2019-03-27 Nr. AB-7654-3-64-3-01132-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-810-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01132-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2017 m. kovo 6 d. buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Šiaulių TI) laikino sulaikymo kameroje ir paskirstymo kameroje Nr. 6. Laikino sulaikymo kamera buvo įrengta rūsio patalpose, kuriose nebuvo langų, tvyrojo nemalonus kvapas, sienos ir lubos buvo pasidengusios pelėsiu, grindys betoninės ir drėgnos, sanitarinis mazgas tinkamai neatitvertas nuo patalpos, todėl buvo matomas kitų laikomų asmenų ir Šiaulių TI darbuotojų. Paskirstymo kamerose taip pat buvo antisanitarinės sąlygos. Minėtose kamerose įrengta apie 10 gultų, kurie buvo surūdiję, sulūžę, techniškai netvarkingi, o ant jų turėjo laikyti savo asmeninius daiktus bei Šiaulių TI administracijos išduotą miego inventorių. Paaiškino, kad antisanitarinėmis sąlygomis turėjo maitintis. Paskirstymo kamerose Nr. 6 ir Nr. 8 buvo laikoma po 10–15 asmenų, gultai techniškai netvarkingi, surūdiję, o ant jų turėdavo praleisti visą dieną. Šiaulių TI lubos ir sienos pajuodusios, prie langų ir sanitarinio mazgo buvo pelėsis, nuo sienų ir lubų krito tinkas, ant sienų kaupėsi drėgmė. Nurodė, kad pro langą nepatekdavo pakankamai natūralios šviesos, kamerose nebuvo lempų, tik naktinis apšvietimas. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė išgyvenimus, emocinius sukrėtimus ir depresiją. Pareiškėjas taip pat prašė netaikyti senaties termino.

3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. balandžio 18 d., nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. spalio 8 d., nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. ir nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. liepos 5 d. Pateikė kamerų numerius, laikomų asmenų skaičių ir vienam asmeniui tekusį kameros plotą. Paaiškino, jog visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, kas užtikrina kalinčių asmenų privatumą.

Pažymėjo, kad Šiaulių TI, skaičiuodamas pareiškėjui tekusį kameros plotą, pagrįstai visą kameros plotą dalijo iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus. Pareiškėjui gyvenamosios patalpos ploto teko nuo 3,67 kv. m. iki 23,5 kv. m, todėl pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu, plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Teigė, jog minimalaus ploto pažeidimas nenustatytas, todėl baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas. Šiaulių TI nurodė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas tikrintos nebuvo dėl jų atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams, todėl jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota.

Pareiškėjas ir kiti laikomi asmenys dėl netinkamų higienos sąlygų į Šiaulių TI administraciją ar Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nesikreipė. Akcentavo, kad natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Šiaulių TI kameros yra vėdinamos per langus ir tai atitinka higienos normos reikalavimus. Be to, Šiaulių TI yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl jame negalima atlikti rekonstrukcijos darbų ir įrengti papildomą ventiliaciją ir taip padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę oro drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą.

Paaiškino, kad visa asmens krata Šiaulių TI pareiškėjo buvimo laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos rūsyje, esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Minėtoje patalpoje asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas. Laikino laikymo, paskirstymo kameros yra švarios, išvėdintos, tačiau metaliniai kamerose esantys paviršiai aprūdiję. Pareiškėjas laikino sulaikymo patalpoje Nr. 6 buvo laikomas vieną kartą, o paskirstymo kameroje Nr. 6 buvo laikomas penkis kartus, todėl jam negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų.

Šiaulių TI švaros užtikrinimu rūpinasi nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti. Teigė, kad ne rečiau kaip kartą per mėnesį atliekamas pagrindinis valymas, o esant reikalui organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas. Pareiškėjo dėstomos aplinkybės neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto. Be to, pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerose nesikreipė. Pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą galbūt siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Atkreipė dėmesį, kad pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nurodė, kad 2017 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti už laikotarpius nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. balandžio 18 d., nuo 2015 m. rugsėjo 20 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d., likusioje dalyje atsisakė priimti, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. balandžio 18 d. į laikino sulaikymo ir paskirstymo kameras nebuvo patalpintas, kameroje Nr. PK-6 buvo laikomas 2015 m. spalio 6 d., 2015 m. lapkričio 4 d., 2015 m. lapkričio 6 d. ir 2015 m. gruodžio 15 ir 16 dienomis, o į laikino sulaikymo patalpą Nr. LSP-6 buvo patalpintas 2016 m. birželio 29 d. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas į Šiaulių TI atvyko ir 2016 m. birželio 14 d., tačiau atsakovo pateiktoje pažymoje nenurodyta, į kokią paskirstymo kamerą ar laikino sulaikymo kamerą pareiškėjas tą dieną buvo patalpintas.

Teismas paaiškino, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, realiai atspindinčių Šiaulių TI laikino sulaikymo ir paskirstymo patalpų būklę ir paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad laikino sulaikymo ir paskirstymo kamerose buvo pajuodusios lubos ir sienos, pelėsis, drėgmė, laikėsi nemalonus kvapas, per mažas dirbtinis apšvietimas, aprūdiję metaliniai paviršiai, neatitverti tualetai, netinkamai valomi sanitariniai techniniai įrenginiai. Šiaulių TI pateiktos fotonuotraukos patvirtino, kad sanitarinis mazgas kameroje Nr. PK-6 pareiškėjo laikymo joje metu nuo likusios kameros erdvės nebuvo atitvertas visiškai, sanitariniame mazge nebuvo unitazo, tik sanitarinis įrenginys.

Teismas nurodė, kad laikino sulaikymo ir priėmimo–paskirstymo kameros buvo remontuojamos 2016 m. liepos–rugsėjo mėn., remonto metu atlikti sienų, lubų ir grotų dažymo darbai, sanitarinių mazgų atitvarų gamyba ir montavimas. Pareiškėjas kamerose Nr. PK-6 ir LSP-6 buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. ir 2016 m. birželio 29 d., t. y. iki remonto darbų atlikimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, iš kurių matytųsi, kiek konkrečiai asmenų kartu su pareiškėju buvo talpinama į nurodytą kamerą ir kiek laiko pareiškėjas toje kameroje buvo laikomas, nepaneigė pareiškėjo teiginio, kad paskirstymo kameroje jis buvo laikomas ilgiau nei 5 valandas, tik nurodė, kad į Šiaulių TI priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip 2 valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, o paskirstymo kamerose Nr. 1–9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas ir paskirstomi į gyvenamąsias kameras tą pačią dieną (laikomi ne ilgiau kaip iki 5 valandų).

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas buvo talpinamas į laikino sulaikymo–paskirstymo kameras, kuriose užfiksuoti higienos normos pažeidimai dėl dirbtinio apšvietimo, metalinių paviršių būklės, neatitverto tualeto, netinkamai valomų sanitarinių techninių įrenginių, atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl kameros drėgmės, pelėsio, nemalonaus kvapo, dėl laikymo tokio pobūdžio kameroje trukmės, pareiškėjui teko naudotis netinkamai įrengtu ir neatitvertu sanitariniu mazgu, buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, pareiškėjui tokioje kameroje teko maitintis, nors joje nėra stalo.

Pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų sąlygų laikino sulaikymo – paskirstymo patalpose nesiskundė, jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą.

III. 8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir iš Šiaulių TI priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Pareiškėjas taip pat prašo išsireikalauti reikiamus dokumentus iš Šiaulių TI, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, t. y. dėl laikino sulaikymo kamerų, esančių rūsyje, dėl apšvietimo, kokiu laikotarpiu buvo atlikti remonto darbai, duomenis, kurioje kameroje 2016 m. birželio 14 d. buvo laikomas.

9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo išsamiai bylos, t. y. laikotarpio ir sąlygų, kuriomis buvo laikomas. Pažymėjo, kad Šiaulių TI nepateikė duomenų apie pareiškėjo kalinimą. Šiaulių TI pateiktoje medžiagoje buvo pateiktos kameros Nr. PK-6 fotonuotraukos iš kurių matyti, kad esantys gultai surūdiję, sanitarinis mazgas neatitvertas, nėra įrengta atskira oro šalinimo sistema. Tokioje patalpoje turėjo valgyti maistą, plautis indus sanitariniame mazge, kadangi nėra įrengtos kriauklės. Pažymėjo, kad paskirstymo kamerose buvo laikomas ilgiau nei 2 valandas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad karantino kameroje esantis langas yra per mažas, todėl kameroje buvo tamsu. Akcentavo, kad karantino kamerose nėra įrengto stalo, kėdžių ar suoliukų. Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių TI nepateikė fotonuotraukų dėl esamos kamerų būklės ir kratos skyriaus patalpos. Pareiškėjo teigimu, buvo nuslėptas skaičius asmenų, kurie buvo laikomi kartu su juo. Pareiškėjas paaiškina, kad atlikus kratą su visais daiktais buvo vedamas į dušą, po to paimti duodamo inventoriaus ir vedamas į kamerą Nr. PK-6.

Minėtoje kameroje tvyrojo nemalonus kvapas, neužtikrintas tinkamas apšvietimas, tokioje patalpoje turėjo valgyti maistą. Išėjus iš dušo buvo vedamas per lauką, todėl jautė šaltį. Pabrėžė, kad jam buvo padaryta dešinės rankos amputavimo operacija, o nuo svorio kilnojimo bei išėjus iš dušo per šaltą orą jam prasidėjo uždegimas bei skausmai. Nurodo, kad Šiaulių TI klastoja duomenis arba visai nepateikia duomenų apie pareiškėjo buvimą Šiaulių TI. Pažymi, kad jam ant kūno atsirado bėrimai, kadangi turimus daiktus turėjo dėti ant surūdijusių gultų.

Nors gydytojai pareiškė, jog nežinia nuo ko atsirado bėrimai. Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų savo žalojo. Atkreipia dėmesį, kad paskirstymo kameros nėra gyvenamoji patalpa, o asmenys buvo laikomi daugiau nei 5 valandas. Kameroje Nr. PK-6 nebuvo kriauklės bei veidrodžio. Pareiškėjas pažymi, kad po sanitarinio švarinimo buvo vedami į karantino kamerą Nr. 6 ir ten laikomi nuo 3 iki 4 valandų bei maitinami. Šiaulių TI laikymo patalpos buvo netvarkingos, tvyrojo dūmai. Šiaulių TI laikino sulaikymo kameros yra vientisos administracijos pastato patalpos atvykimo skyriuje, dėl kurių Šiaulių TI nepateikė fotonuotraukų.

Paskirstymo kamera Nr. PK-6 yra Šiaulių TI pastato rūsyje.

10. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

11. Šiaulių TI nuomone, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas išsamiai ir visapusiškai ištyrus bei įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo laikymas laikino sulaikymo kamerose ir paskirstymo kamerose buvo pažeidžiant higienos normų reikalavimus, tačiau pareiškėjo laikymas buvo trumpalaikis bei negalėjo negrįžtamai pažeisti pareiškėjo sveikatos. Šiaulių TI nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos, sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio mąsto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepagrindė, kodėl neturtinę žalą įvertino būtent tokia suma. Akcentuoja, kad pareiškėjas nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei padarytų išvadų paneigiančių duomenų, taip pat naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Pažymi, kad pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI neužtikrinimu pareiškėjui, atlyginimo priteisimo.

13. Pirmosios instancijos teismas vertino tik pareiškėjo kalinimo sąlygas Šiaulių TI nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. balandžio 18 d., nuo 2015 m. rugsėjo 20 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d., o nustatęs, kad Šiaulių TI ginčo laikotarpiu (2015 m. spalio 6 d., 2015 m. lapkričio 4 d., 2015 m. lapkričio 6 d., 2015 m. gruodžio 15–16 d., 2016 m. birželio 29 d.) pareiškėjas buvo talpinamas į laikino sulaikymo–paskirstymo kameras, kuriose užfiksuoti higienos normos pažeidimai dėl dirbtinio apšvietimo, metalinių paviršių būklės, neatitverto tualeto, netinkamai valomų sanitarinių techninių įrenginių, kameros drėgmės, pelėsio, nemalonaus kvapo, taip pat nustatęs pažeidimus dėl laikymo kameroje trukmės, privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

17. Iš Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų matyti, kad priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nėra nurodęs bylos įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai bei neteisingai išnagrinėjo ir nustatė aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo sąlygomis Šiaulių TI ginčo laikotarpiu.

19. Pareiškėjas apeliaciniame prašo apeliacinės instancijos teismo išreikalauti papildomus įrodymus. Šiame kontekste akcentuotina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

20. Bylos medžiaga nustatyta, kad Šiaulių TI pateikė turimus įrodymus apie pareiškėjo kalinimo sąlygas. Be to, pareiškėjas nepaaiškina, kokias konkrečias aplinkybes (kokius pažeidimus), turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, jo prašomi išreikalauti įrodymai pagrįstų. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo apribota teisė teikti prašymus išreikalauti įrodymus pirmosios instancijos teisme, tačiau pareiškėjas nepaaiškina, dėl kokių priežasčių jis tokio pobūdžio prašymo nebuvo pareiškęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjo prašymo išreikalauti naujus įrodymus netenkina.

22. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017 ir kt.).

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Šiaulių TI padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nenustačius, kad atsakovas sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų subjektų nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista suma neturtinei žalai atlyginti – 50 Eur – laikytina adekvačia atsakovo padarytiems teisės pažeidimams.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, naikinti skundžiamo sprendimo pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė