f1c89bcb-b602-4d85-a2a2-e1a800856f3d · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-986-273/2020 (Proceso Nr. 2-69-3-19221-2019-7) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 3.3.1.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M.

P. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-499-780/2020 pagal ieÅ¡kovės V. T. ieÅ¡kinį atsakovui M. P. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė V. T. ieÅ¡kiniu prašė nustatyti tokiÄ jos bendravimo su nepilnamete dukra G.

P. ir dalyvavimo jÄ auklėjant tvarkÄ : 1.1. Motina įsipareigoja bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime žemiau nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, o abiem tėvams, t. y. motinai V. T. ir tėvui M. P., bendrai sutarus – intensyviau nei numatyta Å¡ioje tvarkoje ir abiem tėvams priimtinomis sÄ lygomis. Savaitgaliai ir darbo dienos: 1.2. Motina (iÅ¡skyrus atostogas, Å v. Kalėdas, Naujuosius metus, Å v. Velykas ir įsimintinas dienas) kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais bendrauja su vaiku, paimdama jį iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko buvimo vietos, apie kuriÄ motinai privalo iÅ¡ anksto praneÅ¡ti tėvas (toliau – vaiko buvimo vieta), penktadienį 16.00 val. ir grÄ Å¾indama jį į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 18.00 val. 1.3.

Motina (iÅ¡skyrus atostogas, Å v. Kalėdas, Naujuosius metus, Å v. Velykas ir įsimintinas dienas) kalendorinių metų lyginių savaičių pirmadieniais ir trečiadieniais, nelyginių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais bendrauja su vaiku, paimdama jį iÅ¡ vaiko ugdymo įstaigos po nepilnametės dukros pamokų ir kitų veiklų ugdymo įstaigoje pasibaigimo ir grÄ Å¾indama jį į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ darbo dienÄ 20.00 val. Atostogos: 1.4. Vasaros atostogos – tai liepos ir rugpjūčio mėnesiai.

Vasaros atostogų metu vienÄ kalendorinį mėnesį vaikas praleidžia su tėvu, kitÄ â€“ su motina. Jeigu Å¡alys nesusitaria kitaip, tai lyginiais kalendoriniais metais sprendimÄ dėl bendravimo tvarkos paskirstymo vasaros atostogų metu priima motina, nelyginiais – tėvas. PirmÄ jÄ motinai bendrauti paskirtÄ vasaros atostogų dienÄ motina pasiima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios ar buvimo vietos 12.00 val. ir grÄ Å¾ina jį į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę jai priklausančiÄ bendravimo su vaiku dienÄ , ne vėliau kaip 20.00 val.

Tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas negyvena jam paskirtÄ vasaros atostogų mėnesį, gali lankyti vaikÄ ir praleisti kartu du savaitgalius pakaitomis, laikantis savaitgalių bendravimo tvarkos. 1.5. Žiemos atostogos – tai ugdymo įstaigos nustatytas žiemos atostogų laikotarpis. Žiemos atostogų vienÄ savaitę vaikas praleidžia su tėvu, kitÄ â€“ su motina. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais motina bendrauja su vaiku antrÄ jÄ Å¾iemos atostogų savaitę (iÅ¡skyrus Naujuosius metus), pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios ar buvimo vietos pirmÄ jÄ motinai priklausančiÄ atostogų dienÄ 12.00 val. ir grÄ Å¾indama jį į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę jai priklausančiÄ bendravimo su vaiku dienÄ ne vėliau kaip 20.00 val.

Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais motina bendrauja su vaiku pirmÄ jÄ Å¾iemos atostogų savaitę (iÅ¡skyrus Kūčias ir Å v. Kalėdų pirmÄ jÄ dienÄ ), pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios ar buvimo vietos pirmÄ jÄ motinai priklausančiÄ atostogų dienÄ 12.00 val. ir grÄ Å¾indama jį į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę jai priklausančiÄ bendravimo su vaiku dienÄ ne vėliau kaip 20.00 val. 1.6. Rudens/ pavasario atostogos – tai ugdymo įstaigos nustatyti savaitės trukmės atostogų laikotarpiai rudenį ir pavasarį.

Rudens ir pavasario atostogų metu vienÄ rudens/ pavasario atostogų savaitę vaikas praleidžia su motina, kitÄ â€“ su tėvu. Jeigu Å¡alys nesusitaria kitaip, tai lyginiais kalendoriniais metais sprendimÄ dėl bendravimo tvarkos paskirstymo rudens/ pavasario atostogų metu priima motina, nelyginiais – tėvas. PirmÄ jÄ motinai bendrauti paskirtÄ rudens ar pavasario atostogų dienÄ motina pasiima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios ar buvimo vietos 12.00 val. ir grÄ Å¾ina jį į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę jai priklausančiÄ bendravimo su vaiku dienÄ , ne vėliau kaip 20.00 val.

Å v. Kalėdos ir Naujieji metai (sausio 1 d.): 1.7. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Kūčių ir Å v. Kalėdų pirmÄ dienÄ motina bendrauja su vaiku, pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios ar buvimo vietos Kūčių dienÄ 10.00 val. ir grÄ Å¾indama jį į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ Å v. Kalėdų pirmÄ dienÄ 20.00 val.; kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Kūčių ir Å v. Kalėdų pirmÄ dienÄ vaikas bendrauja su tėvu. 1.8. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Å v.

Kalėdų antrÄ dienÄ ir per Naujųjų metų Å¡ventę motina bendrauja su vaiku, pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios ar buvimo vietos atitinkamos Å¡ventės dienÄ 10.00 val. ir grÄ Å¾indama jį į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ Å v. Kalėdų antrÄ dienÄ (Naujųjų metų Å¡ventės metu – sausio 1 dienÄ ) 20.00 val.; kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Å v. Kalėdų antrÄ dienÄ ir Naujųjų metų Å¡ventę vaikas bendrauja su tėvu. Å v. Velykos: 1.9. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Å v.

Velykų pirmÄ dienÄ ir Å v. Velykų antrÄ dienÄ motina bendrauja su vaiku, pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios ar buvimo vietos pirmÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ 10.00 val. ir grÄ Å¾indama jį į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ Å v. Velykų antrÄ dienÄ 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Å v. Velykų pirmÄ dienÄ ir Å v. Velykų antrÄ dienÄ vaikas bendrauja su tėvu. Ä®simintinos dienos: 1.10. Kiekvienais kalendoriniais metais vaiko gimimo dienÄ , jei gimimo diena – darbo dienÄ , motina bendrauja su vaiku tris valandas, jei gimimo diena – savaitgalio dienÄ , motina bendrauja su vaiku 6 val.

Tiksli motinos ir vaiko bendravimo forma, laikas ir vieta suderinama iÅ¡ anksto bendru motinos ir tėvo sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus. 1.11. Kiekvienais kalendoriniais metais Motinos dienÄ (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir motinos gimimo dienÄ motina bendrauja su vaiku pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios ar buvimo vietos atitinkamai Motinos dienos ir gimimo dienos iÅ¡vakarėse 16.00 val. ir grÄ Å¾indama jį į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ kitos dienos 20.00 val. 1.12. Kiekvienais kalendoriniais metais Tėvo dienÄ (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir tėvo gimimo dienÄ tėvas bendrauja su vaiku, todėl motina, tuo atveju, jeigu vaikas yra su ja, iÅ¡vakarėse grÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 18.00 val.

Nuotolinis bendravimas: 1.13. Motina turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis nuotolinio ryÅ¡io (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis vaikui priimtinu laiku, tinkamomis jo įprastinės veiklos valandomis. Ta pati nuotolinio bendravimo tvarka taikoma tėvui, kai vaikas praleidžia laikÄ su motina. Tėvas įsipareigoja užtikrinti technines galimybes motinai bendrauti su vaiku.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2014 m. spalio 14 d. Didžiosios Britanijos Stoke on Trent teismas priėmė galutinę nutartį, kuria nusprendė nustatyti nepilnametės Å¡alių dukros G. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu ir suteikė jam leidimÄ iÅ¡vežti nepilnametę dukrÄ iÅ¡ Jungtinės Karalystės į Lietuvos RespublikÄ , ir iki teismo sprendimo Lietuvoje priėmimo nustatė laikinÄ ieÅ¡kovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarkÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovė gali bendrauti su vaiku tik dalyvaujant kitiems asmenims.

Nuo tada, kai atsakovas iÅ¡sivežė nepilnametę dukrÄ gyventi į LietuvÄ , jis sudaro kliÅ«tis ieÅ¡kovei bendrauti su dukra. IeÅ¡kovė nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. su dukra matėsi tik tris kartus. 2019 m. ieÅ¡kovei pavyko pasimatyti su dukra 4 kartus Domeikavos Å¡eimos gerovės centre. IeÅ¡kovė mano, kad dabartinis bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų. IeÅ¡kovė nori jį pakeisti į bendravimÄ be tarpininkų, pagal nuolatinę tvarkÄ .

3. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovė iki 2014 m. Kalėdų su dukra buvo susitikusi tik tris kartus. Maždaug 7-8 kartus ji neatvyko į susitikimus su dukra. Po 2014 metų pabaigos ieÅ¡kovė su dukra susitiko tik 2019 metais vasario mėnesį pas savo motinÄ . Atsakovas patvirtino, kad ieÅ¡kovės bendravimas su dukra žalos vaikui nedaro, tačiau ieÅ¡kovės ir dukros ryÅ¡ys yra visiÅ¡kai nutrÅ«kęs, motinai tiek laiko bendravimo nereikėjo ir pati dukra dabar jaučia stresÄ , kai iÅ¡ niekur atsirado mama.

Atsakovo nuomone, pirmiausia reikia atkurti ryšį tarp vaiko ir motinos, todėl mano, kad Å¡i byla turėtų arba bÅ«ti sustabdyta, kol motina atkurs ryšį su vaiku, arba ieÅ¡kinys atmestas ir nustatytos tik pereinamojo laikotarpio priemonės, nes nukelti detalios bendravimo tvarkos įsigaliojimÄ iki pereinamojo laikotarpio pabaigos nėra galimybės, kadangi neaiÅ¡ku kiek užtruks motinos ir vaiko ryÅ¡io atstatymas. Jei bÅ«tų nustatytas tikslus pereinamojo laikotarpio terminas, praÅ¡o nustatyti jį trims metams.

Atsakovės ir vaiko ryÅ¡io atkÅ«rimÄ galėtų patvirtinti psichologo iÅ¡vada ar ekspertizės aktas, o trys metai bÅ«tų pakankami, kad vaikui sulaukus 16 metų, net ir iÅ¡kilus grėsmei dėl intensyvaus bendravimo, nebÅ«tų padaryta esminė žala tokiu bendravimu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nustatė pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu ieÅ¡kovė su dukra G. P. bendrauja tarpininkaujant psichologui pagal Å¡io specialisto sudarytÄ planÄ , paskirtÄ grafikÄ bei jo numatytoje vietoje.

Dėl galinčio teikti paslaugas psichologo ieÅ¡kovė ir atsakovas susitaria ne vėliau kaip per dvi savaites nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nesusitarus per teismo nustatytÄ terminÄ , bendravimas vyksta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Å¡alims nurodyto psichologo pagalba (Å¡iuo atveju toks nurodymas Å¡alims yra privalomas). Atsakovas įpareigojamas užtikrinti dukters G. P. atvykimÄ psichologo nurodytu laiku ir vietoje.

Naudojantis mokamomis psichologo paslaugomis, jas apmoka ieÅ¡kovė. Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki abu nepilnametės G. P. tėvai ieÅ¡kovė ir atsakovas sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra bÅ«tinas, bet ne trumpiau kaip 4 (keturiems) mėnesiams nuo pirmojo ieÅ¡kovės ir jos dukters G. P. susitikimo dalyvaujant psichologui. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui teismas nustatė tokiÄ ieÅ¡kovės (motinos) ir jos dukters G. P. bendravimo tvarkÄ : 1.1. Motina įsipareigoja bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime žemiau nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, o abiem tėvams, t. y. motinai V.

T. ir tėvui M. P., bendrai sutarus – intensyviau nei numatyta Å¡ioje tvarkoje ir abiem tėvams priimtinomis sÄ lygomis. Savaitgaliai ir darbo dienos: 1.2. Motina (iÅ¡skyrus atostogas, Å v. Kalėdas, Naujuosius metus, Å v. Velykas ir įsimintinas dienas) kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais bendrauja su vaiku, paimdama jį iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko buvimo vietos, apie kuriÄ motinai privalo iÅ¡ anksto praneÅ¡ti tėvas (toliau – vaiko buvimo vieta), penktadienį 16.00 val. ir grÄ Å¾indama jį į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 18.00 val. 1.3.

Motina (iÅ¡skyrus atostogas, Å v. Kalėdas, Naujuosius metus, Å v. Velykas ir įsimintinas dienas) kalendorinių metų lyginių savaičių pirmadieniais ir trečiadieniais, nelyginių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais bendrauja su vaiku, paimdama jį iÅ¡ vaiko ugdymo įstaigos po nepilnametės dukros pamokų ir kitų veiklų ugdymo įstaigoje pasibaigimo ir grÄ Å¾indama jį į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ darbo dienÄ 20.00 val. Užklasinių dukros užsiėmimų ir veiklų lankymÄ motina privalo užtikrinti bet kuriuo jai skirtu bendrauti su dukra laiku.

Atostogos: 1.4. Vasaros atostogos – tai liepos ir rugpjūčio mėnesiai. Vasaros atostogų metu vienÄ kalendorinį mėnesį vaikas praleidžia su tėvu, kitÄ â€“ su motina. Jeigu Å¡alys nesusitaria kitaip, tai lyginiais kalendoriniais metais sprendimÄ dėl bendravimo tvarkos paskirstymo vasaros atostogų metu priima motina, nelyginiais – tėvas. PirmÄ jÄ motinai bendrauti paskirtÄ vasaros atostogų dienÄ motina pasiima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios ar buvimo vietos 12.00 val. ir grÄ Å¾ina jį į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę jai priklausančiÄ bendravimo su vaiku dienÄ , ne vėliau kaip 20.00 val.

Tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas negyvena jam paskirtÄ vasaros atostogų mėnesį, gali lankyti vaikÄ ir praleisti kartu du savaitgalius pakaitomis, laikantis savaitgalių bendravimo tvarkos. 1.5. Žiemos atostogos – tai ugdymo įstaigos nustatytas žiemos atostogų laikotarpis. Žiemos atostogų vienÄ savaitę vaikas praleidžia su tėvu, kitÄ â€“ su motina. Jeigu Å¡alys nesusitaria kitaip, tai kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais motina bendrauja su vaiku antrÄ jÄ Å¾iemos atostogų savaitę (iÅ¡skyrus Naujuosius metus), pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios ar buvimo vietos pirmÄ jÄ motinai priklausančiÄ atostogų dienÄ 12.00 val. ir grÄ Å¾indama jį į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę jai priklausančiÄ bendravimo su vaiku dienÄ ne vėliau kaip 20.00 val.

Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais motina bendrauja su vaiku pirmÄ jÄ Å¾iemos atostogų savaitę (iÅ¡skyrus Kūčias ir Å v. Kalėdų pirmÄ jÄ dienÄ ), pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios ar buvimo vietos pirmÄ jÄ motinai priklausančiÄ atostogų dienÄ 12.00 val. ir grÄ Å¾indama jį į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę jai priklausančiÄ bendravimo su vaiku dienÄ ne vėliau kaip 20.00 val. 1.6. Rudens/ pavasario atostogos – tai ugdymo įstaigos nustatyti savaitės trukmės atostogų laikotarpiai rudenį ir pavasarį.

Rudens ir pavasario atostogų metu vienas rudens/ pavasario atostogas vaikas praleidžia su motina, kitas – su tėvu. Jeigu Å¡alys nesusitaria kitaip, tai lyginiais kalendoriniais metais sprendimÄ dėl bendravimo tvarkos paskirstymo rudens/ pavasario atostogų metu priima motina, nelyginiais – tėvas. PirmÄ jÄ motinai bendrauti paskirtÄ rudens ar pavasario atostogų dienÄ motina pasiima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios ar buvimo vietos 12.00 val. ir grÄ Å¾ina jį į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę jai priklausančiÄ bendravimo su vaiku dienÄ , ne vėliau kaip 20.00 val.

Å v. Kalėdos ir Naujieji metai (sausio 1): 1.7. Jeigu Å¡alys nesusitaria dėl kitokio eiliÅ¡kumo, tai kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Kūčių ir Å v. Kalėdų pirmÄ dienÄ motina bendrauja su vaiku, pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios ar buvimo vietos Kūčių dienÄ 10.00 val. ir grÄ Å¾indama jį į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ Å v. Kalėdų pirmÄ dienÄ 20.00 val.; kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Kūčių ir Å v. Kalėdų pirmÄ dienÄ vaikas bendrauja su tėvu. 1.8.

Jeigu Å¡alys nesusitaria dėl kitokio eiliÅ¡kumo, tai kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Å v. Kalėdų antrÄ dienÄ ir per Naujųjų metų Å¡ventę motina bendrauja su vaiku, pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios ar buvimo vietos atitinkamos Å¡ventės dienÄ 10.00 val. ir grÄ Å¾indama jį į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ Å v. Kalėdų antrÄ dienÄ (Naujųjų metų Å¡ventės metu – sausio 1 dienÄ ) 20.00 val.; kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Å v. Kalėdų antrÄ dienÄ ir Naujųjų metų Å¡ventę vaikas bendrauja su tėvu.

Å v. Velykos: 1.9. Jeigu Å¡alys nesusitaria dėl kitokio eiliÅ¡kumo, tai kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Å v. Velykų pirmÄ dienÄ motina bendrauja su vaiku, pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios ar buvimo vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama jį į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais motina bendrauja su vaiku Å v. Velykų antrÄ jÄ dienÄ , pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios ar buvimo vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama jį į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ 20.00 val.

Ä®simintinos dienos: 1.10. Jeigu Å¡alys nesusitaria kitaip, tai kiekvienais kalendoriniais metais vaiko gimimo dienÄ , jei gimimo diena – darbo dienÄ , motina bendrauja su vaiku tris valandas, jei gimimo diena – savaitgalio dienÄ , motina bendrauja su vaiku 6 val. Tiksli motinos ir vaiko bendravimo forma, laikas ir vieta suderinama iÅ¡ anksto bendru motinos ir tėvo sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus. 1.11. Kiekvienais kalendoriniais metais Motinos dienÄ (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir motinos gimimo dienÄ motina bendrauja su vaiku pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios ar buvimo vietos atitinkamai Motinos dienos ir gimimo dienos iÅ¡vakarėse 16.00 val. ir grÄ Å¾indama jį į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ kitos dienos 20.00 val. 1.12.

Kiekvienais kalendoriniais metais Tėvo dienÄ (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir tėvo gimimo dienÄ tėvas bendrauja su vaiku, todėl motina, tuo atveju, jeigu vaikas yra su ja, iÅ¡vakarėse grÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 18.00 val. Nuotolinis bendravimas: 1.13. Motina turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis nuotolinio ryÅ¡io (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis vaikui priimtinu laiku, tinkamomis jo įprastinės veiklos valandomis. Tėvui draudžiama bet kokiu bÅ«du kliudyti ieÅ¡kovei bendrauti su dukra nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis.

Ta pati nuotolinio bendravimo tvarka taikoma tėvui, kai vaikas praleidžia laikÄ su motina. Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 521,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 38,00 Eur žyminio mokesčio.

5. Teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 14 d. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės Stoke On Trent Å eimos bylų teismas priėmė galutinį Ä®sakymÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kuriuo nusprendė, kad G. P. gyvens su tėvu M. P., o bendravimo tvarkos klausimÄ perdavė spręsti Lietuvos teismui. Galutiniame Ä®sakyme nurodyta, kad nuo 2014 m. spalio 15 d. G. P. galios laikinasis įsakymas dėl ryÅ¡ių su vaiku palaikymo, pagal kurį, kol Lietuvos Respublikos teismas nepriims sprendimo dėl vaiko bendravimo su motina tvarkos, V.

T. gali bendrauti su vaiku, dalyvaujant kitiems asmenims – vaiko tėvui arba kitam asmeniui, dėl kurio šalys susitars. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi Nr. e2T-25-381/2015 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Stoke On Trent Šeimos bylų teismo 2014 m. spalio 14 d. procesinius sprendimus byloje Nr. SQ14C00081, kuriais, be kita ko, nustatyta ir laikina motinos bendravimo su vaiku tvarka, kol šio klausimo neišspręs Lietuvos Respublikos teismas.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė ir nustatyta laikina ieÅ¡kovės bendravimo su dukra tvarka iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo. Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis buvo panaikinta, nes teismo nustatytu terminu ieÅ¡kovė nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio dėl bendravimo tvarkos nustatymo, o Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. nutraukė bylÄ ir tėvų bendravimo su nepilnamete dukra G. P. tvarka nebuvo nustatyta.

Ieškovė su dukra bendravo Šeimos gerovės skyriuje stebint psichologei A. K. Nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. įvyko keturi ieškovės ir dukros susitikimai.

6. Dėl bÅ«tinumo nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ . Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys negali bÅ«ti atmestas, kaip to praÅ¡o atsakovas, nes teismas neturi jokio pagrindo spręsti dėl ieÅ¡kovės motinos valdžios apribojimo, kuris bÅ«tų pagrindas sustabdyti jos teisę bendrauti su dukra. Tai reiÅ¡kia, kad teismas turi ne atmesti ieÅ¡kinį, ne atidėti ginčo iÅ¡sprendimÄ ateičiai kol pasikeis dabartinės aplinkybės, o nustatyti tokiÄ ieÅ¡kovės bendravimo tvarkÄ su dukra, kuri užtikrintų tiek vaiko, tiek motinos teises bendrauti ir leistų ieÅ¡kovei vykdyti Å¡iÄ savo pareigÄ dukrai tiek pagal dabartines aplinkybes, tiek pagal ateityje besikeisiančias aplinkybes.

Teismas nurodė, kad užsienio valstybės teismo sprendimu yra nustatyta tik laikina ieÅ¡kovės bendravimo su dukra tvarka ir tai yra dar vienas argumentas nustatyti nuolatinę ieÅ¡kovės bendravimo su dukra tvarkÄ , iÅ¡sprendžiant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės, o ne jį atmetant, nes laikina bendravimo tvarka negali tęstis neapibrėžtÄ laikotarpį ir nustatyta laikina tvarka yra akivaizdžiai nepakankama ir per daug neapibrėžta, kad ieÅ¡kovė galėtų sklandžiai bendrauti su dukra, kad kiekvieno susitikimo nereikėtų organizuoti itin sudėtingu bÅ«du – su valstybės institucijų tarpininkavimu.

7. Dėl bendravimo tvarkos sÄ lygų. Teismas nustatė, kad byloje iÅ¡ esmės kilo ginčas ne dėl pačios bendravimo tvarkos turinio, o dėl jos įgyvendinimo operatyvumo. Tiek atsakovas, tiek iÅ¡vadÄ teikianti Tarnyba neginčijo ieÅ¡kovės teisės bendrauti su dukra ir iÅ¡ esmės nereiÅ¡kė jokių prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kovės siÅ«lomos bendravimo tvarkos turinio. Nurodė, kad pagrindinis ginčo dalykas yra sÄ lyga, kad pirmiau bÅ«tų atkurtas nutrÅ«kęs ieÅ¡kovės ir dukros ryÅ¡ys per tam tikrÄ pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu bendravimas turėtų bÅ«ti ne maksimalus ir tiesioginis, o su psichologo pagalba.

Teismas pripažino, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka iš esmės atitinka vaiko poreikius ir įstatymo reikalavimus, todėl tokia bendravimo tvarka nustatytina, tik su tam tikrais patikslinimais. Teismas pripažino, kad ieškinyje nurodyta bendravimo su vaiku tvarka atitiks vaiko interesus kai susilpnėjęs ieškovės ir jos dukros ryšys bus atkurtas ir sustiprės. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atstačius vaiko ryšį su ieškove būtų pagrindas dėl kokių nors kitų priežasčių nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos maksimalaus bendravimo su vaiku prezumpcijos ir nenustatyti ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos.

Teismo vertinimu, visi atsakovo argumentai prieÅ¡ ieÅ¡kinio patenkinimÄ iÅ¡ esmės grindžiami tik senais duomenimis iÅ¡ 2014 metų bylos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas nurodė, kad nepilnametės teiginys teisme, jog ji nėra pasirengusi bendrauti su motina dar du metus visiÅ¡kai neatitinka nei vaiko poreikių, nei interesų, nei jo tikrosios nuomonės, o atspindi tik neiÅ¡vengiamÄ atsakovo ir ieÅ¡kovės nesutarimų įtakÄ vaikui. Nurodė, kad su atsakovu gyvenanti Å¡alių dukra natÅ«raliai palaiko jo pusę ir tai atsispindi vaiko nuomonėje apie bendravimÄ su motina, bet tai nereiÅ¡kia, kad vien tokia vaiko nuomonė yra pakankamas pagrindas atidėti betarpiÅ¡kÄ ir reguliarų vaiko bendravimÄ su motina net dviem ar trims metams.

Teismas nepilnametės dukros nuomonės Å¡ioje byloje nevertino kaip jos atsisakymo bendrauti su motina, o prieÅ¡ingai, vertino kaip norÄ atkurti ryšį su motina. Teismas laikė, kad ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo tvarka iÅ¡ esmės yra grindžiama apylygiu bendravimo laiko tarp abiejų tėvų paskirstymu, kas atitinka tėvų lygių teisių ir pareigų principÄ . Kadangi tiek atsakovas, tiek iÅ¡vadÄ teikianti Tarnyba jokių prieÅ¡taravimų pačioms bendravimo tvarkos sÄ lygoms nereiÅ¡kė, o atsakovas jokių alternatyvių pasiÅ«lymų nepateikė, todėl teismas sprendė, kad turi bÅ«ti nustatyta ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo tvarka, kuri atitinka tėvų lygių teisių ir pareigų principÄ , tik patikslinant kai kurias sÄ lygas, kurios kaip galima tiksliau apibrėš ieÅ¡kovės bendravimÄ su dukra, kad jis nekeltų diskusijų ir nesutarimų tarp Å¡alių, ir nustatant maksimalios bendravimo tvarkos įsigaliojimo terminÄ ir sÄ lygas, kurios padės Å¡alių dukrai palaipsniui atkurti bendravimÄ su motina.

8. Teismas, nustatęs, kad Tvarkos 1.3. punkte dukters paėmimas darbo dienomis apibrėžtas ne tikslia valanda, o sÄ lyga, kad vaikas bus paimtas po visų užsiėmimų, siekdamas didesnio aiÅ¡kumo nustatė papildomÄ sÄ lygÄ , pagal kuriÄ užklasinių vaiko veiklų lankymÄ ieÅ¡kovė privalo užtikrinti bet kuriuo jai skirtu bendrauti su vaiku laiku. Teismas prie Tvarkos 1.7. ir 1.8. punktų nustatė papildomÄ galimybę konkrečiÄ Å¡ventinę dienÄ pirmiausiai pasirinkti tėvų bendru sutarimu, o ne vien tik pagal ieÅ¡kinyje siÅ«lomÄ eiliÅ¡kumÄ , kuris įsigalioti turi tik tada, kai tėvai nesutars.

Teismas patikslino Tvarkos 1.9 punktÄ , nustatydamas galimybę konkrečiÄ Å¡ventinę dienÄ pirmiausiai pasirinkti tėvų bendru sutarimu, o ne vien tik pagal ieÅ¡kinyje siÅ«lomÄ eiliÅ¡kumÄ , kuris įsigalioti turi tik tada, kai tėvai nesutars. Teismas patikslino Tvarkos 1.10. punktÄ nustatydamas papildomÄ galimybę tėvų bendru sutarimu nustatyti kitokiÄ ieÅ¡kovės bendravimo su dukra tvarkÄ , nes Å¡alys ir jų dukra turi turėti galimybę praleisti kartu ir visÄ dienÄ su vienu iÅ¡ tėvų, jeigu norėtų iÅ¡vykti toliau nuo namų, jeigu tam prireiktų daugiau laiko nei įprastai numatomos ieÅ¡kovei skirtos 3 ar 6 valandos.

Teismas patikslino Tvarkos 1.13 punkte ieÅ¡kovės pasiÅ«lytÄ sÄ lygÄ , pagal kuriÄ praÅ¡oma tėvÄ Ä¯pareigoti užtikrinti technines galimybes motinai bendrauti su vaiku, nes tokias galimybes apriboti gali net tik tėvas, bet ir pati Å¡alių dukra, kuri pagal savo amžių moka pati užblokuoti savo ryÅ¡io priemones. Tai reiÅ¡kia, kad tėvas ne visada gali bÅ«ti atsakingas už tai, jog motina negalėtų susisiekti su dukra nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis, todėl jis neturi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai įpareigojamas už tai, kÄ ne visada gali kontroliuoti.

Teismas sprendė, kad atsakovui tik uždraustina kliudyti ieškovei bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis. Tuo tarpu užtikrinti technines galimybes bendrauti su vaiku turi pati ieškovė, kuri ir siekia bendravimo su dukra.

9. Dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo iki nustatytos bendravimo tvarkos įsigaliojimo. Teismas nustatė, kad Å¡alių dukros baimę atnaujinti bendravimÄ su motina lemia jos susikaustymas po ilgo nesimatymo ir tėvų nesutarimas dėl dukters bendravimo su motina, kurio akivaizdoje nepilnametė nejaukiai jaučiasi nenorėdama nuvilti tėvo, su kuriuo ji jau ilgai gyvena. BÅ«tent atsakovo dalyvavimas ieÅ¡kovės susitikimuose su dukra yra esminė kliÅ«tis norint užtikrinti normalų ir natÅ«ralų dukros ir motinos bendravimÄ , nes tai sukuria ne tik psichologinį barjerÄ Å¡alių dukrai laisvai bendrauti su motina, bet ir emocinį diskomfortÄ ieÅ¡kovei, kurios santykiai su atsakovu yra įtempti. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vaiko ir motinos ryÅ¡iui pereinamuoju laikotarpiu atkurti bÅ«tinos dvi sÄ lygos:

1) atsakovo nedalyvavimas motinos ir dukros susitikimuose ir 2) psichologo pagalba nepilnametei ir jos motinai, siekiant padėti įveikti nepilnametės nesaugumo ir nežinomybės savijautÄ bendraujant su ilgai nematyta motina. Teismas nustatė, kad atsakovas sutinka nedalyvauti dukros ir ieÅ¡kovės susitikimuose pereinamuoju laikotarpiu, jeigu juose dalyvaus psichologas, todėl ginčo tarp Å¡alių dėl tokios psichologo pagalbos iÅ¡ esmės nėra. Tokiam bendravimo bÅ«dui iÅ¡ esmės pritarė ir pati nepilnametė G. P., tÄ rekomenduoja ir iÅ¡vadÄ teikianti Tarnyba. Nurodė, kad esant poreikiui apmokėti psichologo paslaugas, tai turi padaryti ieÅ¡kovė, nes dukra iÅ¡ jos buvo paimta, o dėl to jų ryÅ¡ys nutrÅ«ko, bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės, o ne dėl atsakovo veiksmų. Todėl atsakovas neturi patirti finansinių iÅ¡laidų atkuriant motinos ir dukters ryšį, dėl kurio nutrÅ«kimo jis nėra atsakingas.

10. Teismas nurodė, kad pereinamojo laikotarpio terminas negali bÅ«ti tiksliai apibrėžtas nei keliais mėnesiais, kaip siÅ«lo ieÅ¡kovė, nei keliais metais, kaip siÅ«lo atsakovas, nes pereinamojo laikotarpio tikslas – atkurti ir sustiprinti vaiko ir motinos ryšį, o Å¡io tikslo pasiekimas priklauso ne nuo tiksliai apibrėžto termino, o nuo ieÅ¡kovės pastangų ir jos bei vaiko individualių savybių siekiant jų suartėjimo. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikÄ analogiÅ¡koje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014), nustatė ieÅ¡kovei pereinamojo laikotarpio minimaliÄ bendravimo su dukra tvarkÄ per psichologÄ tol, kol abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra bÅ«tinas.

Tačiau atsižvelgdamas į skirtingÄ Å¡alių suinteresuotumÄ dėl pereinamojo laikotarpio trukmės, siekdamas iÅ¡vengti skuboto ieÅ¡kovės bandymo inicijuoti perėjimÄ prie maksimalios bendravimo tvarkos, teismas nustatė ir minimalų pereinamojo laikotarpio terminÄ , per kurį ieÅ¡kovės bendravimas su dukra per psichologÄ bus privalomas. Teismas atsižvelgė, kad ankstesnis dukros bendravimas su psichologo pagalba teigiamÄ efektÄ pradėjo duoti jau per du su puse mėnesio, todėl nustatė minimalų keturių mėnesių terminÄ privalomam ieÅ¡kovės bendravimui su dukra per psichologÄ , po kurio abu tėvai turės teisę nuspręsti kada psichologo dalyvavimas nėra bÅ«tinas.

Nurodė, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ieÅ¡kovė su dukra galės pradėti bendrauti pagal Å¡iuo teismo sprendimu nustatytÄ maksimaliÄ bendravimo tvarkÄ . Teismas nurodė, kad nėra nustatoma konkreti formalizuota bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu, nes bendravimas Å¡iuo laikotarpiu turi vykti dalyvaujant psichologui, pagal kurio sudarytÄ planÄ , paskirtÄ grafikÄ bei jo numatytoje vietoje ir turi vykti ieÅ¡kovės ir dukros bendravimas. Teismas nurodė, kad psichologo sudarytas planas yra privalomas vykdyti abiem tėvams, todėl atsakovas privalo užtikrinti dukters pristatymÄ Ä¯ susitikimus su ieÅ¡kove.

11. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas patenkintas ne visiÅ¡kai, o kartu patenkintas ir atsakovo praÅ¡ymas, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo turi bÅ«ti priteista 50 procentų jos bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė patyrė 1 200 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų. Nurodė, kad nėra pagrindo ieÅ¡kovei priteisti iÅ¡ atsakovo jos patirtas iÅ¡laidas už atskirojo skundo parengimÄ , nes sprendimo priėmimo metu ieÅ¡kovės atskirasis skundas nėra iÅ¡nagrinėtas ir nėra patenkintas.

Teismas nustatė, kad paduodama ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė be pagrindo sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio už praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, nes įstatymas numato iÅ¡imtį, pagal kuriÄ toks mokestis nemokamas Å¡eimos bylose, todėl Å¡is mokestis turi bÅ«ti grÄ Å¾intas. Teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ Å¡alių nepriteisė, kadangi jos nevirÅ¡ijo teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 12. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti arba perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus: 12.1. Teismas neatsižvelgė į vaiko interesus. Teismas, nors ir apklausė teismo posėdžio metu nepilnametę G. P., nelabai kreipė dėmesį į tai, kÄ ji sakė ir padarė visiÅ¡kai prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, iÅ¡kraipydamas jos teiginius, iÅ¡ konteksto iÅ¡rinkdamas atskirus žodžius.

Teismas iÅ¡ esmės visai neskyrė dėmesio klausimui dėl bendravimo tvarkos, priimdamas kaip faktÄ ieÅ¡kovės pageidaujamÄ tvarkÄ ir nurodęs, kad atsakovas bei nepilnametė G. P., po pereinamojo laikotarpio, turės prie jos besÄ lygiÅ¡kai prisitaikyti. Teismas ignoravo ir nenurodė jokių motyvų dėl dukros teiginių, kad ji nejaukiai jausdavosi susitikimuose su ieÅ¡kove. Teismas nevertino, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba netikrino, teismas nesidomėjo vaiko gyvenimo sÄ lygomis ieÅ¡kovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (ar kur ji faktiÅ¡kai apsistojusi), kad ieÅ¡kovė savo vardu jokios nuosavybės neturi, nėra aiÅ¡kios kokiomis buities sÄ lygomis gyventų nepilnametė G.

P. su ieÅ¡kove; 12.2. Teismas bylÄ nagrinėjo skubotai ir neatskleidė bylos esmės. Teismas nustatydamas bendravimo tvarkÄ neskyrė deramo dėmesio analizuodamas, kokia bendravimo su vaiku tvarka geriausiai atitiktų dukros interesus, neatsižvelgė į vaiko amžių, poreikius, interesus, emocinį ryšį su ieÅ¡kove. Teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, kurie buvo prieÅ¡taringi, liudytojos parodymus. Teismas pažeidė atsakovo teisę į teisminę gynybÄ , iÅ¡klausydamas tik ieÅ¡kovės liudytojÄ (ieÅ¡kovės motinÄ ).

Teismas privalėjo iÅ¡reikalauti psichologės rekomendacijas, apklausti pačiÄ psichologę. Teismas be jokio tyrimo tiesiog konstatavo, kad neturi jokio pagrindo spręsti dėl ieÅ¡kovės teisės bendrauti su dukra. Teismas neįvertino, kad užsienio teismo nustatytų aplinkybių, kad G. P., gyvendama su savo motina, patyrė didelę žalÄ , ir gyventi su motina jai labai pavojinga. Teismas ignoravo svarbias Å¡ios bylos aplinkybes, kad ieÅ¡kovė jau buvo sukėlusi didelį tiek psichologinį, tiek ir fizinį pavojų nepilnametei G.

P., dėl to vaikas iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo paimtas. Nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovės psichinė bÅ«klė atsistatė ir kad ji gali bendrauti su dukra nekeldama jai nei fizinio, nei akivaizdaus žalingo pavojaus jos psichikai; 12.3. IeÅ¡kovė kelis metus nevykdė pareigos bendrauti su dukra net ir pagal esamÄ patvirtintÄ laikinÄ tvarkÄ , todėl nebuvo poreikio tÄ tvarkÄ maksimaliai iÅ¡plėsti. Byloje nenustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bÅ«tent: dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovė nebendravo ir nebendrauja su vaiku, ar tai tik dėl to, kad Å¡iuo metu patvirtinta laikina bendravimo tvarka nepatinka ieÅ¡kovei? Ar tai emocinio ryÅ¡io su vaiku nebuvimas, motinos pareigų netinkamas vykdymas, o gal tai yra dėl pavojingos ieÅ¡kovės psichinės bÅ«klės ir pan., dėl ko ieÅ¡kovė nebendravo taip ilgai su dukra ir t.t.

Å ios faktinės aplinkybės, bÅ«tinos taikant materialiosios teisės normas Å¡iam ginčui iÅ¡spręsti, byloje nenustatytos, todėl byla turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo; 12.4. Teismas nevertino, kad ieÅ¡kovė tyčia pažeidinėja jau dabar teismo patvirtintÄ bendravimo su nepilnamete G. P. tvarkÄ . Teismo buvo ir yra uždrausta ieÅ¡kovei bendrauti su dukra be atsakovo ar kito su atsakovu suderinto asmens buvimo; 12.5. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovė nuo pat 2014 m. neteikia iÅ¡laikymo dukrai.

IeÅ¡kovė teigia, kad turi nuosavÄ Ä¯monę, yra jos direktorė, tačiau jokio iÅ¡laikymo vaikui piktybiÅ¡kai neteikia. Nevertino ieÅ¡kovės nurodytų argumentų, kad bendravimÄ su dukra ji nutraukė nenorėdama jos skaudinti ir traumuoti įtemptais susitikimais, kas neatitinka psichologės iÅ¡vadų ir byloje esančių įrodymų. Tai reiÅ¡kia, kad dėl tokios situacijos, kai ieÅ¡kovė vėl nebendrauja su dukra, atsakomybė tenka pačiai ieÅ¡kovei, kuri savo iniciatyva nutraukė bendravimÄ su vaiku.

Tai, kad ieÅ¡kovės Å¡iuo metu netenkina nustatyta bendravimo sÄ lyga dėl kito asmens dalyvavimo, nereiÅ¡kia vaiko interesų pažeidimo ir skyrium gyvenančios motinos teisės ir pareigos bendrauti su vaiku neužtikrinimo; 12.6. Byloje esantys įrodymai (vaiko nuomonė, VVAÄ®T iÅ¡vada) patvirtina, kad vaiko ir motinos psichologinis emocinis ryÅ¡ys yra visiÅ¡kai nutrÅ«kęs. 12.7. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas priėmė sÄ lyginį sprendimÄ , iÅ¡ vienos pusės nurodė, kad turi bÅ«ti iÅ¡ pradžių atkurtas ieÅ¡kovės ir nepilnametės G.

P. ryÅ¡is, tačiau tuo pačiu nusprendė, kad tam visiÅ¡kai pakaks 4 mėnesių. Kuomet visiÅ¡kai akivaizdu, kad ieÅ¡kovei to nepavyko padaryti per daugiau nei metus. Sutinkamai su kasacinio teismo praktika, tokiu atveju turėjo bÅ«ti nustatyta, kad ieÅ¡kovės bendravimas su nepilnamete G. P. dalyvaujant psichologui (psichoterapeutui) vyksta tol, iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra bÅ«tinas; 12.8. Teismas nepagrįstai visÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ perkėlė atsakovui, t. y., vadovavosi pozicija, kad ne ieÅ¡kovė turi įrodinėti, kodėl turi bÅ«ti keičiama Å¡iuo metu nustatyta jos bendravimo su vaiku tvarka, kuria ji nesinaudoja, o atsakovas turi paneigti jÄ , įrodyti, kad ji kels žalÄ nepilnametei G.

P.. 12.9. Nebuvo pagrindo keisti Å¡iuo metu nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ . Lietuvos Respublikos teismai yra konstatavę prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje turinčius faktus, kad ieÅ¡kovė negali suprasti ir užtikrinti vaiko poreikių (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-25-381/2015) ir nėra jokių įrodymų, kad tai pasikeitė. Praeityje su ieÅ¡kove nepilnametė G. P. patyrė didelį stresÄ ir iÅ¡gyvenimus, su ieÅ¡kove G. P. neturi jokio ryÅ¡io ir pati ieÅ¡kovė nepajėgi ar nenori tÄ ryšį atkurti.

G. P. nenori su ieÅ¡kove susitikinėti, kalbėti telefonu. Jei ieÅ¡kovė nori atkurti ryšį su vaiku, tai turi bÅ«ti daroma palaipsniui, netraumuojant vaiko, vaikas turi priprasti prie pasikeitusios ieÅ¡kovės (jei ji pasikeitė - Å¡i aplinkybė kelia abejonių) ir Å¡iame procese vienareikÅ¡miÅ¡kai turi dalyvauti tretieji asmenys. Nepilnametės G. P. interesai yra esminė aplinkybė, į kuriÄ reiktų atsižvelgti. Tik vėliau, jei ieÅ¡kovei pavyktų sukurti ryšį su vaiku, ji galėtų bendrauti su dukra betarpiÅ¡kai, jai nekenkdama, bet Å¡iandien nėra tokios galimybės. Nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, praÅ¡omi nustatyti kassavaitiniai bendravimai, tiksliai nustatant jų bendravimo eigÄ , traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, dėl ko jo brandai ir pasaulėžiÅ«rai bÅ«tų daroma žala.

13. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

15. Byloje spendžiama ginčas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

16. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. Å¡eimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokiÄ bylÄ , yra aktyvus, kiek reikia, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

17. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarkÄ , pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ ; minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

18. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2014 m. spalio 14 d. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės Stoke On Trent Å eimos bylų teismas priėmė galutinį Ä®sakymÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kuriuo nusprendė, kad G. P. gyvens su tėvu M. P., o bendravimo tvarkos klausimÄ perdavė spręsti Lietuvos teismui. Galutiniame Ä®sakyme nurodyta, kad nuo 2014 m. spalio 15 d. G. P. galios laikinasis įsakymas dėl ryÅ¡ių su vaiku palaikymo, pagal kurį, kol Lietuvos Respublikos teismas nepriims sprendimo dėl vaiko bendravimo su motina tvarkos, V.

T. gali bendrauti su vaiku, dalyvaujant kitiems asmenims – vaiko tėvui arba kitam asmeniui, dėl kurio šalys susitars (t. 1, b. l. 10-15, 110-127). Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-25-381/2015 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Stoke On Trent Šeimos bylų teismo 2014 m. spalio 14 d. procesinius sprendimus byloje Nr. SQ14C00081, kuriais nustatyta ir laikina motinos bendravimo su vaiku tvarka, kol šio klausimo neišspręs Lietuvos Respublikos teismas (t. 1, b. l. 16-22, 128-134).

19. Kaip matyti iÅ¡ Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo, teismas ieÅ¡kovės V. T. ieÅ¡kinį tenkindamas iÅ¡ dalies, nustatė jos su dukra G. P. bendravimo tvarkÄ , taip pat nustatė bendravimÄ pereinamuoju, ne trumpesniu kaip keturių mėnesių, laikotarpiu.

20. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu nurodo, kad teismas, nustatydamas ieÅ¡kovės ir dukters bendravimo tvarkÄ , neskyrė deramo dėmesio analizuodamas, kokia bendravimo su vaiku tvarka geriausiai atitiktų dukros interesus, neatsižvelgė į vaiko amžių, poreikius, interesus, emocinį ryšį su ieÅ¡kove. Apeliantas nurodė, kad ieÅ¡kovė kelis metus nevykdė pareigos bendrauti su dukra net ir pagal esamÄ patvirtintÄ laikinÄ tvarkÄ , todėl nebuvo poreikio tÄ tvarkÄ maksimaliai iÅ¡plėsti. Praeityje su ieÅ¡kove nepilnametė G. P. patyrė didelį stresÄ ir iÅ¡gyvenimus, su ieÅ¡kove neturi jokio ryÅ¡io, todėl, apelianto nuomone, teismo nustatytas 4 mėnesių pereinamojo laikotarpio bendravimo terminas motinos su dukra ryÅ¡iui atkurti yra nepakankamas.

21. Iš bylos duomenų matosi, kad nuo 2014 m. spalio 14 d. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Stoke On Trent Šeimos bylų teismo galutinio Įsakymo priėmimo, kuriuo buvo nuspręsta, kad nepilnametė G. P. gyvens su tėvu, ieškovė V. T. su dukra nebendravo. Iš savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro rašto matosi, kad ieškovė V. T. su dukra G. P. bendravo Šeimos gerovė skyriuje stebint psichologei A. K. ir nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d.

įvyko keturi susitikimai (t. 1, b. l. 33). Kauno rajono socialinių paslaugų centro Å eimos gerovė skyriaus psichologo 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsiliepime apie V. T. ir jos dukters G. P. susitikimus nurodyta, kad V. T. norėjo dažniau matytis su dukra, tačiau to nepavyko įgyvendinti dėl visų Å¡alių galimybių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje kaip ir teismo posėdyje dalyvavusi Tarnybos atstovė nurodė, kad abiejų tėvų tarpusavio santykiai yra įtempti, trÅ«ksta jų bendradarbiavimo vaiko auklėjimo srityje, todėl tai įtakoja vaiko požiÅ«rį į motinÄ ir bendravimÄ su ja.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nuo 2014 m. iki 2019 m. nebendravo su dukra, o ryšį užmezgė tik 2019 m. vasario mėnesį. VasarÄ bendravimas vyko padedant psichologui, po kurio pagalbos motinos ryÅ¡ys su dukra po truputį atsistatė, tačiau pačios ieÅ¡kovės iniciatyva tie susitikimai nutrÅ«ko. Tarnyba mano, kad psichologo pagalba ieÅ¡kovei ir jos dukrai yra reikalinga ne tik atkurti jų ryšį, bet ir jį sustiprinti, todėl Å¡iuo metu ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka vaikui yra per intensyvi ir neatitiktų vaiko interesų.

Vaiko ir motinos ryšiui atkurti reikalingas pereinamasis laikotarpis, kurio metu bendravimas vyktų dalyvaujant psichologui. Atstačius vaiko ryšį su motina, ieškovės siūloma bendravimo tvarka galėtų būti nustatyta.

22. Aukščiau pateikti duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ nebendravo su savo nepilnamete dukra, todėl teismas tarpusavio ryÅ¡iui atkurti nustatė pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu V. T. su dukra G. P. bendrauja tarpininkaujant psichologui pagal Å¡io specialisto sudarytÄ planÄ , paskirtÄ grafikÄ bei jo numatytoje vietoje. Dėl galinčio teikti paslaugas psichologo ieÅ¡kovė V. T. ir atsakovas M. P. susitaria ne vėliau kaip per dvi savaites nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nesusitarus per teismo nustatytÄ terminÄ , bendravimas vyksta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Å¡alims nurodyto psichologo pagalba (Å¡iuo atveju toks nurodymas Å¡alims yra privalomas). Atsakovas M. P. įpareigojamas užtikrinti dukters G. P. atvykimÄ psichologo nurodytu laiku ir vietoje. Naudojantis mokamomis psichologo paslaugomis, jas apmoka ieÅ¡kovė V. T.. Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki abu nepilnametės G.

P. tėvai V. T. ir M. P. sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas, bet ne trumpiau kaip 4 (keturiems) mėnesiams nuo pirmojo ieškovės V. T. ir jos dukters G. P. susitikimo dalyvaujant psichologui.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, motinos ir dukters ryÅ¡iui atkurti pereinamasis laikotarpis yra reikalingas, tačiau nesutiktina su teismo sprendimu bendravimo tvarkÄ pereinamuoju laikotarpiu nustatyti iki abu nepilnametės G. P. tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra bÅ«tinas. IÅ¡ bylos medžiagos matosi, kad Å¡alių santykiai įtempti, Å¡alys nebendradarbiauja, todėl dėl pereinamojo laikotarpio pabaigos gali nuspręsti tik specialistas, konstatuodamas, kad ieÅ¡kovė yra pasirengusi bendrauti su vaiku savarankiÅ¡kai ir toks bendravimas nesukels nepilnamečiui vaikui neigiamų pasekmių. Be to, teisėjų kolegijos manymu, pereinamojo laikotarpio keturių mėnesių termino nustatymas yra per trumpas atkurti nutrÅ«kusį ryšį tarp dukters ir motinos.

24. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės Stoke On Trent Å eimos bylų teismas 2014 m. spalio 14 d. priimtame procesiniame sprendime nustatė, kad G. P., gyvendama su savo motina patyrė didelę žalÄ , ir gyventi jai su motina labai pavojinga (Ä®sakymo 9 punktas) t.y., kad ieÅ¡kovė jau buvo sukėlusi didelį tiek psichologinį, tiek fizinį pavojų dukrai, o pirmosios instancijos teismas, nustatydamas maksimaliÄ ieÅ¡kovės su dukra bendravimo tvarkÄ , Å¡ias aplinkybes visiÅ¡kai ignoravo. Apeliantas pažymi, kad teismas nesiaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovė nebendravo ir nebendrauja su dukra tokį ilgÄ laiko tarpÄ ir daro prielaidÄ , kad gal tai yra dėl praeityje buvusios ar galimai tebesitęsiančios ieÅ¡kovės psichinės sveikatos problemos, tačiau dėl Å¡ių argumentų į bylÄ jokių įrodymų nepateikė.

25. Ä® bylÄ pateiktas 2014 m. rugsėjo 24 d. nepriklausomos socialinio darbo konsultantės ir liudytojos ekspertės S. B. praneÅ¡imas Stoke On Trent Å eimos teismui, kuriame pranešėja konstatavo, kad motina nesiėmė visų galimų priemonių dėl pasirinkto sau ir Gabijai bÅ«sto, ko pasekoje buvo neigiamas poveikis vaikui (63 p.), motina yra priklausoma nuo paÅ¡alpų iÅ¡mokų (66 p.), Lietuvoje anksčiau niekada nedirbo (83 p.), neturi gebėjimų patenkinti Gabijos visuotinių poreikių (88 p.), yra trÅ«kumas emocinės Å¡ilumos iÅ¡ motinos pusės savo dukrai (68 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 5 d. civilinėje byloje Nr. e2T-25-381/2015 pripažinęs ir leidęs vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės Stoke On Trent Å eimos bylų teismo 2014 m. spalio 14 d. procesinius sprendimus byloje Nr. SQ14C00081 savo nutartyje konstatavo, kad suinteresuoto asmens pridėti dokumentai nepaneigia Jungtinės Karalystės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartyje nustatytų aplinkybių, jog G. P. į motinos ir vaiko bÅ«stÄ atvykusiems pareigÅ«nams pasiskundė, jog motina prieÅ¡ jÄ smurtavo (t. 2, b. l. 47).V.

T. nepateikė įrodymų, paneigiančių ir kitas reikÅ¡mingas užsienio valstybės teismo nustatytas faktines aplinkybes – aplinkybę, jog V. T., nuolat keisdama gyvenamÄ jÄ vietÄ , neužtikrino vaikui tinkamų gyvenimo sÄ lygų, galimybės gauti iÅ¡silavinimÄ . Nepaneigti liko ir kiti reikÅ¡mingi teismo argumentai – suinteresuoto asmens nesugebėjimas suprasti ir užtikrinti vaiko poreikių. Esant Å¡iems duomenims, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo iÅ¡tirti ir įvertinti kaip pasikeitė ieÅ¡kovės elgesys, jos emocinė bÅ«sena nuo užsienio valstybės teismo procesinio sprendimo priėmimo, ar ieÅ¡kovė geba tinkamai bendrauti su dukra savarankiÅ¡kai, nedarydama jai jokio žalingo poveikio.

Iš bylos duomenų matosi, kad ir bylos nagrinėjimo metu ieškovė su dukra nebendravo, tačiau teismas jų nebendravimo priežasčių nenustatė.

26. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus 2019 m. gruodžio 12 d. iÅ¡vadoje nurodoma, kad Å¡alių santykiai yra įtempti. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė su dukra artimai nebendrauja penkerius metus, jų tarpusavio ryÅ¡ys yra nutrÅ«kęs. Mergaitė nenori bendrauti su mama, jaučia įtampÄ , pyksta, kad ilgÄ laikÄ nebuvo rodomas dėmesys jai, o bendraudama su ja nesijaučia saugi, yra emociÅ¡kai pažeidžiama.

Esant Å¡iems duomenims, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vaikas negali bÅ«ti įpareigojamas bendrauti per prievartÄ , tačiau vaiko iÅ¡reikÅ¡tas noras, jei jis neprieÅ¡tarauja jo interesams, turi bÅ«ti prioritetinis sprendžiant motinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymÄ , todėl tik atkÅ«rus motinos ir dukters ryšį pereinamuoju laikotarpiu, galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės su dukra pastovaus bendravimo sÄ lygų apimties, nes Å¡iuo metu nustatyta ieÅ¡kovės su dukra bendravimo tvarka po pakankamai trumpo pereinamojo laikotarpio pagal dabartines aplinkybes yra per intensyvi ir gali daryti neigiamÄ poveikį nepilnamečio vaiko interesams.

27. Antstolio S. U. 2019-11-28 pažymoje nurodyta, kad jo kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2017-03-24 vykdomasis raÅ¡tas Nr. e2-2477-896/2016 dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės V. T. iÅ¡ieÅ¡kotojos G. P., atstovaujamos įstatyminio atstovo M. P. naudai, tačiau iki Å¡ios dienos iÅ¡ skolininkės nebuvo gauta jokių piniginių lėšų. Kaip matyti, ieÅ¡kovė savo nepilnametės dukters neiÅ¡laiko. Nors ieÅ¡kovė pateikė duomenis, kad ji 2019-07-04 yra įregistravusi Lietuvoje individualiÄ veiklÄ , tačiau duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė, dėl to nėra aiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovė gebėtų patenkinti dukters bÅ«tinuosius poreikius, kuomet dukra bÅ«tų su ieÅ¡kove.

28. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, kokios vaikui bÅ«tų sudarytos gyvenimo sÄ lygos ieÅ¡kovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Nors byloje yra duomenys, kad ieÅ¡kovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) , tačiau, ar tai yra faktinė ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta, byloje nesiaiÅ¡kinta, ieÅ¡kovės gyvenimo sÄ lygų patikrinimo akto į bylÄ nepateikta. Be to, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinta apie ieÅ¡kovės darbo pobÅ«dį ir ar tai nebus kliÅ«tis ieÅ¡kovei bendraujant su dukra, nes V. T. individualios įmonės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), o dukters su tėvu gyvenamoji vieta yra Kaune.

29. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ nebuvo pakankamai aktyvus, kÄ privalėjo daryti Å¡ios kategorijos byloje, bylÄ iÅ¡nagrinėjo skubotai – per vienÄ teismo posėdį, nesiaiÅ¡kino bei neiÅ¡tyrė visų bylos aplinkybių, reikÅ¡mingų teisingam teismo sprendimo priėmimui, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Teisėjų kolegija, konstatuodama, kad nebuvo atskleista bylos esmė, skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikina ir bylÄ perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kadangi pagal pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Virginija Gudynienė Nijolia Indreikienė Izolda Nėnienė