2020-06-10 Nr. AB-11679-3-62-3-01711-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-989-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01711-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Č. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2018 m., atlyginti.

2. Nurodė, kad buvo kalinamas Alytaus PN 1-ame lokaliniame sektoriuje. Gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės. Šiose patalpose pareiškėjui teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Sanitariniame mazge buvo seni vamzdžiai, tvyrojo smarvė, nebuvo ventiliacijos, laikydavosi drėgmė, kaupėsi pelėsis. Tokios kalinimo sąlygos pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. atliko bausmę Alytaus PN. Pareiškėjui šiuo laikotarpiu tekdavo nuo 3,69 kv. m iki 4,73 kv. m ploto ir daugiau. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus PN, higienos normų pažeidimų nenustatė. Alytaus PN pabrėžė, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui. Anot atsakovo atstovo, pareiškėjas šiuo atveju rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepateikė jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo A. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo atstovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) ir pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darė išvadą, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nepateikta, vienam asmeniui tenkantis plotas apskaičiuotas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Alytaus PN atvyko 2016 m. rugpjūčio 10 d., 2018 m. gegužės 29 d. buvo perkeltas į Pravieniškių pataisos namus, todėl ginčui nagrinėti aktualus laikotarpis nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas į šias bendrabučio tipo gyvenamąsias patalpas: nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2017 m. sausio 19 d. – į 21 būrį, 1 miegamąjį, kurio plotas 42,60 kv. m, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui patalpoje teko 3,87 kv. m ploto; nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. – į 1 būrį, 3 miegamąjį, kurio plotas 42,66 kv. m, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, t. y., vienam asmeniui patalpoje teko 3,87 kv. m ploto; nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. spalio 5 d. – į 17 būrį, 3 miegamąjį, kurio plotas 34,16 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui patalpoje teko 3,79 kv. m ploto; nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. – į 17 būrį, 5 miegamąjį, kurio plotas 37,06 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui patalpoje teko 4,11 kv. m ploto; nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. – į 3 būrį, 4 miegamąjį, kurio plotas 44,28 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, t. y., vienam asmeniui patalpoje teko 3,69 kv. m ploto (b. l. 17, 23, 24–27).

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareigūnai į gyvenamąsias patalpas būtų atnešę papildomų lovų ar kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus bei miegamųjų vietų skaičių jose, todėl šiais duomenimis vadovavosi. Teismas negalėjo nesutikti su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius atitinkamai mažino gyvenamųjų patalpų erdvę, tačiau pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nenumato, jog į minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą turi būti neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas sprendė, kad pareiškėjui turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m) ginčui aktualiu laikotarpiu pažeista nebuvo.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Alytaus PN patalpos būtų pripažintos avarinėmis. 2008 m. vasario 27 d. aktu (b. l. 35–36) Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 pripažintas ne avariniu, bet blogos būklės. Byloje pateiktame Alytaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309 (b. l. 31–34) konstatuota, kad bendrabutyje Nr. 1 atliktas kapitalinis remontas, kapitalinis remontas būtinas 2 bendrabučio patalpoms. Kita vertus, minėtame patikrinimo akte, patikrinus visas Alytaus PN patalpas, higienos normų pažeidimų nenustatyta. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2018 m. liepos mėnesį buvo pradėti 2 bendrabučio rekonstrukcijos darbai. Pats pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, neprašė būti perkeliamas į kitas gyvenamąsias patalpas. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog Alytaus PN gyvenamosios patalpos (bendrabučio tipo patalpos), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

11. Teismas vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), 17, 39 punktais ir pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos Alytaus PN vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Minėtą aplinkybę patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-309 (b. l. 31–34). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip, be kita ko, iš dalies išvengiant ir drėgmės patalpose. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Dėl pareiškėjo argumentų apie gyvenamųjų patalpų nešvarą, pelėsio plitimą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Tuo tikslu nuteistieji aprūpinami valymo priemonėmis (b. l. 32). Taigi švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Alytaus PN negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų (blogos ventiliacijos, drėgmės, pelėsio) būtų kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl patalpose buvusio pelėsio, ventiliacijos, drėgmės neatitikimo teisės aktais nustatytoms normoms laikyti deklaratyviais. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo, nešvarių patalpų ir susikaupusio pelėsio atmesti.

12. Teismas pažymėjo, kad ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo orumą žeminančių sąlygų Alytaus PN yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertinti kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, nepateikė, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtino tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.). Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytas nepagrįstu ir atmestas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.).

III. 13. Pareiškėjas A. Č. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą įrodyta, jog Alytaus PN yra netinkamos kalinimo sąlygos. Tik prieš kelerius metus buvo pradėti daryti kosmetiniai remontai, o šiaip patys nuteistieji už savo asmeninius pinigus ir pasinaudodami artimųjų parama darė remontus miegamuosiuose kambariuose. Pareiškėjas nurodo, kad patalpose nebuvo plastikinių langų, todėl žiemą būdavo šalta, tekdavo užklijuoti langus ir nebuvo galima jų atidaryti vėdinimui. Koridoriaus grindys buvo betoninės, kaip ir kai kurių prausyklų ir tualetų. 1 sektoriaus 1 aukšto 1 būrio tualete ir prausykloje langai visada buvo atidaryti, nes kitaip nebūdavo įmanoma įeiti į patalpą dėl smarvės. Pareiškėjas akcentuoja, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų į įstaigos administraciją nesikreipė, nes nebuvo prasmės to daryti.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Alytaus PN nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis, teiginiai apie neva padarytą žalą nepagrįsti įrodymais ir nedetalizuoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas A. Č. kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. gegužės 29 d., atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo A. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo orumą žeminančių sąlygų Alytaus PN yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertinti kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą.

19. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad teismų praktikoje ne kartą įrodyta, jog Alytaus PN yra netinkamos kalinimo sąlygos. Patys nuteistieji už savo asmeninius pinigus ir pasinaudodami artimųjų parama darė remontus miegamuosiuose kambariuose. Pareiškėjas akcentuoja, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo plastikinių langų, todėl žiemą būdavo šalta, koridoriaus grindys buvo betoninės, kaip ir kai kurių prausyklų ir tualetų, iš tualeto sklido smarvė, nebūdavo įmanoma įeiti į patalpą dėl smarvės.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo nurodyto pažeidimo, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl patalpų remonto, plastikinių langų nebuvimo, betoninių grindų, iš tualeto sklindančio smarvės yra abstraktūs ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kurie atitinka ir formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų padaryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

23. Nors pareiškėjas nurodo, kad teismų praktikoje ne kartą įrodyta, jog Alytaus PN yra netinkamos kalinimo sąlygos, teisėjų kolegija akcentuoja, kad dažnai bylose dėl netinkamų kalinimo sąlygų faktinės aplinkybės (laikotarpis, patalpos, kuriose laikomi asmenys, ir pan.) skiriasi. Pareiškėjas nei vienos konkrečios bylos apeliaciniame skunde nenurodo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl teismų praktikoje įrodytų netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN atmestini kaip nepagrįsti.

24. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė