2020-07-15 Nr. AB-13696-3-63-3-00387-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-447-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00387-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. V. ir P. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. V. ir P. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. J.) dėl sprendimo ir išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai L. V. ir P. D. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-783-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. kovo 4 d. išvadą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų Nr. 12IŽ-46-(14.12.111.) (toliau – ir Išvada); 3) įpareigoti NŽT Klaipėdos rajono skyrių iš naujo išnagrinėti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gargždų projektas“ matininko A. K. 2020 m. vasario 11 d. prašymą „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų“ ir priimti naują išvadą

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai, nesutikdami su Išvada, 2020 m. kovo 8 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2020 m. kovo 9 d. sprendimu atsisakė priimti skundą, nurodydamas, kad pareiškėjai dėl Išvados teisėtumo turi teisę kreiptis į NŽT vadovą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjai, vadovaudamiesi Išankstinio ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo tvarka taisyklėmis, 2020 m. kovo 13 d. pateikė skundą NŽT vadovui. NŽT 2020 m. balandžio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-783-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo pareiškėjų skundą atmetė. Pareiškėjai dėl Sprendimo ir Išvados teisėtumo ir pagrįstumą kreipėsi į teismą.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ 26 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastrų nuostatai) 21 punkto, NŽT generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-890-492/2015, sprendė, jog NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. kovo 4 d. išvada Nr. 12IŽ-46-(14.12.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų“ neturėjo būti skundžiama neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka, o apskundimo terminui taikytinos ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatos. Kadangi pareiškėjai į teismą su skundu dėl Išvados panaikinimo kreipėsi 2020 m. gegužės 13 d., todėl praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2020 m. kovo 9 d. sprendimu nurodė dėl Išvados teisėtumo kreiptis į NŽT vadovą, nekeičia teisinio vertinimo dėl skundo padavimo termino skaičiavimo ir būtinumo laikytis Išvados apskundimo tvarkos bei terminų, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjai yra atstovaujami profesionalaus atstovo – advokato, todėl preziumuojama, jog advokatui yra žinomas tiek teisinis reglamentavimas, numatantis akto apskundimo tvarką ir terminus, tiek suformuota teismų praktika dėl tokių aktų apskundimo.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai praleido skundo padavimo terminą, tačiau nepateikė prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, nenurodė objektyvių aplinkybių, lėmusių skundo padavimo termino praleidimą, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

III. Pareiškėjai padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjų teigimu, teismo skundžiamos nutarties motyvas, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta privaloma ikiteisminė Išvados apskundimo tvarka, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti skundą, kadangi ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje yra išskirti privalomo neteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos atvejai ir neprivalomo neteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos atvejai. Jei išankstinė Išvados apskundimo tvarka nebuvo privaloma, tai nereiškia, kad pareiškėjai negalėjo pasinaudoti teise skųsti Išvadą, kreipdamiesi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, t. y. į NŽT vadovą. Pareiškėjai nurodo, kad turėjo pagrindą vadovautis Taisyklėmis: Išvadą priėmė būtent NŽT Klaipėdos rajono skyrius; Išvada savo turiniu ir sukeliamomis pasekmėmis yra prilyginama sprendimui; Išvada nepateko į sąrašą sprendimų ir veiksmų, kurie pagal Taisyklių 1 punktą turi būti skundžiami tiesiogiai teismui (sprendimai atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą).

Pareiškėjai mano, kad gavę Sprendimą, nepraleisdami vieno mėnesio apskundimo termino, kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, prašydami panaikinti tiek Išvadą, tiek Sprendimą, kuriuo buvo tikrintas Išvados teisėtumas. Pareiškėjai veikė teisės aktų nustatyta tvarka (vadovaudamiesi Taisyklėmis) ir NŽT Klaipėdos rajono skyriaus priimtą Išvadą pagrįstai skundė ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-1030-261/2015 išaiškino, jog išvados, priimtos Kadastro nuostatų 21 punkte nustatytu atveju, yra privalomai skundžiamos NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o pastarojo sprendimas – teismui. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-890-492/2015, tačiau šioje nutartyje nėra suformuota praktika dėl tiesioginio išvados skundimo teismui. Pareiškėjai pažymi, kad nagrinėjamu atveju susidaro situacija, kai paties Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra nevienoda, todėl jiems negali būti taikomos neigiamos pasekmės dėl nevienodos teismų praktikos. Pareiškėjai turėjo pakankamą pagrindą vadovautis motyvuotu Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. kovo 9 d. sprendimu, jame nurodyta teismų praktika. Įstatymai nenustato, kad šiuo atveju skundas dėl Išvados galėjo ir privalėjo būti skundžiamas tik tiesiogiai teismui, todėl nesant imperatyvaus draudimo pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 3 dalimi, Taisyklių 1 punktu, ABTĮ 26 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai mano, jog pagrįstai pasinaudojo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovo teigimu, teismas pagrįstai nurodė, kad Kadastro nuostatuose, kurie nagrinėjamu atveju taikytini ginčo teisiniams santykiams, nėra numatyta privaloma išankstinė byloje ginčijamos išvados apskundimo tvarka. NŽT sutinka su teismo pozicija, kad pareiškėjai yra atstovaujami profesionalaus atstovo – advokato, todėl jam yra žinomas tiek teisinis reguliavimas, numatantis akto apskundimo tvarka ir terminai, tiek suformuota teismų praktika dėl tokių aktų apskundimo. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris administracinėje byloje Nr. eAS-890-492/2015 yra konstatavęs, jog išvados, kuri priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktu, apskundimui nėra numatyta neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019 panaikino pareiškėjų kadastrinius matavimus, todėl jų skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjai padavė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti jų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ginčijama NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. kovo 4 d. išvada Nr. 12IŽ-46-(14.12.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų“ buvo priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktu, kuriame, kaip ir kituose Kadastro nuostatų normose, nėra nustatyta privaloma išankstinė Išvados apskundimo tvarka. Teismas sprendė, kad ginčijama Išvada neturėjo būti skundžiama neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka, o apskundimo terminui taikytinos ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatos. Nustatęs, kad pareiškėjai į teismą su skundu prašydami panaikinti Išvadą kreipėsi tik 2020 m. gegužės 13 d., teismas vertino, kad pareiškėjai praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-1030-261/2015 išaiškino, jog išvados, priimtos Kadastro nuostatų 21 punkte nustatytu atveju, yra privalomai skundžiamos NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o pastarojo sprendimas – teismui. Pareiškėjų teigimu, įstatymai nenustato, kad skundas dėl Išvados galėjo ir privalėjo būti skundžiamas tik tiesiogiai teismui, todėl nesant imperatyvaus draudimo pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, Taisyklių 1 punktu, ABTĮ 26 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai pasinaudojo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Žemės reformos įstatymas yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis žemės privatizavimo ir žemės reformos, kuria siekiama įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę, tvarką (Žemės reformos įstatymo 1 ir 2 str.).

Žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą (Žemės reformos įstatymo 4 str. 2 d.). Žemės reformos proceso metu kylančių ginčų nagrinėjimo tvarką numato Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis, kurio 1 dalis įtvirtina bendrąjį principą, jog sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui.

Tačiau skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja NŽT teritoriniai padaliniai (Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d.). NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.).

NŽT vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.). Taigi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis taikytina tik tais atvejais, kai skundžiamas sprendimas patenka į šio įstatymo taikymo sritį. Kitokių ginčų nagrinėjimo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka įstatymas nenustato (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-720-438/2015, 2017 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-13-602/2017, 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2042/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, kuriame nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris suformuotas 2003 m. atliekant preliminarius matavimus. Pareiškėjai 2019 m. kreipėsi į UAB „Gargždų projektas“ matininką A. K., prašydami atlikti minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus. UAB „Gargždų projektas“ atliko pareiškėjams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus geodeziniais prietaisais tomis pačiomis ribomis, tačiau atlikus matavimus pasikeitė žemės sklypo plotas ir ribų kraštinių ilgiai, lyginant juos su sklypo konfigūracija teritorijų planavimo dokumente ir parengtame žemės sklypo ribų plane. UAB „Gargždų projektas“ nustatęs neatitikimus 2020 m. vasario 11 d. raštu kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, prašydamas išduoti išvadą pagal Kadastro nuostatų 21 punktą. NŽT Klaipėdos rajono skyrius Išvadoje nepritarė pareiškėjų žemės sklypo, esančio Ramioji g. 10, Gargždai, Klaipėdos rajonas, ribų formavimui, o pareiškėjai, nesutikdami su Išvada, 2020 m. kovo 8 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2020 m. kovo 9 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjų skundą, nurodydamas, kad pareiškėjai dėl Išvados teisėtumo turi teisę kreiptis į NŽT vadovą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjai vadovaudamiesi Taisyklėmis 2020 m. kovo 13 d. pateikė skundą NŽT vadovui, kuris 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 1SS-783-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjų skundą atmetė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjų inicijuotas ginčas nepatenka į Žemės reformos įstatymo taikymo ribas, kadangi jiems priklausantis žemės sklypas nėra naujai formuojamas žemės reformos projekte, o priklauso pareiškėjams nuosavybės teise. Žemės reformos įstatymo nuostatos nėra taikomos siekiant sureguliuoti asmenų privačių žemės sklypų teisinius santykius, todėl Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka šiuo atveju netaikytina. Pareiškėjų atskirajame skunde nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-1030-261/2015 ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamos bylos ratio decidendi, todėl nėra pagrindo remtis minėtoje nutartyje pateiktais išaiškinimais.

Šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Išvados apskundimo terminui taikytina ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis, kadangi Kadastro nuostatuose, kurie nagrinėjamu atveju taikytini ginčo teisiniams santykiams, nenumatyta privaloma išankstinė byloje ginčijamos Išvados apskundimo tvarka. Pareiškėjai į teismą su skundu, prašydami panaikinti Išvadą, kreipėsi tik 2020 m. gegužės 13 d., t. y. praleidę ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti jų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad pareiškėjai pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka turėtų būti vertinama kaip svarbi priežastis atnaujinti terminą skundui dėl Išvados panaikinimo paduoti. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjams pakartotinai kreiptis į teismą dėl Išvados panaikinimo, kartu su skundu teikiant prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuriame būtų nurodytos termino praleidimo priežastys.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų L. V. ir P. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė