f1cc3cff-e5a6-4bd4-819d-22885f6f62fd · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-267-855/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34262-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.4.2.11.2.; 3.4.5.11. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo fizinio asmens K. A. bankroto proceso administratorės L. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal fizinio asmens K.

A. bankroto proceso administratorės L. Å . skundÄ dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Robertas Vasiliauskas, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“, K. A.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja fizinio asmens K. A. bankroto proceso administratorė L. Å . pateikė antstoliui Robertui Vasiliauskui skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti 2019 m. spalio 25 d. antstolio patvarkymÄ Nr. S-19-179-29325, įpareigoti panaikinti areÅ¡tus, taikytus K.

A. turtui. 1.1. PareiÅ¡kėjos teigimu, antstolis, priimdamas minėtÄ patvarkymÄ ir atsisakydamas panaikinti areÅ¡tus, neteisingai traktavo Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 straipsnį (toliau – FABÄ®), kurio 4 dalyje numatyta, kad areÅ¡to panaikinimo klausimÄ sprendžia bankroto bylÄ iÅ¡kėlęs teismas. Rygos miesto Ziemeliu rajono teismas nėra gavęs dokumentų apie areÅ¡tus, taikomus K. A. turtui. Be to, Latvijos teismai pagal jurisdikcijÄ fizinių asmenų bankroto bylose areÅ¡tų nenaikina.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 632 straipsnio 6 punktas antstoliui imperatyviai nustato, kad persiuntus vykdomÄ jį dokumentÄ bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui, antstolis užbaigia vykdomÄ jÄ bylÄ , panaikina visas taikytas priverstinio vykdymo priemones (areÅ¡tus).

2. Antstolis Robertas Vasiliauskas 2019 m. lapkričio 13 d. patvarkymu atmetė pareiÅ¡kėjos skundÄ , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi, skundÄ persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2.1. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju Latvijos Respublikos teismas, iÅ¡kėlęs skolininkui bankroto bylÄ , turi spręsti visus su Å¡io asmens bankrotu susijusius klausimus.

3. Suinteresuoti asmenys AB „Swedbank“ ir K. A. atsiliepimų į pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl antstolio veiksmų pirmosios instancijos teismui nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos, fizinio asmens K. A. bankroto proceso administratorės L. Å ., skundÄ dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų atmetė.

5. Teismo vertinimu, Europos SÄ jungos valstybėse narėse bankroto byloms su tarptautiniu elementu yra taikomas 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, o remiantis jo nuostatomis, jurisdikcijÄ spręsti klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių (taikymo, pakeitimo ar panaikinimo) turi tos valstybės narės teismas, kuriame iÅ¡kelta fizinio asmens bankroto byla – Å¡iuo atveju Latvijos Respublikos Rygos miesto Ziemelu rajono teismas.

6. Teismas rėmėsi ir teismų praktika, kurioje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos teismai ar kiti kompetentingi asmenys dėl tam tikrų bankroto bylai aktualių procesinių klausimų neturi kompetencijos įsiterpti į kitos valstybės teismo nagrinėjamas fizinių asmenų bankroto bylas, todėl neturi jurisdikcijos spręsti su kitoje valstybėje narėje nagrinėjamomis pagrindinėmis fizinių asmenų bankroto bylomis susijusius klausimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1657-381/2017; 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-241/2019).

7. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes teismas darė iÅ¡vadÄ , jog Lietuvos teismai ar kiti kompetentingi asmenys neturi jurisdikcijos spręsti tam tikrus su kitoje valstybėje narėje nagrinėjamomis pagrindinėmis fizinių asmenų bankroto bylomis susijusius klausimus bei konstatavo, kad antstoliui sustabdžius vykdomÄ jÄ bylÄ nebuvo teisinio pagrindo naikinti vykdomojoje byloje taikytus areÅ¡tus.

8. Teismas taip pat pažymėjo, kad antstolis, sustabdęs vykdomÄ jÄ bylÄ CPK 626 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, vykdomÄ jį dokumentÄ turėjo iÅ¡siųsti fizinio asmens bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam Latvijos Respublikos Rygos miesto Ziemelu rajono teismui, vykdomÄ jį bylÄ užbaigti. Atitinkamai, Latvijos Respublikos Rygos miesto Ziemelu rajono teismas, gavęs vykdomÄ jį dokumentÄ , turėtų spręsti klausimÄ dėl areÅ¡tų vykdomojoje byloje panaikinimo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9.

Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja fizinio asmens K. A. bankroto proceso administratorė L. Å . praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį ir pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 9.1. Antstoliui nenaikinant areÅ¡to ir neperduodant vykdomosios bylos bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui, jokie turto realizavimo ir atsiskaitymo su bankrutavusio fizinio asmens kreditoriais, tame tarpe ir iÅ¡ieÅ¡kotoja AB „Swedbank“, veiksmai negalimi.

AB „Swedbank“ K. A. bankroto byloje yra įtrauktas į kreditorių sÄ raÅ¡Ä . 9.2. Nors teismas ir nurodė, kad vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui, o vykdomoji byla laikoma baigta (CPK 632 straipsnio 6 punktas), pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė ir neįpareigojo antstolio atlikti privalomųjų veiksmų. 9.3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-475-585/2019 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – K.

A. 96 597,12 Eur vertės nekilnojamojo, kilnojamojo ir piniginių lėšų turto areÅ¡tÄ . Teismas nutartyje be kita ko nurodė, kad remiantis Europos SÄ jungos reglamentu Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 16 straipsnio 1 dalimi, bet kuris sprendimas iÅ¡kelti bankroto bylÄ , kurį pagal savo jurisdikcijÄ , kaip numatyta 3 straipsnyje, priima valstybės narės teismas, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylÄ iÅ¡kėlusioje valstybėje. 9.4.

Reglamento Nr. 1346/2000 17 straipsnio 1 dalies nuostata įpareigoja antstolį, vykdantį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ fizinio asmens, kuriam buvo iÅ¡kelta fizinio asmens bankroto byla Latvijos Respublikoje, tiesiogiai taikyti FABÄ® 20 straipsnio 1 dalį bei CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ . Tai reiÅ¡kia, kad antstolis, gavęs Latvijos Respublikoje priimto įsiteisėjusio sprendimo iÅ¡kelti nemokumo (bankroto) bylÄ fiziniam asmeniui, turėjo persiųsti Latvijos Respublikos nemokumo (bankroto) bylÄ nagrinėjančiam teismui vykdomÄ jį dokumentÄ ir vykdomÄ jÄ bylÄ užbaigti CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

TokiÄ praktikÄ formuoja ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2013) bei Vilniaus apygardos teismas (2019 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-70-590/2019). 9.5. Nors pareiÅ¡kėjos skunde buvo nurodyta, kad Latvijos teismai pagal savo jurisdikcijÄ fizinių asmenų bankroto bylose areÅ¡tų nenaikina, pirmos instancijos teismas Å¡ios aplinkybės nenagrinėjo ir dėl jos nepasisakė. Tarybos reglamento Nr. 2015/848 21 straipsnyje nustatyta, kad pagal 3 straipsnio 1 punktÄ jurisdikcijÄ turinčio teismo paskirtas bankroto administratorius kitoje valstybėje narėje gali naudotis visais įgaliojimais, kuriuos jam suteikia tos Å¡alies, kurioje pradėta bankroto procedÅ«ra, teisė, jeigu toje Å¡alyje nėra inicijuotos kitos bankroto procedÅ«ros ir ten nėra taikytos prieÅ¡ingos apsaugos priemonės po bankroto proceso pradėjimo Å¡ioje Å¡alyje. 9.6.

Latvijos Respublikos civilinio proceso įstatymo 562 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad Å¡io įstatymo 560 straipsnio 7 ir 8 punktuose nurodytais atvejais antstolis vykdomosios bylos sustabdymo metu sustabdo iÅ¡duotų įsakymų vykdymÄ , nepanaikindamas tinkamų priverstinio vykdymo priemonių. Antstolis praneÅ¡a turto savininkui apie prievolės perduoti administratoriui turtÄ , kuris nebuvo pradėtas pardavinėti. Taikytinos priverstinio vykdymo priemonės turėtų bÅ«ti panaikintos, jei bankroto procedÅ«ros metu administratorius pateikia pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės bÅ«tinumo realizuoti bankroto bylos metu. 9.7.

Teismui konstatavus netinkamÄ antstolio pareigų vykdymÄ (nutarties 10 – 11 punktai) klausimas turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės, įpareigojant antstolį panaikinti taikytus vykdomojoje byloje areÅ¡tus skolininko turtui.

10. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ antstolis Robertas Vasiliauskas praÅ¡o jį atmesti, skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai atsikirtimai: 10.1. 2015 m. gegužės 20 d. Reglamento Nr. 2015/848 20 straipsnio 1 dalis numato, kad jei reglamente nenumatyta kitaip, teismo sprendimas iÅ¡kelti nemokumo bylÄ be tolesnių formalumų bet kurioje kitoje valstybėje narėje turės tokias pat pasekmes kaip ir byla iÅ¡kėlusioje valstybėje tol, kol toje kitoje valstybėje narėje neiÅ¡keliama bankroto byla.

Å io reglamento 14 straipsnis nurodo, kad nemokumo bylos pasekmes skolininko teisėms į nekilnojamÄ jį turtÄ , laivÄ ar lėktuvÄ , kurie turi buti užregistruoti vieÅ¡ame registre, nustato valstybes narės, kurios žinioje yra tvarkomas registras, teisė. Remiantis Å¡iomis nuostatomis, skolininko turto areÅ¡to panaikinimo klausimas nagrinėtinas pagal CPK ir FABÄ® teisės normas. 10.2. Nei CPK, nei FABÄ® nėra įtvirtinta, kad skolininkui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , antstolis privalo panaikinti skolininko nekilnojamajam turtui taikomus areÅ¡tus.

Å is klausimas priklauso iÅ¡imtinei bankroto byla nagrinėjančio teismo kompetencijai. JurisdikcijÄ spręsti klausimÄ dėl skolininko turtui taikomų apribojimų (taikymo, pakeitimo ar panaikinimo) turi tos valstybės narės teismas, kuriame iÅ¡kelta fizinio asmens bankroto byla. 10.3. Atskirajame skunde keliamas naujas reikalavimas – įpareigoti antstolį vykdomÄ jį dokumentÄ persiųsti bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui ir užbaigti vykdomÄ jÄ byla Nr. 0179/14/01392 nebuvo pareikÅ¡tas nagrinėjant skundÄ pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacine tvarka negali buti nagrinėjamas.

11. Suinteresuoti asmenys AB „Swedbank“ ir K. A. atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

13. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjos, fizinio asmens K. A. bankroto proceso administratorės L. Å ., skundas dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai iÅ¡analizavo faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei pagrįstai nustatė, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , iÅ¡duotÄ pagal 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi patvirtintÄ taikos sutartį dėl 1 076 904,74 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ solidariųjų skolininkų K. A. ir S. J. iÅ¡ieÅ¡kotojai AB „Swedbank“.

Vykdymo metu 2014 m. lapkričio 5 d. antstolis surašė skolininko K. A. turto areÅ¡to aktÄ Nr. 0179/14/01362-TAA, areÅ¡tuodamas žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), taip pat automobilį Porsche Cayenne, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomosios b. l. 20-21), o 2014 m. lapkričio 26 d. Nr. 0179/14/01392 patvarkymu areÅ¡tavo skolininko pinigines lėšas, esančias jo ir jo sutuoktinės sÄ skaitose (vykdomosios b. l. 35-41). 2016 m. balandžio 6 d. patvarkymu Nr. 0179/14/01392 B-12445 antstolis panaikino areÅ¡tus automobiliui Porsche Cayenne, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ½ daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalims Å¡iame sklype esančio gyvenamojo namo (vykdomosios b. l. 87). 2016 m. balandžio 6 d. patvarkymu Nr. 0179/14/01392 B-12375 antstolis panaikino visus patvarkymus, kuriais buvo areÅ¡tuotos piniginės lėšos, esančios buvusios skolininko sutuoktinės sÄ skaitose (vykdomosios b. l. 86).

15. Be to, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nustatė ir bylÄ nagrinėjęs teismas, antstolio Roberto Vasiliausko 2019 m. balandžio 9 d. patvarkymu Nr. S-19-179-8162 (vykdomosios b. l. 122) bei 2019 m. gegužės 8 d. patvarkymu Nr. S19-179-10630 (vykdomosios b. l. 136) jau buvo atmesti praÅ¡ymai dėl vykdomojoje byloje taikytų areÅ¡tų panaikinimo, 2019 m. liepos 31 d. patvarkymu Nr. S-19-179-19819 (vykdomosios b. l. 148) buvo atmestas praÅ¡ymas dėl vykdomosios bylos perdavimo Rygos miesto Ziemeliu rajono teismui. PraÅ¡ymas dėl areÅ¡tų K. A. turtui panaikinimo buvo atmestas ir pirmosios instancijos teismui apskųstu 2019 m. spalio 25 d. anstolio Roberto Vasiliausko patvarkymu Nr. S-19-179-29325 (vykdomosios b. l. 153).

16. K. A. fizinio asmens bankroto byla iÅ¡kelta 2017 m. rugpjūčio 21 d. Latvijos Respublikos Rygos miesto Ziemelu rajono teismo sprendimu (vykdomosios b. l. 123 – 132), t. y. Europos SÄ jungos valstybėje narėje, todėl atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, kad fizinio asmens bankroto byla K. A. yra iÅ¡kelta ir Lietuvos Respublikoje, nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti vadovaujamasi nuo 2017 m. birželio 26 d. taikomo 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų nuostatos. Aptariamas reglamentas pakeitė Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. ReglamentÄ Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų.

17. Pažymėtina, kad Latvijos Respublikos Rygos miesto Ziemelu rajono teismas vadovavosi Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. Reglamentu Nr. 1346/2000 ir sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikė nuorodÄ Ä¯ reglamento 3 straipsnio 1 punktÄ (pažymėtina, kad nurodytas straipsnis turi tik dalis, todėl manytina, kad daroma nuorodÄ Ä¯ Å¡io straipsnio 1 dalį), kur nurodoma, kad Valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta, teismai turi jurisdikcijÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Jei tai yra bendrovė arba juridinis asmuo, kai nėra prieÅ¡ingų įrodymų, laikoma, kad jos pagrindinių turtinių interesų vieta yra jos registruota buveinė.

18. Tuo tarpu 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 19 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kuris sprendimas iÅ¡kelti nemokumo bylÄ , kurį priima jurisdikcijÄ turintis valstybės narės teismas, kaip numatyta 3 straipsnyje, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja valstybėje, kurioje iÅ¡kelta byla. 19. 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 20 straipsnio 1 dalis numato, kad jei Å¡iame reglamente nenumatyta kitaip, 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas teismo sprendimas iÅ¡kelti nemokumo bylÄ be tolesnių formalumų bet kurioje kitoje valstybėje narėje turės tokias pat pasekmes kaip ir bylÄ iÅ¡kėlusioje valstybėje tol, kol toje kitoje valstybėje narėje neiÅ¡keliama 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta byla.

IÅ¡ esmės tapačios taisyklės buvo nustatytos ir Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. Reglamento Nr. 1346/2000 17 straipsnio 1 dalyje, kurioje teigiama, jog jei Å¡is reglamentas nenumato ko kita, 3 straipsnio 1 dalyje minėtas teismo sprendimas iÅ¡kelti bylÄ be tolesnių formalumų bet kurioje kitoje valstybėje narėje turės tokias pat pasekmes kaip ir bylÄ iÅ¡kėlusioje Å¡alyje tol, kol toje kitoje valstybėje narėje neiÅ¡keliama 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta byla.

20. Akreiptinas dėmesys, kad nurodyta taisykle vadovavosi ir Vilniaus apygardos teismas apeliantės akcentuojamoje 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-475-585/2019, kurioje nurodė, kad remiantis Europos SÄ jungos reglamentu Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 16 straipsnio 1 dalimi, bet kuris sprendimas iÅ¡kelti bankroto bylÄ , kurį pagal savo jurisdikcijÄ , kaip numatyta 3 straipsnyje, priima valstybės narės teismas, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylÄ iÅ¡kėlusioje valstybėje, bei sprendė, kad atsižvelgiant į Latvijos Respublikos teismo sprendimo įsiteisėjimÄ yra pagrindas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – K.

A. 96 5974,12 Eur vertės nekilnojamojo, kilnojamojo ir piniginių lėšų turto areÅ¡tÄ . Kita vertus, minėta nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl areÅ¡to panaikinimo juridinio asmens bankroto byloje, areÅ¡tÄ panaikino teismas, o ne antstolis, todėl aptariama nutartimi, skirtingai nei teigiama atskirajame skunde, nagrinėjamu atveju remtis negalima.

21. IÅ¡ nurodyto reguliavimo matyti, kad Latvijos Respublikos teismo priimtas sprendimas iÅ¡kelti K. A. nemokumo bylÄ yra pripažįstamas ir Lietuvos Respublikoje (kadangi iÅ¡ sprendimo turinio matyti toks sprendimas neskundžiamas), taip pat akivaizdu, kad Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti taikomos bÅ«tent Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo, taip pat Latvijos Respublikos civilinio proceso įstatymo nuostatos.

22. Pagal Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo 134 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ fiziniam asmeniui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ sustabdomos sprendimų dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstinio vykdymo procedÅ«ros (angl. after proclamation of the insolvency proceedings of a natural person the execution proceedings in the matters on the recovery of the amounts adjudged but not recovered shall be suspended, and in matters regarding the honouring of the debtor's obligations through court).

23. Lietuvos teismų praktikoje pasisakant dėl Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo įstatymo, taip pat Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų buvo teigiama, kad Reglamento Nr. 1346/2000 17 straipsnio 1 dalies nuostata įpareigoja antstolį, vykdantį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ fizinio asmens, kuriam buvo iÅ¡kelta fizinio asmens bankroto byla Latvijos Respublikoje, tiesiogiai taikyti FABÄ® 20 straipsnio 1 dalį (Å¡ioje dalyje numatyta, kad antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui turto, kuris iki fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo areÅ¡tuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, areÅ¡to ir vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io fizinio asmens ir praneÅ¡a apie tai turto saugotojui ir iÅ¡ieÅ¡kotojui) bei CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ (vykdomoji byla laikoma baigta persiuntus vykdomÄ jį dokumentÄ bankroto ar restruktÅ«rizavimo bylÄ nagrinėjančiam teismui).

Tai reiÅ¡kia, kad antstolis, gavęs Latvijos Respublikoje priimto įsiteisėjusio sprendimo iÅ¡kelti nemokumo (bankroto) bylÄ fiziniam asmeniui, turėjo persiųsti Latvijos Respublikos nemokumo (bankroto) bylÄ nagrinėjančiam teismui vykdomÄ jį dokumentÄ ir vykdomÄ jÄ bylÄ užbaigti CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-70-590/2019). Nurodyta nutartimi remiasi ir apeliantė atskirajame skunde.

24. Kita vertus, nėra jokių duomenų apie tai, kad Latvijos Respublikos nemokumo įstatymas numato antstolio teisę (pareigÄ ) naikinti areÅ¡tus fizinio asmens bankroto byloje. Su nurodyta aplinkybe sutinka ir pati apeliantė, kuri atskirajame skunde (taip pat ir skunde dėl antstolio veiksmų) nurodo, kad Å¡iuo atveju bankroto procesas priklauso nuo Latvijos Respublikos teisės normų, o Latvijos teismai pagal savo jurisdikcijÄ fizinių asmenų bankroto bylose areÅ¡tų nenaikina. Be to, apeliantė remiasi ir 2015 m. gegužės 20 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 14 straipsniu, pagal kurį nemokumo bylos pasekmes skolininko teisėms į nekilnojamÄ jį turtÄ , laivÄ ar lėktuvÄ , kurie turi bÅ«ti užregistruoti vieÅ¡ame registre, nustato valstybės narės, kurios žinioje yra tvarkomas registras, teisė, kas reiÅ¡kia, kad sprendžiant klausimÄ dėl nekilnojamojo turto areÅ¡to panaikinimo turėtų bÅ«ti taikoma bÅ«tent Lietuvos Respublikos teisė) Tuo tarpu LR FABÄ® 20 straipsnio 1 dalis, kaip jau minėta, numato tik antstolio pareigÄ perduoti vykdomuosius dokumentus bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui, o pagal Å¡io straipsnio 4 dalį su Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyto turto areÅ¡tu susijusius klausimus sprendžia fizinio asmens bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas.

Tai reiÅ¡kia, kad ir Lietuvos Respublikos teisė nenumato antstolio pareigos naikinti turtui, įskaitant ir nekilnojamÄ jį, taikytus areÅ¡tus, o Å¡iuo atveju areÅ¡tų panaikinimui yra bÅ«tinas Latvijos Respublikos teismo patvarkymas.

25. Nagrinėjamu atveju sprendžiant prieÅ¡ingai, gali susidaryti iÅ¡ esmės ydinga teisinė – faktinė situacija, kuomet areÅ¡tas pareiÅ¡kėjo turtui antstolio bus panaikintas, o fizinio asmens bankroto byla K. A., pavyzdžiui, bus nutraukta, kadangi antstoliui yra pateiktas tik jau pakankamai senas 2017 m. rugpjūčio 21 d. Latvijos Respublikos Rygos miesto Ziemelu rajono teismo sprendimas. Be to, antstolis Robertas Vasiliauskas nėra bankroto byloje Latvijos Respublikoje dalyvaujantis asmuo, todėl neturi galimybės spręsti apie turto areÅ¡to panaikinimo bÅ«tinybę, tÄ gali daryti bylÄ nagrinėjantis teismas.

26. Pažymėtina ir tai, kad teismai, sprendžiant klausimus dėl turto areÅ¡to bankrutuojančio fizinio asmens turtui panaikinimo tais atvejais, kai fizinio asmens bankroto byla iÅ¡kelta kitose Europos SÄ jungos valstybėse narėse laikosi pozicijos, kad Lietuvos Respublikoje pareiÅ¡kėjos turtui taikytų areÅ¡tų panaikinimui reikalingas bankroto bylas nagrinėjančio ir Å¡iuos procesus kontroliuojančio teismo (likvidatoriaus) patvarkymas (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-674-656/2019).

27. IÅ¡ aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu neabejotinai gali bÅ«ti keliamas vykdomosios bylos perdavimo Latvijos Respublikos Rygos miesto Ziemelu rajono teismui klausimas, bet ne panaikinamas K. A. turtui taikytas areÅ¡tas. Vis dėlto, yra pagrindas sutikti su atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ antstolio Roberto Vasiliausko nurodytu argumentu, kad apeliantės reikalavimas įpareigoti antstolį vykdomÄ jį dokumentÄ persiųsti bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui ir užbaigti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0179/14/01392 nebuvo pareikÅ¡tas nagrinėjant skundÄ pirmosios instancijos teisme, todėl iÅ¡ tiesų negali bÅ«ti nagrinėjamas, kadangi tokį draudimÄ numato CPK 312 straipsnis.

Pažymėtina ir tai, kad, kaip jau minėta, 2019 m. liepos 31 d. patvarkymu Nr. S-19-179-19819 (vykdomosios b. l. 148) praÅ¡ymas dėl vykdomosios bylos perdavimo Rygos miesto Ziemeliu rajono teismui buvo atmestas, o pareiÅ¡kėja galėjo skųsti bÅ«tent šį patvarkymÄ arba reikÅ¡ti naujus praÅ¡ymus dėl vykdomios bylos persiuntimo, todėl plačiau analizuoti klausimo dėl vykdomios bylos persiuntimo, įpareigojimų atstoliui nustatymo nėra teisinio pagrindo.

28. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

29. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų nepažeidė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Renata Volodko