f1d1e0df-9311-4dda-a67d-d8fa78bc07d9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-380/2014Teisminio proceso Nr. 1-05-1-06265-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1.; 2.1.7.4. LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko SvajÅ«no Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Reginos Gaudutienės, Lino Å iukÅ¡tos,sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Tomui Songailai,gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A.

G. (A. G.) ir M. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 291 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė A. G. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.M.

A. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 291 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir galutinė bausmė M. A. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Å iuo nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 291 straipsnio 1 dalį taip pat yra nuteistas A. V., o R. D. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis jų nuteisimo dalyje apeliacine tvarka neapskųstas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

A. G. ir M. A. nuteisti už tai, kad iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe su R. D. ir A. V., turėdami tikslÄ per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ pergabenti cigaretes, 2012 m. gruodžio 21 d., apie 18 val., R. D. automobiliu ,,Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos saugomÄ pasienio ruoÅ¾Ä , kur R. D. likus automobilyje saugoti ir stebėti aplinkÄ ir telefonu informuoti bendrininkus apie situacijÄ pasienio zonoje, kurioje buvo gabenamas kontrabandos krovinys, taip taip užtikrinti saugų kontrabandinių prekių gabenimÄ per valstybės sienÄ , A.

G. M. A. ir A. V., pėsčiomis nuėję į valstybės sienos apsaugos zonÄ prie Lietuvos-Baltarusijos valstybių sienos ties Lietuvos valstybės sienos ženklu Nr. 0999, neteisėtai perėjo Lietuvos Republikos valstybės sienÄ , nueidami į Baltarusijos Respublikos teritorijÄ , kur paėmę 15 dėžių su 5500 pakelių cigarečių ,,Fest“ bei 2000 pakelių cigarečių ,,Fest7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 52 192 Lt, Å¡ias cigaretes sudėję ant dviejų atsineÅ¡tų iÅ¡ anksto paruoÅ¡tų savadarbių sniego rogių, dar kartÄ neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , rogėmis vežamas cigaretes atgabeno į Lietuvos teritorijÄ , nuvežė iki Å alčininkų rajone Akmenynės seniÅ«nijoje Duksnių kaime esančios negyvenamos sodybos ir paslėpė sukraudami jas prie sodybos tvoros.Nuteistasis A.

G. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir jį pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 291 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti. Nuteistasis A. G. nurodo, jog apygardos teismas priėmė jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį tinkamai neįsigilinęs į bylos esmę, byloje surinktus įrodymus vertino vienpusiÅ¡kai, neatsižvelgė į tai, kad kaltinimas jam paremtas melagingais įrodymais. Kaip pavyzdį nuteistasis pateikia byloje esančias telefoninių skambučių iÅ¡klotines, iÅ¡ kurių matyti, kad skambučiai į jo telefonÄ iÅ¡ nepažįstamo numerio yra užfiksuoti iki 2012-12-22 03.00 val., kai tuo tarpu jau 2012-12-22 01.30 val. jis buvo sulaikytas.

Taip pat A. G. pažymi, jog visi liudytojais apklausti pareigūnai gerai atsimena visus pėdsakus, tačiau kažkodėl negali pasakyti, iš kurios pusės atvažiavo automobilis ir kokiu būdu jis atsidūrė griovyje. Apelianto nuomone, pareigūnams nurodyti šias aplinkybes buvo nenaudinga, kadangi tai sutaptų su kinologės parodymais ir liudytų jo naudai. Be to, visi liudytojai nurodo, kad į griovį vairuotojas įvažiavo apsisukdamas, o tai rodo, kad kinologė negalėjo ateiti to automobilio pėdsakais.

Kad pastaroji meluoja, pasak nuteistojo, patvirtina ir tai, jog ji keitė savo parodymus, painiojosi dėl Å¡uns, o per laikotarpį nuo 23.00 val. iki 01.30 val., esant storam sniego sluoksniui, ji fiziÅ¡kai negalėjo įveikti jos nurodyto atstumo. Apeliantas pažymi, jog apygardos teismas, remdamasis A. V. prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, neatsižvelgė į tai, kad teisme pastarasis tokių savo parodymų atsisakė ir paaiÅ¡kino, kad jie buvo iÅ¡gauti darant psichologinį bei fizinį poveikį, kÄ teismui patvirtino ir A.

V. gynėjas. Tai, kad pirminiai A. V. parodymai yra melagingi, pasak apelianto, patvirtina ir tai, kad nebuvo užfiksuotas joks jo – A. G. skambutis vairuotojui, nors A. V. savo prisipažinime aiÅ¡kino, kad A. G. skambino vairuotojui. A. G. teigimu, tai, kad A. V. užmigo automobilyje, tik patvirtina, kad pastarasis buvo girtas, nes neįmanoma bėgti nuo pareigÅ«nų, o po to sau ramiai užmigti griovyje užklimpusiame automobilyje. A. G. taip pat nurodo, kad kai buvo suimtas, gavo žmonos, kuri tuo metu laukėsi, laiÅ¡kÄ , kuriame ji rašė, kad nežino kaip iÅ¡gyvens žiemÄ be malkų, kad nėra kas jai padeda, todėl visais bÅ«dais stengėsi iÅ¡eiti į laisvę ir parašė melagingÄ prisipažinimÄ , o kadangi turėjo teismo nutartį, tai nebuvo sunku suformuluoti tekstÄ , atitinkantį bylos aplinkybes, nors iÅ¡ tikrųjų jis jokio nusikaltimo nebuvo padaręs. Teisiamojo posėdžio metu jis Å¡io savo prisipažinimo atsisakė ir paaiÅ¡kino, kodėl taip pasielgė, tačiau teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė, o prieÅ¡ingai, įvertino jo nenaudai.

Kad jo prisipažinimas yra melagingas, pasak nuteistojo, patvirtina ir tai, kad jis neturėjo ir neturi jokio automobilio, be to, neįsivaizduoja, kaip galima pasiÅ«lyti daryti nusikaltimÄ visiÅ¡kai nepažįstamam žmogui. Nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai jam paskyrė griežtesnę bausmę nei kitiems nuteistiesiems. Mano, jog tokios griežtos bausmės skyrimÄ galėjo sÄ lygoti jo paraÅ¡ytas skundas dėl bylÄ nagrinėjančio teisėjo veiksmų ignuoruojant jo praÅ¡ymus. Pažymi, jog teismas nuosprendžiu neiÅ¡sprendė sulaikymo metu iÅ¡ jo paimtų daiktų (vestuvinio žiedo, grandinėlės ir pinigų) klausimo, be to, laiku nepaskelbė nuosprendžio, nuosprendyje supainiojo liudytojus ir jų parodymus.

Nuteistasis M. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir jį pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 291 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti arba suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę ir paleisti į laisvę, atsižvelgiant į tai, kad jis jau ilgÄ laikÄ laikomas suėmime. Nuteistasis M. A. nurodo, kad yra nuteistas nepagrįstai, nesant jokių objektyvių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, remiantis vien kaltinamųjų ir liudininkų parodymais, prieÅ¡taraujančiais bylos medžiagai ir paimtais iÅ¡ konteksto.

Teigia, kad iÅ¡skyrus melagingus A. V. parodymus, jokių kitų duomenų, patvirtinačių, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupės, kaip ir patvirtinačių, kÄ jis, kaip bendrininkas, darė, byloje nėra. Pažymi, kad į teismo nuosprendį įraÅ¡yti ne visi R. D. parodymai: pastarasis, pamatęs juos teismo posėdžio metu, patvirtino, kad tikrai jų nevežė, ir tai užfiksuota teisiamojo posėdžio protokole. Teismas, remdamasis A. V. parodymais, neatsižvelgė į tai, kad jie nėra nuoseklÅ«s ir kad jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, kad jie prieÅ¡tarauja liudytojos R.

Dykinaitės parodymams, be to, buvo iÅ¡gauti prievarta, kÄ teisme patvirtino ir A. V. gynėjas advokatas E. Burokas. Taip pat pažymi, kad byloje yra duomenų, jog darant nusikalstamÄ veikÄ buvo dar du asmenys, tačiau A. V. apie tuos asmenis nieko nenurodė, be to, vienÄ kartÄ jis teigė, kad vairuotojo nematė ir negali apibÅ«dinti, kitÄ kartÄ â€“ kad matė. NenuoseklÅ«s ir nelogiÅ¡ki liudytojos R. Dykinaitės parodymai, jie prieÅ¡tarauja jos tarnybiniam praneÅ¡imui, be to nėra jokio paaiÅ¡kinimo, kaip ji sekė automobilio vėžėmis ir dar pagrindiniu keliu.

Pastaroji taip pat nurodė, kad prie automobilio rado virves, diržus cigaretėms neÅ¡ti, tačiau Å¡ių daiktų byloje nėra, o jos telefonas, kuriuo ji neva fiksavo sekimo keliÄ , apelianto manymu, buvo sÄ moningai sugadintas, kad nebÅ«tų paimta to telefono iÅ¡klotinė, nes jis – M. A. matė, kaip Å¡i liudytoja buvo atvežta į įvykio vietÄ . Byloje esančios telefoninių skambučių, kurie priskirti R. D., iÅ¡klotinės taip pat nieko nepatvirtina, nes nėra paaiÅ¡kinimo, kaip per 7 minutes galima iÅ¡ Tauragės atvykti į Vilnių, be to, nenustatyta daugelio telefoninių pokalbių priklausomybė.Pasak apelianto, ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje taip pat buvo atliktas neiÅ¡samiai, nesigilinant į bylos aplinkybes, vien tik siekiant jį ir kitus nuteistuosius apkaltinti, nes nebuvo iÅ¡tirti padangų protektoriaus bei jų batų pėdsakai, įvykio vietoje esančios cigarečių nuorÅ«kos.

Nuteistasis mano, kad juos sustabdę ir dokumentus patikrinę pareigÅ«nai, neradę tikrųjų nusikaltėlių, tiesiog sugalvojo, kaip su aptiktomis kontrabandinėmis cigaretėmis susieti jį ir kitus nuteistuosius, o apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu buvo priimtas tik tam, kad pateisinti jo ilgalaikį suėmimÄ . Nuteistasis pažymi, jog teismo nuosprendyje nurodytas 23.00 val. laikas netikslus, nes byloje visur nurodoma 23.35 val. Taip pat M. A. mano, jog apygardos teismas paskyrė jam griežtÄ bausmę, neįvertino jo charakteristikos, taip pat, kad administracine tvarka paskirtÄ baudÄ jis yra sumokėjęs.Teismo posėdyje nuteistųjų M.

A. ir A. G. gynėjas Gedminas Skaistys prašė nuteistųjų skundus tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų skundus atmesti.Nuteistųjų M. A. ir A. G. apeliaciniai skundai atmetami.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistiesiems M. A. ir A. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jų kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas bei jiems paskirtų bausmių, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.M.

A. ir A. G. pirmosios instancijos teismo nuteisti už privalomų pateikti muitinei daiktų (cigarečių) gabenimÄ per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ nepateikiant muitinės kontrolei pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir neteisėtÄ Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimÄ pagal BK 291 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip Å¡ios kontrolės iÅ¡vengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno kilnojamÄ sias kultÅ«ros vertybes ir antikvarinius daiktus.

Teismų praktikoje daiktų gabenimas BK 199 straipsnio prasme suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sienÄ , per muitinę arba jÄ apeinant. Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant, nenurodant muitinio tikrinimo metu. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tada, kai gabenamų daiktų vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . Kontrabandos nusikaltimo subjektyviesiems požymiams bÅ«dinga tiesioginė tyčia.

Kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabena muitinei privalomus pateikti daiktus, to nori ir taip veikia. Pagal Lietuvos Respublikos BK 291 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ .Kaip matyti iÅ¡ nuteistųjų M. A. ir A. G. apeliacinių skundų, abu ginčija savo kaltę dėl jiem inkriminuotų nusikaltimų padarymo, neigia prisidėję prie cigarečių kontrabandos, tvirtina kartu su A. V. tik padėję iÅ¡traukti sniege įklimpusį R.

D. automobilį. Tačiau apeliantų kaltė neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ ir gabenus cigaretes iÅ¡vengiant muitinės kontrolės įrodyta byloje surinktų, teisiamajame posėdyje iÅ¡samiai iÅ¡tirtų ir nuosprendyje iÅ¡dėstytų įrodymų visetu.Teismajame posėdyje liudytoju apklaustas pasienio pareigÅ«nas D. Liubertas parodė, kad vykdydamas tarnybÄ 2012 m. gruodžio 21 d. apie 23 val. su kolege R. Dykinaite Å alčininkų r., Duksių, Kurmelionių kaimų apylinkėse pastebėjo skersai kelio einančius rogių ir žmonių pėdsakus, vedančius nuo valstybės sienos į Lietuvos teritorijÄ .

Pagal juos nuėjo iki netoli valstybės sienos esančios negyvenamos sodybos, kur pagal tuos pačius pėdsakus už sodybos tvoros rado sukrautas cigarečių dėžes juoduose maiÅ¡uose, prie kurių buvo iÅ¡tryptas sniegas, paliktos rogės. Nuo cigarečių maišų buvo matyti pėdsakai, vedantys toliau į Lietuvos teritorijÄ . Å iais pėdsakais nusekė pasienietė R. Dykinaitė su tarnybiniu Å¡unimi, o jis liko saugoti cigaretes (t. 5, 85-87). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus davė ir liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta pasienio pareigÅ«nė kinologė R.

Dykinaitė, kuri, be to, iÅ¡samiai parodė apie sekimo pėdsakais su Å¡unimi aplinkybes. PaaiÅ¡kino, kad sekant su tarnybiniu Å¡unimi pėdsakais nuo rastų cigarečių per laukus į Lietuvos teritorijos gilumÄ , Å¡is nuvedė iki kelyje iklimpusio automobilio, prie kurio buvo keli asmenys, kurie turėjo diržus, įprastai naudojamus kontrabandos gabenimui. Å uo savo elgesiu rodė, kad tai tie asmenys, kurių pėdsakais sekė nuo sodybos, prie kurios rastos cigaretės. Patikrinus pėdsakus nuo sodybos kur buvo rastos sukrautos cigaretės, į valstybės sienos pusę, jie vedė iki valstybės sienos, matėsi sienos kirtimo vieta (t. 5, b.l. 140-142).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes liudytoja nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Å ios liudytojos parodymuose esantys netikslumai nėra esminiai ir nesuteikia pagrindo abejoti jos parodymų patikimumu. PrieÅ¡ingai, negu teigiama A. G. apeliaciniame skunde, byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl oro sÄ lygų ar sveikatos bÅ«klės pasienio pareigÅ«nė nebÅ«tų fiziÅ¡kai galėjusi atlikti sekimo pėdsakais veiksmų.Be to, liudytojų D. Liuberto ir R. Dykinaitės parodymai sutampa su byloje apklaustų kitų pasienio pareigÅ«nų – T.

Boroško ir G. Raudeliūno parodymais. Teisiamajame posėdyje liudytojas T. Boroško parodė, kad jam patruliuojant su G. Raudeliūnu įvykio naktį, sutiko kitus pareigūnus, kurie parodė nuo sienos vedusius žmonių su rogutėmis pėdsakus, nuvedusiusius iki sodybos, šalia kurios buvo aptiktos dėžės su cigaretėmis. Kinologei nusekus nuo sodybos link kelio vedusiais pėdsakais, jis su pareigūnu G. Raudeliūnu nusprendė pavažinėti aplinkiniais keliukais ir viename iš jų pastebėjo nuvažiavusį nuo kelio automobilį, tarp kurio ir krūmų matėsi pėdsakai.

Automobilį stÅ«mę keturi asmenys negalėjo tiksliai nurodyti, kur važiavo, buvo labai Å¡iltai apsirengę. Tikrinant Å¡ių asmenų dokumentus, toje vietoje, kur matėsi pėdsakai, pasirodė Å¡uo ir pradėjo bėgioti tarp automobilio ir Å¡alia buvusių asmenų. IÅ¡ paskos pasirodžiusi kinologė pasakė, kad Å¡uo iki automobilio atvedė pėdsakais nuo sodybos. Liudytojas taip pat patvirtino pats apžiÅ«rėjęs sienos kirtimo pėdsakus, matęs, kad ėjo daugiau, nei vienas asmuo, buvo pereita į vienÄ pusę ir atgal (t. 5, b.l. 87-89).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas G. RaudeliÅ«nas davė iÅ¡ esmės anlogiÅ¡kus parodymus, patvirtindamas ir tai, kad matė kelių žmonių paliktus sienos kirtimo pėdsakus bei traukiamų rogių žymes (t. 5, b.l. 90-91).Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti aptartais liudytojų parodymais, jie buvo iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, tarp jų esminių prieÅ¡taravimų nėra, juos patvirtina kiti byloje esantys objektyvÅ«s įrodymai.

Tai, kad valstybės siena buvo kirsta kelių asmenų, einant iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Baltarusijos RespublikÄ ir atgal, tempiant roges, patvirtina ir byloje esantis raÅ¡ytinis įrodymas – įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas. Jame užfiksuota, kad 2012 m. gruodžio 22 d. apžiÅ«rėjus Lietuvos valstybės sienos juostos atkarpÄ tarp ženklų Nr. 0999 ir Nr. 1000, tarp jų matosi valstybės sienos pažeidimo vieta, rasti puriame sniege palikti kelių asmenų ir tempiamų savadarbių rogių pėdsakai, vedantys per valstybės sienÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Baltarusijos RespublikÄ ir atgal.

Nuo valstybės sienos pažeidimo vietos pėdsakai veda link kelio Turgeliai – Kurmelionys, kerta šį keliÄ ir veda prie negyvenamos sodybos Duksių kaime, kur prie tvoros rasta 15 dėžių cigarečių bei dvejos savadarbės rogės. Nuo cigarečių dėžių pėdsakai veda link kelio iki pamiÅ¡kės, kur ant pamiÅ¡kės keliuko matyti Å¡vieži automobilio padangų pėdsakai, automobilio apsisukimo vieta, žmonių įlipimo į automobilį pėdsakai. PamiÅ¡kėje, ties automobilio apsisukimo vėžiomis, matomi nuo aptiktų cigarečių dėžių atvedantys kelių asmenų pėdsakai.

IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo priedų – fotolentelių matyti, kad užfiksuota valstybės sienos kirtimo vieta tarp valstybės sienos ženklų Nr. Nr. 0999 ir Nr. 1000, Å¡viežiai iÅ¡mindžiotas sniegas, kelių asmenų pėdsakų takelis iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Baltarusijos RespublikÄ ir atgal (t. 1, b.l. 19-28). Byloje esantys objektyvÅ«s duomenys taip pat patvirtina, kad netoli cigarečių kontrabandos gabenimo vietos sulaikyti asmenys: R. D., A. V., A. G. ir M. A. įvykio vietoje buvo ne atsitiktinai, o dėl cigarečių kontrabandos.

Iš laikino sulaikymo protokolų matyti, kad 2012 m. gruodžio 22 d. 01.30 val. netoli įvykio vietos kelyje Akmenynė – Turgeliai pasienio pareigūno T. Boreišo buvo sulaikyti šie asmenys: R. D., A. V., A. G. ir M. A. (t. 2, b.l. 51, 131, t. 3, b.l. 24, t. 4, b.l. 15). R. D. ir A. G. asmens kratų metų paimti mobiliojo ryšio telefonai bei SIM kortelės (t. 2, b.l. 52, t. 3, b.l. 25). Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas S. Duknevičienei priklausantis automobilis ,,Seat Alhambra“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame be kitų daiktų rastas mobilaus ryÅ¡io telefonas ,,Nokia 100“ (t. 2, b.l. 59). IÅ¡ mobilaus ryÅ¡io telefono ,,Nokia 100“ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad jame rastos iÅ¡siųstos žinutės: ,,ten ant to kelio kur mus tris paeme?“; ,,tai siauskit link to posukio uz 15 min busiu“; ,,as jau tam kely“; ,,aikit cia <...> sėdau apsisukinėdamas“ ir kt. (t. 2, b. l. 62). IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad mobiliojo ryÅ¡io operatoriai UAB „Bitė“ ir UAB „Tele2“ pateikė jų turimus dokumentus su informacija apie tyrimo metu paimtų mobiliojo ryÅ¡io telefonų SIM kortelių naudojimÄ , abonentinius numerius bei ryÅ¡ius.

Atlikus Å¡ios informacijos ir pateiktų iÅ¡klotinių analizę, byloje esančiame praneÅ¡ime nurodyta, kad iÅ¡ pateiktų iÅ¡klotinių matyti, jog tyrimo metu paimti telefonai 2012 m. gruodžio 21 d. vakare buvo naudojami jiems esant pasienio zonoje prie Pagojo kaimo Å alčininkų rajone, automobilyje ,,Seat“ rastu telefonu nusikalstamos veikos padarymo vakarÄ buvo bendraujama su R. D. (t. 1, b.l. 134-154). Nors byloje esančių dokumentų vertinimas yra teismo diskrecinė teisė, tačiau minėtame praneÅ¡ime atliktos duomenų analizės iÅ¡vados neprieÅ¡tarauja bylos įrodymų visumai, patvirtinančiai, kad A.

V., A. G. ir M. A. buvo susiję su R. D., Å¡is atvežė juos į nusikaltimo padarymo vietÄ , palaikė su jais telefoninį ryšį.NuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi tarpusavyje liudytojų D. Liuberto, R. Dykinaitės, T. BoroÅ¡ko ir G. RaudeliÅ«no parodymai sutampa su kito nuteistojo – A. V. iÅ¡samiais ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais. IÅ¡ jų matyti, kad draugui M. A. pasiÅ«lius, A. V. 2012 m. gruodžio 21 d. atvažiavo kartu su juo į Vilnių, kur jiems pasiÅ«lė užsidirbti neÅ¡ant kontrabandines cigarečių dėžes nuo sienos.

Iki valstybės sienos jį, M. A. ir A. G. („LiochÄ â€œ) nuvežė nepažįstamas asmuo. A. G. nurodytoje vietoje, kurioje jis (A. V.) matė valstybės sienos ženklus (stulpus), jie pasikrovė miÅ¡ke ant žemės gulėjusias cigarečių dėžes į atsineÅ¡tas roges, nutempė jas prie sodybos, paslėpė už tvoros ir laukė, kada atvažiuos jų pasiimti. Pasirodžius pareigÅ«nams, pabėgo į miÅ¡kÄ , o vėliau pribėgo prie jų laukusios maÅ¡inos, kuri jau buvo įklimpusi, bandė iÅ¡stumti, tačiau nepavyko, belaukiant, kol iÅ¡trauks, atvažiavo pasienio pareigÅ«nai (t. 2, b.l. 123).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus A. V. davė ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, nurodydamas ir tÄ aplinkybę, kad priėję valstybės sienÄ , perlipo griovį ir Å¡alia valstybės sienos ženklo rado sukrautas dėžes su cigaretėmis (t.

2. b.l. 119). A. V. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti parodymai nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau jie nėra ir niekiniai; kaip matyti iÅ¡ byloje esančio protokolo, nepažeidžiant BPK 276 straipsnio 1 dalies nuostatų, jie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje kitų įrodymų patikimumui patikrinti (t. 5, b.l. 143). Be to, iÅ¡ byloje esančio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad A. V. atpažino R. D., kuris automobiliu buvo atvažiavęs pasiimti jų (A.

V., M. A. ir A. G.) po cigarečių pergabenimo, užklimpo ir buvo kartu su kitais kaltinamaisiais sulaikytas pasienio pareigÅ«nų (t. 2, b.l. 109). IÅ¡ kito byloje esančio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad A. V. atpažino A. G., kurį vadino „Liocha“, ir su kuriuo kartu nešė kontrabandines cigaretes, o vėliau kartu buvo sulaikytas prie įklimpusio automobilio (t. 2, b.l. 114). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarta, kad nors vėliau A. V. Å¡iuos savo parodymus paneigė, nurodydamas, kad juos duoti buvo priverstas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams pavartojus smurtÄ prieÅ¡ jį, tačiau netikėti Å¡iais jo parodymais pagrindo nėra, jie yra nuoseklÅ«s, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įtariamojo A. V. apklausų protokolų, apklausų metu dalyvavo gynėjas advokatas E. A. Burokas, kuris apklaustas liudytoju teisiamajame posėdyje negalėjo patvirtinti matęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų daromÄ poveikį A. V., ar smurto žymes (t. 5, b.l. 168-169). Kaip matyti iÅ¡ bylos dokumentų, jau ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriama A. V. versija dėl smurto prieÅ¡ jį panaudojimo, tačiau iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios tvarkos valdybos areÅ¡tinės ir konvojavimo skyriaus pateiktų dokumentų matyti, kad juose neužfksuota, kad A.

V. bÅ«tų turėjęs pretenzijų dėl sveikatos bÅ«klės, medicininės apžiÅ«ros metu nieko ypatingo nepastebėta, smurto žymių nerasta (t. 2, b.l. 99-103). PrieÅ¡ingai, negu teigiama apeliantų skunduose, iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad A. V. prisipažinimas ir parodymai ikiteisminio tyrimo nebuvo lemiamas nuteistųjų kaltę patvirtinantis įrodymas. Taip pat ir kito nuteistojo A. G. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas, pateiktas bylÄ nagrinėjant teisme, kuriame jis prisipažino dėl inkriminuojamų veikų, nebuvo lemiamu įrodymu byloje.

Tiek A. V., tiek A. G. duoti parodymai apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes teismo buvo įvertinti visų bylos įrodymų kontekste.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, įrodymų vertinimÄ jų visumoje bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus arba rėmėsi netinkamais įrodymais ir dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.

Apelianto M. A. teigimu, byloje nebuvo atlikti visi bÅ«tini procesiniai veiksmai (netirti batų bei automobilio padangų protektoriaus pėdsakai ir kt.). Tačiau Å¡i aplinkybė nereiÅ¡kia, jog bylos aplinkybės buvo iÅ¡tirtos neiÅ¡samiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visų bylos aplinkybių iÅ¡tyrimas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų prasme dar nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-9/2012, 2K-19/2014).Taigi kolegija, įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei surinktų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A.

G. ir M. A., veikdami bendrininkų grupe su A. V. ir R. D., bÅ«dami iÅ¡ anksto susitarę, neteisėtai perėjo valstybės sienÄ ir neteisėtai per Lietuvos valstybės sienÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos pergabeno cigaretes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL. Å ioje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti, skundžiamame teismo nuosprendyje bei Å¡ioje nutartyje aptarti įrodymai, kolegijos nuomone, patvirtina tiek apeliantų padarytų nusikalstamų veikų objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius požymius, taip pat ir jų veikimÄ tiesiogine tyčia.

A. G. ir M. A. padarytas nusikalstamas veikas teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 291 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems A. G. ir M. A. paskirtų bausmių taip pat yra pagrįsta ir teisėta. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems A. G. ir M. A., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jiems teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos, kaip apeliaciniuose skunduose nepagrįstai tvirtina nuteistieji. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistiesiems A. G. ir M.

A. bausmes, atsižvelgė į jų padarytų nusikalstamų veikų sunkumÄ , t. y. kad nuteistieji padarė du nusikaltimus, iÅ¡ kurių vienas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Taip pat įvertino tai, kad byloje nėra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe. Teismas atsižvelgė ir į apeliantų asmenybes, t. y. kad A. G. anksčiau teistas aÅ¡tuonis kartus, baustas administracine tvarka;

M. A. praeityje teistas, baustas administracine tvarka. Be to, bylos duomenimis, M. A. teistas tris kartus, paskutinius du kartus – taip pat už cigarečių kontrabandÄ (t. 3, b.l. 135, 142-176). Ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtos baudos nebuvo pakankamos pasiekti visų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, o bÅ«tent – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo. Tiek A. G., tiek M. A. nusikalto, turėdami neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , todėl yra recidyvistai (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Kolegijos manymu, visas Å¡ias aplinkybes apygardos teismas įvertino iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai ir į jas atsižvelgęs tinkamai individualizavo bausmes. A. G. ir M. A. teismas pagrįstai paskyrė BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, ir BK 291 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, artimas Å¡ios bausmės vidurkiui. Už Å¡ias nusikalstamas veikas A. G. ir M. A. paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du, galutines nuteistiesiems paskirtas bausmes vertinti, kaip aiÅ¡kiai per griežtas – nėra pagrindo.

Nuteistojo M. A. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog jis teigiamai charakterizuojamas, sumokėjęs anksčiau paskirtÄ bausdÄ , taip pat nesudaro pagrindo dar labiau Å¡velninti apygardos teismo nuteistajam tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, tiek ir nustatytÄ galutinę subendrintÄ bausmę.Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nebuvo iÅ¡spręstas iÅ¡ jo sulaikymo metu paimtų daiktų klausimas. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, A.

G. asmens krato metu iÅ¡ jo buvo paimti: dujų balionėlis, auksinis vestuvinis žiedas, sidabrinė grandinėlė ir dvideÅ¡imt devyni litai, perduodant juos saugojimui į VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės sandėlį bei kasÄ (t. 3, b.l. 30-35). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje sprendimas dėl Å¡ių daiktų priimtas nebuvo. Å i aplinkybė nesuteikia pagrindo keisti pirmosios instancijos nuosprendį, kadangi, vadovaujantis BPK 361 straipsnio nuostatomis, teismo nuosprendžio vykdymo metu, nuosprendį priėmęs teismas turi teisę priimti sprendimÄ dėl byloje paimtų daiktų, jeigu jų klausimas neiÅ¡spręstas teismo nuosprendyje.Vilniaus apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Nuteistųjų A. G. ir M. A. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                 Svajūnas Knizleris Teisėjai                                                                               Regina Gaudutienė                                                                 Linas Šiukšta