f1bfc8fc-2a3f-4e5a-aa8f-8238d02a7593 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudž Baudžiamoji byla Nr. 1-87-927/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35745-2016-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.9.9.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.15.3.3.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 21 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, sekretoriaujant Irenai Adamovič, dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui, kaltinamajam R. C., jo gynėjui advokatui Aidui Mažeikai, nukentėjusiajai R.

C., jos atstovui advokatui R. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. C., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, Å«kininkas, papildomai dirbantis pagal verslo liudijimÄ , neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : R. C. sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ savo Å¡eimos nariui, o bÅ«tent jis: 2016 m. liepos 29 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojoje vietoje, Å¡eimyninio konflikto metu tyčia sumušė savo Å¡eimos narį – sutuoktinę R. C., sugriebęs jÄ už rankų ir spausdamas jas, stÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ , nuo ko R. C. rankomis, nugara, kojomis trenkėsi į sienÄ , be to, sugriebęs R. C. už riešų, pastÅ«mė Å¡iÄ , nuo ko R.

C. nugara ir deÅ¡ine ranka atsitrenkė į miegamojo durų staktÄ , taip pat sugriebęs R. C. už rankų Å¡iÄ pastÅ«mė link miegamojo lovos, nuo ko R. C. kojomis atsitrenkė į metalines lovos dalis ir nugriuvo ant lovos, užlipęs ant R. C., ne mažiau kaip tris kartus sudavė deÅ¡inės rankos kumščiu nukentėjusiajai į pilvÄ , tokiais savo veiksmais padarė R. C. deÅ¡inės alkÅ«nės ir dilbio srities poodines kraujosruvas, kairės alkÅ«nės, kairio dilbio, kairės plaÅ¡takos, deÅ¡inės blauzdos, kairės Å¡launies poodines kraujosruvas, deÅ¡inės blauzdos kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu, kairės blauzdos odos nubrozdinimÄ , kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. C. kaltu padaręs jam inkriminuotÄ veikÄ neprisipažino ir teisme paaiÅ¡kino, kad kaltinimai jam yra nepagrįsti, nes nukentėjusiosios jis nemušė. Iki incidento apie du ar tris metus jis su R. C. jau konfliktavo dėl netinkamo jos elgesio. Ji nusprendė nutraukti santuokÄ . PaaiÅ¡kino, kad 2016 m. liepos 29 d. R. C. namuose negyveno. DienÄ prieÅ¡ jis paskambino R. C. ir pasakė, kad jų gyvenime darosi kažkas nenormalaus, kad grįžtų į namus ir aiÅ¡kintųsi, kaip toliau gyvens. R.

C. numetė ragelį ir su juo neÅ¡nekėjo. Jis galvojo, kad R. C. atvažiuos kitÄ dienÄ . Liepos 29 d. 14.30 val. jis grįžo į namus. Tuo metu R. C. jau buvo grįžusi namo. Jam įėjus į namÄ , jis perėjo koridorių ir vaiko kambaryje pamatė R. C., sėdinčiÄ prie kompiuterio. Jam įėjus į kambarį, jie pradėjo Å¡nekėti, kÄ daryti. R. C. jam pareiÅ¡kė, kad toliau su juo negyvens ir nori skirtis, parduoti visÄ turtÄ ir pusę pinigų sumos pasiimti sau. Tokia buvo incidento pradžia.

Jis jai atsakė, kad to tikrai nebus, kad teismas padalins turtÄ . Ji atsistojo ir išėjo į laukÄ . Po to jis iÅ¡girdo, kad R. C. lauke pradėjo rėkti. Jis suprato, kad prieÅ¡ jį bus vykdoma provokacija. Jis iÅ¡sitraukė telefonÄ , iÅ¡ karto įjungė vaizdo įraÅ¡Ä ir galvojo, kaip padaryti, kad ji nepastebėtų, kad daromas vaizdo įraÅ¡as. TelefonÄ jis įsikiÅ¡o į kiÅ¡enę, išėjo į koridorių pažiÅ«rėti, su kuo ji lauke kalbasi. Tuomet jis grįžo prie akvariumo, iÅ¡sitraukė telefonÄ ir staigiai peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä , ar kažkas ten matosi.

Tada vėl iÅ¡ naujo įjungė įraÅ¡ymÄ ir vėl telefonÄ Ä¯dėjo į kelnių kiÅ¡enę bei užkiÅ¡o „maikutę“, kad vaizdas matytųsi. Jis neįvertino, kad ji jį puls. Kuomet jis įjungė antrÄ vaizdo įraÅ¡Ä , jis buvo prie akvariumo, prie pat lauko koridoriaus, prie lauko durų. R. C. tuo metu buvo lauke ir garsiai rėkdama su kažkuo kalbėjosi. Rėkė visa gerkle, kad jis yra agresyvus, kad bando jÄ iÅ¡mesti iÅ¡ namų, kÄ jai daryti. Jis galvojo, kad ji kalbasi su savo drauge.

Tuomet ji priėjo prie jo, atkiÅ¡o savo telefonÄ jam ir pasakė: „paÅ¡nekėk“. Jis pasiėmė jos telefonÄ . Atsiliepė moteriÅ¡kas balsas ir prisistatė, kad yra advokatė V. E., kuri paklausė, kodėl jis skriaudžia savo žmonÄ . Jis atsakė, kad žmonos neskriaudžia. Kalbėdamas jis vaikščiojo koridoriumi pirmyn iki akvariumo, ten apie 2,5 metrų atstumas iki lauko durų. Jam stovint koridoriuje prie virtuvės durų ir kalbantis jos telefonu, R. C. priÅ¡oko ir iÅ¡plėšė savo telefonÄ iÅ¡ jo rankos.

Pradėjo rėkti į ragelį: „mane muÅ¡a“. Jis pasakė: „neÅ¡nekėk nesÄ monių, kas tave muÅ¡a, kas tau darosi?“. Tada ji į telefonÄ surėkė: „jis man sudaužė telefonÄ â€œ. Jis pasakė: „baik, neÅ¡nekėk nesÄ monių“. Tuomet jis pagalvojo, kas čia vyksta ir sugalvojo pasiÅ¡alinti iÅ¡ namų, nes suprato, kad pasitelkta advokatė, kad bus problemos. Jis pasisuko iÅ¡eiti iÅ¡ namų, buvo 2,5 metai iki lauko durų. R. C. įsikibo jam į „maikutę“, iÅ¡sitraukė ir uždengė telefonÄ , todėl kurį laikÄ nesimato vaizdo įraÅ¡o, liko tik garsas ir paÅ¡aliniai triukÅ¡mai.

Jis nesitikėjo, kad ji darys jam fizinį poveikį ir įsikabins jam į krÅ«tinę, iÅ¡trauks „maikutę“. Ji įsikibo jam krÅ«tinės srityje dviem rankom ir pradėjo juoktis. Ä®sikibusi ji bandė jo neiÅ¡leisti iÅ¡ namų. Jis paėmė jÄ už kairės rankos su savo deÅ¡ine ranka ir jos rankÄ nuplėšė nuo „maikės“. RankÄ paėmė už rieÅ¡o ir nuplėšė žemyn. Nuplėšdamas rankÄ naudojo jėgÄ . Incidentas vyko koridoriuje, kuomet jis ėjo atbulas į laukÄ , o ji už „maikės“ traukė atgal.

Kai jis jai nuplėšė deÅ¡inę rankÄ , ji suprato, kad jis ir kairę rankÄ nuplėš ir ji jo neiÅ¡laikys. Tuomet ji savo deÅ¡ine ranka griebė už „maikės“ ir iki alkÅ«nės apsivyniojo aplink rankÄ . Jis pradėjo atbulas trauktis. Traukdamasis atgal, jis iÅ¡ namo išėjo du kartus, ji du kartus įsitempė jį atgal. Jis pasakė: „RÅ«ta, neprovokuok manęs“, „Neprovokuok, paleisk mane“. Jis tai kartojo tris kartus. R. C. tris kartus sakė: „nepaleisiu, dabar lauksi, kol atvažiuos policija“.

Jis atsakė: „aÅ¡ tavęs niekada nemuÅ¡iau ir nemuÅ¡iu“. Ji kelis kartus juokėsi. Ji pasakė: „ačiÅ« tau, dabar atvažiuoja Reda“, pareiÅ¡kė, kad iÅ¡kvietė policijÄ , paskambino ir kitai draugei, kuri iÅ¡kvietė policijÄ . Ä®sikibusi į „maikę“ ji pamatė jo telefonÄ kiÅ¡enėje ir suriko: „duok tÄ telefonÄ â€œ. Kaire ranka ji stvėrė už jo telefono ir iÅ¡traukė, iÅ¡ deÅ¡inės rankos paleido jo „maikutę“, įsikibo į telefonÄ ir apsisuko bėgti į kambarį.

Konflikto metu jie nebuvo miegamajame, nes miegamasis yra visiÅ¡kai prieÅ¡ingoje namo pusėje. Jis spėjo jÄ stverti už deÅ¡inės rankos, kurioje ji laikė telefonÄ ir iÅ¡ tos rankos telefonÄ išėmė. Kai telefonÄ iÅ¡traukė, apsisuko ir iÅ¡bėgo iÅ¡ namo, įšoko į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. Viskas, tai incidentas, dėl kurio yra visa Å¡i byla. Jokių sužalojimų jai nebuvo, jokiais sužalojimais ji nesiskundė ir jokių sužalojimų jai medikai neužfiksavo. Nuvežus jÄ Ä¯ ligoninę, sužalojimų medikai irgi neužfiksavo, ji skundėsi tik kad jis jai sudavė.

Policininkams pirmÄ kartÄ sakė, kad du smÅ«gius, vėliau - tris smÅ«gius ir daugiau. Policininkams ji teigė, kad jis jai davė į Å¡onus, į inkstus, per rankas. IÅ¡ karto po įvykio policininkams R. C. teigė, kad jis jai davė per rankÄ , apie pilvÄ nebuvo nei žodžio. Tik raÅ¡ydama pareiÅ¡kimÄ , ji parašė, kad buvo suduoti du smÅ«giai į pilvÄ , vieta nebuvo detalizuota. Policininkai klausė, kur buvo suduoti smÅ«giai. Ji sakė, kad nežino kur. Jo manymu, jei R. C. bÅ«tų buvus sumuÅ¡ta, tai į ekspertizę bÅ«tų nuvažiavusi žymiai greičiau.

Jam neaišku, iš kur tie sužalojimai atsirado, jei greitoji pagalba nieko nematė, ligoninėje taip pat nematė. Sužalojimais ji nei greitajai pagalbai, nei ligoninėje, nei policijai nesiskundė. Jokie sužalojimai konflikto metu jai nebuvo padaryti. Nemano, kad paliko sužalojimus. Jėgos naudojo tiek, kiek reikėjo pakelti rankai į viršų. Su civiliniu ieškiniu jis nesutinka, nes jokio nusikaltimo ir žalos R. C. nepadarė (7 t., b. l. 143-156). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis davė iš esmės analogiškus parodymus apie įvykio aplinkybes (4 t., b. l. 79-80, 96-98).

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta tokiais įrodymais: - 2016-07-29 Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio R. Å . tarnybiniu praneÅ¡imu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad atvykus į įvykio vietÄ nustatyta, jog policijÄ kvietė R. C., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, nuosavo namo durys rastos plačiai atidarytos. Įėjus į vidų, namai buvo sutvarkyti, daiktai neiÅ¡mėtyti, sudaužytų daiktų nebuvo.

Taip pat namuose rasta susijaudinusi ir iÅ¡sigandusi pranešėja R. C., kuri pagal pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad Å¡ios vyras R. C., gim. 1971 m., namuose konfliktavo, reikalavo iÅ¡sikraustyti iÅ¡ namų, sugadino namų telefonÄ , kad pranešėja negalėtų prisiskambinti advokatui. Taip pat pagal pranešėjos R. C. pareiÅ¡kimÄ vyras Å¡iÄ mušė, t. y. trenkė du kartus su kumščiu į pilvÄ , daužė su kumščiu per pranešėjos deÅ¡inę rankÄ . ApžiÅ«ros metu ant deÅ¡inės rankos matėsi mėlynė.

Vyras R. C. grasino užmuÅ¡ti, nuÅ¡auti iÅ¡ savigynai iÅ¡duotų ginklų (revolverio ir medžioklinio Å¡autuvo), supjaustyti gabalais ir užkasti. R. C. paaiÅ¡kino, kad smurtas pasireiÅ¡kė fiziniu ir psichologiniu smurtu, smurtautojas R. C. grasino užmuÅ¡ti, nuÅ¡auti, supjaustyti gabalais ir užkasti, iÅ¡mesti pranešėjos R. C. asmeninius daiktus iÅ¡ namo. Su kumščiu trenkė į pilvÄ du kartus, daužė, trankė su kumščiu per deÅ¡inę rankÄ . R. C. įvykio vietoje paaiÅ¡kino, kad negrasino nužudyti.

Nesutarimai ir konfliktai dėl skyrybų vyksta dėl neiÅ¡tikimybės (1 t., b. l. 19-20); - 2016-07-29 R. C. pareiÅ¡kimu, kuriame nurodyta, kad 2016-07-29 apie 14.30 val. kalbantis apie skyrybas su sutuoktiniu R. C., Å¡iam kilo agresijos priepuolis. Å is nuolat įžeidinėjo pareiÅ¡kėjÄ , vadino necenzÅ«riniais žodžiais, grasino susidoroti, jei skyrybų metu reikės dalintis turtÄ pusiau. Liepė kuo skubiau susirinkti daiktus, nes kitÄ dienÄ bus per vėlu, jų Å¡i neberas, jie Å¡laps lietuje, degs.

Paskambino savo advokatei pasiteirauti kaip elgtis. Advokatė paprašė pasikalbėti su R. C., todėl ji perdavė telefonÄ , o Å¡is pokalbio metu perlaužė telefonÄ ir pradėjo muÅ¡tis. Daužė kumščiais į skrandį, pilvÄ , Å¡onkaulius. Po sumuÅ¡imo pabėgo. Vyro agresyvumas kartojasi nuolat, taip pat ir girdint vaikams, vienas iÅ¡ jų - nepilnametis. Kadangi vyras grasina susidorojimu, praÅ¡o pagalbos, nes auga mažametis sÅ«nus. Namai pilni ginklų (1 t., b. l. 21); - Greitosios pagalbos kvietimo kortele Nr. 1608306973 iÅ¡ VÅ Ä® Vilniaus rajono Centrinės poliklinikos, kurioje nurodyta, kad kvietimo data - 2016-07-29, priėmimo laikas - 15.09 val., įvykio vietos adresas - (duomenys neskelbtini) pranešėja - R.

C., kvietimo priežastis - sumuÅ¡ta, sÄ moninga, vyras agresyvus, turi ginklų (1 t., b. l. 115-116); - nukentėjusiosios R. C. teismo posėdyje duotais parodymais, kad liepos 29 d. ji grįžo namo pasikalbėti, nes prieÅ¡ tai vakare ir naktį jai skambino R. C., visaip įžeidinėjo. Namo ji grįžo apie 12 val. Po kiek laiko grįžo ir R. C.. Jie pradėjo kalbėtis apie tolimesnį gyvenimÄ . Ji pasakė, kad tokio tolimesnio gyvenimo netęs, nenori gyventi su psichologiniu ir fiziniu smurtautoju. Jai pasakius, kad tokio gyvenimo ji negyvens ir nori skirtis, jis pradėjo Å¡aukti, rėkti:

„susirink daiktus“, „neÅ¡dinkis iÅ¡ čia“, „tavo daiktai degs“, „tave pakasiu, nužudysiu“. Tuo kÄ jis pasako, ji tikrai tiki, nes jis taip elgėsi. Tuo metu ji nesuvokė nei kÄ daryti, nei kÄ sakyti. Todėl paskambino advokatei, paklausė, kÄ jai daryti. Detaliai to pokalbio neatsimena, nes buvo labai iÅ¡sigandusi. Tada jis perėmė ragelį ir prasidėjo koliojimai. Tuomet ji pasakė atiduoti telefonÄ . Jis telefono jai neatidavė, įdėjo telefonÄ Ä¯ savo kelnių kiÅ¡enę.

Jai prasidėjo panika, nežinojo, kaip elgtis. PrieÅ¡ skambutį advokatei buvo tik psichologinis smurtas. Ji sugriebė jam už „maikutės“ ir jis pradėjo jÄ tempti prie durų. Tempė visÄ laikÄ laikydamas jai už rieÅ¡o. Jai atleidus jo „maikutę“, jis sugriebė jai už kitos rankos, visÄ laikÄ laužė rankas. Tuomet ji jo kiÅ¡enėje pamatė telefonÄ . Jai pavyko iÅ¡laisvinti vienÄ rankÄ . Ji paėmė jo telefonÄ ir galvojo skambinti „112“. Jis perpyko, griebė jai už rieÅ¡o ir pradėjo stumti link miegamojo.

Tuomet ji nugara ir kojom atsitrenkė į sienÄ ir durų staktÄ . Po to, jis nuvertė jÄ ant lovos. Ant lovos ji gulėjo ant nugaros. Tuomet jis užsilipo ant lovos ir sudavė jai į pilvÄ . Ä® pilvÄ sudavė tris kartus, gal ir daugiau. Jai akyse pabalo, jai atrodė, kad tam momentui ji buvo praradusi nuovokÄ . Jos rankos atsilaisvino ir viskas, vaizdas dingo. Negali pasakyti, kiek laiko praėjo, bet ji pakilo iÅ¡ lovos. Tuo metu ji buvo viena. Ėjo susiriesdama pažiÅ«rėti kur jis. Nežinojo, kÄ daryti, telefono neturėjo.

Jo maÅ¡inos jau nebuvo. Ji nuėjo prie kompiuterio ir parašė elektroninį laiÅ¡kÄ Redai, kad atvažiuotų. Ji tuo metu buvo labai iÅ¡sigandusi, jai skaudėjo. Nepamena, kaip atrodė jos plaukai. Atvažiavę medikai pradėjo jÄ apžiÅ«rėti, jai skaudėjo. Dėl tokių R. C. veiksmų ji jautė fizinį skausmÄ . Po 20 minučių atsirado jos sÅ«nus Rokas ir iÅ¡ karto pradėjo jÄ filmuoti, ji prašė liautis. Prie medikų jai reikėjo nusirengti. Kuomet atvažiavo policija, ji sėdo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ .

SÅ«nus Rokas yra pasidavęs tėvo įtakai. Dėl įvykių ji labai iÅ¡gyvena, jai pablogėjo sveikata. Greitosios pagalbos medikai jÄ apžiÅ«rėję, jai sakė, kad mušė profesionalas. Sužalojimus aptiko ekspertizė. Ä® ekspertizę ji nesikreipė iÅ¡ karto dėl to, kad įvykio diena buvo penktadienis. Po to buvo Å¡eÅ¡tadienis, sekmadienis, o pirmadienį ji pavėlavo, nes neturėjo automobilio. Todėl į ekspertizę nuvyko tik antradienį. Ji laikosi savo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, smulkių detalių atsiminti negali.

Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu skirtingose apklausose ji davė tikslesnius parodymus, įvyko tik dėl to, kad pradžioje ne viskÄ pasakė dėl patirto Å¡oko (7 t., b. l. 178-192); - 2016-07-29 nukentėjusiosios R. C. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino teismo posėdyje, kad 2016 m. liepos 26 ar 27 dienÄ , tiksliai ji nepamena, neiÅ¡kentėjus vyro elgesio, ji išėjo iÅ¡ namų ir apsistojo pas savo draugę (kurios duomenų ji nenori atskleisti dėl Å¡ios saugumo). 2016-07-28 apie 21 val. 00 min. jai į telefonÄ paskambino vyras ir pradėjo rėkti, priekaiÅ¡tauti, jog ji iÅ¡ namų vagia daiktus, pradėjo kalbėti apie skyrybas, kad grįžtų namo pasikalbėti dėl skyrybų proceso.

Pokalbio metu Å¡is jÄ Ä¯Å¾eidinėjo, įtarinėjo neiÅ¡tikimybe, bei vėliau numetė telefono ragelį. 2016-07-29 apie 4 val. 00 min. vyras vėl paskambino jai į telefonÄ ir paprašė grįžti namo, pokalbio detalių tiksliai nepamena, nes buvo apsnÅ«dusi. 2016-07-29 apie 12 val. 00 min. ji atvyko į namus (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo, jog namo vartai buvo užrakinti, o namo durys buvo neužrakintos ir name nebuvo įjungta signalizacija. Dėl Å¡io fakto apie 14 val. 00 min. ji paklausė savo vyro, o Å¡is atsakė, kad čia ji nuolat neuždaro durų.

Å is pradėjo uždavinėti klausimus dėl skyrybų, kaip visa tai paveiks vaikus, kaip teks dalintis turtÄ . Ji atsakė, kad jeigu jie negalės susitarti dėl skyrybų geruoju, tai skyrybų procesas vyks per advokatus. Å is pasakė, kad jeigu skyrybų metu turtas bus padalintas tolygiai, tai tokiu atveju ji gyvens labai trumpai. Å iuos žodžius ji suprato kaip grasinimÄ . Nuo to momento Å¡iam prasidėjo agresijos priepuolis, vyras pradėjo verkti, vėl jÄ Ä¯Å¾eidinėti visokiais necenzÅ«riniais žodžiais, liepė susirinkti visus drabužius ir jeigu ji Å¡ių visų nesurinktų, žadėjo juos iÅ¡mesti arba sudeginti.

Tuo metu ji paskambino savo advokatei V. E. ir paaiÅ¡kino įvykusiÄ situacijÄ . Advokatė paprašė duoti ragelį vyrui pasikalbėti, ji Å¡iam davė telefonÄ , o Å¡is bendraudamas su advokate, staiga abiem rankom pasiėmė telefonÄ ir sulaužė trenkdamas į savo keliÄ . SulaužytÄ telefonÄ Å¡is įsidėjo į kelnių kiÅ¡enę. Ji pareikalavo atiduoti telefonÄ , bet sutuoktinis neatidavė, o bandė iÅ¡eiti iÅ¡ namų, tada ji griebė Å¡iam už marÅ¡kinėlių, tuo metu ji pastebėjo kelnių kiÅ¡enėje Å¡io telefonÄ "Nokia", pasiėmė jį į rankas ir pasakė, kad atiduos Å¡io telefonÄ , kai vyras atiduos jos.

Tuo metu R. labai supyko, bandydamas atsiimti savo telefonÄ pradėjo laužyti jai rankas. Jiems bÅ«nant miegamajame, Å¡is staiga pargriovė jÄ ant lovos ir pradėjo muÅ¡ti kumščiais į pilvo sritį, taip suduodamas jai kumščiu mažiausiai tris kartus į pilvo sritį, tokiu bÅ«du sukeldamas fizinį skausmÄ . Ji bandė iÅ¡trÅ«kti, bet jai nepavyko, nes gulint ant nugaros, Å¡is sėdėjo ant jos ir neleido jai to padaryti. Taip pat ji bandė gintis, bet nepavyko. Kai jai iÅ¡ rankų iÅ¡krito vyro telefonas, Å¡is jį pasiėmė ir išėjo į laukÄ .

Kur pasišalino jos vyras, ji nežino, bet po poros valandų šis grįžo namo ir buvo sulaikytas policijos. Po to, kai vyras pasišalino, į namus grįžo sūnus R. C. ir nieko nesakydamas pradėjo nuosavu telefonu filmuoti visa tai, kas buvo vėliau, kaip atvyko jos draugė, medikai ir policijos pareigūnai (1 t., b. l. 119-122); R. C. dėl minėtos apklausos ikiteisminio tyrimo metu teismo posėdyje paaiškino, kad jos parodymai yra teisingi. Tačiau dėl įvykio metu atsitrenkimų į įvairius objektus jis nepasakė dėl to, kad buvo apklausiama po ligoninės, jai buvo šokas.

Ko jos klausė, tÄ ji atsakė. Ji paminėjo, kad didžiausiÄ skausmÄ sukėlė pilvo sumuÅ¡imas, tÄ ji ir paminėjo pirmos apklausos metu. Dėl stumdymų ji nežinojo, kad reikia taip smulkiai atsakyti (8 t., b. l. 4-10); - 2016-08-08 nukentėjusiosios R. C. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino teismo posėdyje, kad 2016-07-29 apie 14.00 val. ji fiziÅ¡kai nukentėjo nuo savo sutuoktinio R. C.. Sutuoktinis R. C. prieÅ¡ jÄ pradėjo naudoti fizinį smurtÄ koridoriuje, jis griebė jÄ už rankų ties rieÅ¡ais ir pradėjo stumdyti, sukti.

Konflikto priežastis buvo ta, kad sutuoktiniui davus telefonÄ Samsung, jis kalbėjo su jos advokate V. E., bet nebaigęs pokalbio, minėtÄ jai priklausantį telefonÄ sudaužė į savo keliÄ . Kiek pastebėjo, telefonas sudužo nepataisomai, o po to sutuoktinis jį įsidėjo į savo galinę džinsų kiÅ¡enę. Tada, kaip minėjo, Å¡is jÄ sugriebė už abiejų rankų. Sutuoktinis yra žymiai fiziÅ¡kai stipresnis už jÄ , todėl ji tikrai jautė fizinį skausmÄ , buvo fiziÅ¡kai palaužta, nes jis jÄ pradėjo stumdyti, sukti, ir taip jie artėjo link išėjimo iÅ¡ namo.

FaktiÅ¡kai sutuoktinis bandė jÄ iÅ¡stumti iÅ¡ namų. Tuo metu name buvo tik ji ir sutuoktinis R. C.. Namo įėjimo durys buvo atidarytos. Jai pavyko iÅ¡laisvinti deÅ¡inę rankÄ , ji gindamasi nuo sutuoktinio smurto, bijodama, kad bus pargriauta, įsitvėrė už jo „maikutės“ pilvo srityje. Kadangi jos telefonas buvo sudaužytas, o ji tikrai norėjo iÅ¡sikviesti pagalbÄ , jai pavykus iÅ¡laisvinti ir kairiÄ rankÄ , ja sugriebė vyro mobilųjį telefonÄ , kuris tuo metu buvo vyro priekinėje kiÅ¡enėje (telefonas aiÅ¡kiai matėsi, kyÅ¡ojo iÅ¡ kiÅ¡enės).

Ji susigūžė, nusisuko, norėdama kuo greičiau iÅ¡kviesti pagalbÄ , sutuoktinis jÄ atsuko ir vėl sugriebė už riešų, reikalaudamas jam grÄ Å¾inti jo telefonÄ . Tada pradėjo jÄ stumti. Å iuo kartu vyrui pavyko nustumti jÄ iki miegamojo, esančio pirmame aukÅ¡te, stumiama buvo atbulomis, todėl deÅ¡ine ranka atsitrenkė į miegamojo durų staktÄ , jai skaudėjo, juto fizinį skausmÄ , o bÅ«dama prie miegamojo lovos, atsitrenkė kojomis į lovos kraÅ¡tÄ , po to vyro buvo parversta ant lovos "aukÅ¡tielnika", sutuoktinis užsilipo ant jos, savo rankomis tebelaikė suspaudęs jos rankas ir reikalaudamas grÄ Å¾inti telefonÄ , savo deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė jai ne mažiau kaip tris kartus į pilvÄ .

Jai skaudėjo, pajuto stiprų skausmÄ , ji susirietė, pajuto oro stygių, pradėjo dusti, akyse pabaltavo. Pradėjo dejuoti. Vyrui pavyko iÅ¡ jos paimti savo telefonÄ ir jis pasiÅ¡alino iÅ¡ namų, atsigavusi jo nematė. Po maždaug 10-15 minučių į namus grįžo jos pilnametis sÅ«nus R. C. ir pradėjo filmuoti jos visus veiksmus telefonu. SÅ«nus Rokas yra sutuoktinio Raimondo labai nuteiktas prieÅ¡ jÄ , tėvas kerÅ¡taudamas jai ir pataikaudamas sÅ«nui, sugrįžęs iÅ¡ policijos, perrašė Å¡eimos automobilį sÅ«nui Rokui.

Nori paminėti, kad su sutuoktiniu Raimondu nutarė skirtis, nes jis maždaug daugiau kaip metai, o ypač prieÅ¡ metus, pradėjo naudoti prieÅ¡ jÄ psichologinį smurtÄ , pasireiÅ¡kiantį grasinimais jÄ iÅ¡mesti iÅ¡ namų, atimti vaikÄ , nužudyti, sudeginti jos turtÄ , tyrimui galės pateikti tai įrodančius garso įraÅ¡us (1 t., b. l. 131-132). R. C. dėl minėtos papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad parodymai yra teisingi. Ji buvo iÅ¡kviesta į policijÄ ir jos buvo papraÅ¡yta viskÄ paaiÅ¡kinti detaliau.

Tuomet ji bandė prisiminti visas detales: kaip ėjo, kur buvo, kaip dužo telefonas, kada ji skambino. Tuo metu jai šokas jau buvo šiek tiek praėjęs (8 t., b. l. 4-10); - 2016-08-08 atliktu nukentėjusiosios R. C. parodymų patikrinimu vietoje protokolu, kurio metu nukentėjusioji patvirtino duotus parodymus (1 t., b. l. 134-151); - 2016-08-08 apžiūros protokolu su fotolentele, kuriame nurodoma, kad apžiūros atlikimo vieta - (duomenys neskelbtini), apžiūros objektas - koridorius, miegamasis, apžiūros atlikimo eiga - po atlikto nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje, atlikta įvykio vietos apžiūra.

Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nerasta (1 t., b. l. 23-25); - liudytojos V. E. teismo posėdyje duotais parodymais, kad liepos 29 d. apie 14.30 val. ji sulaukė R. C. skambučio su praÅ¡ymu padėti, R. C. klausė, kÄ jai daryti, buvo apsiverkusi, sakė, kad yra namuose, atvyko pasiimti daiktų. Pokalbio metu R. C. rėkė, prašė pagalbos, sakė, kad „labai bijo, jis mane užmuÅ¡, jis artinasi prie manęs, padėkit man“. R. C. jai sakė, kad sutuoktinis yra Å¡alia.

Pokalbio metu R. C. nesakė, kad buvo smurtas, tik sakė, kad sutuoktinis labai agresyvus. Tuomet ji (liudytoja) paprašė perduoti telefonÄ sutuoktiniui. Tuomet atsiliepė R. C., kuris iÅ¡ pradžių bendravo ramiai, bet netrukus pradėjo įžeidinėti žmonÄ , jo tonas pasikeitė. Ji (liudytoja) suprato, kad yra baisi įtampa. Jiems abiems rėkiant, telefoninis pokalbis nutrÅ«ko. Ji bandė perskambinti R. C., bet susisiekti nepavyko. Tuomet ji paskambino R. C. mamai ir paklausė R. C. telefono. Po pokalbio su R.

C. mama, ji paskambino R. C. draugei V. A., kad Å¡i, jeigu gali, nuvažiuotų į jų namus ir iÅ¡kviestų policijÄ . Po kurio laiko jai (liudytojai) pavyko prisiskambinti R. C.. Jis pasakė, kad R. C. yra gyva ir sveika, o jis išėjęs iÅ¡ namų. Pokalbis buvo trumpas, C. C. nesakė, kad R. C. jį puolė. IÅ¡ pradžių R. C. stengėsi kalbėti ramiai, po to jo tonas labai greitai pasikeitė, jis pradėjo jÄ (liudytojÄ ) kaltinti, vartojo necenzÅ«rinius žodžius. R. C. jai (liudytojai) apie įvykį papasakojo kitÄ dienÄ .

Pasakojo, kad ji buvo sumuÅ¡ta, neturi iÅ¡ ko paskambinti, nes R. C. sudaužė jos telefonÄ . Liepos 30 d. R. C. gulėjo ligoninėje, nes buvo sumuÅ¡ta. R. C. jai pasakojo, kad buvo pargriauta ant lovos, apstumdyta (7 t., b. l. 178-192); - liudytojos V. E. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos ji patvirtino teismo posėdyje, kad 2016-07-29 apie 14.30 val. sulaukė savo klientės R. C. telefoninio skambučio, kurio metu R. C., bÅ«dama labai susijaudinusi (tai galėjo spręsti iÅ¡ Å¡ios balso, nes pastarasis trÅ«kinėjo, virpėjo, buvo panaÅ¡us į rėkimÄ ) pranešė jai, kad Å¡iuo metu Å¡ios vyras R.

C. yra labai agresyviai nusiteikęs, artinasi prie Å¡ios, o Å¡i bijo, kad kÄ nors gali padaryti, prašė padėti. Ji paklausė R. C., kur Å¡i esanti, R. C. pasakė, kad namuose. IÅ¡girdo rėkiantį vyriÅ¡kÄ balsÄ , suprato, kad tai sutuoktinis, jog padėtis yra grėsminga ir paprašė perduoti telefonÄ R. C.. R. C. perdavė telefonÄ sutuoktiniui. Suprato, kad Å¡is yra įpykęs, įsiaudrinęs, ji prisistatė, sakė, kad yra advokatė, paminėjo savo vardÄ , pavardę, kad ves Å¡ių skyrybų bylÄ ir ramiu balsu paprašė, kad netrukdytų R.

C. pasiimti savo daiktų. Pradžioje pradėjęs kalbėti ramiu balsu, po to R. C. Å¡aukė į telefonÄ , kokiais žodžiais tiksliai, neprisimena, bet kalbėjo agresyviu tonu ir pokalbis staiga nutrÅ«ko. Tada pabandė skambinti R. C. atgal, bet nepavyko prisiskambinti. Ji labai iÅ¡sigando dėl R. C. gyvybės, kadangi suprato ir buvo tuo įsitikinusi, jog pavojus R. C. yra realus. Tokia nuomonė susidarė ir todėl, kad R. C. 2016 liepos 27 d. kreipėsi į jÄ , kaip į advokatę, teisinės pagalbos. 2016-07-29 nepavykus prisiskambinti R.

C., paskambino šios mamai, prašydama nurodyti R. C. sutuoktinio telefono numerį. Taip pat paskambino R. C. draugei V. E., kad ši kuo greičiau važiuotų į R. C. namus ir kuo greičiau skambintų policijai bei arčiau gyvenantiems draugams. Po kurio laiko pavyko susisiekti su R. C., kuris paaiškino, jog pats pabėgo iš namų, kad R. C. yra gyva ir sveika. Kiek žino, sūnus R. C. 2016-07-29 filmavo R. C., šis buvo tėvo iškviestas skubiai grįžti į namus. Nori pažymėti, kad, jos manymu, R.

C. iš anksto ruošėsi provokacijai sutuoktinės Rūtos atžvilgiu, nes jau 2016-07-29 8.55 val. perleido R. C. automobilį savo motinai už 10 Eurų, o taip pat tuo pat metu savo automobilį močiutei perleido ir sūnus R. C. (2 t., b. l. 167-169); - liudytojos J. M. teismo posėdyje duotais parodymais, kad 2016 m. liepos 29 d. įvykio ji nematė, bet R. C. jai pasakojo, kad buvo sumušta vyro, iškviesta greitoji pagalba ir policija. Kai pradėjo bendrauti apie šį įvykį, buvo praėję laiko.

R. C. pasakojo, kad buvo sužalota, užgautos rankos ir pilvas (8 t., b. l. 4-10, 14); - liudytojos J. S. teismo posėdyje duotais parodymais, kad 2016 m. liepos 29 d. įvykio ji nematė, bet rugsėjo mėnesį R. C. jai pasakojo, kad kalbėjo telefonu su advokate ir su sutuoktiniu įvyko ginčas. Jis jÄ puolė, sumušė, laužė rankas. Žino, kad sudaužė telefonÄ . R. C. pasakojo, jog buvo parversta, jis buvo užlipęs, sumušė jai pilvÄ , pastÅ«mė, o R. C. atsitrenkė į sienÄ (8 t., b. l. 4-10, 15); - liudytojos R.

R. teismo posėdyje duotais parodymais, kad kelias dienas prieÅ¡ įvykį R. C. gyveno pas jÄ . Ä®vykio dienÄ R. C. susiskambino su R. C. ir ji iÅ¡važiavo su juo pasikalbėti. Po kelių valandų ji paskambino R. C.. R. C. jai atsakė, kad dar jie kalbasi. Po kurio laiko į elektroninį paÅ¡tÄ ji gavo su klaidomis paraÅ¡ytÄ Å¾inutę: „Atvažiuok“. Ji skambino R. C., tačiau susisiekti nepavyko. Tada ji paskambino kitai R. C. draugei Rasai ir paklausė, kÄ daryti. Rasa iÅ¡kvietė pagalbÄ , o ji važiavo pažiÅ«rėti, kas įvyko.

Nuvažiavusi į vietÄ ir atidariusi namo duris, ji pamatė RokÄ . RÅ«ta buvo susiėmusi už pilvo, apsiverkusi, plaukai buvo sutarÅ¡yti, suknelė sutampyta. Nežino, kas ten vyko, bet R. C. jai pasirodė stipriai nukentėjusi. R. C. jai paaiÅ¡kino, kad R. C. jÄ trankė į pilvÄ , mušė. NeÅ¡ant R. C. daiktus į maÅ¡inÄ , atvažiavo greitoji pagalba ir policija. Po to grįžo R. C.. Rokas viskÄ filmavo. PolicijÄ kvietė R. T.. - liudytojos R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos ji patvirtino teismo posėdyje, kad 2016 m. vasarÄ RÅ«ta pas jÄ gyveno liepos mėnesio paskutinę savaitę ir rugpjūčio mėnesį, kol grįžo į namus.

Liepos pabaigoje RÅ«ta pasakė, kad susitarė su Raimondu dėl susitikimo. RÅ«ta sakė, kad nori pasikalbėti su Raimondu dėl skyrybų. RÅ«tai iki pietų iÅ¡vykus namo, pati paskambino po kelių valandų, RÅ«ta pasakė, kad dar kalbasi su vyru. Po to sulaukė žinutės R. C. el. paÅ¡tu, joje buvo raÅ¡oma: „atvažiuok“. RÅ«tai nepavyko prisiskambinti. Suprato, kad RÅ«tai reikia pagalbos, todėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , policijÄ bei pati važiavo pas Å¡iÄ . Kai atvažiavo pas RÅ«tÄ , pamatė, kad namie yra Å¡ios vyresnis sÅ«nus Rokas.

Bendra tvarka namuose pažeista nebuvo, tačiau pati RÅ«ta atrodė siaubingai: Å¡ios plaukai buvo iÅ¡darkyti, suknelė iÅ¡tampyta, Å¡i laikėsi už pilvo, ramstė sienas, buvo labai stipriai apsiverkusi, sakė, kad R. Å¡iÄ sumušė. Jokių kraujo pėdsakų, paraudimų pas RÅ«tÄ nematė, rÅ«bai nebuvo suplėšyti. Rokas elgėsi keistai, nes viskÄ filmavo, nieko nesakė. Raimondo niekur nebuvo. Ji pasiÅ«lė RÅ«tai rinkti daiktus ir iÅ¡važiuoti. RÅ«ta pradėjo rinkti daiktus ir neÅ¡ioti į automobilį, ji Å¡iai padėjo, tai yra į patį namÄ nebuvo užėjusi, o daiktus padėjo krauti nuo tvoros iki automobilio.

Ä® miegamÄ jį, kur pasak RÅ«tos, vyko konfliktas, ji nuėjusi nebuvo. Atvykus medikams, Å¡ie apžiÅ«rėjo RÅ«tÄ ir pasiÅ«lė važiuoti iÅ¡sitirti į ligoninę. R. C. buvo apžiÅ«rėta Lazdynų ligoninėje, tÄ pačiÄ dienÄ buvo paleista. Vėliau Å¡iÄ nuvežė į policijos komisariatÄ Vilniuje, ŽirmÅ«nuose. Vėliau RÅ«ta jai pasakojo, kad jie su Raimondu ginčijosi, R. bandė įraÅ¡inėti konfliktÄ , po to sulaužė RÅ«tos telefonÄ , nusitempė į miegamÄ jį, kur sumušė.

Po to R. pabėgo, o ji kompiuteriu el. paÅ¡tu iÅ¡siuntė jai žinutę. Nori paminėti dar, kad gavusi praneÅ¡imÄ el. paÅ¡tu nuo RÅ«tos, ji paskambino jų bendrai draugei R. T. ir Å¡i pirma iÅ¡kvietė pagalbÄ , o ji, kaip minėjo, nuvažiavo pas RÅ«tÄ Ä¯ namus (2 t., b. l. 179-180); - liudytojo R. C. teismo posėdyje duotais parodymais, kad jo santykiai su tėvu R. C. geri, su mama R. C. - normalÅ«s. 2016-07-29 apie 14.45 val. gavo tėvo R. C. skambutį, kad įvyko ginčas tarp jo ir mamos. Tuo metu mama namuose nebegyveno.

Kadangi jis buvo netoli namų, tai grįžo apie 15 val. Įėjęs į namus jis pamatė R. C., kuri atrodė visiÅ¡kai normaliai. Jos rÅ«bai atrodė neiÅ¡tÄ syti, plaukai buvo suÅ¡ukuoti, jokių sužalojimų nesimatė. Ji iÅ¡ karto išėjo į laukÄ ir atsisėdo į automobilį, su kažkuo kalbėjo telefonu. Po to grįžo, vaikščiojo po namus ir nuėjo į voniÄ . Vonioje susisuko kuodÄ , plaukai buvo tvarkingi. Po to pradėjo krauti daiktus į dėžes. Jei žmogus bÅ«tų sužalotas, tai dėžių taip energingai neneÅ¡iotų.

Po 20 minučių atvažiavo jo pradinių klasių mokytoja R. R. ir įėjo į namus, padėjo R. C. dėžes iÅ¡neÅ¡ti į automobilius. Praėjus 20-25 minučių po Redos atvažiavimo, atvažiavo greitoji pagalba. Tada motinos elgesys kardinaliai pasikeitė. Prie medikų ji pradėjo sunkiai vaikščioti, sakyti, kad jai bloga, vaizdavo, kad vos paeina, buvo uždėjusi rankÄ ant pilvo, nors prieÅ¡ porÄ minučių ji buvo visiÅ¡kai sveika. Su medikais ji nuėjo į tėvų kambarį ir medikai jÄ apžiÅ«rėjo, sužalojimų nekonstatavo.

Ji skundėsi pilvo skausmu. Vėliau, gal dar po 20 minučių, atvažiavo policija. Policijai ji kalbėjo apie sumuÅ¡imÄ . Kur trenkė, kaip trenkė, su kuo trenkė, ji negalėjo pasakyti. Jis patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (7 t., b. l. 178-192); - liudytojo R. C. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis patvirtino teismo posėdyje, kad 2016-07-29 apie 15.00 val. grįžo į savo namus. Važiavo į namus, gavęs tėvo skambutį, Å¡is pranešė, kad jis greičiau važiuotų į namus, pasižiÅ«rėtų kas vyksta, nes mama viena liko, buvo įvykęs tarp tėvo ir mamos kažkoks konfliktas.

Tėvas važiavo raÅ¡yti pareiÅ¡kimo, o jam atvykus į namus, Å¡iuose sutiko savo mamÄ RÅ«tÄ . Pastebėjo, kad mama kraunasi daiktus. Ar buvo kokie matomi sužalojimai ant mamos kÅ«no, nepastebėjo, viskas atrodė kuo normaliausiai. Nori pasakyti, kad jo paties santykiai su mama RÅ«ta beveik metus ar Å¡iek tiek daugiau yra nekokie, jis su savo mama beveik nebendrauja, gyvena po vienu stogu, bet santykiai nėra kaip mamos ir sÅ«naus. TÄ kartÄ po tėvų konflikto jis pradėjo filmuoti, gal nujausdamas ar apsisaugodamas tiek save, tiek ir kitus apsaugodamas nuo galimų netikėtumų.

PraktiÅ¡kai jam grįžus namo, po kokių 20 min. į namus atvažiavo mamos draugė R. R., Å¡iÄ mamos draugę pažįsta, nes yra buvusi jo pradinių klasių mokytoja. Mama su drauge pradėjo neÅ¡ti daiktus iÅ¡ namų ir krauti į savo automobilius. Pastebėjo mamos elgesyje pasikeitimus, o bÅ«tent susidarė toks vaizdas, kad Å¡iai sunku eiti, darosi bloga. Mamos draugė jam dar papriekaiÅ¡tavo, kad jis nepadeda savo mamai krauti daiktų. Mamai ir draugei besikraunant daiktus, į namus atvažiavo greitoji pagalba.

Matė kaip į namus užėjęs medikas pradėjo mamos apžiÅ«rÄ (turi filmuotÄ vaizdÄ ). Kiek atsimena, medikui paklausus kas atsitiko, Å¡i pasakė, kad skauda pilvÄ , tada medikas paklausė konkrečiai, kas buvo, mama pasakė kad vyras trenkė, skauda pilvÄ , paklausus kiek kartų, nurodė, kad neatsimena. Medikas apžiÅ«rėjo, paklausė, ar reikalinga tolesnė medicininė pagalba, buvo nutarta sulaukti policijos, kuri irgi netrukus atvyko. Iki policijai atvažiuojant, atsimena, kad mama dar kelis kartus krovė daiktus.

Atvykus policijai, kaip suprato, mama pradėjo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Kaip vėliau suprato, mama parašė pareiÅ¡kimÄ ant savo vyro, jo tėvo R. C., kad Å¡is sumušė. Ä® namus sugrįžo tėvas R., kiek pastebėjo, mama iÅ¡vyko paskui medikus, o tėvas pareigÅ«nams dar parodė namuose legaliai laikomus ginklus, o vėliau tėvas su tais pačiais pareigÅ«nais savo automobiliu iÅ¡važiavo. Jo paties santykiai su tėvu Raimondu kaip tėvo ir sÅ«naus, jie bendrauja. Tėvų santykiai, jo manymu, tai pagerėdavo, tai Å¡ie vėl pykosi, buvo keli nutikimai, kai mama buvo užklupta meluojant ir negalėjo paaiÅ¡kinti savo tokio elgesio (2 t., b. l. 185-186); - liudytojo R.

D. teismo posėdyje duotais parodymais, kad įvykis buvo jam dirbant Vilniaus rajono centrinės poliklinikos greitosios medicinos pagalbos skyriuje. Jo budėjimo metu buvo gautas praneÅ¡imas, kad yra sumuÅ¡ta moteris. Jis budėjimo metu buvo gydytoju. Nuvykus į nurodytÄ vietÄ , jis apžiÅ«rėjo moterį, kuri teigė, kad skauda pilvÄ . Ä®vertinus jos bÅ«klę, jis nusprendė, kad tikslinga moterį nuvežti į ligoninę detalesnei apžiÅ«rai ir papildomiems tyrimams atlikti. Moteris skundėsi pilvo skausmu.

Moters sÄ monė buvo normali, bet pilvas skausmingas. Moteris paaiÅ¡kino, kad jÄ sumušė vyras ar sugyventinis. IÅ¡orinių mechaninių sužalojimų nebuvo, buvo tiesiog skausmas, ji galėjo vaikščioti, neÅ¡tuvų nereikėjo. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad ant pilvo, dėl anatominių ypatybių, net paveikus mechaniÅ¡kai, ne visada lieka sužalojimo žymės. Kadangi priekinė pilvo siena yra minkÅ¡ta ir elastinga, audiniai minkÅ¡ti, todėl kraujosruvos gali ir nesusidaryti. Dar priklauso nuo to, į kokiÄ vietÄ pataiko.

Jei, pavyzdžiui, smÅ«giuoti į apatinę dalį klubikaulio sritį, kur po oda iÅ¡ karto yra kaulas, tokiu atveju, tikėtina, kad kraujosruvos susiformuos. SmÅ«giuojant į tas vietas, kur arti nėra kaulo, kraujosruvos gali nesusidaryti. Liudytojas patvirtina savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (8 t., b. l. 53-65); - liudytojo R. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis patvirtino teismo posėdyje, kad apie apklausiamÄ Ä¯vykį gali nurodyti tai, kad jis įsiminė jį, nes nukentėjusiosios moters sÅ«nus filmavo jo atvykimÄ ir apžiÅ«rÄ , tai buvo 2016-07-29, atvykimo laikas 15.46 val., atvykimo adresas - (duomenys neskelbtini).

Užėjus į minimÄ namÄ , miegamajame kambaryje buvo moteris, kuri paaiÅ¡kino, kad yra nukentėjusioji, tai Å¡viesių plaukų, vidutinio kÅ«no sudėjimo moteris, kuri paaiÅ¡kino, kad jÄ sumušė vyras, mušė į pilvÄ , nes skundėsi pilvo skausmais. Vaikinas, jam apžiÅ«rint nukentėjusiÄ jÄ , miegamajame filmavo. Nukentėjusioji atsigulė ant lovos, jis atliko apžiÅ«rÄ . Nustatė, kad moteriai yra pilvo skausmas, nes apčiuopiant pilvÄ , moteris nurodė skausmingumÄ . IÅ¡orinių pilvo sužalojimo požymių nematė.

TÄ ir konstatavo savo GMP kvietimo kortelėje, o bÅ«tent, kad moteris skundžiasi stipriu pilvo skausmu, plintančiu į nugarÄ . Moteris paaiÅ¡kino, kad apie 15.00 val. Å¡iÄ sumušė vyras, daug kartų smÅ«giavo į pilvÄ . Nustatė diagnozę - Å«minis pilvo skausmas. Nukentėjusioji buvo nuvežta į RVUL priėmimo skyrių (2 t., b. l. 182-183); - liudytojo M. S. teismo posėdyje duotais parodymais, kad nuvykus į įvykį, vyro namuose nebuvo, o moteris buvo susinervinusi, gal apsiverkusi, skundėsi pilvo skausmais, sakė, kad sudavė vyras.

Ä®vykio vietoje buvo moters sÅ«nus, kuris filmavo. Mėlynių ant moters veido, kÅ«no ir rankų nesimatė. PareigÅ«nai ne medikai, todėl neapžiÅ«rėjo moters. PareigÅ«nai kÅ«no matė tik tiek, kiek matėsi, nes moteris buvo apsirengusi. Buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba. Vėliau atvažiavo moters vyras. Nukentėjusioji pasakė, kad vyras rÅ«syje turi ginklus, patikrino ginklus. Atvažiavo dar ir moteris, kuri buvo nukentėjusiosios draugė, padėjo jai surinkti daiktus. Jos iÅ¡važiavo į ligoninę, o jis su vyru ir jo sÅ«numi nuvažiavo į komisariatÄ (8 t., b. l. 96-102); - liudytojo R.

Å . teismo posėdyje duotais parodymais, kad jis patvirtina savo suraÅ¡ytų tarnybinių praneÅ¡imų turinį, nes po įvykio praėjo daug laiko, todėl jis įvykio nepamena (8 t., b. l. 96-102); - 2016-07-29 Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio R. Å . tarnybiniu praneÅ¡imu dėl asmens pristatymo, kuriame nurodyta, kad 2016-07-29 iÅ¡ VPK OVS apie 15.15 val. gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), yra smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietÄ , kreipėsi R. C., kuri paaiÅ¡kino, kad jÄ sumušė vyras R.

C.. R. C. skundėsi pilvo, dešinės rankos skausmais, paviršutinės apžiūros metu pas R. C. matėsi patinusi mėlynė (1 t., b. l. 22); - 2016-08-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2362/2016 (01), kurioje nurodyta, kad R. C. nustatyti šie sužalojimai: dešinės alkūnės ir dilbio srities poodinė kraujosruva, kairės alkūnės, kairio dilbio, kairės plaštakos, dešinės blauzdos, kairės šlaunies poodinės kraujosruvos, dešinės blauzdos poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, kairės blauzdos odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-07-29).

Medicinos dokumentuose nurodyta pilvo sienos sumuÅ¡imo diagnozė sužalojimu nevertinama, kadangi nepagrįsta objektyviais duomenimis. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 124-125); - 2016-10-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. pG 2695/2016 (01), kurioje nurodyta, kad atlikus papildomų objektų tyrimÄ , nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai yra panaÅ¡aus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo bÅ«ti padaryti neilgai trukus vienas po kito.

Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima bÅ«tų identifikuoti žalojimo įrankį (įrankius), neužsifiksuota. Nustatyti sužalojimai visumoje nebÅ«dingi vienkartiniam griuvimui ant kieto pavirÅ¡iaus. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų R. C. galėjo jausti skausmÄ . Medicinos dokumentuose nurodyta pilvo sienos sumuÅ¡imo diagnozė sužalojimu nevertinama, kadangi nepagrįsta objektyviais duomenimis (1 t., b. l. 127); - 2016-08-25 atlikta nukentėjusiosios R.

C. ir įtariamojo R. C. akistata, kurios metu nukentėjusioji R. C. parodė, kad pagrindinė sutuoktinio smurto priežastis - praneÅ¡imas apie skyrybas, nes skyrybų procesas pradėtas konflikto dienÄ , praneÅ¡ant apie tai vyrui. R. C. nurodė, kad sutuoktinis naudoja psichologinį smurtÄ paskutinius 6 metus, o pastaruosius dvejus metus, jis ypatingai paaÅ¡trėjęs, tai susiję su nepagrįstomis R. C. fantazijomis. Ä®tariamasis R. C. akistatos metu parodė, kad tai R. C. kuria provokuojančias situacijas siekdama pasodinti jį į kalėjimÄ .

KategoriÅ¡kai prieÅ¡tarauja Å¡ios parodymams, nes pats yra nuo Å¡ios nukentėjęs, t. y. buvo apdraskytas, sulaikomas, kad negalėtų iÅ¡eiti iÅ¡ namų, buvo bandoma imituoti situacijÄ , kad jis Å¡iÄ muÅ¡a, žmona tyčia griebė rankomis jam už kairės rankos smiliaus, dilbio, plaÅ¡takų, deÅ¡inės rankos dilbio, plaÅ¡takų, padarydama sužalojimus, ir laikė įsikibusi į jo marÅ¡kinėlius, apsivyniojusi aplink rankÄ , neleido iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Mano, kad Å¡itai provokacijai buvo ruoÅ¡tasi ilgiau negu metus, nes prieÅ¡ metus buvo panaÅ¡Å«s bandymai iÅ¡provokuoti jį, kad jis atliktų smurtinius veiksmus Å¡ios atžvilgiu, bet nepavyko, nes Å¡alia buvo vaikai ir viskÄ matė.

Mano, kad tai vyksta dėl turto. Å io procesinio veiksmo metu nukentėjusiosios ir įtariamojo parodymų prieÅ¡taravimai paÅ¡alinti nebuvo. Ä®tariamasis R. C. atsisakė atsakyti į dalį klausimų. (1 t., b. l. 155-160); - 2018-03-06 parengtos R. C. pokalbių suvestinės duomenimis, kurios 17-tame puslapyje užfiksuota, jog kaltinamasis R. C. nurodo smurtavęs prieÅ¡ sutuoktinę, t.y. jÄ mušęs (4 t., b. l. 7-55); - 2017-06-09 VTPT prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialistės A. S. iÅ¡vada Nr. 89 TPK-276/2017, kurioje nurodyta, kad įvertinus objektų tyrimui pateiktÄ medžiagÄ , žinoma, jog R.

C. diagnozuotas vidutinio sunkumo/sunkus depresijos epizodas, todėl siekiant objektyviai įvertinti jos psichikos bÅ«senÄ , gebėjimÄ teisingai suvokti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes bei gebėjimÄ suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, taip pat įvertinti byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos įtakÄ galimam psichinės bÅ«senos pablogėjimui, tikslinga R. C. skirti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizę (2 t., b. l. 46); - Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 78 TPK-183/2017, kuriame nurodyta, kad R.

C. nuo 2010 m. konstatuojamas psichikos sutrikimas - kitas depresijos epizodas. Nėra duomenų, kad R. C. konstatuotas psichikos sutrikimas – kitas depresijos epizodas, bÅ«tų atsiradęs po 2016-07-29 jos atžvilgiu galimai panaudoto fizinio smurto, todėl nėra pagrindo nustatyti sveikatos sutrikdymo mastÄ . R. C. nebÅ«dingos tokios individualios psichologinės ypatybės, kurios turėtų esminės įtakos jos elgesiui, t. y. trukdytų jai teisingai suvokti aplinkÄ , savo ir kitų asmenų veiksmus bei atitinkamai, sÄ moningai ir valingai reguliuoti savo veiklÄ .

Byloje nagrinėjamo įvykio metu R. C. galėjo suvokti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobÅ«dį ir reikÅ¡mę, galimas jų pasekmes ir pagal turimas galimybes jiems prieÅ¡intis. R. C. byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo ir Å¡iuo metu gali teisingai suvokti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Asmens duodamų parodymų teisingumo, atitikimo realybei, patikimumo vertinimas nepriklauso ekspertų kompetencijai. Dėl esamos psichikos sveikatos bÅ«senos R. C. gali bÅ«ti apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, dalyvauti bylÄ nagrinėjant teisme (2 t., b. l. 85-108).

Ä®rodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.

Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatyme taip pat reikalaujama, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje bÅ«tų iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Be to, nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju teismas neanalizuoja ir nevertina dviejose CD laikmenose su užraÅ¡u „Tyrimo medžiaga Nr. 01-160064-17“ esančių duomenų (6 t., galinis iÅ¡orinis bylos lapas), taip pat CD R. C. pateiktose laikmenose esančių duomenų (2 t., galinis iÅ¡orinis bylos lapas), kadangi juose esančiuose vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotos aplinkybės, nesusijusios su Å¡ioje byloje nagrinėjamu įvykiu.

Teismas taip pat detaliau neanalizuoja ir nevertina USB laikmenoje esančių vaizdo įrašų (6 t., galinis iÅ¡orinis bylos lapas), nes juose užfiksuoti vaizdai nei patvirtina, nei paneigia kaltinime nurodytų aplinkybių. Å ioje laikmenoje užfiksuoti vaizdo įraÅ¡ai, daryti įvykio dienÄ , bet po įvykio, kuomet atvyko policijos pareigÅ«nai ir greitoji medicinos pagalba. Teismas taip pat neanalizuoja ir nevertina CD laikmenoje esančio vaizdo įraÅ¡o Nr. 0054 (6 t., galinis iÅ¡orinis bylos lapas), nes jame užfiksuoti duomenys yra fragmentiÅ¡ki ir nepatvirtina esminių bylos aplinkybių.

Teismas pažymi, kad byloje nėra abejonės, kad minėtame vaizdo įraše užfiksuoti veiksmai yra vykę ne kaltinamajam inkriminuojamų veiksmų atlikimo momentu. Vertindamas byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes dėl kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, teismas tiki ir vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiosios R. C., liudytojos V. E. ir liudytojos R. R. duotais parodymais tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo apklausų metu. Nukentėjusioji R. C. jau iš karto po įvykio savo 2016-07-29 pareiškime nurodė, kad 2016-07-29 apie 14.30 val. kalbantis apie skyrybas su sutuoktiniu R.

C., Å¡iam kilo agresijos priepuolis, kaltinamasis liepė kuo skubiau susirinkti daiktus. Tuomet ji paskambino savo advokatei pasiteirauti kaip elgtis. Advokatė paprašė pasikalbėti su R. C., todėl ji perdavė telefonÄ , o Å¡is pokalbio metu perlaužė telefonÄ ir pradėjo muÅ¡tis. Daužė kumščiais į skrandį, pilvÄ , Å¡onkaulius. Po sumuÅ¡imo pabėgo (1 t., b. l. 21). Pažymėtina, jog tokias aplinkybes nukentėjusioji nurodė policijai atvykus į įvykio vietÄ , nes bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kimÄ ji rašė namuose.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teismo posėdyje, nukentėjusioji parodė, kad 2016 m. liepos 29 d. apie 14 val. tarp jos ir kaltinamojo prasidėjo konfliktas dėl jų santykių. Tuo metu ji nesuvokė nei kÄ daryti, nei kÄ sakyti, todėl iÅ¡sigandusi paskambino liudytojai V. E. ir paklausė, kÄ daryti, nes kaltinamasis artinasi prie jos, ji bijo, kad kÄ nors gali padaryti, prašė padėti. Liudytoja V. E. parodė, kad apie 14.30 val. ji sulaukė R. C. skambučio su praÅ¡ymu padėti, R. C. klausė, kÄ jai daryti, buvo apsiverkusi, sakė, kad yra namuose, atvyko pasiimti daiktų.

Pokalbio telefonu metu R. C. nesakė V. E., kad buvo smurtas, tik sakė, kad sutuoktinis labai agresyvus. R. C. taip pat parodė, kad prieÅ¡ skambutį V. E. iÅ¡ kaltinamojo pusės buvo tik psichologinis smurtas. Taigi, tokie nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, teismo vertinimu, papildo vieni kitus ir patvirtina, jog iki nukentėjusiosios pokalbio su liudytoja, smurto ji dar nebuvo patyrusi. Po to, kaip parodė liudytoja V. E., ji iÅ¡girdo rėkiantį vyriÅ¡kÄ balsÄ , suprato, kad tai sutuoktinis, jog padėtis yra grėsminga ir paprašė perduoti telefonÄ R.

C.. Kad liudytoja V. E. paprašė ragelį perduoti kaltinamajam, patvirtino ir pati nukentėjusioji. Kaip parodė V. E., atsiliepęs R. C. iÅ¡ pradžių bendravo ramiai, bet netrukus pradėjo įžeidinėti žmonÄ , jo tonas pasikeitė. TÄ patvirtino ir R. C., jog R. C. pokalbio su V. E. metu jis prasidėjo „koliojimai“. Liudytoja V. E. parodė, kad R. C. ir R. C. rėkiant, telefoninis pokalbis nutrÅ«ko. R. C. paaiÅ¡kino, kad ji prašė R. C. atiduoti telefona, bet jis telefono neatidavė ir įsidėjo į kelnių kiÅ¡enę.

Kaip nurodė R. C., pasibaigus pokalbiui, ji sugriebė R. C. už „maikutės“ ir jis pradėjo jÄ tempti prie durų. Tai, kad koridoriuje vyko susistumdymas, patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai. Kaip nurodė nukentėjusioji, kaltinamasis jÄ tempė visÄ laikÄ laikydamas jai už rieÅ¡o. Jai atleidus jo „maikutę“, jis sugriebė jai už kitos rankos, visÄ laikÄ laužė rankas. Tuomet ji jo kiÅ¡enėje pamatė telefonÄ . Jai pavyko iÅ¡laisvinti vienÄ rankÄ . Ji paėmė jo telefonÄ .

Jis perpyko, griebė jai už rieÅ¡o ir pradėjo stumti link miegamojo. Tuomet ji nugara ir kojom atsitrenkė į sienÄ ir durų staktÄ . Po to, jis nuvertė jÄ ant lovos. Ant lovos ji gulėjo ant nugaros. Tuomet jis užsilipo ant lovos ir sudavė jai į pilvÄ . Ä® pilvÄ sudavė tris kartus, gal ir daugiau. Tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko ne eilinis konfliktas, iÅ¡ dalies patvirtina ir liudytojo R. C. tiek teismo posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog 2016-07-29 apie 14.45 val. jis gavo tėvo skambutį, kad tarp jo ir mamos įvyko ginčas.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad fizinis smurtas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo panaudotas laikotarpiu tarp 14.30 val. ir 14.45 val. Nors dėl įvykio metu atsitrenkimų į įvairius objektus nukentėjusioji vėliau apklausiama nurodė detaliau, tačiau teismas sutinka su jos pateikta versija ir ja tiki, jog visų detalių ji nupasakoti tiksliai negalėjo dėl to, kad buvo apklausiama po ligoninės, jai buvo Å¡okas. 2016-07-29 Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio R. Å . tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad atvykus į įvykio vietÄ , namuose rasta susijaudinusi ir iÅ¡sigandusi R.

C.. 2016-07-29 Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio R. Å . tarnybiniame praneÅ¡ime dėl asmens pristatymo nurodyta, kad pavirÅ¡utinės apžiÅ«ros metu pas R. C. matėsi patinusi mėlynė. Kaltinamojo parodymai, kad jis nukentėjusiosios atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo vertintini kaip jo pasirinktas gynybos bÅ«das, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Liudytojo R. C. parodymus, kad po įvykio R. C. jautėsi gerai, teismas vertina tik kaip paties liudytojo subjektyviÄ nuomonę, kuri niekaip nepaneigia kaltinamojo kaltės. Pabrėžtina ir tai, kad liudytojo R.

C. santykiai su nukentėjusiÄ ja nėra geri, bylos duomenys patvirtina, jog Å¡is liudytojas iÅ¡imtinai palaiko kaltinamojo pusę (filmuoja savo motinÄ medicininės apžiÅ«ros metu, kiekvienÄ jos veiksmÄ , įskaitant ir pareiÅ¡kimo policijai raÅ¡ymo procesÄ ), todėl neatmetamas jo suinteresuotumas bylos baigtimi. Nors Å¡is liudytojas teigė iÅ¡orinių sužalojimų ant R. C. kÅ«no nepastebėjęs, sužalojimų faktÄ patvirtina specialistų iÅ¡vados. 2016-08-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2362/2016 (01) nurodyta, kad R.

C. nustatyti dešinės alkūnės ir dilbio srities poodinė kraujosruva, kairės alkūnės, kairio dilbio, kairės plaštakos, dešinės blauzdos, kairės šlaunies poodinės kraujosruvos, dešinės blauzdos poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, kairės blauzdos odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-07-29). Medicinos dokumentuose nurodyta pilvo sienos sumušimo diagnozė sužalojimu nevertinama, kadangi nepagrįsta objektyviais duomenimis.

Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2016-10-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. pG 2695/2016 (01) patvirtina, kad nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų identifikuoti žalojimo įrankį (įrankius), neužsifiksuota.

Nustatyti sužalojimai visumoje nebÅ«dingi vienkartiniam griuvimui ant kieto pavirÅ¡iaus. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų R. C. galėjo jausti skausmÄ . Å ie įrodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad smurto metu ji trenkėsi nugara, rankomis, kojomis į sienÄ , vėliau – į miegamojo durų staktÄ , stumiama kaltinamojo, kojomis trenkėsi į metalines lovos dalis ir nugriuvo ant lovos, kur jai kaltinamasis sudavė smÅ«gius į pilvo sritį. Teismas vadovaujasi liudytojo R.

D. teismo posėdyje duotais parodymais, jog ant pilvo, dėl anatominių ypatybių, net paveikus mechaniÅ¡kai, ne visada lieka sužalojimo žymės. Kadangi priekinė pilvo siena yra minkÅ¡ta ir elastinga, audiniai minkÅ¡ti, todėl kraujosruvos gali ir nesusidaryti. Dar priklauso nuo to, į kokiÄ vietÄ pataiko. Jei, pavyzdžiui, smÅ«giuoti į apatinę dalį klubikaulio sritį, kur po oda iÅ¡ karto yra kaulas, tokiu atveju, tikėtina, kad kraujosruvos susiformuos. SmÅ«giuojant į tas vietas, kur arti nėra kaulo, kraujosruvos gali nesusidaryti.

Pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatÄ , sistemÄ neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmÄ (BK 140 straipsnis). Taigi fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016).

Nors R. C. medicinos dokumentuose nurodyta, kad pilvo sienos sumuÅ¡imo diagnozė sužalojimu nevertinama, kadangi nepagrįsta objektyviais duomenimis (1 t., b. l. 124-125, 127), vis gi tai nepaneigia fakto, kad R. C. jautė pilvo skausmÄ . Nagrinėjamu atveju, be pačios nukentėjusiosios R. C. parodymų, kad po kaltinamojo atliktų veiksmų ji juto pilvo skausmÄ , patvirtina ir Greitosios medicinos pagalbos kortelė, kurioje nurodyta, kad R. C. 2016-07-29 apžiÅ«ros po įvykio metu, t. y. po 15.46 val., nustatyta diagnozė – pilvo skausmas (1 t., b. l. 115-116), kÄ tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas R.

D., jog po įvykio moters sÄ monė buvo normali, bet pilvas skausmingas. Vadovaujantis aptartais įrodymais, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai ir yra įrodyta, jog kaltinamasis 2016 m. liepos 29 d. apie 14.30 val. Å¡eimyninio konflikto metu tyčia sumušė savo Å¡eimos narį – sutuoktinę R. C., sugriebęs jÄ už rankų ir spausdamas jas, stÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ , nuo ko R. C. rankomis, nugara, kojomis trenkėsi į sienÄ , be to, sugriebęs R. C. už riešų, pastÅ«mė Å¡iÄ , nuo ko R.

C. nugara ir deÅ¡ine ranka atsitrenkė į miegamojo durų staktÄ , taip pat sugriebęs R. C. už rankų Å¡iÄ pastÅ«mė link miegamojo lovos, nuo ko R. C. kojomis atsitrenkė į metalines lovos dalis ir nugriuvo ant lovos, užlipęs ant R. C., ne mažiau kaip tris kartus sudavė deÅ¡inės rankos kumščiu nukentėjusiajai į pilvÄ , tokiais savo veiksmais padarė R. C. deÅ¡inės alkÅ«nės ir dilbio srities poodines kraujosruvas, kairės alkÅ«nės, kairio dilbio, kairės plaÅ¡takos, deÅ¡inės blauzdos, kairės Å¡launies poodines kraujosruvas, deÅ¡inės blauzdos kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu, kairės blauzdos odos nubrozdinimÄ , kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmÄ .

Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumÄ , kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formÄ â€“ tiesioginę tyčiÄ , panaudoto smurto pobÅ«dį ir nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, baustas administracine tvarka, neteistas, todėl nesant jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jam skirtina vidutinė sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta, su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - laisvės apribojimas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, kartu su bausme teismas gali skirti įpareigojimÄ nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai bÅ«tina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus (BK 721 straipsnio 1 dalis) bei įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, jeigu kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡eimos nariui (BK 722 straipsnis). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta Å¡eimos nariui, nukentėjusioji R.

C. kaltinamojo bijo, vengia bendravimo, todėl, jis bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigotinas nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 20 metrų atstumu bei per visÄ bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Teismo vertinimu, skirtina bausmė ir skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės bus pakankamos pasiekti bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti kaltinamÄ jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Dėl civilinio ieškinio Nukentėjusioji R. C. pareiškė ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (7 t., b. l. 88-91). Ieškinys iš esmės grindžiamas 2016-08-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2362/2016 (01) R. C. nustatytais sužalojimais: dešinės alkūnės ir dilbio srities poodine kraujosruva, kairės alkūnės, kairio dilbio, kairės plaštakos, dešinės blauzdos, kairės šlaunies poodinėmis kraujosruvomis, dešinės blauzdos poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu, kairės blauzdos odos nubrozdinimais, kas buvo įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Taip pat ir 2017-06-09 VTPT prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialistės A. S. iÅ¡vada Nr. 89 TPK-276/2017, kurioje nurodyta, kad R. C. diagnozuotas vidutinio sunkumo/sunkus depresijos epizodas. Vertinant ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , teismas pažymi, jog Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78 TPK-183/2017 nurodyta, kad R. C. nuo 2010 m. konstatuojamas psichikos sutrikimas - kitas depresijos epizodas. Nėra duomenų, kad R. C. konstatuotas psichikos sutrikimas – kitas depresijos epizodas, bÅ«tų atsiradęs po 2016-07-29 jos atžvilgiu galimai panaudoto fizinio smurto, todėl nėra pagrindo nustatyti sveikatos sutrikdymo mastÄ (2 t., b. l. 85-108).

Todėl, įvertinęs pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , teismas pripažįsta, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir tuoj pat atsiradusių akivaizdžių nukentėjusiosios sužalojimo pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, tačiau ne tarp tokių pasekmių, kokias nurodo nukentėjusioji ir praÅ¡o dėl jų priteisti neturtinę žalÄ . Ä®vertinus minėtus įrodymus, konstatuotina, jog priežastinio ryÅ¡io tarp 2016-07-29 jos patirto tiek psichologinio, tiek fizinio smurto ir jai konstatuoto psichikos sutrikimo – kito depresijos epizodo, nėra.

Teismas pažymi, jog neturtinė žala atlyginama tik už dėl nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes. Sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , atsižvelgta į nusikaltimo padarymo priežastį ir jo kilimo aplinkybes (abipusį konfliktÄ ), į žalÄ padariusio asmens kaltę (tyčiÄ ), sužalojimų pobÅ«dį, pavojingumÄ , į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie liekamÄ sias pasekmes, bei teismų praktikÄ priteisiant neturtinę žalÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai ir praÅ¡oma priteisti 10 000 Eur suma mažintina iki 500 Eur (BPK 115 str. 1 d., CK 6.283 str. 1 d.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Nukentėjusiosios R. C. atstovas advokatas R. M. praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteisti 500 Eur iÅ¡laidų, susijusių su jos atstovavimu ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus (8 t., b. l. 114). Å ios iÅ¡laidos yra pagrįstos ir įrodytos raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl pripažintinos proceso iÅ¡laidomis bei priteistinos iÅ¡ kaltinamojo (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl daiktinių įrodymų Daiktiniai įrodymai – CD ir USB laikmenos su vaizdo įraÅ¡ais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o R. C. pateikti Å¡aunamieji ginklai: revolveris bei lygiavamzdis Å¡autuvas su dėklu, kurie 2016-08-03 nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK saugyklÄ (t. 4, b.l. 86-87), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intini R. C. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas) . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

R. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir per bausmės vykdymo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 20 metrų atstumu bei per visÄ bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Nukentėjusiosios R. C. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos tenkinti dalinai ir priteisti iÅ¡ R.

C. 500 (penkis Å¡imtus) Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Nukentėjusiosios R. C. iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ R. C. 500 (penkis Å¡imtus) Eur joms atlyginti. KardomÄ jÄ priemonę R. C. - įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. C., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 20 metrų, nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su R. C., gyv. (duomenys neskelbtini), nesilankyti namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) - panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktinius įrodymus – CD ir USB laikmenas su vaizdo įraÅ¡ais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos, o revolverį bei lygiavamzdį Å¡autuvÄ su dėklu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti R. C.. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėja Jolanta Bagdonienė