2020-10-14 Nr. AB-19045-3-61-3-02607-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1111-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02607-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. A256-688/18(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) gatvės naudojimo būdo nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), dalies, kuri patenka į Urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcinės zonos rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo tankio teritoriją, naudojimo būdą – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos; 3) priteisti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Jis 2018 m. birželio 9 d. pateikė prašymą (gautas 2018 m. birželio 11 d.) (toliau – ir Prašymas), kuriuo prašė nustatyti Žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą, t. y. daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Tačiau ginčijamu Sprendimu Administracija Prašymo netenkino. Pažymėtina, kad žemės sklypams, kurie buvo suformuoti nuosavybės teisių atkūrimo natūra būdu, naudojimo būdas (jei jis nebuvo nustatytas) gali būti nustatomas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintu Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašu (2014 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 44 redakcija) (toliau – ir Aprašas).

1.2. Susipažinus su Sprendimu, darytina išvada, kad pareiškėjo Prašymas netenkintas dėl kelių pagrindinių priežasčių. Sprendime pirmiausia nurodyta, kad Administracija yra gavusi tik pareiškėjo Prašymą dėl Žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo, t. y. kiti Žemės sklypo bendraturčiai pakartotinai į Administraciją šiuo klausimu nesikreipė. Visgi Administracija pareiškėjo neinformavo, kad prie pateikto Prašymo yra pateikti ne visi dokumentai. Taigi Administracija, nustačiusi, kad pareiškėjas galbūt pateikė ne visus dokumentus, turėjo veikti Aprašo 12 punkte nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu informuoti pareiškėją apie galimybę pašalinti nustatytus trūkumus iki sprendimo priėmimo. Tačiau tai nebuvo padaryta. Kita vertus, Administracija, kiek yra žinoma, turi kitų bendraturčių prašymus, nes šie kreipėsi į ją 2018 m. vasario mėn.

1.3. Sprendime taip pat nurodyta, kad, remiantis teisiniu reglamentavimu, žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas negali būti keičiami (ar nustatomi) tik žemės sklypo dalyje, paskirtis ir (ar) naudojimo būdas yra keičiami (nustatomi) visam žemės sklypui. Tačiau pati Administracija nurodo, jog: „<...> pagal bendrąjį planą ir jo sprendinius žemės sklypas <...> patenka į dvi skirtingas funkcines zonas: į urbanizuojamą – rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos (PV 12) bei neurbanizuojamą – intensyviam naudojimui įrengiami želdynai (PV 12).“ Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 patvirtintas Teritorijų planavimo normas (toliau – ir Normos) centro zona (į kurią įeina rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos) ir bendro naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų zona (į kurią įeina intensyviam naudojimui įrengiami želdynai) patenką į tą pačią funkcinę zoną – urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcinės zoną. Jei būtų galima pritarti aptariamam Administracijos teiginiui, tai Žemės sklypui apskritai negalima būtų nustatyti jokio naudojimo būdo, nes centro zona yra užstatoma teritorija, o bendro naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų zona yra neužstatoma teritorija ir jos naudojimo būdas gali būti tik atskirųjų želdynų teritorijos (žemės sklypai, skirti atskiriesiems rekreacinės, mokslinės, kultūrinės ir memorialinės bei apsauginės ir ekologinės paskirties želdynams įrengti).

1.4. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo pageidaujamas gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdas rajonų centrų ir kitų mišrių didelio užstatymo intensyvumo teritorijų funkcinėje zonoje pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų (toliau – ir Bendrasis planas) sprendinius neskatinamas. Tačiau žodis „neskatinamas“ nereiškia negalima. Kita vertus, teisinis reglamentavimas aptariamą naudojimo būdą Žemės sklypo dalyje priskirtai funkcinei zonai leidžia. Pagal Normų 21.2 punktą centrų zona patenka į urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcinės zoną. Pagal Normų 1 lentelę ši funkcinė zona yra užstatoma, teritorijos naudojimo tipas – mišri centro teritorija, kurios galimi žemės naudojimo būdai yra: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos; komercinės paskirties objektų teritorijos; visuomeninės paskirties teritorijos; rekreacinės teritorijos; bendrojo naudojimo teritorijos; susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintame Žemės naudojimo būdų turinio apraše (2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-830/D1-920 redakcija) (toliau – Turinio aprašas) numatyta, kad daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos yra žemės sklypai, skirti trijų ir daugiau butų (daugiabučiams) gyvenamosios paskirties pastatams ir įvairių socialinių grupių (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai) gyvenamiesiems pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais.

1.5. Administracijos Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.

2. Atsakovas Administracija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Sprendimu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo Prašymą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, Aprašą ir Bendrojo plano sprendinius. Pagal Bendrojo plano sprendinius pareiškėjo pageidaujamas naudojimo būdas (daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos) neurbanizuojamoje intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėje zonoje nėra galimas, todėl visam Žemės sklypui nustatyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą nebuvo teisinio pagrindo. Be to, nustatant naudojimo būdą ar būdus žemės sklypui, būdai turi būti nustatyti visam žemės sklypui. Žemės sklypo dalims gali būti nustatyti skirtingi naudojimo būdai, tačiau situacija, kai daliai žemės sklypo nustatomas naudojimo būdas, o kitai daliai paliekama tik paskirtis (naudojimo būdas nenustatomas), Apraše nenumatyta. Aprašas nesuteikia teisės savivaldybės administracijos direktoriui pakeisti iniciatoriaus valios, keisti savo nuožiūra prašyme nurodytus tikslus, o pareiškėjas neišreiškė valios dėl kitokių naudojimo būdų nustatymų Žemės sklypui ar jo dalims. Atsižvelgiant į tai, Administracija negalėjo nuspręsti už pareiškėją, kokį žemės sklypo naudojimo būdą nustatyti Žemės sklypo daliai, kuriai pareiškėjo pageidaujamas naudojimo būdas negali būti nustatytas.

2.2. Pareiškėjas skunde galimybę visam Žemės sklypui nustatyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą grindžia Normomis. Normų 1 punkte nustatyta, kad šis teisės aktas nustato privalomus ar rekomendacinius teritorijų planavimo kiekybinius ir kokybinius reikalavimus ir jų rodiklius (dydžius), taikomus rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas nėra rengiamas teritorijų planavimo dokumentas. Taip pat pažymėtina, kad Normos, kurios įsigaliojo 2014 m. sausio 9 d., nebuvo taikomos rengiant nagrinėjamai situacijai aktualų Bendrąjį planą, kuris buvo patvirtintas 2007 m. vasario 14 d. Todėl nėra suprantama, ką pareiškėjas, cituodamas Normų nuostatas, nori pagrįsti. Normų nuostatos nepakeičia galiojančio Bendrojo plano sprendinių (funkcinių zonų aprašomosios dalies ar kt.), taip pat nesuteikia teisės netaikyti Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalies ir Aprašo 10 punkto. Funkcinių zonų turinį, t. y. tose zonose galimus naudojimo būdus, apibrėžia Bendrasis planas, o ne Normos.

2.3. Aprašo 10, 11 punktų nuostatos nenustato pareigos Savivaldybei negavus kitų bendraturčių prašymų, pareiškėją informuoti apie galimybę pašalinti trūkumus. Toks Savivaldybės veiksmas ne tik neatitiktų Aprašo nuostatų, bet ir būtų netikslingas. Savivaldybė, tausodama pareiškėjų laiką bei vadovaudamasi protingumo principais, negrąžina pareiškėjams prašymų trūkumams šalinti, jei šie prašymai negali būti tenkinami ir dėl kitų priežasčių. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, pareiškėjo Prašymas negali būti tenkinamas dėl to, kad pageidaujamas nustatyti Žemės sklypo naudojimo būdas prieštarauja Bendrajam planui.

2.4. Nors pareiškėjas nurodo, kad Administracija turi Žemės sklypo bendraturčių prašymus, nes šie kreipėsi į ją 2018 m. vasario mėn., tačiau nenurodo, ką šiuo teiginiu bandoma pagrįsti. Savivaldybė vasario mėnesį buvo gavusi kitų Žemės sklypų savininkų prašymus nustatyti Žemės sklypui daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos arba komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdus. Pareiškėjui buvo žinoma apie šiuos prašymus ir jis 2018 m. vasario 26 d. pateikė Savivaldybei pareiškimą (registracijos Nr. A50-6315/18) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) plotas 1,3417 ha, būdo nustatymo“. Atsižvelgiant į kitų Žemės sklypo bendraturčių prašymus, į minėtą pareiškėjo pareiškimą, kuriuo jis nepritarė naudojimo būdo nustatymui Žemės sklypui, bei į Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, Aprašo 10 punktą ir Bendrojo plano sprendinius buvo priimtas sprendimas kitų Žemės sklypo bendraturčių prašymų netenkinti ir pateiktas atsisakymas tenkinti prašymus. Minėti prašymai, dėl kurių sprendimas jau buvo priimtas, negali būti laikomi kaip papildantys pareiškėjo Prašymą, dėl jų negali būti priimamas naujas sprendimas, nepanaikinus esamo. Kiti Žemės sklypo bendraturčiai pakartotinai į Savivaldybę dėl naudojimosi būdo nustatymo Žemės sklypui nesikreipė.

2.5. Vertinant ginčijamo Sprendimo atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams reikia atkreipti dėmesį, kad Sprendime nurodyti visi teisės aktai, pagrindžiantys priimtą Sprendimą, išsamiai aprašyti Žemės sklypui galiojančio Bendrojo plano sprendiniai, Sprendimo motyvai. Pareiškėjas skunde nepagrindė pozicijos, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Sprendimas neturi esminių trūkumų. Sprendime pagrįstai nurodyta, kad, norint nustatyti Žemės sklypo naudojimo būdą, prašymą turi pateikti visi Žemės sklypo bendraturčiai ar jų tinkamai įgalioti asmenys, o Administracija, vadovaujantis Aprašo nuostatomis bei faktinėmis aplinkybėmis, t. y. esant kitiems atsisakymo tenkinti Prašymą motyvams, neturėjo pareigos informuoti pareiškėjo apie galimybę pašalinti Prašymo trūkumus.

2.6. Vienas iš pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų yra įpareigoti atsakovą nustatyti Žemės sklypo dalies, kuri patenka į urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcinės zonos rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo tankio teritorijos, naudojimo būdą – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Tačiau toks reikalavimas negali būti tenkinamas, nes tai prieštarautų Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 daliai ir Aprašo 10 punktui. Akcentuotina, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo vos 4,15 proc. Žemės sklypo (558/13417 Žemės sklypo dalis), t. y. jam priklauso tik labai maža Žemės sklypo dalis. Kiti Žemės sklypo savininkai nėra šios bylos šalys, o reikalavimo įpareigoti Administraciją nustatyti Žemės sklypui naudojimo būdą tenkinimas be abejonės darytų įtaką jų, kaip Žemės sklypo savininkų, teisėms. Taip pat pažymėtina, kad, nustatant naudojimo būdą ar būdus žemės sklypui, būdai turi būti nustatyti visam žemės sklypui. Žemės sklypo dalims gali būti nustatyti skirtingi naudojimo būdai, tačiau situacija, kai daliai Žemės sklypo nustatomas naudojimo būdas, o kitai daliai paliekama tik paskirtis (naudojimo būdas nenustatomas), Apraše nenumatyta, dėl to reikalavimas įpareigoti atsakovą nustatyti naudojimo būdą tik daliai Žemės sklypo negali būti tenkinamas.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl Administracijos Sprendimo, kuriuo nebuvo patenkintas pareiškėjo Prašymas nustatyti jo pageidaujamą Žemės sklypo naudojimo būdą.

5. Teismas nustatė, kad Administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 30-1132 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir sklypų Nr. 1, 2 (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir planų tvirtinimo“ 1.1 punktu, be kita ko, buvo nustatyti suformuoto laisvo (neužstatyto) natūra grąžintino žemės sklypo duomenys: paskirtis – kita (pagal Bendrąjį planą Žemės sklypas yra mišrioje didelio tankio kitų polifunkcinių centrų teritorijoje); plotas – 13 417 kv. m.; Žemės sklypo ribos ir kt. Pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais priklauso 1,3417 ha ploto kitos paskirties Žemės sklypas. Pareiškėjas Prašymu kreipėsi į Administraciją prašydamas Žemės sklypui nustatyti žemės naudojimo paskirtį ir būdą – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Administracijos direktoriaus pavaduotojas Sprendimu pareiškėjo Prašymo netenkino. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo Sprendimu, skundu kreipėsi į teismą prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti Administraciją nustatyti Žemės sklypo dalies, kuri patenka į urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcinės zonos rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo tankio teritoriją, naudojimo būdą – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

6. Teismas pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ginčo Žemės sklypas jo savininkams, tarp kurių yra ir pareiškėjas, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Taip pat pažymėtina, kad pagal Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalies bei Aprašo 10 punkto nuostatas žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas keičiami sklypo savininkų prašymu, žemės sklypo savininkui (savininkams) prašymą pakeisti (nustatyti) žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir reikiamus dokumentus pateikiant savivaldybės administracijos direktoriui. Tiek Civilinio kodekso, tiek prašymui dėl žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo taikytinų Žemės įstatymo ir Aprašo nuostatos numato, jog prašymą dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo turi pateikti sklypo savininkas (savininkai), todėl nagrinėjamu atveju Administracija pagrįstai nurodė, jog vieno iš Žemės sklypo bendraturčių prašymas negali būti patenkintas, nes Žemės sklypo naudojimo būdo keitimui (nustatymui) būtinas visų Žemės sklypo savininkų bendras prašymas. Dėl pareiškėjo argumento, kad Administracija jo nėra informavusi apie tai, jog prie Prašymo pateikti ne visi dokumentai, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Aprašo 10 punkto ir Žemės įstatymo nuostatų neatitiko pats pateiktas Prašymas, o ne Aprašo 11 punkte minimi prie jo pridedami dokumentai, todėl Administracija pagrįstai nesinaudojo Aprašo 12 punkte numatytu pateiktų dokumentų trūkumų šalinimo institutu.

7. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėju, kad Prašymas galėjo būti išspręstas pagal kitų bendraturčių 2018 m. vasario mėnesį Administracijai pateiktus prašymus. Kaip matyti iš Administracijos atsiliepimo ir prie jo pridedamų dokumentų, bendraturčių prašymai Administracijos buvo išspręsti 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. A256-347/18(2.14.2.12-MP8), kuriuo prašymus atsisakyta tenkinti. Šių parašymų nagrinėjimo procedūra užbaigta priėmus sprendimą netenkinti prašymų ir pakartotinai minėti prašymai negali būti svarstomi. Per šį laiką Žemės sklypo bendraturčių pozicija galėjo pasikeisti, todėl tam, kad Administracijai kiltų pareiga svarstyti Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo (nustatymo) klausimą, turėjo būti pateiktas visų Žemės sklypo bendraturčių prašymas su išreikštu bendru savininkų sutarimu dėl Žemės sklypo naudojimo būdo. Šiuo atveju toks prašymas nebuvo pateiktas.

8. Teismas pabrėžė, kad pagal Žemės įstatyme ir Apraše įtvirtintą teisinį reglamentavimą tam, kad Administracijos direktoriui kiltų pareiga pakeisti žemės sklypų naudojimo paskirtį ir būdą nerengiant teritorijų planavimo dokumento ir žemės valdos projekto, turi egzistuoti tokios sąlygos: 1) žemės sklypas turi būti urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje; 2) šioje teritorijoje neturi būti galiojančio detaliojo plano; 3) numatomas žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens bendrojo plano (jei parengtas) sprendinius.

9. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad pareiškėjas Administracijai pateiktu Prašymu prašė, kad Žemės sklypui būtų nustatytas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdas remiantis Bendrojo plano sprendiniais. Kaip matyti iš į bylą pateiktos Žemės sklypo situacijos schemos ir šalių procesiniuose skunduose nurodytų aplinkybių, Žemės sklypas patenka į dvi skirtingas funkcines zonas, t. y. urbanizuojamą – rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos – bei neurbanizuojamą – intensyviam naudojimui įrengiami želdynai. Kaip matyti iš Bendrojo plano aiškinamojo rašto 3.5 skyriaus „Miesto centrų sistema“ nuostatų, šiame skyriuje numatyta, jog, saugant ir plėtojant daugiacentrę Vilniaus miesto urbanistinę struktūrą, sovietmečio statybos gyvenamųjų rajonų centruose planuojama paslaugų objektų plėtra kuriant darbo vietas; naujų gyvenamųjų namų statyba negalima (4 p.). Ginčo Žemės sklypas yra sovietmečiu statytame (duomenys neskelbtini) gyvenamajame rajone, todėl, kaip pagrįstai nurodyta ginčijame Sprendime, jo plėtra pagal Bendrojo plano sprendinius galima tik pildant rajoną trūkstamais paslaugų objektais, o naujų gyvenamųjų namų statyba iš viso negalima. Pareiškėjas siekė pakeisti viso ginčo Žemės sklypo naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, kai toks naudojimo būdas pagal Bendrojo plano sprendinius šioje vietoje negalimas. Be to, ginčo Žemės sklypo dalis patenka į neurbanizuojamą teritoriją, kurioje taip pat negalimas pareiškėjo pageidaujamas (daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos) naudojimo būdas, kurį buvo prašoma nustatyti visam Žemės sklypui. Taigi pagal Bendrojo plano sprendinius ginčo Žemės sklypo dalis patenka į neurbanizuojamą teritoriją, o kitoje (urbanizuojamoje dalyje) būdo keitimas taip pat neatitinka Bendrojo plano sprendinių. Kadangi pareiškėjo pageidaujamas Žemės sklypo naudojimo būdas nėra galimas pagal Bendrojo plano sprendinius, pakeisti (nustatyti) Žemės sklypo naudojimo būdo supaprastinta tvarka negalima, nes tai pažeistų Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalį. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra sąlygų, leidžiančių pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą.

10. Teismas konstatavo, kad Administracijos Sprendimas, kuriuo atsisakyta pakeisti (nustatyti) Žemės sklypo naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normomis, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Pareiškėjo argumentai, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, nepagrįsti. Taip pat nėra pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą nustatyti Žemės sklypo dalies, kuri patenka į urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcinės zonos rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo tankio teritoriją, naudojimo būdą – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

11. Teismas, netenkinęs pareiškėjo skundo, netenkino ir jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 12. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

12.1. Aprašo 10 ir 11 punktai turi būti vertinami kartu, o ne atsietai vienas nuo kito, atsižvelgiant ir į Žemės sklypo, dėl kurio yra kilęs ginčas, specifiką, kuomet šis yra atkurtas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Aprašo 10 punktas reglamentuoja keitimo procedūrą, t. y. kokiu pagrindu keičiama žemės naudojimo paskirtis, o Aprašo 11 punktas detalizuoja, kokius dokumentus reikia pateikti. Todėl atsakovui nustačius, kad trūksta kitų savininkų prašymų (sutikimų), jis turėjo vadovautis Aprašo 12 punkto nuostatomis, reglamentuojančiomis trūkumų šalinimą, t. y. paprašyti pareiškėjo pateikti kitų savininkų prašymus (sutikimus). Be to, teismas neanalizavo ir neatkreipė dėmesio į tai, kad kitų bendraturčių sutikimai, kurie yra byloje, yra identiški. Remtis vien tik prielaida, kad galbūt pasikeitė kitų savininkų dėl Žemės sklypo nuomonė, teismo sprendime nebuvo negalima. Pareiškėjo atstovas prašė į bylą įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis kitus Žemės sklypo bendraturčius, tam pritarė ir atsakovas, tačiau teismas šio prašymo netenkino, dėl to skundžiamas teismo sprendimas negalioja ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu.

12.2. Administracija Sprendime nurodė, kad: „Jūsų pageidaujamas gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdas rajonų centrų ir kitų mišrių didelio užstatymo intensyvumo teritorijų funkcinėje zonoje pagal Bendrojo plano sprendinius neskatinamas <...>“. Tačiau žodis „neskatinamas“ nereiškia negalimas. Todėl teismas neteisingai vertino Bendrojo plano sprendinius, o teismo pozicija nesutampa su atsakovo pozicija. Be to, teisinis reglamentavimas aptariamą naudojimo būdą (t. y. gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą) Žemės sklypo dalyje, priskirtai funkcinei zonai, leidžia.

Pagal Normų 21.2 punktą centrų zona patenka į urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcinės zoną. Pagal Normų 1 lentelę ši funkcinė zona yra užstatoma, teritorijos naudojimo tipas – mišri centro teritorija, kurios galimi žemės naudojimo būdai yra: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos; komercinės paskirties objektų teritorijos; visuomeninės paskirties teritorijos; rekreacinės teritorijos; bendrojo naudojimo teritorijos; susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos.

Turinio apraše nurodyta, kad daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos yra žemės sklypai, skirti trijų ir daugiau butų (daugiabučiams) gyvenamosios paskirties pastatams ir įvairių socialinių grupių (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai) gyvenamiesiems pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Taip pat šiuo atveju reikėtų vertinti Bendrojo plano sprendinius. Pagal Bendrojo plano pagrindinį brėžinį ir Bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelę Žemės sklypas yra rajonų centrų ir kitų mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos funkcinėje zonoje, kur vyraujantys teritorijos požymiai yra mišrios didelio tankio kitų daugiafunkcinių centrų teritorijos, vyrauja gyvenamoji, komercinė, visuomeninė veikla (nauja gyvenamoji statyba sovietmečiu suformuotų daugiaaukštės statybos gyvenamųjų rajonų centruose neskatinama).

Galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: „ <...> Kitos paskirties: gyvenamosios teritorijos <...>“. Maksimalus užstatymo intensyvumas UI sklypuose: „gyvenamosios paskirties sklypams <=1,6 (negyvenamosios paskirties <= 3,0)“. Maksimalus pastatų aukštingumas hmax: „iki 35 m <..>“. Taigi teismas vadovavosi išimtinai tik Bendrojo plano aiškinamuoju raštu, tačiau ne pačiu Bendruoju planu ir jo tekstiniu reglamentu, kuris nedraudžia gyvenamosios paskirties pastatų statybos Žemės sklype, tačiau tik neskatina.

12.3. Pagal Normas centro zona (į kurią įeina rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos) ir bendro naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų zona (į kurią įeina intensyviam naudojimui įrengiami želdynai) patenką į tą pačią funkcinę zoną – urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcinės zoną. Jei būtų sutinkama su Administracijos pozicija, Žemės sklypui apskritai negalima būtų nustatyti jokio naudojimo būdo, nes centro zona yra užstatoma teritorija, o bendro naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų zona yra neužstatoma teritorija ir jos naudojimo būdas gali būti tik atskirųjų želdynų teritorijos (t. y. žemės sklypai, skirti atskiriesiems rekreacinės, mokslinės, kultūrinės ir memorialinės bei apsauginės ir ekologinės paskirties želdynams įrengti). Pareiškėjas niekada neprašė ir neprašo pakeisti Žemės sklypo dalies, kuri patenka į neurbanizuojamą teritoriją, naudojimo būdo.

13. Atsakovas Administracija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

13.1. Pritartina pirmosios instancijos teismo atliktam Aprašo nuostatų vertinimui. Nėra pagrindo Aprašą aiškinti plečiamai ar kaip pageidauja pareiškėjas. Aprašo 10 ir 11 punktų nuostatos nenustato pareigos Savivaldybei, negavus kitų bendraturčių prašymų, pareiškėją informuoti apie galimybę pašalinti trūkumus. Toks Savivaldybės veiksmas ne tik neatitiktų Aprašo nuostatų, bet ir būtų netikslingas. Savivaldybė taupydama pareiškėjų laiką bei vadovaudamasi protingumo principu negrąžina pareiškėjams prašymų trūkumams šalinti, jei šie prašymai negali būti tenkinami ir dėl kitų priežasčių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas ir dėl to, kad pageidaujamas nustatyti Žemės sklypo naudojimo būdas visam sklypui prieštarauja Bendrajam planui.

13.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde klaidindamas teismą nurodo, kad teismas neanalizavo ir nekreipė dėmesio į tai, jog kitų bendrasavininkų sutikimai yra byloje. Pirmosios instancijos teismas nuodugniai įvertino situaciją ir teisingai nustatė faktines aplinkybes.

13.3. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat selektyviai cituoja Bendrojo plano sprendinius, tokiu būdu bandydamas suklaidinti teismą. Tik dalis Žemės sklypo patenka į pareiškėjo minimą funkcinę zoną, o kita nemaža Žemės sklypo dalis patenka į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinę zoną, kurioje daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdas negali būti nustatomas. Todėl visam Žemės sklypui nustatyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą nebuvo teisinio pagrindo.

13.4. Bylos duomenų patvirtina, kad pareiškėjas prašė pakeisti naudojimo būdą visam Žemės sklypui. Pareiškėjas nenurodė, kad pageidauja nustatyti du skirtingus naudojimo būdus, ar kad pageidaujamas naudojimo būdas būtų nustatytas tik Žemės sklypo daliai. Iš pareiškėjo suformuluoto prašymo suprasti kitaip negu, kad pareiškėjas pageidauja nustatyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą visam Žemės sklypui, neįmanoma. Tuo atveju, jei būtų pageidaujama nustatyti aptartą naudojimo būdą tik Žemės sklypo daliai, privalėtų būti nurodytas ir naudojimo būdas, kurį pageidaujama nustatyti likusiai Žemės sklypo daliai, tačiau tai Prašyme nebuvo įvardyta. Be to, nustatant naudojimo būdą ar būdus žemės sklypui, būdai turi būti nustatyti visam žemės sklypui. Žemės sklypo dalims gali būti nustatyti skirtingi naudojimo būdai, tačiau situacija, kai daliai žemės sklypo nustatomas naudojimo būdas, o kitai daliai paliekama tik paskirtis (naudojimo būdas nenustatomas), Apraše nenumatyta.

13.5. Normų 1 punkte nustatyta, kad Normos nustato privalomus ar rekomendacinius teritorijų planavimo kiekybinius ir kokybinius reikalavimus ir jų rodiklius (dydžius), taikomus rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas nėra rengiamas teritorijų planavimo dokumentas. Taip pat pažymėtina, kad Normos, kurios įsigaliojo 2014 m. sausio 9 d., nebuvo taikomos rengiant nagrinėjamai situacijai aktualų Bendrąjį planą, kuris buvo patvirtintas 2007 m. vasario 14 d. Atsižvelgiant į tai, nėra suprantama, ką pareiškėjas, cituodamas Normas nori pagrįsti. Nurodytos Normų nuostatos nepakeičia galiojančio Bendrojo plano sprendinių (funkcinių zonų aprašomosios dalies ar kt.), taip pat nesuteikia teisės netaikyti Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalies ir Aprašo 10 punkto. Funkcinių zonų turinį, t. y. tose zonose galimus naudojimo būdus, apibrėžia Bendrasis planas, o ne Normos.

13.6. Pareiškėjo reikalavimas (t. y. įpareigoti atsakovą nustatyti Žemės sklypo dalies, kuri patenka į urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcinės zonos rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo tankio teritorijos, naudojimo būdą – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos) negali būti tenkinamas, nes tai prieštarautų Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 daliai ir Aprašo 10 punktui.

13.7. Teismas teisingai įvertino situacija, išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes bei priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 688/18(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) gatvės naudojimo būdo nustatymo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

15. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo ir atsakovo Administracijos įpareigojimo nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, kuri patenka į urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcinės zonos rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo tankio teritoriją, naudojimo būdą – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

16. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad teismas netaikė Aprašo 12 punkto, pagal kurį atsakovas, nustatęs, kad nėra Žemės sklypo bendraturčių sutikimo, privalėjo pasiūlyti pašalinti pareiškimo trūkumus; šiuos asmenis teismas privalėjo įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis; teismas neteisingai vertino Bendrojo plano sprendinius, kurie Žemės sklypo dalyje, patenkančiai į urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcinę zoną, leidžia gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą.

17. Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į esminius bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme principus, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.‏‏‎ Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams <...> (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015 ir kt.).‏‏‎ Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija plačiau pasisako tik dėl tų apeliacinio skundo argumentų, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo išvadas teisėjų kolegija papildo naujais motyvais.

18. Pareiškėjas pateikė 2018 m. birželio 9 d. prašymą dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 1,3417 ha, paskirties ir naudojimo būdo (daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos) nustatymo pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius. Prašyme nurodė, kad Žemės sklypo paskirties keitimas galimas tik esant visų sklypo bendratučių sutikimui ir tik dalyje sklypo, t. y. kurioje Bendrasis planas numato didelio užstatymo tankio teritoriją, tai sudaro 10 800 kv. m. Byloje nustatyta, kad pagal Bendrąjį planą ir jo sprendinius Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gatvėje patenka į dvi skirtingas funkcines zonas: į urbanizuojamą – rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo (PV 12) – bei neurbanizuojamą – intensyviam naudojimui įrengiami želdynai.

19. Remiantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) gali būti keičiami žemės savininkų prašymu dvejopa tvarka: 1) pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus; 2) urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Pirmuoju atveju sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priima atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija, o antruoju atveju – savivaldybės administracijos direktorius (Žemės įstatymo 24 str. 2 d.). Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikia įgaliojimus nustatyti pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad žemės sklypų naudojimo paskirtis ir būdas nerengiant teritorijų planavimo dokumento ir žemės valdos projekto gali būti keičiama, kai egzistuoja tokios sąlygos: 1) žemės sklypas turi būti urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje; 2) šioje teritorijoje neturi būti galiojančio detaliojo plano; 3) numatomas žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens bendrojo plano (jei parengtas) sprendinius.

20. Aprašo 10 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.

21. Aprašo nuostata dėl žemės savininkų prašymo atsakovui suprantama kaip būtinas visų Žemės sklypo bendratučių valios pareiškimas dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) pakeitimo. Kad toks valios pareiškimas yra būtinas, pareiškėjui buvo žinoma, tai jis pats nurodė savo prašyme atsakovui. Vadovautis kitų Žemės sklypo bendraturčių anksčiau pateiktais prašymais atsakovui nebuvo pagrindo, nes, viena, jiems jau buvo pateiktas atsakymas Administracijos 2018 m. balandžio 17 d. raštu Nr. A256-347/18(2.14.2.12-MP8), jų prašymai jau buvo išnagrinėti, ir kita – kad kiekvienu atveju yra reikšmingas pareikštos valios turinys, t. y. kokią Žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, kokiose žemės sklypo dalyse siekiama nustatyti.

22. Aprašo 11 punkte numatyta, kad prašyme turi būti nurodyta žemės sklypo savininko fizinio asmens vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas ir buveinė; žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) pageidaujama pakeisti, kadastro numeris ir adresas (jeigu suteiktas); esama ir pageidaujama žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai). Kartu su prašymu turi būti pateikiamos žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) pageidaujama pakeisti, Nekilnojamojo turto registro išrašo (pažymėjimo) ir plano kopijos. Jeigu prašoma nustatyti skirtingus žemės naudojimo būdus atskiroms žemės sklypo dalims, žemės sklypo plane turi būti nurodytos sklypo dalys su konkrečiais pageidaujamais žemės naudojimo būdais.

23. Aprašo 12 punkte numatyta, jog nustačius, kad pateikti dokumentai neatitinka Aprašo 11 punkte nustatytų reikalavimų, prašymą pateikęs asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu informuojamas apie galimybę pašalinti nustatytus trūkumus iki sprendimo priėmimo, nurodomas terminas šiems trūkumams pašalinti. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad kitų bendratučių prašymų nepateikimas, t. y. jų valios nepareiškimas, apskritai nepriskirtinas prie Aprašo 11 punkte numatytų šalinti pareiškėjo prašymo trūkumų, be to, buvo netikslingas ir dėl tos priežasties, kad paties pareiškėjo pareikšta valia negalėjo būti įgyvendinta, nes neatitiko Bendrojo plano sprendinių.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, kai žemės sklypo atskirose dalyse pagal Bendrąjį planą gali būti nustatyti skirtingi naudojimo būdai, žemės sklypo plane turi būti nurodytos sklypo dalys su konkrečiais pageidaujamais žemės naudojimo būdais. Pareiškėjo prašyme administracijai, nors ir pripažįstama, kad tik dalis Žemės sklypo patenka į urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcinę zoną, prašoma keisti (nustatyti) viso Žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą – daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kuriais paneigtų atsakovo atsikirtimus, kad nei Aprašas, nei kiti teisės aktai nenumato galimybės keisti Administracijos direktoriaus įsakymu dalies Žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, kitai to paties Žemės sklypo daliai paliekant tik naudojimo paskirtį ir nenustatant naudojimo būdo. Žemės sklypo naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas tik daliai sklypo prieštarautų Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo teisinis reglamentavimas pasižymi imperatyvumu, todėl negali būti taikomas kitaip, negu betarpiškai įvirtinta teisės aktuose.

25. Apelianto argumentai dėl Normų taikymo atmestini, nes jos nustato privalomus ar rekomendacinius teritorijų planavimo kiekybinius ir kokybinius reikalavimus ir jų rodiklius (dydžius), taikomus rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Aptariamu atveju nėra rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, taip pat šių normų taikymas negalimas aiškinant anksčiau, 2007 m., patvirtinto Bendrojo plano sprendinius. Be to, argumentai dėl Bendrojo plano ir jo tekstinio reglamento galėtų būti reikšmingi tik sprendžiant dėl urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcinės zonos, kuri apima tik dalį Žemės sklypo, kitai daliai (neurbanizuojamai) jie negalėtų būti reikšmingi, todėl, atsižvelgiant į 22–24 punktuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegijai nėra pagrindo jų vertinti.

26. Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, nepriėmė sprendimo, kuriuo būtų padaryta įtaka kitų Žemės sklypo bendraturčių pareigoms, teisėms ar teisėtiems interesams, todėl įtraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nebuvo pagrindo, tokio pareiškėjo prašymo byloje pirmosios teismas netenkino pagrįstai. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų apeliacinį skundą tenkinti, jį atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė