f1bdca53-5eca-4bdd-98f8-8496b776404d · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                                                        Civilinė byla Nr. 2S-509-210/2016                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00241-2015-1                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.7.1.1.;3.1.16.;3.3.2.4.; (S)                                                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 9 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,           teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11-187/2016 pagal ieÅ¡kovės L. B. ieÅ¡kinį atsakovui R. B., institucija, byloje teikianti iÅ¡vadÄ , – TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, ir visų kitų reikalavimų, susijusių su santuokos nutraukimu, sprendžiant procesinio dokumento, tai yra prieÅ¡ieÅ¡kinio, priėmimo klausimÄ .

Teismas           n u s t a t ė:                                                                    I. Ginčo esmė 1. Atsakovas R. B. 2016-03-24 elektroniniu bÅ«du pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodydamas jo sumÄ â€“ 114 911 Eur. Prie prieÅ¡ieÅ¡kinio atsakovas pridėjo mokėjimo nurodymÄ , kad yra sumokėjęs 100 Eur žyminio mokesčio valstybei, o nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo praÅ¡o jį atleisti, nes jo pajamos yra apie 400 Eur darbo užmokesčio arba atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

                                   II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 25 d. nutartimi atsakovo R. B. praÅ¡ymÄ dėl jo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo tenkino iÅ¡ dalies. R. B. atidėjo pusės mokėtino 3447 Eur žyminio mokesčio, tai yra 1293 Eur žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki civilinės bylos iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės.    Atsakovui R. B. nustatė terminÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – iki 2016-05-09 primokėti 1193 Eur, pusę mokėtino ir nesumokėto žyminio mokesčio, valstybei už pateiktÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį.    IÅ¡aiÅ¡kino atsakovui, kad, nepaÅ¡alinus nurodytų trÅ«kumų (nesumokėjus žyminio mokesčio, nepateikus įrodymų, kad žyminis mokestis primokėtas) per nustatytÄ terminÄ , jo prieÅ¡ieÅ¡kinis bus laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas jam.

3. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra socialiai remtinas ir negalėtų sumokėti žyminio mokesčio valstybei, be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų teismas matė, kad jis turi pakankamai lėšų susimokėti už advokato pagalbÄ atstovaujant teisme, todėl teismas praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies, įpareigodamas atsakovÄ sumokėti pusę mokėtino žyminio mokesčio, tai yra 1293 Eur, per teismo nustatytÄ terminÄ â€“ iki 2016-05-09, o likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimÄ atidėjo iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės.                      III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 4. Atskiruoju skundu atsakovas R. B. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atleisti R. B. nuo 1630 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti 1630 Eur žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki civilinės bylos iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:    4.1. Apeliantas pastebi, kad rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad atsakovui reikia sumokėti 1193 Eur, nors dėstomojoje dalyje nurodė 1293 Eur sumÄ .

Apeliantas įsitikinęs, kad teismas netinkamai paskaičiavo žyminį mokestį. PrieÅ¡ieÅ¡kinio suma yra 114 911,00 Eur, todėl teikiant prieÅ¡ieÅ¡kinį per elektroninę sistemÄ , mokėtinas žyminis mokestis – 1730,00 Eur, iÅ¡ kurios 100,00 Eur apeliantas jau yra sumokėjęs pateikiant prieÅ¡ieÅ¡kinį. Todėl likusi mokėtina žyminio mokesčio suma – 1 630,00 Eur, nuo kurios apeliantas praÅ¡o atleisti arba atidėti iki civilinės bylos iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės.     4.2.

Apeliantas pažymi, kad jo gaunamos pajamos yra kelis kartus mažesnės nei mokėtino žyminio mokesčio sumÄ , turimu turtu negali disponuoti, nes jis dalijamas Å¡ioje byloje.

5. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė L. B. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:    5.1. Atsakovo skundo dalis dėl neteisingai teismo paskaičiuoto žyminio mokesčio yra teisėta. Atsakovas įpareigotas teismo primokėti 1 193,00 Eur žyminio mokesčio kadangi 100,00 Eur jau sumokėjo teikiant prieÅ¡ieÅ¡kinį, o kitos žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas iki civilinės bylos iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės.     5.2.

Atsakovas byloje nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų apie savo darbo užmo­kestį, kad yra socialiai remtinas. Atsakovas visiÅ¡kai neargumentuoja savo praÅ¡ymo, nepateikia jokių priedų, patvirtinančių sunkiÄ jo finansinę padėtį, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo visiÅ¡kai atleisti atsakovÄ nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas           k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6.

Apeliacijos dalykas yra žyminio mokesčio už priešieškinį dydis bei atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo arba žyminio mokesčio atidėjimo iki civilinės bylos išsprendimo iš esmės taikymas.

7. Teisę kreiptis į teismÄ užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybÄ , bei civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumo principas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, todėl asmens teisė kreiptis į teismÄ turi bÅ«ti realizuojama įstatymo nustatyta tvarka.

CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieÅ¡kinys ar prieÅ¡ieÅ¡kinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi bÅ«ti sumokamas prieÅ¡ atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Ä®statymas gina abi proceso Å¡alis – ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ , todėl žyminis mokestis, atlikdamas prevencinę funkcijÄ , saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiÅ¡kimo teisme. Taigi žyminis mokestis yra viena iÅ¡ esminių civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme sÄ lygų. Ä®statymas numato teismo teisę atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ .

PraÅ¡ymas iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jo mokėjimÄ atidėti turi bÅ«ti motyvuotas, prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridedami įrodymai, patvirtinantys jo pagrįstumÄ (CPK 83 str. 3 d., 84 str.).           8. Apeliacinės instancijos teismas pritaria abiejų Å¡alių pozicijai, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas taikė netinkamÄ Å¾yminio mokesčio paskaičiavimo bÅ«dÄ . Nagrinėjamu atveju prieÅ¡ieÅ¡kinio suma yra 114 911,00 Eur, tai yra didesnė už 86 886,00 Eur, todėl pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p., mokėtinÄ Å¾yminį mo­kestį sudaro 2 027,00 Eur ir 1 % nuo ieÅ¡kinio sumos, virÅ¡ijančios 86 886,00 Eur.

Taigi, Å¡iuo atveju mokėtinas žyminis mokestis – 2307,00 Eur, teikiant per elektroninę sistemÄ pagal CPK 80 str. 7 d. – 1730,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo atsakovui už prieÅ¡ieÅ¡kinį priklausantį mokėti 3447 Eur žyminį mokestį, o elektroniniu bÅ«du teikiant – 2585 Eur žyminį mokestį.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas teikdamas priešieškinį jau yra sumokėjęs 100,00 Eur, todėl apeliantui likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis yra 1630,00 Eur, nuo kurios apeliantas prašo atleisti arba atidėti iki civilinės bylos išsprendimo iš esmės.10. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas ir atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra skirtingi institutai ir jų vertinimas iš dalies skiriasi. Atleidimo nuo žyminio mokesčio atveju pareiškėjas atleidžiamas nuo dalies piniginės prievolės vykdymo, o atidėjimo atveju pareiškėjui išlieka pareiga sumokėti žyminį mokestį, tačiau piniginės prievolės vykdymo terminas atidedamas.11.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo praÅ¡ymÄ atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjimo, pusę mokėtino žyminio mokesčio atidėjo iki civilinės bylos iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės, o kitÄ Å¾yminio mokesčio dalį, nustatydamas terminÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigojo sumokėti.

12. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad sprendžiant atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ar mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimÄ turi bÅ«ti įvertinama turtinė praÅ¡ančio asmens padėtis, todėl asmuo privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius praÅ¡ymo pagrįstumÄ (LR CPK 178 str.).

13. Apeliantas savo sunkiÄ turtinę padėtį grindžia net kelis kartus mažesnėmis gaunamomis pajamomis, nei mokėtino žyminio mokesčio suma, bei negalėjimu disponuoti turimu turtu, kuris yra dalijamas Å¡ioje byloje.14. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimÄ dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo teismas turi nustatyti, ar asmens turtinė padėtis yra tiek sunki, kad jis negali sumokėti visos mokėtino žyminio mokesčio sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien duomenys apie asmens gaunamas pajamas (400 Eur) nėra pakankami nustatyti asmens tikrÄ jÄ turtinę padėtį, o taip pat ir priimti pagrįstÄ bei teisingÄ sprendimÄ dėl galimybės atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Sprendžiant nurodytÄ klausimÄ teismas turi įvertinti ne tik duomenis apie asmens gaunamas pajamas, bet taip pat ir duomenis apie asmens turimÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , turimas santaupas, kreditorius, iÅ¡laikytinius ir visus kitus duomenis, kurie yra reikÅ¡mingi sprendžiant dėl asmens galimybių konkrečiu atveju sumokėti mokėtinÄ Å¾yminį mokestį. Tokių duomenų apeliantas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Vien ta aplinkybė, kad Å¡iuo metu apelianto galimybės sumokėti žyminį mokestį už prieÅ¡ieÅ¡kinį yra ribotos, kadangi dėl turto padalijimo nutraukiant santuokÄ vyksta ginčas, nesudaro pagrindo teigti, jog jis tokių galimybių visai neturi, jo turtinė padėtis yra tiek sunki, kad viso mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimas galimai pažeistų jo teises ir teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieÅ¡kovo turtinę padėtį nesant tiek sunkiÄ , kad jis negalėtų sumokėti visos už prieÅ¡ieÅ¡kinį mokėtino žyminio mokesčio sumos. Tais atvejais, kai yra duomenų apie tai, kad ateityje asmens turtinė padėtis pagerės, t. y. kad Å¡iuo atveju teismui priėmus galutinį sprendimÄ byloje turės galimybę realizuoti jam priskirtÄ turtÄ ar gauti kompensacijÄ už jį, turi bÅ«ti taikomas ne atleidimas nuo žyminio mokesčio, kuris iÅ¡ esmės yra absoliutus ir negrįžtamas, bet žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas.15.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies netinkamai taikė procesines teisės normas – neteisingai paskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį dydį, tačiau normas, reglamentuojančias atleidimÄ nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo taikė tinkamai, todėl keistina tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl žyminio mokesčio dydžio (CPK 337 str. 1 d. 4 p.). Todėl pusės mokėtino žyminio mokesčio – 815 Eur sumokėjimas atidėtinas iki civilinės bylos iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės, o likusiÄ 815 Eur žyminio mokesčio dalį apeliantas įpareigotinas sumokėti nustatant naujÄ terminÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.

16. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sÄ lygas ir tvarkÄ , žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarkÄ , kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių ar saugomų interesų gynimo. Todėl reikalavimas sumokėti įstatymuose įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali bÅ«ti traktuojamas kaip užkertantis keliÄ ginti pažeistas teises.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 4 punktu, teismas n u t a r i a : TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį pakeisti iÅ¡ dalies ir rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:Atsakovo R. B. praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo atmesti, praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjimÄ iki civilinės bylos iÅ¡sprendimo tenkinti iÅ¡ dalies.Atsakovui R. B. atidėti pusės (815 Eur) mokėtino žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjimÄ iki civilinės bylos iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės.Atsakovui R.

B. nustatyti terminÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – iki 2016 m. gegužės 20 d. sumokėti pusę (815 Eur) mokėtino ir nesumokėto žyminio mokesčio valstybei už pateiktÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį.IÅ¡aiÅ¡kinti atsakovui, kad, nepaÅ¡alinus nurodytų trÅ«kumų (nesumokėjus žyminio mokesčio, nepateikus įrodymų, kad žyminis mokestis primokėtas) per nustatytÄ terminÄ , jo prieÅ¡ieÅ¡kinis bus laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas jam.        LikusiÄ teismo nutarties rezoliucinę dalį palikti nepakeistÄ .

                                                                                                                                          Teisėjas                                                                                            Vytautas Kursevičius                                                                                        Â