės įmonė „Pempininkų vaistinė“ (Å¡iuo metu likviduota dėl bankroto) ir V.

G.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. J., ieÅ¡kovo BUAB „JÅ«rininkų vaistinė“ teisių perėmėjas, ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo dienos 2001 m. liepos 11 d. Koncesijos sutartį Nr. 16-469, taikyti restitucijÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sumokėti 944 381,60 Lt piniginį ekvivalentÄ ir atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad BUAB „JÅ«rininkų vaistinė“ 2010 m. sausio 6 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido V.

J. reikalavimo teises į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ . Pažymėjo, kad UAB „JÅ«rininkų vaistinė“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2001 m. liepos 11 d. pasirašė Koncesijos sutartį Nr. 16-469, kurios pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 15 metų laikotarpiui už koncesijos atlygį suteikė UAB „JÅ«rininkų vaistinė“ teisę naudotis koncesijos objektu – savivaldybės įmone „Pempininkų vaistinė“, adresu Taikos pr. 81a, Klaipėda.

Koncesijos sutarties 8, 12 punktai, ir 2003 m. kovo 28 d. padaryto Koncesijos sutarties 8 punkto dalinio pakeitimo 1 dalis įpareigojo ieÅ¡kovÄ per dvejų metų laikotarpį savo lėšomis, kurios sutarčiai pasibaigus nebus grÄ Å¾intinos, įrengti kabinetus bendrosios praktikos gydytojams ir, gavus steigėjo sutikimÄ , iÅ¡nuomoti juos bendrosios praktikos gydytojams ir kitai medicininei veiklai. UAB „JÅ«rininkų vaistinė“, vykdydama sutartinį įpareigojimÄ , savo lėšomis ne tik pagerino perimtas 618,49 kv m. ploto patalpas, tačiau sukÅ«rė ir visiÅ¡kai naujas 214,51 kv m. ploto patalpas atsakovui priklausančiame pastate, adresu Taikos pr.81 a, Klaipėda.

UAB „JÅ«rininkų vaistinė“ į atsakovui priklausančio pastato pagerinimus investavo savo lėšas už bendrÄ 944 381,60 Lt sumÄ . Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. sausio 24 d. iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „JÅ«rininkų vaistinė“, o 2001 m. liepos 11 d. Koncesijos sutartis, sudaryta tarp UAB „JÅ«rininkų vaistinė“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, pasibaigė. Koncesijos sutarties 12 punktas, kuriame teigiama, kad „/..../ koncesininkas įsipareigoja užtikrinti investicijas, pagerinant koncesijos objekto bÅ«klę“;

„/..../ investuotos lėšos nutraukus sutartį dėl koncesininko kaltės ar jai pasibaigus koncesininkui negrÄ Å¾inamos bei neužskaitomos „/..../“, Å¡io sandorio sudarymo metu turėjo esminės įtakos tam, kad UAB „JÅ«rininkų vaistinė” negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Be to, Å¡is sutarties punktas prieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms, todėl yra niekinis ir negaliojantis. Ginčijama sandorio dalis prieÅ¡tarauja 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo Nr.VIII-1835 16 straipsnio 5 daliai ir UAB „JÅ«rininkų vaistinė” 1997 m. kovo 28 d.

įstatų 2.4 straipsnio 12 punkto reikalavimams. Koncesijos sutarties sudarymo metu UAB „JÅ«rininkų vaistinė“ valdymo organai, prieÅ¡ sudarydami šį sandorį ir ketindami investuoti lėšas į koncesijos objektÄ , privalėjo gauti Å¡ios bendrovės kreditorių raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ . Ginčo sandoris buvo sudarytas be raÅ¡tiÅ¡kų bendrovės kreditorių sutikimų, todėl 2001 m. liepos 11 d. Koncesijos sutarties 12 punktas prieÅ¡tarauja ABÄ® 16 straipsnio 5 daliai bei bendrovės įstatų 12 punktui.

Å ios teisės normos yra imperatyvios, todėl pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį ginčijama sandorio dalis - Koncesijos sutarties 12 punktas yra laikytinas negaliojančiu nuo Å¡io sandorio sudarymo pradžios. Koncesijos sutarties 12 punktas prieÅ¡tarauja ABÄ® 24 straipsnio 2 dalyje ir UAB „JÅ«rininkų vaistinė” 1997 m. kovo 28 d. įstatų 6.11 straipsnio 8 punkto reikalavimams. Toks imperatyviųjų teisės normų pažeidimas taip pat sudaro pagrindÄ Koncesijos sutarties 12 punktÄ pripažinti negaliojančiu nuo sandorio sudarymo dienos.

Koncesijos sutarties 12 punktas pažeidžia UAB „JÅ«rininkų vaistinė“ kreditorių teises ir prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems principams. Koncesijos sutarties sudarymo metu abi Å¡io sandorio Å¡alys, t. y. tiek Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, tiek ir UAB „JÅ«rininkų vaistinė“, veikė nesÄ Å¾iningai. Tiek UAB „JÅ«rininkų vaistinė“ vykdant pareigÄ pateikti įmonės veiklos paskutinės finansinės atskaitomybės duomenis, tiek ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai vykdant pareigÄ patikrinti ir įvertinti UAB „JÅ«rininkų vaistinė“ finansinę bÅ«klę patvirtinančius dokumentus, buvo žinoma aplinkybė dėl UAB „JÅ«rininkų vaistinė” didelių finansinių įsipareigojimų kreditoriams.

Koncesijos sutarties sudarymo metu UAB „Jūrininkų vaistinė“ buvo nemoki. 2001 m. liepos 11 d. Koncesijos sutarties 12 punktas prieštarauja ABĮ 22 straipsnio 8 dalies reikalavimams.Ieškovas 2010 m. rugsėjo 20 d. prašymu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, nekeisdamas ieškinio pagrindo papildomai prašė pripažinti negaliojančia 2001 m. liepos 11 d. Koncesijos sutartį Nr. 16-469. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nepripažino ieškinio reikalavimų. Trečiasis asmuo V.

G. prašė patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, taip pat atmetė atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos praÅ¡ymÄ dėl 17 000 Lt iÅ¡laidų už ekspertizės atlikimÄ priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo V. J.. Teismas nurodė, kad 2001 m. liepos 11 d. Koncesijos sutartis buvo sudaryta vadovaujantis 1996 m. rugsėjo 10 d. Koncesijų įstatymu Nr. I-1510. Pagal Koncesijų įstatymo 6 straipsnį koncesijos buvo suteikiamos atviro konkurso bÅ«du.

Konkurso organizavimo komisija, nustačiusi konkurso laimėtojÄ , teikė koncesijos konkursÄ paskelbusiai institucijai pasiraÅ¡yti su juo koncesijos sutartį (11 straipsnio 2 dalis). Teismo įsitikinimu, nepasitvirtino ir nebuvo įrodyta ieÅ¡kinyje nurodyta aplinkybė, kad UAB „JÅ«rininkų vaistinė“ administracijos vadovas vaistinės vedėjas V. G., sudaręs 2001 m. liepos 11 d. Koncesijos sutartį su ginčijama sÄ lyga, veikė virÅ¡ydamas normaliÄ Å«kinę rizikÄ ir tuo dar labiau padidindamas bendrovės nemokumÄ , kad buvę UAB „JÅ«rininkų vaistinė“ valdymo organai pažeidė pareigÄ veikti tik bendrovės naudai, įtvirtintÄ ABÄ® 22 straipsnio 8 dalyje.

Koncesijos sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 99 ir koncesijos konkurso rezultatų patvirtinimo 2001 m. birželio 12 d. protokolu Nr. 4, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 176 (Koncesijos sutarties 2 punktas). Teismas nurodė, kad įvertinus Koncesijos sutarties turinį yra pagrindas konstatuoti, jog sutartis buvo sudaryta pagal Koncesijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1–6 punktų reikalavimus. Koncesininkas UAB „Jūrininkų vaistinė“ įsipareigojo užtikrinti investicijas pagerinant koncesijos objekto būklę, kurios privalėjo būti amortizuotos per Koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį – 15 metų.

Koncesijos sutarties 12 punktu sutarties Å¡alys susitarė, kad nutraukus sutartį dėl koncesininko kaltės ar jai pasibaigus, investuotos lėšos koncesininkui negrÄ Å¾inamos bei neužskaitomos. Koncesininkas neprisiėmė įsipareigojimo į koncesijos suteikėjai nuosavybės teisėmis priklausantį 618,49 kv. m ploto, 96 233,48 Lt balansinės vertės pastatÄ , adresu Taikos p. 81A, Klaipėda, investuoti 944 381,60 Lt lėšų sumÄ ir tÄ pastatÄ rekonstruoti bei padidinti iki 833 kv. m. Koncesijos sutarties 12 punktu koncesininkas tik įsipareigojo užtikrinti investicijas ir pagerinti koncesijos objekto bÅ«klę per koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį, kurios privalo bÅ«ti amortizuotos per 15 metų, t. y. nuo 2001 m. liepos 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d.

IÅ¡ Klaipėdos miesto mero 2002 m. sausio 10 d. atsakymo matyti, kad koncesininkas UAB „JÅ«rininkų vaistinė“ prašė koncesijos suteikėjos leisti koncesijos objekte, adresu Taikos p. 81A, Klaipėda, savo lėšomis nuosavybės teise įrengti 250 kv. m dydžio antrÄ jį aukÅ¡tÄ , tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos leidimo negavo. Toks faktas patvirtintas teismo ekspertizės akte Nr. 10-06/01.Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės apie tai, kad ginčijamo sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos sandorio sudarymo metu, kad Koncesijos sutarties 12 punktu pažeista UAB „JÅ«rininkų vaistinė“ kreditorių ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skirtingų interesų pusiausvyra, kad pažeistas teisingumo principas bÅ«tų atkurtas tik pripažinus negaliojančiu Koncesijos sutarties 12 punktÄ , negali bÅ«ti pagrindas tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus.

Teismo manymu, ieÅ¡kinyje nurodyta aplinkybė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu abi sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, nes tiek UAB „JÅ«rininkų vaistinė“ vykdant pareigÄ pateikti įmonės veiklos paskutinės finansinės atskaitomybės duomenis, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai vykdant pareigÄ patikrinti ir įvertinti UAB „JÅ«rininkų vaistinė“ finansinę bÅ«klę patvirtinančius dokumentus, buvo žinoma apie UAB „JÅ«rininkų vaistinė“ didelius finansinius įsipareigojimus, galėjo bÅ«ti pagrindas koncesijos suteikėjai reikalauti nutraukti Koncesijos sutartį nesibaigus jos galiojimo terminui (koncesininkui konkurso metu pateikus neteisingus ir nepagrįstus duomenis apie savo finansinę padėtį bei Å«kinę veiklÄ ).

Koncesijos suteikėja po Koncesijos sutarties sudarymo koncesininkui tokio ieškinio nepareiškė. Be to, nebuvo ginčijami Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. 99, koncesijos konkurso rezultatų patvirtinimo 2001 m. birželio 12 d. protokolas Nr. 4 (patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 176), nes remiantis tais sprendimais buvo sudaryta ginčijama Koncesijos sutartis. Teismas nusprendė, kad galiojant koncesijos konkurso rezultatų patvirtinimo 2001 m. birželio 12 d. protokolui Nr. 4 ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 21 d. sprendimui Nr. 176, tuo teisinę reikšmę turinčiu faktu nebūtų pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimų.

Teismo ekspertizės akte Nr. 10-06/01 ekspertas davė iÅ¡vadÄ , kad pagal projektavimo eigoje galiojusį STR 1.05.01:1997 „Statinio projekto rengimo tvarka“ objekto „Pempininkų vaistinės rekonstrukcija, dalį patalpų pritaikant poliklinikai“, rekonstrukcijos darbams pradėti ir vykdyti buvo privalomas darbo projektas. IÅ¡ byloje esančių dokumentų nėra informacijos, kad darbo projektas buvo parengtas. Byloje nepateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos leidimas projektuoti ir rekonstruoti papildomai 214,81 kv. m patalpų.

Nesant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos leidimo, kuris buvo bÅ«tinas, negalėjo bÅ«ti suderintas projektas, apimantis papildomas 214,81 kv. m patalpas, ir iÅ¡duotas leidimas tokių papildomo ploto patalpų rekonstrukcijai vykdyti. Teismo ekspertizės akte Nr. 10-06/01 ekspertas davė iÅ¡vadÄ , kad faktiÅ¡kai atlikta rekonstrukcijos darbų už 515 739 Lt sumÄ . Ä®vertinęs eksperto iÅ¡vadas teismas nusprendė, kad nepasitvirtino ieÅ¡kinyje nurodyta aplinkybė apie UAB „JÅ«rininkų vaistinė“ priklausančių 944 381,60 Lt lėšų investavimÄ Ä¯ atsakovui priklausančio pastato, adresu Taikos p. 81A, Klaipėda, pagerinimÄ laikotarpiu nuo 2001 m. rugsėjo 12 d. iki 2004 m. sausio 7 d., vykdant Koncesijos sutartį.

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartimi patvirtintas UAB „JÅ«rininkų vaistinė“ kreditorių sÄ raÅ¡as ir jų finansiniai reikalavimai už 6 273 053,60 Lt sumÄ . BUAB „JÅ«rininkų vaistinė“ pagal 2010 m. sausio 6 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį V. J. už 5 000 Lt atlyginimÄ perleido reikalavimo teises į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 944 381,60 Lt skolÄ . Reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo sudaryta remiantis BUAB „JÅ«rininkų vaistinė“ 2009 m. rugsėjo 17 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimu.

Teismo manymu, įmonės kreditoriams buvo žinoma, kad jų kreditoriniai reikalavimai nebus patenkinti. Å iÄ aplinkybę teismui patvirtino ir ieÅ¡kovo V. J. atstovas. BUAB „JÅ«rininkų vaistinė“ iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro, todėl ieÅ¡kinyje nurodyta aplinkybė, kad UAB „JÅ«rininkų vaistinė“, žinodama, jog yra nemoki ir neturi lėšų atsiskaityti su kreditoriais, ginčijamos sutarties 12 punktu prisiėmė įsipareigojimÄ užtikrinti negrÄ Å¾inamas investicijas, tokiu bÅ«du pažeidė įmonės kreditorių teises, nes investuotinÄ 944 381,60 Lt sumÄ skyrė ne atsiskaitymui su kreditoriais, o atsakovei priklausančių patalpų pagerinimui, taip pat negali bÅ«ti ieÅ¡kinio patenkinimo pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad ginčijama Koncesijos sutartis buvo sudaryta vadovaujantis specialiuoju Koncesijos įstatymu, kad sudarant sutartį Å¡i įstatymas nebuvo pažeistas, kad investuotos lėšos nutraukus sutartį dėl koncesininko kaltės ar jai pasibaigus koncesininkui negrÄ Å¾inamos bei neužskaitomos (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas), kad ieÅ¡kovas neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija už jos praÅ¡ymu paskirtos ekspertizės atlikimÄ ekspertinei įstaigai UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ sumokėjo 17 000 Lt su PVM.

Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kinį dėl turtinių reikalavimų buvo pareiÅ¡kusi bankrutuojanti įmonė, kuri atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas manė, kad BUAB „JÅ«rininkų vaistinė“ pagal 2010 m. sausio 6 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį už 5 000 Lt atlyginimÄ perleidusi V. J. reikalavimo teises į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 944 381, 60 Lt skolÄ ir atmetus ieÅ¡kinio reikalavimus, bÅ«tų neteisinga ir neprotinga iÅ¡ V. J. priteisti atsakovui 17 000 Lt iÅ¡laidas už ekspertizės atlikimÄ , nes tokia suma bÅ«tų neproporcinga ir neadekvati V.

J. sumokėtam 5 000 Lt atlyginimui, todėl atmestas atsakovo praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų už ekspertizės atlikimÄ priteisimo.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas V. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ , ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad galiojant 2001 m. birželio 12 d. koncesijos konkurso rezultatų patvirtinimo protokolui Nr. 4 ir 2001 m. birželio 21 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimui Nr. 176, nebÅ«tų pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimų. IeÅ¡kovui nėra bÅ«tina ginčyti visų dokumentų siekiant galutinio rezultato, t. y. Koncesijos sutarties pripažinimo niekine ar negaliojančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Teismas netyrė esminių ieÅ¡kinio argumentų, kad Koncesijos sutartis, įskaitant jos 12 punktÄ , sudarymo metu turėjo esminės įtakos tam, kad pradinis ieÅ¡kovas negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, kad ji prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės aktų normoms, prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams, todėl pripažintina niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento.

Koncesijos sutarties sudarymo metu galiojusios ABÄ® redakcijos 16 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, jog jeigu bendrovė per nustatytus terminus yra neatsiskaičiusi su kreditoriais ir bendras įsiskolinimas Å¡iems kreditoriams yra didesnis kaip 1/20 dalis bendrovės įstatinio kapitalo, ji, prieÅ¡ investuodama turtÄ Ä¯ kitÄ Ä¯monę, privalo gauti Å¡ių kreditorių raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ . Toks reguliavimas numatytas ir pradinio ieÅ¡kovo įstatų 2.4. straipsnio 12 punkte. Numatytas reguliavimas yra imperatyvus.

Koncesijos sutarties sudarymo metu, pradinis ieÅ¡kovas, prieÅ¡ sudarydamas Koncesijos sutartį ir ketindamas investuoti turtÄ Ä¯ koncesijos objektÄ , privalėjo gauti kreditorių raÅ¡tiÅ¡kus sutikimus, nes bendrovės įstatinis kapitalas sudarė 10 000 Lt, o finansiniai įsipareigojimai kreditoriams virÅ¡ijo net 2 500 000 Lt. Koncesijos sutartis buvo sudaryta be raÅ¡tiÅ¡kų pradinio ieÅ¡kovo kreditorių sutikimų, todėl pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus ir yra pripažintina niekine nuo jos sudarymo momento, o sandorio Å¡alių atžvilgiu taikytina restitucija.

Taip pat svarbu yra įvertinti Koncesijos sutarties prieÅ¡taravimus bendriesiems teisės principams bei sandorio Å¡alių veiksmų atitikimÄ Å¡ių principų turiniui. Koncesijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis ir Vyriausybės 1997 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 294 “Dėl koncesijų konkurso organizavimo nuostatų ir Tipinės koncesijos sutarties pagrindinių nuostatų patvirtinimo“ 19.1 ir 19.2 punktai numato pareigÄ konkurso komisijai patikrinti ir įvertinti konkurso dalyvių paraiÅ¡kas bei kitus dokumentus, tarp jų „įmonės veiklos paskutinės finansinės atskaitomybės duomenis (Nuostatų 6.11 punktas).

Atsakovui, kaip konkurso organizatoriui, atsirado pareiga patikrinti ir įvertinti pradinio ieÅ¡kovo finansinę bÅ«klę patvirtinančius dokumentus, dėl ko atsakovui buvo žinoma aplinkybė dėl pradinio ieÅ¡kovo didelių finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Atsakovas, žinodamas, kad pradinis ieÅ¡kovas turi didelių finansinių įsipareigojimų ir neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais, sudarė Koncesijos sutartį, kurioje numatyta ieÅ¡kovo pareiga investuoti lėšas į atsakovui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , o Koncesijos sutarties 12 punkte numatyta, jog sutarčiai pasibaigus investuotos lėšos nebus grÄ Å¾inamos.

Atsakovas sudarė sau palankias sÄ lygas nepagrįstai praturtėti pradinio ieÅ¡kovo sÄ skaita, tokiu bÅ«du dar labiau pablogindamas pradinio ieÅ¡kovo finansinę padėtį ir pažeisdamas pradinio ieÅ¡kovo kreditorių teisę patenkinti savo finansinius reikalavimus iÅ¡ lėšų, investuotinų į atsakovo nekilnojamojo turto pagerinimÄ . Atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, neprotingas, neapdairus ir nerÅ«pestingas, nes jam buvo žinomos aplinkybės, jog Koncesijos sutartis pažeidžia pradinio ieÅ¡kovo ir jo kreditorių interesus.

Taip pat atsakovas privalėjo įvertinti pradinio ieÅ¡kovo finansinę padėtį ne tik kreditorių teisių pažeidimo, bet ir kitų įstatyminių nuostatų pažeidimo aspektu. Atsakovas, sudarydamas Koncesijos sutartį, pažeidė sÄ Å¾iningumo principÄ , pradinio ieÅ¡kovo sÄ skaita neatlygintinai ir neteisėtai pagerino savo nekilnojamojo turto bÅ«klę, todėl Koncesijos sutartis pripažintina negaliojančia ir taikytina restitucija. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nebuvo įrodyta ieÅ¡kinyje nurodyta aplinkybė, kad pradinio ieÅ¡kovo administracijos vadovas, sudaręs Koncesijos sutartį, veikė virÅ¡ydamas normaliÄ Å«kinę rizikÄ ir tuo dar labiau padidino bendrovės nemokumÄ , kad buvę valdymo organai pažeidė pareigÄ veikti tik bendrovės naudai.

Teismo iÅ¡vada, kad Koncesijos sutartis sudaryta teisėtai, nes sudaryta vadovaujantis Klaipėdos miesto tarybos 2001 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 99, koncesijos konkurso rezultatų patvirtinimo 2001 m. birželio 12 d. protokolu Nr. 4 ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 176, sukuria prielaidas atsakovui nevykdyti įstatymų deleguotų pareigų ir iÅ¡vengti atsakomybės. Toks teismo argumentas yra neteisėtas, nes atsakovas, bÅ«damas koncesijos suteikėju ir koncesijos konkurso organizatoriumi, turėjo visas galimybes ir pareigÄ Ä¯vertinti, ar sudaroma Koncesijos sutartis neprieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams.

Koncesijos sutartis sudaryta pažeidžiant pradinio ieÅ¡kovo įstatų reikalavimus ir ABÄ® 16 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Tokie pradinio ieÅ¡kovo administracijos vadovo veiksmai pripažintini ekonomiÅ¡kai nenaudingais bendrovei, nes pradinis ieÅ¡kovas negrÄ Å¾intinai investavo lėšas į koncesijos objektÄ . Pradinio ieÅ¡kovo valdymo organams priėmus sprendimÄ , pažeidžiantį įstatus ir teisės aktuose numatytus reikalavimus, tokie veiksmai laikytini neteisėtais ir pažeidžiančiais ABÄ® 22 straipsnio 8 punktÄ .

Teismas neteisingai motyvavo dėl atliktų pagerinimų darbų atsakovo turtui, netinkamai ir nepagrįstai nurodė, jog rekonstrukcijos darbai atlikti neteisėtai. Ä® bylÄ pateikti įrodymai įrodo, jog ieÅ¡kovas investavo savo lėšas ir atliko 944 381,60 Lt dydžio pagerinimus atsakovo nekilnojamajam turtui. Byloje paskirta teismo statybinė ekspertizė, kuri patvirtino ieÅ¡kovo atliktus pagerinimus ir investicijas į atsakovo nekilnojamÄ jį turtÄ . Atliktus darbus buvo ir dabar galima įvertinti pagal į bylÄ pateiktÄ dokumentacijÄ , taip pat vietoje iÅ¡ardant ar iÅ¡griaunant dalį apdailos darbų, siekiant įvertinti/pamatyti atliktas investicijas į atsakovo turtÄ .

Darbai yra atlikti, kÄ patvirtina ieÅ¡kovo pateikti įrodymai (atliktų darbų aktai, sÄ skaitos faktÅ«ros įr apmokėjimus patvirtinantys dokumentai). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, jog iki Å¡ios dienos pagerintomis patalpomis atsakovas dėl lėšų stygiaus nesirÅ«pino ir neprižiÅ«rėjo, todėl teismo statybos ekspertizė neįvertino ir negalėjo įvertinti visų pradinio ieÅ¡kovo atliktų pagerinimų ir investicijų.Darbo projekto buvimas ar nebuvimas neapsprendžia ieÅ¡kovo atliktų investicijų į atsakovo nekilnojamÄ jį turtÄ dydžio.

Atsakovas suderino projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , suderino jo pagrindu parengtÄ rekonstrukcijos projektÄ ir iÅ¡davė statybos leidimÄ , kuriuo leido ieÅ¡kovui rekonstruoti atsakovui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ . Tokie atsakovo veiksmai vertinti kaip jo konkliudentiniai veiksmai ir sutikimo dėl patalpų rekonstrukcijos bei papildomų 241,81 kv. m patalpų įrengimo davimas. IeÅ¡kovas teisėtai atliko atsakovo nekilnojamojo turto rekonstrukcijÄ bei teisėtai rekonstrukcijos metu įrengė atsakovui papildomas patalpas.Teismas neteisingai motyvavo, jog ginčijamos sutarties 12 punktu koncesininko prisiimtas įsipareigojimas užtikrinti negrÄ Å¾inamas investicijas, pagerinant koncesijos objekto bÅ«klę ir tokiu bÅ«du pažeidžiant kreditorių teises, nes investuotina suma buvo skiriama ne atsiskaitymui su kreditoriais, negali bÅ«ti ieÅ¡kinio patenkinimo pagrindu.

Koncesijos sutarties 12 punkte numatytas koncesininko įsipareigojimas pažeidė jo kreditorių teises, nes investuotina suma buvo skiriama ne atsiskaitymui su kreditoriais, o atsakovui priklausančių patalpų pagerinimui. Tiek Koncesijos sutarties sudarymo metu, tiek ieškinio padavimo metu pradinio ieškovo kreditoriai manė, jog lėšos, skirtos atsakovo nekilnojamojo turto pagerinimui, galėjo ir turėjo būti skirtos jų kreditoriniams reikalavimams tenkinti. Svarbu nustatyti pradinio ieškovo kreditorių interesus Koncesijos sutarties sudarymo bei ieškinio padavimo metu, bet ne bylos nagrinėjimo eigoje, kai kreditorinis reikalavimas buvo perleistas.

Kreditorių sprendimas perleisti reikalavimo teisę į atsakovÄ ieÅ¡kovui neturi teisinės reikÅ¡mės, nes pradinis ieÅ¡kovas perleido reikalavimo teisę bei procesines teises ieÅ¡kovui tokios pačios apimties, kokiomis pats naudojosi, t. y. ginant ir kreditorių teisių pažeidimÄ sudarant Koncesijos sutartį. Å iuo atveju yra svarbi aplinkybė, jog pradinio ieÅ¡kovo lėšos Koncesijos sutarties sudarymo ir galiojimo metu privalėjo bÅ«ti skiriamos pradinio ieÅ¡kovo kreditorių interesams tenkinti, o ne neatlygintinam koncesijos objekto gerinimui, todėl teismo sprendime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados, jog kreditoriams žinant, kad jų reikalavimai nebus patenkinti, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimų, yra neteisėtos ir nepagrįstos.Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime pažymima, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovui nenuginčijus konkurso rezultatų, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio. IeÅ¡kovas nepagrįstai savo reikalavimus dangsto kreditorių interesais, nes pats ieÅ¡kovo atstovas pripažino, kad likvidavus įmonę kreditorių reikalavimai nebus tenkinami. Ginčijamos Koncesijos sutarties 12 punktas neprieÅ¡tarauja nė vienam teisės aktui. Å i sutartis visiÅ¡kai atitinka ABÄ® 16 straipsnį. UAB „JÅ«rininkų vaistinė“ turėjo teisę sudaryti jungtinės veiklos ar kitokiÄ sutartį bei tinkamai vykdyti visus sutartinius įsipareigojimus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl ieÅ¡kovo byloje pakeitimo Apeliacinės instancijos teisme 2012 m. vasario 3 d. gautas UAB „Active Management Group“ praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kovo byloje pakeitimo. PraÅ¡yme nurodoma, kad 2012 m. vasario 3 d. V. J. ir UAB „Active Management Group“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinis ieÅ¡kovas V. J. perleido visas reikalavimo teises į priteistinÄ iÅ¡ atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 944 381,60 Lt skolos sumÄ naujam ieÅ¡kovui „Active Management Group“ .Teisėjų kolegija tenkina gautÄ praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kovo pakeitimo Å¡ioje byloje.

Tais atvejais, kai viena iÅ¡ ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio Å¡alių pasitraukia iÅ¡ bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų numatytais atvejais), teismas, jei yra pagrindas, tÄ Å¡alį pakeičia jos teisių perėmėju, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas (CPK 48 str. 1 d.). Teisių perėmimas galima bet kurioje proceso stadijoje. PareiÅ¡kėjas UAB „Active Management Group“ materialiÄ sias subjektines reikalavimo teises Å¡ioje byloje perėmė su ieÅ¡kovu V.

J. sudarytos Reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu. Ä®vykęs materialiųjų subjektinių teisių perėmimas sudaro pagrindÄ procesinių teisių perėmimui Å¡ioje byloje, kurioje nagrinėjamas ginčas dėl nurodyta sutartimi perleistos reikalavimo teisės. UAB „Active Management Group“ praÅ¡ymas jį įtraukti dalyvauti į bylÄ nauju ieÅ¡kovu vietoje ankstesnio ieÅ¡kovo V. J. pagrįstas pridedama 2012 m. vasario 3 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopija, patvirtinta praÅ¡ymÄ pateikusio juridinio asmens administracijos vadovo.

Gavęs informacijÄ ir įrodymus apie įvykusį materialiųjų teisių perėmimÄ , teismas turi svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimÄ nepriklausomai nuo pradinio ieÅ¡kovo dalyvavimo teismo procese ar jo nuomonės dėl Å¡ios proceso Å¡alies pakeitimo.Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovo V. J. materialiųjų procesinių teisių perėmėjo UAB „Active Management Group“ ketinimas įstoti į bylÄ pagrįstas Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, taip pat remiantis aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis dėl procesinių teisių perėmimo sÄ lygų, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 48 straipsniu, pakeičia ieÅ¡kovÄ V.

J. jo teisių perėmėju – nauju ieškovu UAB „Active Management Group“. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, tai – pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005, kt.). Šioje byloje aktualÅ«s 2001 m. liepos 11 d. Koncesijos sutarties, sudarytos tarp pradinio ieÅ¡kovo UAB JÅ«rininkų vaistinė“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės, atitikimo teisės aktų reikalavimams ir bendriesiems civilinės teisės principams, sutarties Å¡alies – koncesininko kreditorių ir dalyvių interesų apsaugos, sutarties Å¡alių elgesio sÄ Å¾iningumo ir teisingumo matais vertinimo klausimai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teismui pavesta vykdyti teisingumÄ , todėl jo veikla turi užtikrinti, kad nebÅ«tų priimti nepagrįsti ir neteisėti sprendimai. Teismo procesinė veikla reglamentuota civilinio proceso įstatymuose. Civilinės bylos tinkamas iÅ¡nagrinėjimas, taigi ir civilinio ginčo teisingas iÅ¡sprendimas visų pirma priklauso nuo to, kaip tiksliai teismas nustatys ir kvalifikuos Å¡alių materialinius teisinius santykius. Tikrųjų bylos faktinių aplinkybių nustatymas teismui tampa iÅ¡eities taÅ¡ku, leidžiančiu atsakyti į klausimÄ , buvo ar nebuvo pažeistos ieÅ¡kovo teisės ir ar jas pažeidė atsakovas.

Å ie tikslai pasiekiami įrodinėjimo procese. Ä®statymas įrodinėjimo tikslÄ apibrėžia kaip teismo įsitikinimÄ , pagrįstÄ byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Dėl Koncesijos sutarties sÄ lygų atitikimo Akcinių bendrovių įstatymui ir koncesininko įstatams IeÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodyta, kad pagal ginčijamos Koncesijos sutarties 8 ir 12 punktus koncesininkas buvo įpareigotas per dvejus metus savo lėšomis, kurios sutarčiai pasibaigus nebus grÄ Å¾intinos, jam perduotame koncesijos objekte įrengti kabinetus bendrosios praktikos gydytojams, ir gavus steigėjo sutikimÄ juos iÅ¡nuomoti bendrosios praktikos gydytojams bei kitai medicininei veiklai.

IeÅ¡kovas nurodė, kad vykdydamas aukščiau nurodytÄ sutartinį įsipareigojimÄ , savo lėšomis ne tik pagerino perimtas patalpas, bet ir sukÅ«rė naujas 214,51 kv. m ploto patalpas, investuodamas 944 381,60 Lt. IeÅ¡kinio penktame lape (1 tomas. 3-13 b. l.) raÅ¡oma, kad pagal Koncesijos sutarties 8 ir 12 punktus pradinis ieÅ¡kovas įsipareigojo negrÄ Å¾inamai investuoti lėšas į atsakovui priklausantį turtÄ Ä¯rengiant kabinetus gydytojams ir kitai medicininei veiklai, o vykdydamas tokį įsipareigojimÄ investavo į patalpų pagerinimÄ ir naujų patalpų sukÅ«rimÄ savo lėšas – 944 381,60 Lt.

Pasak ieÅ¡kovo, Koncesijos sutarties 12 punktas, kuriame numatyta, kad koncesininkas įsipareigoja užtikrinti investicijas pagerinant koncesijos objekto bÅ«klę, kurios privalo bÅ«ti amortizuotos per koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį (15 metų), ir kad investuotos lėšos, nutraukus sutartį dėl koncesininko kaltės ar jai pasibaigus, koncesininkui negrÄ Å¾inamos bei neužskaitomos, turėjo esminės įtakos tam, jog ieÅ¡kovas negalėjo atsiskaityti su kreditoriais (buvo pažeistos kreditorių teisės), be to, Å¡iame sutarties punkte nustatytos sÄ lygos prieÅ¡taravo imperatyvioms įstatymų normoms bei pradinio ieÅ¡kovo įstatams.

Å ie ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti teiginiai iÅ¡ esmės kartojami ieÅ¡kovo V. J. paduotame apeliaciniame skunde. IÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ ir įvertinusi joje esančius įrodymus, su tokiais ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. IeÅ¡kinyje raÅ¡oma, kad Koncesijos sutarties 12 punktas prieÅ¡taravo 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (toliau tekste - ABÄ®, nutartyje vadovaujamasi originalia įstatymo redakcija, įsigaliojusia nuo 2001 m. liepos 1 d.) 16 straipsnio 5 daliai, kurioje nurodoma, kad jeigu bendrovė yra per nustatytus terminus neatsiskaičiusi su kreditoriais ir bendras įsiskolinimas Å¡iems kreditoriams yra didesnis kaip 1/20 dalis bendrovės įstatinio kapitalo, ji prieÅ¡ investuodama turtÄ Ä¯ kitÄ Ä¯monę privalo gauti Å¡ių kreditorių raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ .

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pagal Å¡ios įstatymo normos dispozicijÄ bendrovei nėra draudžiama sudaryti sandorių dėl turto (įskaitant finansinį) investavimo į kitÄ Ä¯monę arba prievolių pagal kuriuos vykdymas bÅ«tų susijęs su turto (lėšų) investavimu į kitÄ Ä¯monę, tais atvejais, kada bendrovė yra per nustatytus terminus neatsiskaičiusi su kreditoriais ir bendras įsiskolinimas Å¡iems kreditoriams yra didesnis kaip 1/20 dalis bendrovės įstatinio kapitalo. Nurodyta įstatymo norma įtvirtina tik pareigÄ bendrovei prieÅ¡ pradedant investuoti (pvz., jeigu tai reikÅ¡tų prievolės vykdymÄ pagal konkretų jos sudarytÄ sandorį) turtÄ Ä¯ kitÄ Ä¯monę, susidarius nurodytoje teisės normoje apibrėžtai bendrovės kreditorinių įsipareigojimų bÅ«klei, gauti raÅ¡ytinį kreditorių sutikimÄ .

Jeigu bendrovės valdymo organai ima investuoti į kitÄ Ä¯monę be kreditorių raÅ¡ytinio sutikimo, tokiu atveju kreditoriai turi teisę teismo tvarka nuginčyti konkrečius bendrovės valdymo organų veiksmus (sprendimus), kurių pagrindu bendrovės turtas buvo investuojamas į kitÄ Ä¯monę negavus raÅ¡tiÅ¡ko kreditorių sutikimo (CK 2.82 str. 4 d. nuostatos), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad pati savaime ginčo Koncesijos sutartis, kurioje numatyta koncesininko prievolė užtikrinti investicijas į koncesijos objektÄ , negaliotų nuo jos sudarymo momento dėl jos prieÅ¡taravimo ABÄ® 16 straipsnio 5 daliai.

Nurodytoje ABÄ® normoje nėra tiesioginio draudimo bendrovei sudaryti sandorius, kuriuose bÅ«tų sulygtos prievolės dėl bendrovės turto investavimo į kitÄ Ä¯monę, nes įstatymo normoje tik apibrėžtos tokių sutartinių prievolių vykdymo sÄ lygos susidarius joje apibÅ«dintai bendrovės kreditorinių įsipareigojimų bÅ«klei. PrieÅ¡ingas Å¡ios normos aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų ABÄ® 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrovės teisės sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus ir turėti kitų teisių bei pareigų, jeigu jos neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, paneigimÄ (CK 6.156 str. 1 d.).

Koncesininko prievolinės teisės ir pareigos, aptartos ginčijamoje Koncesijos sutartyje, o konkrečiai - 8 ir 12 punktuose, neprieÅ¡tarauja Koncesijų įstatymo nuostatoms, todėl Å¡ių sutarties sÄ lygų pripažinti negaliojančiomis dėl ieÅ¡kovo deklaruoto jų neatitikimo ABÄ® 16 straipsnio 5 daliai, nėra teisinio pagrindo.AnalogiÅ¡ka ABÄ® 16 straipsnio 5 dalies normos turiniui nuostata įtvirtinta pradinio ieÅ¡kovo (koncesininko) įstatų, įregistruotų 1997 m. kovo 28 d. (2 tomas, 3-12 b. l.), 2.4 straipsnio 12 punkte, kur nurodytas draudimas bendrovei investuoti turtÄ Ä¯ kitÄ Ä¯monę be raÅ¡tiÅ¡ko kreditorių sutikimo, jeigu ji neatsiskaičiuosi su kreditoriais per nustatytus terminus ir įsiskolinimas yra didesnis kaip 5 procentai bendrovės įstatinio kapitalo.

Pasak ieÅ¡kovo, ginčijamos Koncesijos sutarties sÄ lygos prieÅ¡taravo Å¡iam įstatuose nustatytam draudimui. Nekartodama aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų, kuriais paneigiami teiginiai dėl ginčijamos sutarties tariamo prieÅ¡taravimo ABÄ® 16 straipsnio 5 daliai, o tuo pačiu Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ pakartojančiam koncesininko įstatų punktui, teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad Å¡is įstatų punktas nereiÅ¡kia, jog pradinis ieÅ¡kovas neturėjo teisės sudaryti Koncesijos sutarties su joje aptartomis sÄ lygomis dėl investavimo į koncesijos objektÄ .

Nurodytas įstatų punktas neuždraudžia sudaryti sandorius, kuriuose bÅ«tų numatytas investavimas į kitÄ Ä¯monę, o tik draudžia patį investavimÄ be raÅ¡tiÅ¡ko kreditorių sutikimo tuo atveju, jeigu yra susidariusi nurodytoje įstatų normoje apibrėžta bendrovės kreditorinio įsiskolinimo padėtis. Koncesijos sutartyje buvo numatyta, kad ieÅ¡kovas turi užtikrinti investicijas pagerinant koncesijos objekto bÅ«klę (įrengiant kabinetus gydytojams), todėl pagal Koncesijos sutarties sÄ lygas ketindamas daryti realias finansines investicijas pradinis ieÅ¡kovas, laikydamasis įstatų 2.4 straipsnio 12 punkto reikalavimo, turėjo pasirÅ«pinti kreditorių raÅ¡tiÅ¡kais sutikimais tokiems veiksmams atlikti.

Tokia aplinkybė nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo kreditorių sutikimai turėjo bÅ«ti gauti dar iki sudarant Koncesijos sutartį, kurioje buvo numatyta sÄ lyga dėl investicijų užtikrinimo ateityje gerinant koncesijos objekto bÅ«klę.  IeÅ¡kinyje nurodyta, kad Koncesijos sutarties 12 punkto sÄ lygos dėl koncesininko prievolių investuojant į koncesijos objektÄ neatitiko ABÄ® 24 straipsnio 2 dalies 19 punkto reikalavimui, kad priimti nutarimÄ dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat dėl kitų subjektų prievolių, kurių dydis didesnis kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo yra kompetentingas tik visuotinis akcininkų susirinkimas.

Pasak pradinio ieÅ¡kovo, sudarant ginčijamÄ sutartį nebuvo koncesininko dalyvių susirinkimo sprendimo dėl investicijų į koncesijos objektÄ . Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ginčo Koncesijos sutarties 12 punktas, kur nurodyta, kad koncesininkas įsipareigoja užtikrinti investicijas pagerinant koncesijos objekto bÅ«klę, kurios privalo bÅ«ti amortizuotos (kitaip sakant -nuvertintos, praradusios savo vertę) per koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį (15 metų), kad investuotos lėšos, nutraukus sutartį dėl koncesininko kaltės ar jai pasibaigus, koncesininkui negrÄ Å¾inamos bei neužskaitomos, pagal turinį savaime nereiÅ¡kia ABÄ® 24 straipsnio 2 dalies 19 punkte numatyto ribojimo pažeidimo ginčo Koncesijos sudarymo metu.

Koncesijos sutartyje nebuvo numatytas konkretus koncesininko lėšų, kurias jis turėjo investuoti į koncesijos objektÄ (jo pagerinimÄ ), mastas (dydis), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad dar prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ turėjo bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovo dalyvių susirinkimo sprendimas klausimu, numatytu ABÄ® 24 straipsnio 2 dalies 19 punkte. Galimas Å¡ios ABÄ® normos pažeidimas galėjo atsirasti tik po Koncesijos sutarties pasiraÅ¡ymo koncesininkui atliekant konkrečius veiksmus, susijusius su disponavimu įmonės ilgalaikiu turtu, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, jei toks disponavimas ilgalaikiu turtu galėjo atsirasti ateityje vykdant prievoles pagal Koncesijos sutartį ir kuomet turėjo bÅ«ti priimamas atitinkamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas.Kaip ir ABÄ® 24 straipsnio 2 dalies 19 punkte, tokia pati sÄ lyga (pagal turinį) administracijos vadovo sprendimams dėl didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalies pardavimo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat laidavimo ar garantavimo juo kitų subjektų prievolės įvykdymÄ priimti, kuomet yra reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, buvo įtvirtinta pradinio ieÅ¡kovo įstatų 6.11 straipsnio 8 punkte.

Vėlgi nekartodama iÅ¡sakytų argumentų, paneigiančių ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimÄ dėl ginčijamos sutarties prieÅ¡taravimo ABÄ® 24 straipsnio 2 dalies 19 punktui, taigi ir pradinio ieÅ¡kovo įstatų 6.11 straipsnio 8 punktui, teisėjų kolegija papildo, jog ginčijamoje Koncesijos sutartyje nėra apibrėžta investicijų, skirtų užtikrinti koncesijos objekto bÅ«klės gerinimÄ , sudėtis ar jų mastas (apimtys), todėl pati savaime tokia sutarties sÄ lyga niekaip nepažeidžia įstatų 6.11 str. 8 punkte numatytos lokalinės normos reikalavimo.

Vykdydamas sudarytos Koncesijos sutarties sÄ lygas ateityje, pradinio ieÅ¡kovo administracijos vadovas, norėdamas priimti konkrečius sprendimus ar atlikti veiksmus dėl bendrovės ilgalaikio turto, sudarančio didesnę kaip 1/20 dalį bendrovės įstatinio kapitalo vertės, investavimo į Koncesijos objektÄ , turėjo laikytis Å¡io įstatų reikalavimo ir prieÅ¡ priimdamas tokius sprendimus ar prieÅ¡ atlikdamas veiksmus dėl disponavimo ilgalaikiu turtu investuojant jį į koncesijos objektÄ , turėjo gauti visuotinio akcininkų susirinkimo leidimÄ , įformintÄ susirinkimo nutarimu.

Tokia ieÅ¡kovo administracijos vadovo įstatinė pareiga neduoda jokio pagrindo pripažinti niekine ir negaliojančia Koncesijos sutartį ab initio (nuo sudarymo momento). Atkreiptinas dėmesys į faktinę aplinkybę, kad praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybos leidimÄ koncesijos objekto SÄ® „Pempininkų vaistinė“ patalpų rekonstrukcijai koncesininkas padavė 2003 m. kovo 28 d. , t.y. praėjus beveik dvejiems metams po ginčijamos Koncesijos sutarties sudarymo (1 tomas, 39 b. l.). Statybos leidimas patalpų rekonstrukcijai buvo iÅ¡duotas 2003 m. balandžio 25 d., jame nurodant, kad statybiniai rekonstrukcijos darbai bus vykdomi UAB „JÅ«rininkų vaistinė“ lėšomis pagal 2001 m. liepos 11 d.

Koncesijos sutartį (1 tomas, 41 b. l.). Taigi teisinis pagrindas investuoti lėšas į faktinius patalpų rekonstrukcijos (naujų patalpų statybos) darbus atsirado ne anksčiau kaip nuo statybos leidimo išdavimo momento, ir nuo tada galėjo atsirasti būtinumas, laikantis aukščiau nurodytų ABĮ normų ir pradinio ieškovo įstatų reikalavimų, rūpintis kreditorių raštiškų sutikimų ir/arba pradinio ieškovo dalyvių susirinkimo leidimo investicijų darymui (lėšų investicijoms naudojimui) gavimu.

Å ios aplinkybės dar kartÄ patvirtina teismo įsitikinimÄ , kad pripažinti niekine ir negaliojančia Koncesijos sutartį dėl ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų jos prieÅ¡taravimo įstatymo reikalavimams motyvų, nėra pagrindo.   IeÅ¡kinyje akcentuojama, kad pasiraÅ¡ydamas tokio turinio Koncesijos sutartį buvęs pradinio ieÅ¡kovo vadovas pažeidė ABÄ® 22 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas bendrovės valdymo organų veiklos pareigas. ABÄ® 22 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai.

Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra prieÅ¡ingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai virÅ¡ija normaliÄ gamybinę-Å«kinę rizikÄ , yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto Å¡vaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingi.Teisėjų kolegija priėjo iÅ¡vados, jog ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti ginčijamÄ sutartį negaliojančia ab initio remiantis Å¡ia ABÄ® norma, yra nepagrįstas.

Visų pirma, neįrodyta, kad sudarydamas ginčijamÄ sandorį buvęs pradinio ieÅ¡kovo vadovas veikė prieÅ¡ingai bendrovės ir jos akcininkų naudai ar interesams. Per visÄ Koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį nei bendrovė, nei jos dalyviai neginčijo veiksmų, kuriuos atliko buvęs įmonės vadovas dalyvaudamas koncesijos konkurse, pasiraÅ¡ydamas Koncesijos sutartį ir vykdydamas joje numatytas prievoles, kaip nenaudingų bendrovei. Byloje neįrodyta, kad bendrovės vadovo sprendimas sudaryti Koncesijos sutartį ir jos pasiraÅ¡ymas pažeidė bendrovės įstatus ar buvo prieÅ¡ingas įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams jo veikimas.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų (faktinių duomenų), kurie leistų padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčijamos Koncesijos sutarties sudarymas buvo akivaizdžiai nuostolingas, akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingas bendrovei, ar akivaizdžiai virÅ¡ijęs normaliÄ gamybinę-Å«kinę rizikÄ ieÅ¡kovo bendrovės valdymo organo sprendimas (veiksmas). Po Koncesijos sutarties sudarymo savarankiÅ¡kai pasirinkdamas investavimo į koncesijos objektÄ kryptis ir bÅ«dus, investavimo priemonių rūšį ir mastÄ , įvertinant, kad pagal sutarties sÄ lygas investuojamos lėšos sutarties terminui pasibaigus nebus kompensuojamos (nebus grÄ Å¾inamos), koncesininkas veikė iÅ¡imtinai savo Å«kine rizika ir ekonominiais bei finansiniais skaičiavimais.

Å ios aplinkybės neduoda jokio pagrindo teigti, kad pati Koncesijos sutartis nuo jos sudarymo pradžios buvo aiÅ¡kiai ekonomiÅ¡kai nenaudingas, žalingas, normaliÄ verslo rizikÄ virÅ¡ijantis koncesininko sudarytas sandoris. Dar kartÄ atkreiptinas dėmesys, kad Koncesijos sutartyje nebuvo numatytas konkretus investicijų į koncesijos objektÄ dydis (mastas), nebuvo apibrėžtos konkrečios investicinės priemonės, kurias koncesininkas privalėtų taikyti gerinant koncesijos objekto bÅ«klę. Tokias priemones ir tam reikalingų lėšų mastÄ savarankiÅ¡kai planavo ir taikė pats koncesininkas po to, kai pagal sutartį valdė ir naudojo koncesijos objektÄ .

AiÅ¡kindama ginčijamos Koncesijos sutarties turinį (CK 6.193 str.) teisėjų kolegija dar kartÄ akcentuoja aplinkybę, kad pagal Koncesijos sutarties sÄ lygas koncesininkas turėjo investuoti į koncesijos objektÄ tiek investicinių lėšų, kad per penkiolika koncesijos sutarties galiojimo metų jas bÅ«tų galima visiÅ¡kai amortizuoti (nuvertinti, apskaityti nulinę likutinę vertę). BÅ«tent tokios sutarties sÄ lygos įtvirtinimu ekonomiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai paaiÅ¡kinama koncesijos suteikėjo teisė negrÄ Å¾inti koncesininkui į koncesijos objektÄ investuotų lėšų pasibaigus Koncesijos sutarties terminui, nes tos lėšos iki sutarties termino pabaigos turėjo bÅ«ti amortizuotos (praradusios vertę, koncesininko veiklos apskaitoje nuvertintos iki nulinės reikÅ¡mės).

Aptarta Koncesijos suteikėjo teisė negrÄ Å¾inti koncesininkui investuotų lėšų galiojo bei neprieÅ¡taravo įstatymui įvertinant ir tokius sutartyje numatytus atvejus, kaip koncesijos sutarties pasibaigimas (nutraukimas) anksčiau termino dėl koncesininko kaltės arba dėl bankroto procedÅ«rų jam taikymo (Koncesijų įstatymo 14 str. 1 ir 9 d. nuostatos). Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad aiÅ¡kinant Koncesijos sutarties 12 punkto turinį laikytina, jog koncesininkas sutartimi nebuvo įpareigotas ir neįsipareigojo į koncesijos suteikėjui priklausantį koncesijos objektÄ investuoti ieÅ¡kinyje nurodyto dydžio lėšas, ne tik rekonstruojant jam perduotas koncesijos objektui priklausančias patalpas, bet ir jas padidinant pristatymo bÅ«du (iÅ¡keliant antrÄ pastato aukÅ¡tÄ ).

Vertinant Koncesijos sutarties 12 punkto sÄ lygÄ Â dėl investicijų užtikrinimo pagerinant koncesijos objekto bÅ«klę atsietai nuo kitų sutarties sÄ lygų, pripažintina, jog ji yra itin abstrakti, neįpareigojanti daryti konkrečių rekonstrukcinių ar naujos statybos darbų. Pagal sutarties sÄ lygas koncesininkas nebuvo įpareigotas užtikrinti konkretaus masto (dydžio) investicines priemones. Sutartyje yra tik vienas aiÅ¡kiai apibrėžtas nurodymas koncesininkui – investicijų turi bÅ«ti skiriama tiek, kad per penkiolika koncesijos sutarties galiojimo metų jos amortizuotųsi, t.y. ieÅ¡kovo veikloje prarastų savo vertę, jo apskaitoje bÅ«tų nuvertintos.

AiÅ¡kinant Koncesijos sutarties 12 punkto sÄ lygas santykyje su sutarties 8 punktu (pakeistu 2003 m. kovo 28 d. susitarimu), kuriame nurodyta, kad koncesininkas turi įrengti konkrečiai neapibrėžto skaičiaus kabinetus bendrosios praktikos gydytojams ir juos iÅ¡nuomoti (manytina, kad nuomos mokesčio bÅ«du turėjo bÅ«ti padengiamos investicijos Å¡ių kabinetų įrengimui, taip amortizuojant (padengiant) įdėtas lėšas – sÄ naudas kabinetų įrengimui), vėlgi darytina iÅ¡vada, jog Koncesijos sutartyje numatyta koncesininko prievolė – kabinetų gydytojams įrengimas nereiÅ¡kė ieÅ¡kovo pareigos atlikti patalpų kapitalinę rekonstrukcijÄ ir statyti naujas patalpas, skiriant tam dideles lėšas, nors ir žinant, kad koncesijos suteikėjas sutartimi neįsipareigojo tų lėšų atlyginti ar kitaip jas kompensuoti.

Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamos Koncesijos sutarties Å¡alių susitarimas dėl koncesininko investuotų į koncesijos objektÄ lėšų negrÄ Å¾inimo tuo atveju, jeigu sutartis bÅ«tų nutraukta dėl koncesininko kaltės arba kitaip pasibaigtų – teisės aktų (įstatymų ir pradinio ieÅ¡kovo įstatų) imperatyvioms nuostatoms neprieÅ¡tarauja. Dėl Koncesijos sutarties Å¡alių veiksmų vertinimo bendrųjų teisės principų aspektu.

Dėl sutarties Å¡alių ne/sÄ Å¾iningumo IeÅ¡kinyje teigiama, kad sudarydamos Koncesijos sutartį joje nurodytomis sÄ lygomis, sutarties Å¡alys nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais pagrindiniais sutarčių sudarymo teisės principais, elgėsi nesÄ Å¾iningai koncesininko ir jo kreditorių interesų atžvilgiu, todėl Å¡i sutartis pripažintina absoliučiai negaliojančia (CK 6.225 str. 1 d.). Su šį teiginį konkretizuojančiais ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo sutikti.              Komentuojant byloje pateiktus koncesininko finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie buvo teikiami su paraiÅ¡ka dalyvauti koncesijos konkurse (2 tomas, b. l. 14-33), teigti, kad koncesijos konkurso metu ir Koncesijos sutarties sudarymo metu pradinis ieÅ¡kovas buvo nemoki įmonė, nėra pakankamo pagrindo.

Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje pateiktÄ apibrėžimÄ , įmonės nemokumo bÅ«senÄ atspindi ne balanse įraÅ¡yto turto vertės ir visų įmonės finansinių įsipareigojimų, o to turto vertės ir įmonės pradelstų įsipareigojimų santykis. Vien ieÅ¡kinyje nurodyta aplinkybė, kad Koncesijos sutarties sudarymo metu pradinio ieÅ¡kovo balanse įraÅ¡yto turto vertė buvo beveik lygi jo finansiniams įsipareigojimams, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog koncesininkas jau tada esÄ buvo nemoki įmonė, nes byloje nėra duomenų, kokiÄ dalį iÅ¡ visų įmonės finansinių įsipareigojimų sudarė pradelsti įsipareigojimai kreditoriams.

IeÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ prieÅ¡ingo pobÅ«džio teigimÄ paneigia jau vien ta faktinė aplinkybė, kad bankroto byla ieÅ¡kovui buvo iÅ¡kelta 2005 m. sausio 24 d. (2 tomas, b. l. 34), t.y. praėjus trejiems su puse metų po ginčijamos sutarties sudarymo. NeaiÅ¡ku, kokiais pagrindais atsakovas turėjo atsisakyti sudaryti sutartį su koncesijos konkurso laimėtoju – pradiniu ieÅ¡kovu, kurio turto pagal balanse įraÅ¡ytÄ vertinę iÅ¡raiÅ¡kÄ beveik užteko padengti visus balanse fiksuotus trumpalaikius finansinius įsipareigojimus, o metinė jo pagrindinės veiklos (vaistinės) apyvarta siekė 6 803 242 Lt. Be to, kaip matyti iÅ¡ koncesininko finansinių ataskaitų, ieÅ¡kovo veiklos rodikliai per laikotarpį nuo 2000 m. gruodžio 31 d. iki 2001 m. birželio 30 d. buvo pagerėję (padidėjo balanse įraÅ¡yto turto vertė, pagerėjo pelno-nuostolio rodikliai, nes per ataskaitinį pusmetį įmonė dirbo jau pelningai). Pažymėtina, kad pagal Koncesijų įstatymo 11 straipsnio 1 punktÄ konkurso dalyvių paraiÅ¡kas ir pateiktus dokumentus tikrina bei vertina konkurso organizavimo komisija, remdamasi valstybės pasiÅ«lyme nustatytais vertinimo kriterijais.

Byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovo pateiktus konkursui dokumentus, įskaitant jo finansinę bÅ«klę fiksuojančius apskaitos duomenis, konkurso organizavimo komisija bÅ«tų įvertinusi ne pagal nustatytus vertinimo kriterijus. Byloje neįrodyta, kad konkurso organizavimo komisija pažeidė konkurso dalyvių paraiÅ¡kų ir dokumentų tikrinimo tvarkÄ arba vertinimo kriterijus ir nesÄ Å¾iningai paskelbė ieÅ¡kovÄ konkurso laimėtoju bei teikė pasiraÅ¡yti su juo Koncesijos sutartį nurodytomis sÄ lygomis.

Galima bÅ«tų vertinti, ar dalyvaudamas koncesijos konkurse ir sudarydamas ginčijamÄ sutartį tokiomis sÄ lygomis, kokios yra joje įtvirtintos, atsižvelgiant į sutarties sudarymo metu buvusį ieÅ¡kovo skolinių įsipareigojimų mastÄ , neigiamus veiklos pelningumo rodiklius, buvęs ieÅ¡kovo administracijos vadovas veikė sÄ Å¾iningai ir protingai bendrovės, jos dalyvių ar kreditorių atžvilgiu (CK 2.87 str. nuostatos), tačiau tai jokiu bÅ«du nedaro ginčijamos sutarties niekiniu ir negaliojančiu sandoriu ieÅ¡kovo nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais, tuo labiau, jog byloje neįrodyta, kad kita ginčijamo sandorio Å¡alis – koncesijos suteikėjas (byloje – atsakovas) sudarydamas šį sandorį bÅ«tų elgęsis nesÄ Å¾iningai.

Jau minėta, kad po Koncesijos sutarties sudarymo koncesininkas savarankiÅ¡kai pasirinko investavimo į koncesijos objektÄ kryptis ir bÅ«dus, investavimo priemonių rūšį ir mastÄ , todėl darydamas investicijas į koncesijos objektÄ ir žinodamas, kad jos nebus grÄ Å¾intos ar kitaip kompensuotos, koncesininkas veikė iÅ¡imtinai savo Å«kine rizika. Byloje neįrodyta, kad koncesininko konkretiems praktiniams sprendimams dėl investicijų į koncesijos objektÄ pobÅ«džio, turinio ar masto, bÅ«tų daręs įtakÄ Koncesijos suteikėjas. 2001 m. lapkričio 23 d. pradinio ieÅ¡kovo direktorius prašė Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos leisti savo lėšomis nuosavybės teise įrengti papildomas apie 250 kv. m ploto patalpas (antrÄ aukÅ¡tÄ ) vaistinės ir poliklinikos funkcionavimui (1 tomas, b. l. 37).

Atsakydamas į šį praÅ¡ymÄ Klaipėdos miesto meras 2002 m. sausio 10 raÅ¡te Nr. 15- 56-52 nurodė, kad rekonstrukcijos darbams pradėti reikalingas SÄ® „Pempininkų vaistinė“ steigėjo – savivaldybės tarybos leidimas. Toks leidimas iÅ¡duodamas sprendimu, kuriame turi bÅ«ti numatytos naujai sukurto nekilnojamojo turto (jo dalies) perdavimo nuosavybės teise UAB „JÅ«rininkų vaistinė“ ir kitos sÄ lygos (1 tomas, 38 b. l.). Byloje konstatuota, kad įrodymų apie tokio leidimo, įforminto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu, iÅ¡davimÄ nebuvo pateikta.

NežiÅ«rint to, koncesininkas veikdamas savo ekonomine rizika ėmėsi koncesijos objekto patalpų rekonstravimo ir Å¡io objekto iÅ¡plėtimo pastatant naujas patalpas darbų, investuodamas tam dideles lėšas. Byloje esantys faktiniai duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad koncesininko sumanyti ekonominiai ir verslo planai „išėjo“ iÅ¡ Koncesijos sutarties 12 punkto sÄ lygomis apibrėžtų ribų, nes naujų patalpų savo lėšomis sukÅ«rimÄ ieÅ¡kovas siejo su nuosavybės teisės į jas įgijimu, taigi, jokių teisėtų ir pagrįstų lÅ«kesčių gauti už jas kompensacijÄ (atlyginti jas) nutraukus Koncesijos sutartį ar jai pasibaigus, jis neturėjo bei negalėjo turėti ir tÄ realiai suvokė.

Be to, kaip jau pažymėta, byloje nėra duomenų, kad patalpų rekonstrukcijai, įrengiant naujas papildomas patalpas su numatomu jų perdavimu statytojo nuosavybėn, bÅ«tų gautas SÄ® „Pempininkų vaistė“ steigėjo savivaldybės tarybos leidimas, įformintas tarybos sprendimu. Pagal Koncesijų įstatymÄ tiek esamas, tiek numatomas sukurti koncesijos objektas koncesijos sutarčiai pasibaigus grÄ Å¾inamas koncesijos suteikėjui (Ä®statymo 3 str. 3 d.), todėl ieÅ¡kovo ketinimas iÅ¡plėsti koncesijos objektÄ sukÅ«rimu naujų papildomų patalpų, kurios po to pereitų koncesininko nuosavybėn, bet nebÅ«tų kartu su koncesijos objektu grÄ Å¾inamos koncesijos suteikėjui, iÅ¡eina iÅ¡ Koncesijos sutarties ribų ir neturi ryÅ¡io su reikalavimu pripažinti koncesijos sutartį niekiniu bei negaliojančiu sandoriu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas sandoris sudarytas laikantis specialaus valstybės ir savivaldybių turto valdymÄ , naudojimÄ ir disponavimÄ juo reguliuojančio Koncesijų įstatymo reikalavimų, sutarties sÄ lygos neprieÅ¡tarauja imperatyvioms ABÄ® ir kitų teisės aktų normoms, jomis nebuvo pažeisti pradinio ieÅ¡kovo įstatų reikalavimai, neįrodyta, kad abi ginčijamo sandorio Å¡alys, t. y. ne tik buvęs pradinio ieÅ¡kovo vadovas, bet atsakovas sudarydami Koncesijos sutartį bÅ«tų elgęsi nesÄ Å¾iningai koncesininko ir/ar jo kreditorių atžvilgiu, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad sudarant šį sandorį buvo nukrypta nuo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų teisės principų ar pagrindinių sutarčių teisės principų (CK 6.225 str. 1 d.).

Padarius iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo ginčijamÄ Koncesijos sutartį (įskaitant jos 8 ir 12 punktuose iÅ¡dėstytas sÄ lygas) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandoriu, neatsiranda reikalas svarstyti restitucijos, kaip sandorio negaliojimo pasekmės, taikymo klausimo. Nesant pagrindo spręsti dėl restitucijos, neturi teisinės reikÅ¡mės nei pirmosios instancijos teismo sprendime, nei apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių, argumentų bei iÅ¡vadų, susijusių su pradinio ieÅ¡kovo investuotų į koncesijos objektÄ lėšų dydžiu, tikrinimas bei vertinimas, kadangi atsakovas apskritai neturi teisinės pareigos grÄ Å¾inti į koncesijos objektÄ investuotų koncesininko lėšų (Koncesijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatos).     Pagal Å¡ioje nutartyje pateiktus argumentus ieÅ¡kovo V.

J. (procesinių teisių perėmėjas UAB „Active Management Group“) apeliacinis skundas atmetamas, nes jame iÅ¡dėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                                   Alė Bukavinienė Danutė MilaÅ¡ienė Gintaras Pečiulis