f1cd2e95-e827-4ec3-b04e-df033b349e84 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinės bylos Nr. e2-386-464/2020 Teisminio proceso numeris 2-55-3-01814-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Himėja“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-4821-912/2019 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ieÅ¡kovės „Himėja“ ieÅ¡kinį atsakovams R. R. ir A. R. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. BUAB „Himėja“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama:

1) priteisti iÅ¡ atsakovo R. R. 1 754 641,10 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo;

2) pripažinti negaliojančiomis atsakovų R. R. ir A. R. 2017 m. liepos 18 d. sudarytas sutuoktinių turto pasidalijimo ir povedybinę sutartis ir taikyti restitucijÄ , t. y. pripažinti, kad atsakovų turtas valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise;

3) nustatyti, kad atsakovo R. R. dalis bendrojoje nuosavybėje 2017 m. liepos 18 d. sandorių sudarymo metu sudarė ½ dalį (konkretų turtÄ , jo vertę ir atsakovo R. R. dalį konkrečiame turtiniame vienete nurodant / patikslinant po to, kai bus gauti duomenis apie turto sudėtį sandorių dienai);

4) priteisti iÅ¡ atsakovų R. R. ir A. R. bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal teismui pateiktus dokumentus 2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, kuriÄ Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi paliko nepakeistÄ , pripažino BUAB „Himėja“ bankrotÄ tyčiniu. Bendrovės nemokumui ar jau nemokios įmonės situacijos pabloginimui įtakos turėjo 2017 m. vasario 9 d., 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. kovo 9 d., 2017 m. gegužės 26 d. preliminariosios sutartys, kuriomis BUAB „Himėja“ įsipareigojo pirkėjams parduoti butus, esančius (duomenys neskelbtini), nors nebuvo įgijusi į juos nuosavybės teisės (kai kuriais atvejais tÄ patį butÄ pardavinėjo skirtiems pirkėjams).

Teismas pripažino neteisėtu (fiktyviu) naujojo BUAB „Himėja“ vadovo S. B. (S. B.) paskyrimÄ ir 36 059,20 Eur vertės turto ir 1 088 223,72 Eur prekių likučio jam perdavimÄ . IeÅ¡kovė dėl neteisėtų atsakovo R. R. veiksmų patyrė 1 754 641,10 Eur žalÄ (iÅ¡ bendrovės kasos nuo 2017 m. vasario 15 d. buvo iÅ¡imta 134 710,48 Eur suma, kurios panaudojimo dėl paslėptų ir bankroto administratoriui neperduotų dokumentų neįmanoma nustatyti; neteisėtai iÅ¡mokėta 75 423 Eur dividendų už 2015 metus; 315 946,43 Eur žala dėl sudarytų preliminariųjų sutarčių, kuriomis buvo pardavinėjami butai, kurių BUAB „Himėja“ nevaldė nuosavybės teise; 104 278,27 Eur žala, atsiradusi dėl imperatyvaus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimo, iÅ¡simokant lėšas sau, tačiau nemokant darbuotojams ir nemokant privalomų mokesčių).

Bankroto proceso metu paaiÅ¡kėjo, kad atsakovas R. R. ir jo sutuoktinė A. R., kuri iki 2016 m. gruodžio 30 d. buvo BUAB „Himėja“ valdybos narė, 2017 m. liepos 18 d. sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį bei povedybinę sutartį, kuria nustatė asmeninės nuosavybės turto režimÄ , susitarė dėl turto priklausymo kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise. Å ie sandoriai tariami ir prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, nes sudaryti jau po to, kai ieÅ¡kovės kreditoriai pradėjo reikÅ¡ti reikalavimus ir inicijuoti teisminius ginčus dėl skolų prisiteisimo.

3. IeÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones –areÅ¡tuoti atsakovų turtÄ , turtines teises ir lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis.

4. PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti negaliojančiomis atsakovų sudarytas turto pasidalijimo ir povedybinę sutartis, atsakovui pareikÅ¡tas reikalavimas dėl 1 754 641,10 Eur žalos atlyginimo, atsakovai nuosavybės teise valdo tik vienÄ nekilnojamojo turto objektÄ , kuriam 10 antstolių taikė areÅ¡tÄ , atsakovai geranoriÅ¡kai nevykdo prievolių kreditoriams, neatlygina ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovės teigimu, dėl didelio kreditorių skaičiaus, priverstinio skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo fakto, didelės reikalavimo sumos žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti apsunkintas ar neįmanomas, jei nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės. IeÅ¡kovė praÅ¡o areÅ¡tuoti abiejų atsakovų turtÄ , kad vėliau bÅ«tų galima nustatyti atsakovo turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje ir į jÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieÅ¡kovės BUAB „Himėja“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

6. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ pagrindė ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikė teismui jas pagrindžiančius įrodymus bei nenustatęs aplinkybių, dėl kurių ieÅ¡kinį galėtų vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra preliminariai pagrįstas.

7. IeÅ¡kovei nurodžius, kad atsakovai valdo vienÄ nekilnojamojo turto objektÄ , kuris yra areÅ¡tuotas antstolių, byloje nesant kitų duomenų apie atsakovams priklausantį turtÄ , gaunamas pajamas, teismas sutiko, kad pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo suma yra didelė. Tačiau, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , pažymėjo, kad didelė ieÅ¡kinio suma tėra tik vienas iÅ¡ grėsmės kriterijų teismo sprendimo vykdymui.

8. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės (žalos dydis, sandorių pripažinimas negaliojančiais) įrodinėtinos nagrinėjamoje byloje, todėl savaime jos nepagrindžia atsakovų nesÄ Å¾iningumo, grėsmės teismo sprendimo vykdymui, bÅ«tinumo taikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, bet suteikia ieÅ¡kovei teisę ginti savo interesus teisme. Todėl teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė nepagrindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje nustatytos bÅ«tinosios sÄ lygos, jog nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, realumo.

III. Atskirojo skundo argumentai 9. IeÅ¡kovė BUAB „Himėja“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, jos praÅ¡ymÄ patenkinti ir pareikÅ¡tiems reikalavimams užtikrinti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovo R. R. ir atsakovės A. R. viso nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų, esančių pas atsakovus ar trečiuosius asmenis areÅ¡tÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1.

Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai nesivadovavo pateikta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, kuria neteisėti ir nesÄ Å¾iningi buvusio ieÅ¡kovės vadovo veiksmai yra įrodyti, ir kurioje nustatyti veiksmai patvirtina atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ bei leidžia spręsti, kad lygiai taip pat vadovas galėtų elgtis ir Å¡ioje byloje. Todėl teigia, kad yra bÅ«tinybė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, antraip kyla teismo sprendimas neįvykdymo ateityje grėsmė. 9.2.

IeÅ¡kinyje, kuriam užtikrinti yra pareiktas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra ne tik nurodyti, bet ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi įrodyti buvusio ieÅ¡kovės vadovo neteisėti veiksmai, kurie patvirtina jo nesÄ Å¾iningumÄ , atliktus neteisėtus veiksmus. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pateiktÄ 2018 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, Å¡ioje byloje atsakovas gali tik bandyti paneigti žalos ir priežastinio ryÅ¡io prezumpcijas, kvestionuoti žalos dydį, tačiau įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytų jo neteisėtų veiksmų negali paneigti. 9.3.

IeÅ¡kovė rėmėsi ir įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. teismo nutartyje nustatytu faktu, kad atsakovas fiktyviai perleido ieÅ¡kovės akcijas kitam asmeniui (S. B.), surašė turto ir dokumentų perdavimo aktus ir tokiu bÅ«du siekė iÅ¡vengti pareigos, bendrovei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , perduoti bendrovės turtÄ bankroto administratoriui, kad iÅ¡ Å¡io turto bÅ«tų patenkinti kreditorių reikalavimai. Ta pačia nutartimi teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas po du kartus pardavinėjo tuos pačius butus skirtingiems pirkėjams, nors jo įmonė Å¡ių butų nebuvo įgijusi.

Taip pat yra konstatuoti neteisėti dividendų iÅ¡mokėjimo faktai. Visi Å¡ie faktai nėra Å¡ioje byloje įrodinėtinos aplinkybės, sudarančios įrodinėjimo dalykÄ . Tai yra kitoje byloje jau įrodyti faktai (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurie Å¡ioje byloje negali bÅ«ti kvestionuojami. 9.4. Byloje esantys dokumentai (įsiteisėjusi nutartis) patvirtina realų pavojų, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, dėl atsakovo nesÄ Å¾iningų veiksmų neliks turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti patenkinti ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimai.

Be to, byloje yra ginčijamos sutuoktinių turto pasidalijimo ir povedybinė sutartis, todėl abiejų atsakovų turtas yra ginčo objektas, atitinkamai, pareikÅ¡tiems reikalavimams užtikrinti bÅ«tina taikyti viso atsakovų turto areÅ¡tÄ , kad galima bÅ«tų nustatyti atsakovo ½ dalį bendro turto ginčijamų sandorių sudarymo dienai. Teisėja k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui 10.

Ä®statymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ susieja su dviem privalomomis sÄ lygomis (tikėtinu ieÅ¡kinio pagrįstumu ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimu), kurių bent vienos nenustačius pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra. (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

11. Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones konstatavęs, kad nėra įrodyta antroji iÅ¡ minėtų sÄ lygų – grėsmė galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė pateiktame atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais kvestionuoja tik teismo iÅ¡vados, susijusios su Å¡ios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos nebuvimu, pagrįstumÄ o dėl teismo nustatyto preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo argumentų nepateikia. Todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje nutartyje aptaria tik antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos buvimÄ ar, prieÅ¡ingai, nebuvimÄ .

12. Nagrinėjamu atveju apeliantė savo praÅ¡ymÄ taikyti atsakovams laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodytÄ pateiktame jos ieÅ¡kinyje dėl žalos atlyginimo, grindė didelės ieÅ¡kinio sumos (1 754 641,10 Eur) kriterijumi, atsakovų vienintelio nuosavybės teise valdomo turto objekto areÅ¡to faktu, atsakovų prievolių (įskaitant ir tyčinio bankroto byloje iÅ¡ atsakovo R. R. priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų) geranoriÅ¡ku nevykdymu. Atskirajame skunde apeliantė akcentuoja ir byloje dėl BUAB „Himėja“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėtas bei joje nustatytas aplinkybes.

13. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais dėl Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos, kuria remiantis ieškinio sumos dydis, kurios nurodymas visada priklauso tik nuo ieškovo, nėra absoliutus ir savaime pakankamas pagrindas laikinosios apsaugos priemonėms, tokioms kaip turto ir piniginių lėšų areštas, taikyti.

14. IeÅ¡kinio sumos dydis gali bÅ«ti tik vienas iÅ¡ daugelio kriterijų, sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Å io iÅ¡imtinio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo praÅ¡antis ieÅ¡kovas pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turėdamas tikslÄ iÅ¡vengti ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. SÄ Å¾iningumo aspektu gali bÅ«ti vertinami tiek Å¡alies veiksmai iki bylos iÅ¡kėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-83-370/2020).

15. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse taip pat ne kartÄ pasisakyta, kad asmens nesÄ Å¾iningumas, sprendžiant klausimÄ dėl poreikio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl prieÅ¡ingos Å¡alies nesÄ Å¾iningumÄ visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris praÅ¡o atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018). Taigi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikusi Å¡alis kartu turi pateikti ir įrodymus, patvirtinančius, kad prieÅ¡inga Å¡alis iki bylos iÅ¡kėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan.

16. Nagrinėjamoje byloje apeliantė su ieÅ¡kiniu, kuriame ir buvo suformuluotas jos praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismui pateikė duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovai iÅ¡ tiesų valdo tik vienÄ nekilnojamojo turto objektÄ (pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini)), ir kurį, remiantis pateiktu Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u (2019 m. gruodžio 10 d.), jau yra areÅ¡tavę devyni antstoliai ir Vilniaus apygardos teismas. Akivaizdu, kad nustačius tokius daugkartinius disponavimo Å¡iuo objektu ribojimus, atsakovai objektyviai negalėtų pakeisti savo turto masės ir / ar jo sudėties. Vien todėl grėsmė galbÅ«t palankaus apeliantei teismo sprendimo įvykdymui iÅ¡ esmės yra eliminuota.

17. Stokoja pagrįstumo ir apeliantės pozicija, kad grėsmę patvirtina vien tai, kad atsakovai kito turto, kuris galėtų bÅ«ti areÅ¡tuotas, neturi. Å iame kontekste pažymėtina, kad finansinis neiÅ¡galėjimas įvykdyti sprendimÄ ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis iÅ¡vengti vykdymo) yra visiÅ¡kai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų bÅ«ti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tačiau tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-253-516/2020).

18. Sutiktina su teismu ir tuo aspektu, kad tokia aplinkybė, jog skolininkas gera valia nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, teikia pagrindÄ jo kreditoriui kreiptis į teismÄ , bet ne pagrindÄ teismui automatiÅ¡kai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Todėl toks apeliantės įvardytas faktas, kad atsakovai neatsiskaito su savo kreditoriais ir atsakovų turtui yra pritaikytas areÅ¡tas, jų nesÄ Å¾iningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos, nepatvirtina. Jeigu bÅ«tų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobÅ«džio ribojimus iÅ¡ esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikÅ¡tas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų Å¡io procesinio instituto paskirties bei jo taikymo iÅ¡imtinumo.

19. Apeliantė atskirajame skunde taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkami taikė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai nesivadovavo pateikta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, kuria neteisėti ir nesÄ Å¾iningi buvusio apeliantės vadovo veiksmai yra įrodyti byloje dėl apeliantės bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliantės teigimu, minėtoje nutartyje nustatyti veiksmai patvirtina atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir leidžia spręsti, kad lygiai taip pat vadovas galėtų elgtis ir Å¡ioje byloje, todėl bÅ«tinybė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones egzistuoja, yra realus pavojus, kad Å¡ių priemonių netaikius, teismo sprendimas ateityje iÅ¡ viso negalės bÅ«ti įvykdytas.

20. Nurodyti argumentai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio taip pat savaime nesuponuoja. Ä®statymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ sieja ne su tyčinio bankroto faktu, tačiau su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui toje konkrečioje byloje, kurioje paduotas toks praÅ¡ymas, buvimu. Tokios grėsmės egzistavimÄ , kaip minėta, turi įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praÅ¡anti Å¡alis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien BUAB „Himėja“ bankroto pripažinimo tyčiniu faktas, apeliantei nepateikus jokių kitų duomenų ar įrodymų apie tai, kad atsakovai ketina sumažinti ar jau sumažino savo turimo turto vertę, arba ketina jį įkeisti ar kitaip apsunkinti ar jau įkeitė ar jau apsunkino, turėdami tikslÄ iÅ¡vengti galimo teismo sprendimo vykdymo, nėra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovai R. R. ir A. R. savaime sieks iÅ¡vengti galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo arba jį apsunkins.

21. Apeliantės nurodomoje kasacinio teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018 konstatuota, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui bÅ«dingas specifinis civilinės atsakomybės sÄ lygų, bÅ«tinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas: dvi civilinės atsakomybės sÄ lygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi civilinės atsakomybės sÄ lygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys – yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti Å¡ias prezumpcijas, tačiau bÅ«tent jam ir tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas.

22. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ , kai jo įvykdymui egzistuoja grėsmė, kuri įvertinama pagal atsakovų atliktus ar atliekamus nesÄ Å¾iningus veiksmus, nukreiptus į sÄ moningÄ siekį apsunkinti teismo sprendimo įvykdymÄ ar padaryti jį neįmanomu. Tuo tarpu neteisėti veiksmai yra civilinės atsakomybės sÄ lyga, kuri, nustačius ir kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ , lemia teisinės atsakomybės taikymÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, ir nesÄ Å¾iningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidos, nėra pagrindo tapatinti.

Faktas, kad, remiantis minėta kasacinio teismo praktika, byloje dėl žalos, kilusios tyčia privedus bendrovę prie bankroto, nereikia įrodinėti asmens neteisėtų veiksmų, savaime dar nereiÅ¡kia, kad praÅ¡ant laikinųjų apsaugos priemonių nereikia įrodyti atsakovų nesÄ Å¾iningumo kaip siekio iÅ¡vengti galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Todėl apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto įrodymų vertinimo atmestini kaip nepagrįsti.

23. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali bÅ«ti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo nustatytu, t. y. ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo toje konkrečioje byloje tikslu, užkardant galimÄ nesÄ Å¾iningÄ atsakovo elgesį (turto paslėpimÄ , perleidimÄ kitiems asmenims, iÅ¡Å¡vaistymÄ , apsunkinimÄ kitomis prievolėmis, visa tai atliekant turint tikslÄ ateityje neatsiskaityti su ieÅ¡kovu). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas atsakovo turto paieÅ¡koms ar jo kaupimui / iÅ¡laikymui, ateityje palengvinant sprendimo įvykdymÄ sulaikyto arba sukaupto turto sÄ skaita.

24. Å iuo gi atveju iÅ¡ apeliantės praÅ¡ymo taikyti atsakovų turto ir piniginių lėšų areÅ¡tÄ ir jos atskirojo skundo motyvų (t. y. didelis kreditorių skaičius, priverstinio skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo faktas bei labai didelė, net 1 754 641,10 Eur žalos reikalavimo suma pagrindžia, kad žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovo R. R. gali bÅ«ti apsunkintas arba net neįmanomas) matyti, jog apeliantė iÅ¡ esmės siekia ne užkardyti kokį nors konkretų nesÄ Å¾iningÄ atsakovų elgesį, tačiau tokiu bÅ«du sulaikyti ir sukaupti atsakovų turtÄ , kad vėliau galėtų palengvinti sprendimo įvykdymÄ , jeigu Å¡is sprendimas bÅ«tų jai palankus.

Tačiau tokios aplinkybės tik patvirtina, kad sprendimo neįvykdymo grėsmės užkardymo funkcijos turto ir piniginių lėšų areštas neatliks. Be to, iš apeliantės prašymo ir atskirojo skundo argumentų matyti, kad vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje tikslų yra atsakovų turto suradimas, ieškinyje suformuluotame reikalavime nurodant, kad atsakovo R. R. dalis bendrojoje nuosavybėje 2017 m. liepos 18 d. sandorių sudarymo metu sudarė ½ dalį, bet neįvardijant nei konkretaus turto, nei jo vertės. Pati apeliantė pripažino, kad šis reikalavimas bus patikslintas jau po to, kai bus gauti duomenys apie turto sudėtį sutuoktinių turto pasidalijimo ir povedybinės sutarčių sudarymo dienai.

25. Atkreiptinas dėmesys ir į tokiÄ aplinkybę, kad apeliantė, vien akcentuodama įsiteisėjusiÄ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, kuria BUAB „Himėja“ bankrotas pripažintas tyčiniu, iÅ¡ esmės ja įrodinėjo tik atsakovo R. R. galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ , tačiau laikinÄ sias apsaugos priemones praÅ¡o taikyti ne tik Å¡io atsakovo, bet ir visam atsakovės A. R. turtui. Vadinasi apeliantė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti ir Å¡ios atsakovės galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ ir siekį vengti sprendimo vykdymo, tačiau tokios aplinkybės apeliantė net neįrodinėjo.

26. Apibendrinant argumentus, konstatuotina, kad tokia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalomoji sÄ lyga – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui – nėra nustatyta (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles ir, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, pagrįstai netenkino apeliantės praÅ¡ymo taikyti abiejų atsakovų viso turto ir piniginių lėšų areÅ¡to. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Dalia Kačinskienė