2025-09-24 Nr. CB-5386-2-06-3-08271-2024-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3413

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08271-2024-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. rugsėjo 19 d. paduotu ieškovės I. J. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė I. J. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimu netenkino ieškovės prašymo pripažinti, kad atsakovė diskriminavo ieškovę narystės profesinėje sąjungoje pagrindu, ir įpareigoti atsakovę suteikti ieškovei iki 5 darbo dienų per metus asmeniniais reikalais išvykti į sveikatos priežiūros įstaigas ir valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, mokant vidutinį mėnesinį darbo užmokestį rašytinai suderinus su tiesiogine vadove.

Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą.

Ieškovė I. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė darbo teisės normą, draudžiančią darbuotojo diskriminaciją narystės profesinėje sąjungoje pagrindu – DK 26 straipsnį, ir šios teisės normos santykį su DK 197 straipsnio 1 dalimi. Priklausymas vienai ar kitai profesinei sąjungai ar nepriklausymas jokiai profesinei sąjungai negali pažeisti darbo teisės subjektų lygybės principo, todėl darbuotojas dėl to negali būti diskriminuojamas. Tuo tarpu atsakovė kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams sudarė skirtingas, labiau jiems palankias darbo sąlygas, nei kitiems darbuotojams, nepriklausantiems jokiai profesinei sąjungai, arba priklausantiems kitai profesinei sąjungai. Daliai darbuotojų suteikiama galimybė iki 5 darbo dienų asmeniniais reikalais išvykti į sveikatos priežiūros įstaigas ir valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, mokant už šias dienas vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, tai galima laikyti tam tikros lengvatos suteikimu. Ši lengvata suteikiama darbuotojams tik todėl, jog jie yra atitinkamos profesinės sąjungos nariai.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad skirtingos trukmės atostogų suteikimas darbuotojams ne profesinės sąjungos nariams ir kitiems, profesinės sąjungos nariams, laikytinas diskriminacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-684/2021). Teismai netinkamai vadovavosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-348-403/2020, nors bylose buvo sprendžiamos skirtingos faktinės situacijos – nurodytoje byloje teismas vertino dėl diskriminacijos lyties pagrindu ir mokamo priedo jubiliejaus proga pagrindu.

3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė nepagrįstas išvadas, pripažindami, kad ieškovei nesuteikiant papildomų laisvų apmokamų dienų, t. y. nesudarant vienodų darbo sąlygų ir nesiejant jų su dalykinėmis ieškovės savybėmis, ji nėra diskriminuojama narystės profesinėje sąjungoje pagrindu ir darbdavys šiuo atveju nepažeidžia DK 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų pareigų vykdymo. Tačiau būtent darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principą, neatsižvelgiant į darbuotojo priklausymą profesinėms sąjungoms.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė