f1cb21e5-5e0d-4b03-a4ec-e9f149d1b36c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                     Administracinė byla Nr. I-6197-580/2015                                                                     Proceso Nr. 3-61-3-00148-2015-4                  Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 59; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, dalyvaujant pareiškėjui Ž.

V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal Ž. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Ž. V. praÅ¡o iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 289,62 Eur (1 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K nežmoniÅ¡komis ir antisanitarinėmis sÄ lygomis buvo laikomas nuo 2014-10-28 iki 2014-11-04.

RÅ«syje esančioje LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 380, kurios plotas –7,66 kv. m, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su trimis asmenimis. Dėl vietos trÅ«kumo nebuvo galima atlikti buities ar kitų darbų, kadangi susidarydavo trintis. Be to, Ž. V. buvo priverstas karÅ¡tÄ masto davinį laikyti ant lovos arba ant žemės, kadangi kameroje yra stalas bei dvi kėdės ir prie jų vietos pavalgyti užtenka tik dviems asmenims. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė didelę moralinę žalÄ .

Kalinant netinkamomis sÄ lygomis, buvo pažeista Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta jo teisė į orumÄ . Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 380 nebuvo įmanoma kvėpuoti grynu oru, nes neįrengta mechaninė vėdinimo sistema, patalpos vėdinamos per langus, kuriuos atidarius, į patalpas patenka Å¡iukÅ¡lių bei medienos likučių iÅ¡ Å¡alia įrengtų dirbtuvių. Nurodytoje LukiÅ¡kių TI-K kameroje buvo jaučiama smarvė ir tvyrojo dÅ«mai. Visi kameroje esantys asmenys rÅ«kė.

Ž. V. serga bronchine astma, todėl jam ypač sunku kvėpuoti užterÅ¡tu oru. Atidarius langÄ , buvo girdimi iÅ¡ dirbtuvių sklindantys garsai, nuo kurių Ž. V. skaudėjo galvÄ , o duoti vaistų prižiÅ«rėtojai atsisakė, motyvuodami tuo, kad jų neturi. PareiÅ¡kėjas su 2014-11-03 praÅ¡ymu kreipėsi į gydytojÄ , kad bÅ«tų iÅ¡kviestas medicininei apžiÅ«rai, tačiau tai nebuvo padaryta. Mano, kad su juo taip elgiamasi dėl to, kad kreipėsi į teismÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų.

Net kreipusis į teismÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų joms pagerinti. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis įtvirtina vienÄ pagrindinių demokratinės valstybės vertybių – absoliutų kankinimo ir nežmoniÅ¡ko ar žeminančio elgesio draudimÄ , kuris nepriklauso nuo aukos elgesio. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi tokiomis sÄ lygomis, kurios užtikrintų, jog jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didelių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami kalinamam asmeniui.

PatirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas vertina 289,62 Eur. Ž. V. taip pat praÅ¡o atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad pats rÅ«ko.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pažymėjo, kad 2014-10-28, 2014-12-16 ir nuo 2014-12-18 iki 2014-12-19 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 625, o didžiausias areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti areÅ¡tÄ atliekančių nuteistųjų skaičius neturi virÅ¡yti 29.

Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias LukiÅ¡kių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima virÅ¡yti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1 000 asmenų. DidžiausiÄ dalį LukiÅ¡kių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti Å«kio darbus.

Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus.

Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius visÄ laikÄ pristatomas į kameras, iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Nuo 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus resursus ir iÅ¡ valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiÅ¡kai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontÄ .

Pažymėjo, kad visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui bei higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriau 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtintu Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime aprašo 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste (kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125) skirstomi atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, taip pat griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio bei Bausmių vykdymo kodekso 52 ir 70 straipsnių reikalavimais.

Å iame priežiÅ«ros poste suimtieji ir nuteistieji asmenys laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruoÅ¡imas, bus pakalbėta su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigÅ«nais. KitÄ darbo dienÄ po atvykimo, iÅ¡nagrinėję visus žodinius ir raÅ¡ytinius suimtųjų (nuteistųjų) praÅ¡ymus, Vidaus tyrimų skyriaus pareigÅ«nai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigÅ«nų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamÄ sias kameras.

Pagal šį tvarkos apraÅ¡Ä , suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras taip pat atsižvelgus į įstaigos užpildymÄ kriminogeninę bÅ«kle įstaigoje, o taip pat į suimtojo (nuteistojo) praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančiųjų asmenų.Nurodė, kad Ž. V. skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nuskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo ir judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai bei patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio jis pateko į laisvės atėmimo vietÄ . Ž. V. reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ atsakovo atstovas traktuoja kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti iÅ¡ valstybės. Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.Atsakovo atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ administracinės bylos proceso Å¡alims buvo praneÅ¡ta tinkamai. Kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ nenustatyta, todėl ji nagrinėta Lietuvos valstybės atstovo LukiÅ¡kių TI-K atstovui nedalyvaujant.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo.Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje Ž. V. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius LukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).SkundÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trÅ«kumų bei kitų kalinimo sÄ lygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kuriÄ vertina 289,62 Eur. Dėl kamerų ploto reikalavimųNuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2014-10-28 iki 2014-11-04, Ž.

V. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 115 ir 380. Šių kamerų plotai atitinkamai yra 7,45 kv. m ir 7,35 kv. m, taigi jose daugiausia galėjo būti laikomi 2 asmenys, tačiau buvo laikomi 2–4. Lukiškių TI-K kameroje Nr. 115 pareiškėjas buvo laikomas su dar vienu asmeniu, taigi vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus. Laikant Ž. V. Lukiškių TI-K kameroje Nr. 380 nuo 2014-10-29 iki 2014-11-03, t. y. 6 dienas, kartu su dar trimis asmenimis, buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

Ploto trūkumas vienam asmeniui sudarė 1,76 kv. m arba 48,89 proc. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas ir nuo 2014-12-16 iki 2014-12-22, tačiau ginčo dėl šio laikotarpio jis nagrinėjamoje administracinėje byloje nekelia.Dėl Lukiškių TI-K perpildymoKalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų.

LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugiÄ aplinkÄ , pažeidimÄ , nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprÅ«pinimas, trumpėja maudymosi duÅ¡e galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas.

Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ Asmenų laikymo areÅ¡tinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Å io komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymÄ , laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sÄ lygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo.

To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl LukiÅ¡kių TI-K, Komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sÄ lygos gali bÅ«ti laikomos nežmoniÅ¡ku ir žeminančiu elgesiu. Dėl kamerų įrengimo ir vietos josePareiÅ¡kėjas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamera Nr. 380 yra rÅ«syje. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 20 punktÄ , naujai statomose laisvės atėmimo vietose gyvenamÄ sias patalpas draudžiama įrengti rÅ«siuose ir cokoliniuose aukÅ¡tuose.

Tos pačios higienos normos 2 punkte įtvirtinta, kad ji taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į šias teisės akto nuostatas, darytina išvada, kad šiuo atveju Lietuvos higienos normos HN 76:2010 20 punktas neturi būti taikomas. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2015-01-20 pažymoje Nr. 24-302 nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose Nr. 110, 115, 267, 310 ir 380 yra stalas, 4 lovos, 2 kėdutės, lentyna maisto produktams laikyti ir 4 viršutinių drabužių pakabos.

Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m, stalo – apie 0,6 m x 0,5 m, taburetė užima 0,07 kv. m plotÄ , o sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 m x 0,7 m (b. l. 18). Atsižvelgus į kamerų plotus, stalų plotai bei kėdžių skaičius laikytini pakankamais, kadangi didesnių ir daugiau baldų nebÅ«tų galima laikyti teisės aktų nustatyto dydžio kameroje. Valgymas nėra ilgas procesas, todėl per tÄ laikÄ , kurį reikalinga palaukti norint pavalgyti prie stalo maistas itin neatÅ¡Ä la ir gali bÅ«ti valgomas.

PareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybė dėl netinkamų maitinimosi sÄ lygų nepripažįstama pažeidimu pagal Konvencijos 3 straipsnį, o kituose teisės aktuose, Å¡i kalinamojo teisė nėra reglamentuojama ir negali lemti neteisėtų veiksmų.Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumÄ , suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Taigi, pareiÅ¡kėjui ploto trÅ«kumas iÅ¡ dalies buvo kompensuojamas sudarant galimybę pasivaikščioti kiemelyje.

Dėl nerūkančių laikymo su rūkančiaisiaisIzoliavimo reikalavimai, kurių turi būti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas vyrai laikomi atskirai nuo moterų, nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų, moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trylika savaičių, jų pageidavimu – atskirai nuo kitų moterų; asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių ir t. t.

Å iame straipsnyje nepateikta nuostatų dėl rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų kalinimo ypatumų. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų atskirÄ arba izoliuotÄ laikymÄ pataisos įstaigose, 2–5 dalyse nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali bÅ«ti izoliuotos. Å iose grupėse rÅ«kantieji nėra paminėti. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raÅ¡tu praÅ¡o pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotÄ nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vienÄ arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais.

Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo izoliavimo tvarkÄ ir sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K nustato LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos apraÅ¡as. Å io tvarkos apraÅ¡o 13 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi LukiÅ¡kių TI-K, į gyvenamÄ sias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, atsižvelgus į įstaigos užpildymÄ , kriminogeninę bÅ«klę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančių asmenų (pagal galimybes tokiems asmenims sudaroma galimybė bÅ«ti laikomiems atskirai nuo rÅ«kančiųjų; b. l. 24––26).

Taigi, iÅ¡ aptartos tvarkos apraÅ¡o nuostatos matyti, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisę bÅ«ti laikomas atskirai nuo rÅ«kančių asmenų, tačiau jis privalo raÅ¡tu dėl to pateikti praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėjas plačiau aplinkybių dėl rÅ«kančiųjų laikymo atskirai nuo nerÅ«kančiųjų nepaaiÅ¡kino, jis tik nurodė, kad yra laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, nors serga bronchine astma ir jam ypač sunku kvėpuoti užterÅ¡tu oru. Ž. V. neteigė, kad net ir pateikus praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančių, Å¡is praÅ¡ymas nebuvo tenkintas.

Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pats rÅ«ko. Nesant asmenų praÅ¡ymų, pareigÅ«nai negali žinoti, kad asmuo yra nerÅ«kantis ir neturi įstatymo nustatytos pareigos atskirti jį nuo rÅ«kančių nuteistųjų. Taigi, aptartas LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pažeidimas laikytinas neįrodytu. Dėl kitų kalinimo sÄ lygųLukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyrius 2015-01-20 pažymoje Nr. 24-302 nurodė, kad visos kameros vėdinamos natÅ«raliai per langÄ (b. l. 18). Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimÄ , kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, ginčo laikotarpiu buvusios temperatÅ«ros, drėgnumo bei kitus parametrus. Taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių kamerų bÅ«klę 2014-10-28–2014-11-03 laikotarpiu. Kadangi dėl netinkamos kamerų bÅ«klės ar kitų kalinimo sÄ lygų Ž. V. nei į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , nei į Vilniaus visuomenės sveikatos centrÄ nesikreipė, darytina iÅ¡vada, kad sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Aptariamų faktų dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K dėl dezinsekcijos, deratizacijos yra sudaręs sutartį su UAB „Dezinfa“ (b. l. 27–29). Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Tai rodo, jog Lukiškių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad prižiūrėtojai atsisakė duoti vaistų nuo galvos skausmo, o gydytojas, kuriam Ž.

V. pateikė praÅ¡ymÄ jį apžiÅ«rėti, to nepadarė, tačiau Å¡ių aplinkybių plačiau neargumentavo: nenurodė į kurį prižiÅ«rėtojÄ ir kada kreipėsi, nepaaiÅ¡kino, dėl ko konkrečiai kreipėsi į gydytojÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Å¡is pareiÅ¡kėjo nurodytas pažeidimas laikytinas nenustatytu. Ž. V. teiginys, jog jis netinkamomis sÄ lygomis laikomas dėl to, kad dėl kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų jau yra kreipęsis į teismÄ , atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimoIÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto reikalavimų. LukiÅ¡kių TI-K teigia, kad tinkamai laikytis kalinimo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Å i aplinkybė teisinės reikÅ¡mės neturi, nes ja gali bÅ«ti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalÄ pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, kaltė nėra svarbi.

Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Motyvas dėl galimumo daryti įtakÄ suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingas sprendžiant LukiÅ¡kių TI-K, o ne valstybės atsakomybės klausimÄ . Valstybė turi pareigÄ užtikrinti tinkamas kalinimo sÄ lygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 289,62 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Ž. V. nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės turėjo įtakos byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas kamerose neįgyvendinimas, tačiau pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , kalinimo sÄ lygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. LukiÅ¡kių TI-K pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas bei taip sukėlus jam nepatogumus ir emocinį sukrėtimÄ , pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala.

Atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, Ž. V. subjektinės teisės – bÅ«ti kalinamam tinkamomis sÄ lygomis pažeidimo mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 35 Eur. Ž. V. reikalavimas priteisti 289,62 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių iÅ¡mokų bei darbo užmokesčio dydžiai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint bÅ«tinÄ jį socialinio draudimo staÅ¾Ä , 2015 m. kovo mėnesį sudarė 251,58 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, nuo 2015-01-01 sudaro 300 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sÄ lygas negali bÅ«ti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimoŽ.

V. taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjo pateiktas skundas žyminiu mokesčiu neapmokestintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punktas), duomenų apie kitas patirtas iÅ¡laidas nepateikta, todėl laikoma, kad Ž. V. raÅ¡ytinio praÅ¡ymo ir konkretaus bei iÅ¡samaus Å¡ių iÅ¡laidų apskaičiavimo ir pagrindimo, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis, nepateikė ir teismas neturi galimybės įvertinti praÅ¡ymo atlyginti teismo iÅ¡laidas pagrįstumo.

Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl teismo iÅ¡laidų atlyginimo paliktinas nenagrinėtu. AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-599/2009). Pažymėtina, kad Å¡is teismo sprendimas neužkerta kelio ne vėliau kaip 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paduoti praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė :

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti Ž. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 35 Eur (trisdeÅ¡imt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti.Ž. V. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                        Jūra Marija Strumskienė