2019-02-06 Nr. AB-3331-3-64-3-00245-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-381-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00245-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.2; 20.2.3.1; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovui Šiaulių rajono savivaldybei, atstovaujamai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. D. padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovą Šiaulių rajono savivaldybę (toliau – Savivaldybė), atstovaujamą Savivaldybės administracijos (toliau – Administracija), teisės aktų nustatyta tvarka iki 2017 m. sausio 1 d. parengti visą (duomenys neskelbtini) paviršinio vandens nuvedimo techninį projektą ir jį įvykdyti (sutvarkyti paviršinio vandens nuvedimą iš (duomenys neskelbtini) esančių sklypų); 2) priteisti iš atsakovo Savivaldybės 35 256 Eur turtinės žalos; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Turtinė žala atsirado dėl Savivaldybės valdomame patikėjimo teise valstybiniame žemės sklype tinkamai neįrengtos melioracijos sistemos, kuriame nebuvo atliekami žemės sklypo nusausinimo darbai, dėl to šalia minėto žemės sklypo, esanti pareiškėjos žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (toliau – pareiškėjos žemės sklypas) ir jame esančius pastatus užliedavo vanduo, tokiu būdu pareiškėja patyrė turtinę žalą. Pareiškėja pateikė Savivaldybei lokalinę sąmatą, patvirtinančią reikalingų atlikti darbų dėl gyvenamojo namo pamatų, pirmojo aukšto grindų, ūkinio pastato bei elektros instaliacijos sugadinimo, susikaupus vandeniui dėl Savivaldybės žemės sklype tinkamai neįrengtos melioracijos sistemos, apimtis bei išlaidas, tačiau atsakovas pareiškėjos prašymo atlyginti turtinę žalą netenkino. Būtent minėta sąmata patvirtina pareiškėjos patirtos turtinės žalos dydį.

2.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ), Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1167 patvirtintų Miestų ir miestelių vandentvarkos ūkio plėtojimo pagrindinių krypčių (toliau – Nutarimas Nr. 1167), Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 832 patvirtintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų plėtros strategijos nuostatomis, galima daryti išvadą, kad savivaldybės, siekdamos įgyvendinti joms įstatymų leidėjo priskirtas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo funkcijas, turi veikti aktyviai: užtikrinti nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą pagal jos kompetenciją šioje srityje; organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą; pagal turimas lėšas perimti ir sutvarkyti jai nepriklausančius, bešeimininkius vandentvarkos ūkio objektus; inicijuoti bešeimininkių daiktų nuosavybės teisės nustatymą ir kt. Todėl Savivaldybė yra atsakinga už netinkamai įrengtas melioracijos sistemas.

2.3. Nors atsakovas buvo pareiškėjai nurodęs, kad (duomenys neskelbtini) kaime 1985 m. drenažo sistema buvo pripažinta netinkama naudoti, nes drenažo sistemos buvo įrengtos 1960–1970 m., vykusios statybos tas sistemas sugadino ir jų suremontuoti buvo neįmanoma, tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių melioracijos sistemų sugadinimo faktus, atsakovo pastangas šias melioracijos sistemas sutvarkyti, įrodymų, kad Administracija yra pradėjusi procedūrą dėl nurodytų paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų perėmimo kaip bešeimininkio turto (jei melioracijos (drenažo) sistemos buvo pripažintos netinkamos naudoti ir tapo bešeimininkėmis).

2.4. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjos žemės sklypas ir jame esantis namas yra užliejami jau nuo 2000 m. 2010 m. pareiškėja kreipėsi į draudimo bendrovę dėl nuostolių atlyginimo. Akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ 2010 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. 1101497 nurodė, kad draudimo pareiškėjai nemokėjimo pagrindas yra tai, kad vanduo laikosi ilgą laiką ir pastovus vandens buvimas ardo (pūdo) medinius pastatus, drėgmė kaupiasi name, dėl to nuostolių negali atlyginti, kadangi žala atsiranda dėl ilgalaikio vandens poveikio ir drenažo sistemos gedimo. Kaip nurodyta Administracijos Žemės ūkio skyriaus Melioracijos poskyrio 2010 m. rugpjūčio 17 d. rašte Nr. SZZ-125, drenažas yra išbrauktas iš Savivaldybės melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos ir nėra aišku, kam šiuo metu priklauso. Taigi atsakovas ne tik, kad neorganizuoja, nekoordinuoja ir nekontroliuoja nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, tačiau net nepasirūpina, kad neprižiūrima drenažo sistema būtų perimta ir sutvarkyta. Atsakovui jau nuo 2010 m. minėta situacija buvo žinoma, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad pareiškėjai daroma žala (pasekmės) būtų pašalinta ar bent jau nedidėtų. Tik 2013 m. atsakovui atlikus paprastąjį šulinių, esančių prie pareiškėjos esančiame žemės sklype ir kitoje kelio (duomenys neskelbtini) pusėje, remontą, paviršinis (lietaus) vanduo nustojo kauptis. Aplinkybes dėl pareiškėjos žemės sklypo ir jos namo užliejimo patvirtina ir Savivaldybės (Administracijos) pateikti atsakymai (pvz., Administracijos 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštas Nr. S-1717 (3.34), 2013 m. rugpjūčio 5 d. raštas Nr. S-1717 (3.334). Atsakovas nepateikė duomenų, kad, gavusi pranešimus ir žinodama apie (duomenys neskelbtini) kaime ilgą laiką trukusią bešeimininkių nuotekų tinklų prastą būklę, Savivaldybė būtų bandžiusi spręsti situaciją ar ėmusis kokių nors aktyvių veiksmų, siekdama išvengti žalos pareiškėjai padarymo ar ją sumažinti.

2.5. Pareiškėjos atstovė advokatė V. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas yra kaltas dėl pareiškėjai padarytos turtinės žalos. Savivaldybė netvarkė seniai įrengtos melioracijos sistemos. Nors teigiama, kad melioracijos sistema yra pripažinta netinkama naudoti, tačiau teismui tai patvirtinančių įrodymų nepateikta. Pareiškėja pasinaudojo viešai prieinama informacija ir rado melioracijos sistemos planus, kuriuos pateikė teismui taip paneigdama atsakovo argumentus. Atsakovas neorganizavo, nekontroliavo nuotekų tvarkymo, paslaugų teikimo, taip pat nepasirūpino, kad drenažo sistemos, melioracijos sistemos būtų suremontuotos ir jos tinkamai veiktų. Savivaldybė nereagavo į pareiškėjos skundus, prašymus, kad visa tai būtų sutvarkyta. Tokiu būdu įrodyta atsakovo kaltė, taip pat yra patvirtinta pareiškėjai kilusi turtinės žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėto atsakovo neveikimo ir pareiškėjai kilusios turtinės žalos.

2.6. Pareiškėja padavė pareiškimą, kuriuo atsisakė skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka iki 2017 m. sausio 1 d. parengti visą (duomenys neskelbtini) paviršinio vandens nuvedimo techninį projektą ir jį įvykdyti (sutvarkyti paviršinio vandens nuvedimą iš (duomenys neskelbtini) esančių sklypų). Pabrėžė, kad atsisakymo nuo skundo dalies pasekmės jai yra žinomos.

3. Atsakovas Savivaldybė atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:

3.1. Dėl Savivaldybės neteisėtų veiksmų, kurie kildinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo nuostatomis ir VSĮ 7 straipsnio 27 punktu, yra motyvuotai pasisakyta 2015 m. rugsėjo 15 d. administracinės procedūros teikime Nr. J2-51 (21.2) „Dėl žalos atlyginimo R. D.“. Minėtame administraciniame sprendime nurodyti argumentai atsiliepime nebekartojami.

3.2. Nėra oficialių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) kaime buvo įrengti paviršinio vandens surinkimo įrenginiai, todėl Savivaldybės taryba 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T-278 „Dėl viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo paskyrimo bei viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijų priskyrimo“ paskyrė tik viešojo geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkytoją. Pareiškėjai netenka mokėti už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos teikimą, nes (duomenys neskelbtini) kaime tokia paslauga neteikiama.

3.3. Pareiškėjos žemės sklypas ribojasi iš vienos pusės su valstybinės reikšmės keliu (duomenys neskelbtini). Už valstybinės reikšmės kelio priežiūrą atsakinga Lietuvos Respublikos kelių direkcija ir valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Šiaulių regiono keliai“. Įrengiant ar rekonstruojant kelius turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtinto Kelių techninio reglamento KTE 1.01:2008 „Automobiliniai keliai“ reikalavimų. Šis reglamentas reglamentuoja, kokie hidrotechnikos statiniai įrengiant ar rekonstruojant kelią lietaus ar kito paviršinio vandens nuleidimui turi būti įrengiami, kad jis nepatektų į žemės sklypus, besiribojančius su keliu.

3.4. Nutarimas Nr. 1167 reglamentuoja Lietuvos Respublikos miestų ir miestelių vandentvarkos ūkio plėtojimą, tačiau (duomenys neskelbtini) buvo ir yra kaimas, todėl nepatenka į šiuo nutarimu reglamentuojamų objektų sąrašą. Be to, (duomenys neskelbtini) kaime nėra turto, kuris būtų priskirtas hidrotechnikos statinių grupei (lietaus kanalizacijos ar paviršinio vandens nuleidimo sistemos).

3.5. Aplink pareiškėjos žemės sklypą Savivaldybė neturi nei nuosavybės teise priklausančių, nei kitais teisiniais pagrindais naudojamų žemės sklypų. (duomenys neskelbtini) kaime drenažo sistema buvo pripažinta netinkama naudoti 1985 m., nes drenažo sistemos buvo įrengtos 1960–1970 m., o šiuose žemės sklypuose vykusios statybos tas sistemas sugadino, jų suremontuoti buvo neįmanoma. Todėl Savivaldybė negali būti atsakinga už objekto, kuris nebeegzistuoja, netinkamą įrengimą ir priežiūrą. Be to, pareiškėjos žemės sklypas yra namų valda, kuri yra (duomenys neskelbtini) kaime. Gyvenvietėse pagal Melioracijos įstatymą nėra ir negali būti melioracijos statinių ir melioruotų žemių, jos nėra įtraukiamos į sausinamų žemių sąrašą.

3.6. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai sutapatina du skirtingus institutus –„valstybės ir savivaldybių turto nurašymas“ ir „bešeimininkis turtas“. (duomenys neskelbtini) kaime iki 1985 m. buvusi drenažo sistema priklausė (duomenys neskelbtini) tarybiniam ūkiui, t. y. valstybei, ir nebuvo bešeimininkis turtas. Todėl Savivaldybė neturėjo jokio teisinio pagrindo laikyti drenažo sistemą, buvusią (duomenys neskelbtini) kaime iki 1985 m., bešeimininkiu turtu ir kreiptis į teismą dėl šio turto pripažinimo jos nuosavybe.

3.7. Pareiškėja pateikė lokalinę sąmatą, kokios vertės remonto darbus planuoja atlikti, tačiau tai nėra patirtos išlaidos. Be to, nėra atlikta nekilnojamojo turto, priklausančio pareiškėjai, ekspertizė, dėl to nėra aišku, ar visi lokalinėje sąmatoje numatyti remonto darbai yra būtini ir jų atsiradimą sąlygojo pareiškėjai priklausančio turto užliejamas vandeniu. Nei viena pusė neturi rašytinių įrodymų, kad pareiškėjos žemės sklypas būdavo apsemtas vandeniu. Savivaldybė raštuose, siųstuose pareiškėjai, tik konstatuodavo, kad yra tikimybė, jog pareiškėjos žemės sklypas gali būti apsemiamas vandeniu, nes jis yra lomoje. Tačiau nuvykusios kelios Savivaldybės komisijos negalėjo tokio fakto užfiksuoti, nes tuo metu jis nebuvo apsemtas. Taip pat būtina įvertinti pareiškėjos namo nusidėvėjimą ir kitas klimato sąlygas, kurios pablogino pastato būklę. Taigi pareiškėja pateikė nepakankamai įrodančių dokumentų turtinės žalos dydžiui nustatyti.

4. Savivaldybės atstovė J. M. teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad visa drenažo sistema buvo pripažinta netinkama naudoti (duomenys neskelbtini) kaime 1985 m. Tai konstatavo tiek Savivaldybė, tiek VĮ „Valstybės žemės fondas“. Pirmą kartą pareiškėja kreipėsi į Savivaldybę 2010 m. rugpjūčio mėn. ir 2013 m. vasaros mėn. pabaigoje pati pareiškėja pripažino, kad jau pavasarį problemos, susijusios su jos žemės sklype atsirandančiu vandeniu, nebekilo. Savivaldybė 2010 m. kreipėsi į VĮ „Šiaulių regiono keliai“ dėl netinkamai surenkamo vandens nuo kelio. VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2011 m. Savivaldybę informavo, jog remontavo kelio pralaidą. Kitais metais Savivaldybės specialistai nuvykę (pagal gyventojos prašymą) pastebėjo, jog vis dėlto yra nepakankamas vandens surinkimas. Savivaldybė 2013 m. suremontavo paviršinio vandens surinkimo šulinius. Taigi problema buvo išspręsta per 3 metus. Savivaldybė neturi teisės investuoti į valstybės turtą ir į privatų asmenų turtą. Melioracijos statinių ir paviršinio vandens poveikio žemės sklype įvertinimo aktuose 2014 m. balandžio 28 d. ir 2015 m. birželio 11 d. konstatuota, kad ilgalaikio paviršinio vandens kaupimosi požymių nepastebėta. Todėl nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog Savivaldybė elgėsi atidžiai ir rūpestingai pareiškėjos atžvilgiu.

5. Savivaldybės atstovas S. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad melioracijos apskaitą Lietuvos Respublikoje tvarko VĮ „Valstybės žemės fondas“. Pagal Melioracijos įstatymą melioracijos įrenginiai nėra inventorizuojami ir teisiškai registruojami. Internetinėje svetainėje geoportal.lt yra įkelta tik pirminė medžiaga, pirminiai planai, kurie gali neatspindėti tikrovės. Pagrindinę medžiagą tvarko ir apskaitą veda VĮ „Valstybės žemės fondas“.

II. 6. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 12 d. sprendimu priėmė pareiškėjos pareiškimą dėl dalies skundo atsisakymo ir tuo pagrindu nutraukė bylos dalį dėl skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka iki 2017 m. sausio 1 d. parengti visą (duomenys neskelbtini) paviršinio vandens nuvedimo techninį projektą ir jį įvykdyti (sutvarkyti paviršinio vandens nuvedimą iš (duomenys neskelbtini) esančių sklypų), o likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas pirmiausia pažymėjo, kad pareiškėjos pateiktas pareiškimas atisakyti skundo reikalavimo įpareigoti Savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka iki 2017 m. sausio 1 d. parengti visą (duomenys neskelbtini) paviršinio vandens nuvedimo techninį projektą ir jį įvykdyti (sutvarkyti paviršinio vandens nuvedimą iš (duomenys neskelbtini) esančių sklypų) atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) reikalavimus, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 4 punktu, administracinės bylos dalį dėl minėto pareiškėjos skundo reikalavimo nutraukė.

8. Teismas nurodė, kad, pareiškėjos teigimu, jai turtinė žala atsirado dėl Savivaldybės žemės sklype tinkamai neįrengtos melioracijos sistemos, nebuvo atliekami žemės sklypo nusausinimo darbai, todėl pareiškėjos žemės sklypą ir jame esančius pastatus užliedavo vanduo, dėl to pareiškėja patyrė turtinę žalą. Galimų nuostolių dydžiui įrodyti pareiškėja pateikė lokalinę sąmatą, kurioje nurodyti jos gyvenamojo namo ir ūkinio pastato remonto darbai, kurie bus atliekami pareiškėjos sąskaita. Turtinės žalos, atsiradusios dėl Savivaldybės neteisėto neveikimo, dydis yra 35 256 Eur.

9. Teismas pabrėžė, kad faktas dėl melioracijos sistemos egzistavimo (duomenys neskelbtini) kaime gali būti patvirtintas arba paneigtas institucijos, atsakingos už melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinės priežiūros koordinavimą ir melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos tvarkymą, t. y. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, ir VĮ „Valstybės žemės fondo“, vykdančio melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos tvarkytojo bei centrinio melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos duomenų banko funkcijas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kaime 1985 m. drenažo sistema buvo pripažinta netinkama naudoti. Pavyzdžiui, šią aplinkybę patvirtina VĮ „Valstybės žemės fondas“ Melioracijos skyriaus 2015 m. rugsėjo 22 d. pažyma Nr. T5/15-3001M „Apie Šiaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) sklypo melioracijos statinius“. Todėl pareiškėjos teiginys, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog melioracijos sistema buvo pripažinta netinkama naudoti, yra nepagrįstas.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje esantys 2014 m. balandžio 28 d. ir 2015 m. birželio 11 d. Melioracijos statinių ir paviršinio vandens poveikio žemės sklype įvertinimo aktai patvirtina, jog, vizualiai apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) esantį sklypą, ilgalaikio paviršinio vandens kaupimosi požymių nepastebėta. Be to, aktuose nurodyta, kad, apžiūrint minėtame sklype esančius pastatus, pastebima, jog stogų danga susidėvėjusi, nėra lietaus surinkimo latakų ir lietvamzdžių, neįrengta nuogrinda aplink namą, o tai gali būti esminė (pagrindinė) pastatų gadinimo priežastis.

11. Teismas, įvertinęs liudytojo V. R., kuris parengė pareiškėjos namo ir ūkinio pastato lokalinę sąmatą, parodymus, pabrėžė, kad šis liudytojas negalėjo patvirtinti, jog namas ir ūkinis pastatas galėjo būti užlietas, bet to, šių aplinkybių apžiūros metu liudytojas ir nevertino, o tik apskaičiavo remonto darbus.

12. Teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad pareiškėjo namo ir malkinės būklė pablogėjo dėl apsemto pareiškėjos žemės sklypo. Taip pat neįrodyta, kad Savivaldybė būtų elgusi nerūpestingai, neatidžiai, nesąžiningai. Todėl byloje nėra nustatyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai. Teismas konstatavo ir tai, kad pareiškėja neįrodė, jog ji apskritai patyrė turtinę žalą. Taigi teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą atlyginti turtinę žalą.

13. Netenkinęs pareiškėjos skundo, teismas neturėjo pagrindo pareiškėjai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

III. 14. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:

15.1. Turtinės žalos atsiradimas grindžiamas Savivaldybės neteisėtais veiksmais (neveikimu). Savivaldybės žemės sklype: 1) tinkamai nebuvo įrengta melioracijos sistema; 2) nebuvo atliekami nusausinimo darbai; 3) dėl nusausinimo sistemos, kaip bešeimininkio turto, nebuvo inicijuotos procedūros bešeimininkio turto nuosavybės teisei nustatyti ir melioracijos sistemai sutvarkyti. Savivaldybės neteisėtus veiksmus (neveikimą) patvirtina, kad dėl netinkamai įrengtų drenažo (melioracijos) sistemų, nepertvarkytos melioracijos sistemos į techninį drenažą, pritaikytą kaimo sausinimui, ir paviršinio vandens (lietaus) nuotekų tinklų, esančių valstybinėje žemėje ties regiono keliu (duomenys neskelbtini), netinkamo veikimo buvo pareiškėjai padaryta turtinė žala – jos žemės sklypą ir jame esančius pastatus apsemdavo vanduo, kuri darė žalą pareiškėjos žemės sklype esantiems statiniams. Atsakovas nepateikė duomenų, įrodančių Savivaldybės pastangas šias melioracijos sistemas sutvarkyti ar pertvarkyti į techninį drenažą, pritaikytą kaimo sausinimui. Tai nesutvarkyta iki šiol.

15.2. Byloje yra pateikti duomenys, įrodantys, kad pareiškėjos žemės sklypas buvo užliejamas, taip pat patvirtinantys melioracijos sistemos įrengimo ir gedimo faktą. Pavyzdžiui, šias aplinkybes patvirtina Administracijos 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštas Nr. S-117 (3.34), 2013 m. gruodžio 30 d. raštas Nr. SZZ (15.29), AB „Lietuvos draudimas“ 2010 m. rugsėjo 28 d. raštas Nr. 1101497. Melioracijos įrenginiai negalėjo būti pripažinti netinkamais naudoti, o tai padarius nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos interesus. Tai, kad vėliau buvo įrengti paviršinio vandens nuvedimo šuliniai, kurie užtikrina paviršinio vandens nuvedimą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės šalikėlės iki šalia esančių žemės sklypų, nagrinėjamu atveju neatleidžia Savivaldybės nuo atsakomybės.

15.3. Vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių nuostatomis, Savivaldybė turėjo teisę imtis veiksmų, kad bešeimininkiai nuotekų tinklai, drenažo sistemos būtų apskaitytos ir perduotos Savivaldybės nuosavybėn, tačiau to nesiėmė, nors apie jų prastą būklę buvo žinoma nuo 2006 m. Atsakovas nesirūpino, kad neprižiūrima drenažo sistema būtų perimta ir sutvarkyta.

15.4. Nors Savivaldybė teigia, kad melioracijos sistema yra pripažinta netinkama naudoti nuo 1985 m., tačiau 2010 m. spalio 12 d. rašte S-2103 (8.16) nurodė, kad pareiškėjos žemės sklypo užliejimo priežastis blogai funkcionuojanti melioracijos sistema ir užsikišusi pralaida per (duomenys neskelbtini) gatvę. 2014 m. balandžio 28 d. ir 2015 m. birželio 11 d. Melioracijos statinių ir paviršinio vandens poveikio žemės sklype įvertinimo aktai surašyti jau po 2013 m. atlikto paprastojo šulinių, esančių prie pareiškėjos žemės sklypo ir kitoje kelio (duomenys neskelbtini) pusėje, remonto. Minėti aktai surašyti suinteresuoto šalies vertintojų, kurie išreiškė savo subjektyvią nuomonę. Savivaldybei buvo žinoma situacija dėl užliejamo pareiškėjos žemės sklypo jau 2010 m. Tik 2013 m. atlikus paprastąjį šulinių, esančių prie pareiškėjos žemės sklype ir kitoje kelio (duomenys neskelbtini) pusėje, remontą, paviršinis (lietaus) vanduo nustojo kauptis ir užlieti pareiškėjos žemės sklypą. Vien ta aplinkybė, kad Savivaldybė neturėjo pakankamai lėšų sutvarkyti drenažo sistemas, negali paneigti atsakovo atsakomybės dėl padarytos turtinės žalos pareiškėjai. Teismas netinkamai įvertino liudytojo V. R. parodymus. Liudytojas pažymėjo, kad vienas pareiškėjos namo pamato gabalas nusėdęs, o dėl nuogrindų neįrengimo jis tiek nusėsti negalėjo. Teismas visapusiškai neišnagrinėjo ir neįvertino visų bylos įrodymų, tai pat netinkamai taikė aktualias ginčui teisės aktų nuostatas. Teismo sprendime yra ir klaidų – teismas sprendime nurodė, kad pareiškėja neįrodė patirtos turtinės žalos dėl vandens apsemtos malkinės būklės pablogėjimo, tačiau pareiškėja byloje nekėlė klausimo dėl malkinės būklės pablogėjimo ir tuo pagrindu patirtos žalos.

16. Atsakovas Savivaldybė, atstovaujama Administracijos, atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pateiktus įrodymus. Pareiškėja pateikė lokalinę sąmatą, kokios vertės darbus ji planuoja atlikti, o tai neįrodo, kad pareiškėja patyrė realias išlaidas. Taip pat nėra atlikta nekilnojamojo turto, priklausančio pareiškėjai, ekspertizė. Todėl nėra aišku, ar visi minėtoje sąmatoje numatyti remonto darbai yra būtini ir jų atsiradimą sąlygojo galbūt vandeniu užlietas pareiškėjos žemės sklypas. Be to, būtina įvertinti pareiškėjos namo nusidėvėjimą ir klimato sąlygas, kurios pablogino minėto pastato būklę. Taigi pareiškėja pateikė nepakankamai įrodymų turtinės žalos dydžiui nustatyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės į žalos atlyginimą, kurią ji teigia patyrusi dėl neteisėtų Savivaldybės veiksmų (neveikimo) – netinkamai atliekamų nuotekų tvarkymo organizavimo funkcijų, kurios jai pavestos teisės aktais.

18. Patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl bylos dalies nutraukimo. Nekartojant skundžiamame teismo sprendime išdėstytų motyvų, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos 2017 m. kovo 21 d. pareiškimą dėl dalies skundo reikalavimų atsisakymo (I t., b. l. 174) ir tuo pagrindu nutraukė administracinės bylos dalį dėl įpareigojimo atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka iki 2017 m. sausio 1 d. parengti pilną (duomenys neskelbtini) paviršinio vandens nuvedimo techninį projektą ir jį įvykdyti – sutvarkyti paviršinio vandens nuvedimą iš (duomenys neskelbtini) esančių sklypų. Todėl ši teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl turtinės žalos priteisimo neatitinka esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų, todėl šioje dalyje teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

20. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

21. ABTĮ nustatyta, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (12 str.), prireikus teismas gali pasiūlyti proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (56 str. 4 d.). Šio įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinti tyrimo ir betarpiškumo principai ir nustatyta, kad, prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), jis nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų (1 d.), teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (2 d.), teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (3 d.). Jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę (ABTĮ 61 str. 1 d.).

22. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos prašomos žalos atlyginimo, jos atsiradimą susiejo išimtinai su Savivaldybės pareiga valdyti ir naudoti valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius (VSĮ 7 str. 27 p.). Teismas aiškino iš esmės su šios pareigos įgyvendinimu susijusį teisinį reguliavimą, įtvirtintą inter alia (liet. be kita ko) aktualios redakcijos Melioracijos įstatymo 3, 7, 9 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 patvirtintuose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatuose, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-243 patvirtintose Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos taisyklėse, ir būtent šios pareigos įgyvendinimo (t. y. Savivaldybės veikimo ir neveikimo) aspektu vertino byloje surinktus įrodymus.

23. Pabrėžtina, kad tas pats teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartyje (I t., b. l. 56, 57), atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą, be kita ko, rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-49/2015, kurioje konstatuota, kad ginčas už žalą, kilusią dėl savivaldybės valdomų melioracijos statinių – vandens pralaidos ir drenažo rinktuvo – trūkumų yra susijęs su savivaldybės civiline atsakomybe pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį, o ne su savivaldybės veikla viešojo administravimo srityje, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Taigi šiam teismui priimant sprendimą buvo žinoma, jog pareiškėjos skundas tiek, kiek pareiškėja jai padarytą žalą kildina iš VSĮ 7 straipsnio 27 punkte įtvirtintos Savivaldybės pareigos susijusios su melioracijos statinių eksploatavimu, nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

24. LVAT 2016 m. balandžio 20 d. nutartyje (I t., b. l. 69–73), priimtoje išnagrinėjus pareiškėjos atskirąjį skundą, konstatuota, kad šiuo atveju pareiškėja žalos atsiradimą sieja ne su statinių trūkumais, o su Savivaldybės, kaip viešojo administravimo subjekto, galbūt neteisėtais veiksmais (neveikimu) viešojo administravimo srityje, t. y. Savivaldybės pareiga laikytis VSĮ 6 straipsnio 30 punkto ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų dėl paviršinių nuotekų tvarkymo. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, Savivaldybės galbūt neteisėtų veiksmų (neveikimo) įgyvendinant VSĮ 6 straipsnio 30 punkte ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintą pareigą, pirmosios instancijos teismas apskritai neanalizavo, šiuo aspektu nevertino byloje surinktų įrodymų ir nesprendė dėl jau esamų įrodymų pakankamumo.

25. Teismas skundžiamame sprendime pareiškėjos skundo dalį atmetė iš esmės konstatavęs, jog „pareiškėja neįrodė, kad dėl savivaldybės neveikimo kilo turtinė žala“, jog „nėra įrodyta, kad pastato gyvenamojo namo ir malkinės būklė pablogėjo dėl apsemto žemės sklypo“ ir jog „pareiškėja neįrodė turtinės žalos padarymo fakto“. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios pirmosios instancijos teismo išvados yra formalaus pobūdžio, padarytos nenustačius reikšmingų faktų byloje. Šiame kontekste pirmiausiai konstatuotina, kad teismui netinkamai įvertinus Savivaldybės galbūt neteisėtų veiksmų (neveikimo) pobūdį ir tik tuo aspektu ištyrus byloje surinktus įrodymus, byloje surinkti įrodymai nebuvo įvertinti Savivaldybės pareigos laikytis VSĮ 6 straipsnio 30 punkto ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų dėl paviršinių nuotekų tvarkymo įgyvendinimo (t. y. Savivaldybės veikimo ir neveikimo) aspektu. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas bylai aktualiu aspektu sprendime visiškai nevertino Lietuvos draudimo 2010 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. 1101497 nurodytos informacijos (šiame rašte be kita ko, nurodyta, kad „vasarą prasidėjus liūtims ir lietui vanduo pradėjo apsemti draudėjos sodybos kiemą ir sodybos pastatus, vanduo laikosi ilgą laiką ir pastovus vandens buvimas ardo (pūdo) medinius pastatus, drėgmė kaupiasi gyvenamajame name“), nesprendė dėl galimybės apklausti šį raštą surašiusių asmenų (ekspertų). Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. R. teismo posėdyje paliudijo kad ginčo pastato būklė prieš remontą buvo prasta, o tokią būklę galbūt nulėmė drėgmė bei tai, kad ginčo pastatai galbūt buvo užlieti vandeniu ir pan.

26. Visų byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinus nustatytas aplinkybes, galbūt pareiškėjai padarytos žalos pobūdį, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šioje administracinėje byloje turėtų pakartotinai spręsti, ar įmanoma šią administracinę bylą išnagrinėti (inter alia nustatyti, ar nagrinėjamu atveju dėl Savivaldybės veikimo ir neveikimo pareiškėjai buvo padaryta žala, nustatyti galbūt padarytos žalos dydį, priežastinį ryšį) neatsakius į nagrinėjamu atveju aktualius klausimus, reikalaujančius specialiųjų žinių. Vertindama tai, kad šioje byloje atsakovas prašė skirti statinio ekspertizę, tačiau teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi šio prašymo netenkino iš esmės tik dėl to, kad skirti ekspertizę nesutinka pareiškėja, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl ekspertizės atlikimo sprendžia konkrečią bylą nagrinėjantis teismas (ABTĮ 61 str.), kuris, kaip minėta, siekdamas teisėto ir pagrįsto procesinio sprendimo privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik LVAT teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

28. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl turtinės žalos priteisimo netinkamai taikė materialines teisės normas, nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, tiek, kiek ja buvo išspręstas kausimas dėl turtinės žalos, naikintinas ir šios administracinės bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria kaip nepagrįstas atmestas pareiškėjos R. D. skundas dėl priteisimo iš atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, 35 256 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir šią bylos dalį perduoti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo.

Likusią Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė