2023-01-04 Nr. AB-496-3-62-3-02035-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-15-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02035-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. Ž ir T. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. Ž. ir T. Ž. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai S. Ž. ir T. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami atidėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) patikrinimų vykdymą (duomenys neskelbtini), sklype Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjų skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25, 35 straipsnių reikalavimų, todėl teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjams buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pasiūlant patikslinti ginčo dalyką ir pagrindą, pateikti įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai, išdėstyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, pateikti duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį.

Teisme 2022 m. rugsėjo 20 d. buvo gautas pareiškėjų patikslintas skundas, kuriuo prašoma pratęsti 2021 m. gruodžio 31 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-2296-(15.66 Mr) ir 2021 m. gruodžio 31 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-2297-(15.66 Mr) įvykdymo terminą iki 2023 m. rugpjūčio 1 d.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų S. Ž. ir T. Ž. patikslintą skundą.

Teismas nustatė, kad privalomųjų nurodymų teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalis, kuri nustato, kad užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.

Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Jeigu statybos patikrinimo metu kyla įtarimų, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, o tokio statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti statinio projektą, Inspekcijos pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir pan.) surašo tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima.

Taigi, Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nėra numatyta asmens teisė kreiptis į teismą dėl nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Teismas galėtų pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą tik tuo atveju, jei tokia teisė teismui būtų suteikta įstatymais. Vertinant Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 ir 8 dalių nuostatas, matyti, kad privalomajame nurodyme, surašytame statybos patikrinimo metu nustačius teisės aktų pažeidimus, nustatytas ne ilgesnis nei šešių mėnesių terminas gali būti pratęstas tik pačios Inspekcijos.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje reglamentuota, jog statybos patikrinimo metu nustačius, kad statyba vykdoma savavališkai, atliekami šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyti su savavališkos statybos padarinių šalinimu susiję veiksmai. Įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatos (pareiškėjas remiasi šia nuostata), kurioje numatyta asmenims teisė dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui kreiptis į teismą, taikymas galimas tada, kai privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus surašytas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 11 dalies pagrindu, t. y. kai nustatyta savavališka statyba. Nagrinėjamu atveju privalomieji nurodymai surašyti vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis, todėl darytina išvada, jog kilusio ginčo atveju Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikytinos ir šiuo pagrindu privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas šių nuostatų pagrindu negali būti pratęstas.

Teismas konstatavo, kad privalomieji nurodymai surašyti vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis, todėl pažeidimo pašalinimas turi būti atliekamas Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka ir Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatos šiuo atveju netaikomos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų skundą atsisakytina priimti, kaip nepriskirtiną nagrinėti teisme Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 13-9247-644/2022 ir perduoti pareiškėjų S. Ž. ir T. Ž. patikslinto skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjai nurodo, kad Inspekcija 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. RE-212 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo“ pratęsė 2021 m. gruodžio 31 d. Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-2297-(15.66Mr) terminą iki 2022 m. rugsėjo 3 d. Inspekcija 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. RE-213 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo“ pratęsė 2021 m. gruodžio 31 d. Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-2296-(15.66Mr) terminą iki 2022 m. rugsėjo 3 d.

Sisteminė Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalies nuostatų analizė sudaro pagrindą išvadai, jog įstatymų leidėjas suinteresuotiems asmenims, kurių atžvilgiu surašyti privalomieji nurodymai, suteikė teisę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimo po to, kai šį terminą pratęsia Inspekcija. Ši teisė nėra aiškiai išreikšta Priežiūros įstatyme, tačiau visos abejonės ir neaiškumai turi būti vertinami suinteresuoto asmens, kurio atžvilgiu priimtas privalomasis nurodymas, naudai. Dėl to, pareiškėjų nuomone, privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, terminą, kai jį pratęsia Inspekcija, gali pratęsti teismas.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-525-554/2020 nurodė, jog „sisteminė paminėto teisinio reglamentavimo analizė duoda pagrindą išvadai, kad įstatymų leidėjas suinteresuotiems asmenims, kurių atžvilgiu surašyti privalomieji nurodymai, suteikė teisę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimo po to, kai šį terminą pratęsia Inspekcija. Ši teisė nėra labai aiškiai išreikšta Priežiūros įstatyme, tačiau visos abejonės ir neaiškumai turi būti vertinami suinteresuoto asmens, kurio atžvilgiu priimtas privalomasis nurodymas, naudai, nes Konstitucijos 5 straipsnio nuostatos, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio principai draudžia neaiškų ir dviprasmišką teisinių santykių reguliavimą plačiąja prasme“.

Be to, pareiškėjams būtent Inspekcijos darbuotojai nurodė kreiptis į teismą dėl privalomųjų nurodymų terminų pratęsimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-802-442/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1518-602/2020).

Pareiškėjai skundu prašo pratęsti privalomojo nurodymo, kuris, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, yra surašytas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo terminą. Taigi pagal paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad pareiškėjų skundas nėra nagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Kiti pareiškėjų atskirojo skundo motyvai nėra reikšmingi sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų S. Ž. ir T. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė