f1bcbe07-97e2-4210-bfc0-2e1dfe551947 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-721-162/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00176-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 16.8; 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 30 d.Klaipėda        Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. V.,atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Rolandui AndruÅ¡kevičiui, 2014 m. balandžio 11 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

V. praÅ¡ymÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2014 m. vasario 3 d. raÅ¡to Nr. 30-S-30-1326 „Dėl atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ panaikinimo ir įpareigojimo atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktÄ .        Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

       pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymu (b. l. 5-7) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:       1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2014 m. vasario 3 d. raÅ¡tÄ Nr. 30-S-30-1326, kuriuo netenkintas pareiÅ¡kėjo 2014 m. sausio 24 d. praÅ¡ymas atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 18 punktÄ ;       2) įpareigoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkÄ atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktÄ .       Nurodo, kad 2009 m. sausio 22 d. buvo paskirtas į rotuojamas Rietavo policijos komisariato virÅ¡ininko pareigas. 2013 m. rugsėjo 2 d.

Policijos generalinio komisaro raÅ¡tu Nr. 5-S-3402 „Dėl tarnybos einamose rotuojamose pareigose“ buvo informuotas, kad 2014 m. sausio 22 d. baigiasi pareiÅ¡kėjo tarnybos rotuojamose pareigose laikotarpis bei atsižvelgiant į tarnybinį bÅ«tinumÄ pasiÅ«lyta pratęsti tarnybÄ einamose rotuojamose pareigose iki 2014 m. vasario 1 d. Buvo praÅ¡oma informuoti ar jis sutinka tęsti tarnybÄ einamose rotuojamose pareigose iki nurodytos datos, ar sutinka rotacijos tvarka bÅ«ti perkeltas į kitas rotuojamas pareigas.

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas sutiko tęsti tarnybÄ einamose rotuojamose pareigose iki nurodytos datos, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) virÅ¡ininkas 2013 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 30-TE-856 pratęsė jo tarnybos laikÄ iki 2014 m. vasario 1 d. Taip pat pažymi, jog Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos personalo valdybÄ informavo, kad nesutinka rotacijos tvarka bÅ«ti perkeltas į kitas rotuojamas pareigas. 2014 m. sausio 24 d. kreipėsi į Klaipėdos AVPK virÅ¡ininkÄ su praÅ¡ymu atleisti jį iÅ¡ tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktÄ (atsisakius eiti kitas pareigas perkeliant rotacijos tvarka). 2014 m. vasario 5 d. gavo atsakymÄ , kuriuo jo praÅ¡ymas netenkintas, kadangi pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nuo 2013 m. gruodžio 3 d. yra atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 30-1-00361-13 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Baudžiamasis kodeksas) 228 straipsnio 2 dalį.

Administraciniame akte pažymėta, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ 1.4 punktas nustato, kad kol nebus patikrinti kaltinimai ir iÅ¡spręstas atsakomybės klausimas, policijos pareigÅ«nas iÅ¡ tarnybos kitais pagrindais neatleidžiamas. Mano, jog toks atsakovo administracinis aktas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti naikintinas.         Nurodo, jog 2013 m. gruodžio 4 d. pareiÅ¡kėjui buvo pateiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ ikiteisminiame tyrime Nr. 30-1-00361-13 dėl piktnaudžiavimo, įtariant padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje.

Mano, kad Klaipėdos AVPK viršininkas neteisėtai netenkino pareiškėjo prašymo vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 5-V-437 1.4 punkto nuostata, nes šis įsakymas taikomas tik karjeros valstybės tarnautojams, asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį ir kurie padarė tarnybinius nusižengimus ir teisės pažeidimus, apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų. Pažymi, jog pareiškėjas nebuvo sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, todėl šio įsakymo nuostatos jam neturėjo būti taikomos.       Nurodo, kad penkerių metų kadencija rotuojamose Rietavo policijos komisariato viršininko pareigose baigėsi 2014 m. sausio 22 d., ir pareiškėjui sutikus, pratęsta iki 2014 m. vasario 1 d.

Pabrėžia nesutikęs rotacijos tvarka bÅ«ti perkeltas į kitas rotuojamas pareigas, nes buvo nusprendęs baigti tarnybÄ . Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punkte nurodyta, kad atsisakius eiti kitas pareigas perkeliant rotacijos tvarka pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ tarnybos, todėl jis turėjo bÅ«ti atleistas iÅ¡ tarnybos. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad pats pareigÅ«no kadencijos pasibaigimo faktas įpareigoja priimti sprendimÄ dėl asmens atleidimo.       Nurodo, jog Konstitucijos 48 straipsnio įtvirtinta nuostata, kad priverčiamas darbas draudžiamas, o Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 2 straipsnyje įtvirtinti darbo santykių teisinio reglamentavimo principai – laisvė pasirinkti darbÄ ir visų formų priverstinio ir privalomojo darbo draudimas.

Teigia, kad žmogaus niekas negali priversti dirbti per prievartÄ , turi bÅ«ti iÅ¡laikyta atleidimo procedÅ«ra, taip pat nėra įstatyme nuostatos, kuri teigtų, kad jeigu pradedamas ikiteisminis tyrimas darbuotojas priverčiamas tęsti darbo santykius su darbdaviu.        PareiÅ¡kėjas A. V. praÅ¡ymÄ praÅ¡o tenkinti jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.        Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Rolandas AndruÅ¡kevičius nesutinka su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu ir praÅ¡o jį atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.       Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiais policijos komisariatas atsiliepime (b. l. 18-20) nurodo, kad Klaipėdos AVPK 2014 m. sausio 28 d. gavo A.

V. praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos. 2014 m. vasario 3 d. Klaipėdos AVPK raÅ¡tu Nr. 30-S-1326 „Dėl atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ informavo pareiÅ¡kėjÄ apie Klaipėdos AVPK virÅ¡ininko priimtÄ sprendimÄ netenkinti jo praÅ¡ymo. Klaipėdos AVPK virÅ¡ininkas sprendimÄ priėmė vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“, kurio 1.4 punktas įpareigoja sulaukti tyrimų pabaigos.

       Nurodo, jog nuo 2013 m. gruodžio 3 d. pareiškėjo atžvilgiu tebėra atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 30-1-00361-13 pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi nuo 2013 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas laikinai nušalintas nuo Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariato viršininko pareigų šešiems mėnesiams ir laikinas nušalinimas dar nėra pasibaigęs. 2013 m. gruodžio 5 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir pareigūno vardo pažeminimo. 2013 m. gruodžio 20 d. tarnybinis patikrinimas sustabdytas iki kol bus priimtas galutinis sprendimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 30-1-00361-13.

Taigi Klaipėdos AVPK virÅ¡ininkas pareiÅ¡kėjo iÅ¡ pareigų neatleido dėl pradėtų tyrimų.        Iki laikino nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kėjas ėjo Klaipėdos AVPK Rietavo policijos virÅ¡ininko pareigas, kurios yra statutinės ir pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – ir Policijos veiklos įstatymas) 14 straipsnio 7 dalį joms taikoma rotacija. Pačios rotacijos tvarkos Policijos veiklos įstatymas nenustato, o nukreipia į Vidaus tarnybos statutÄ . Statuto 161 straipsnio 6 dalis nustato, kad rotacijos sÄ lygas ir tvarkÄ nustato vidaus reikalų ministras.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1V-419 patvirtino Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų rotacijos sÄ lygų ir tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ir ApraÅ¡as). Teigia, kad iÅ¡ pateiktų pareiÅ¡kėjo ir Klaipėdos AVPK turimų dokumentų matyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo buvo įvykdytos tik ApraÅ¡o 10 ir 11 punktuose nustatytos rotacijos procedÅ«ros. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktas nustato savarankiÅ¡kÄ atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindÄ .

Å ioje teisės normoje nustatyta, kad pareigÅ«nas turi atsisakyti eiti pareigas rotacijos tvarka. Pažymi, kad rotacija pareiÅ¡kėjui nėra užbaigta. PareiÅ¡kėjas 2013 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 30-44-PR5-1653 nurodė, kad jis sutiktų tęsti tarnybÄ po 2014 m. vasario 1 d. einamose rotuojamose pareigose. Pagal šį tarnybinį praneÅ¡imÄ pareiÅ¡kėjas nesutiko tik bÅ«ti perkeltas į kitas rotuojamas pareigas, kurios buvo iÅ¡vardintos. PareiÅ¡kėjas nenorÄ dirbti vidaus tarnybos sistemoje iÅ¡reiÅ¡kė tik praÅ¡yme teismui, tačiau savo tarnybiniame praneÅ¡ime tokios valios neiÅ¡reiÅ¡kė.

             Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į praÅ¡ymÄ nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.        Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui nedalyvaujant.        Teismas k o n s t a t u o j a :        Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) virÅ¡ininko 2014 m. vasario 3 d. raÅ¡to Nr. 30-S-30-1326 (toliau – ir skundžiamas raÅ¡tas, RaÅ¡tas), kuriuo netenkintas pareiÅ¡kėjo 2014 m. sausio 24 d. praÅ¡ymas atleisti jį iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus skundžiamÄ raÅ¡tÄ , pareiÅ¡kėjas praÅ¡o įpareigoti Klaipėdos AVPK virÅ¡ininkÄ atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktÄ .       Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2014 m. sausio 24 d. pateikė praÅ¡ymÄ atsakovui, praÅ¡ydamas jį atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktÄ (b. l. 26). Atsakovas skundžiamu 2014 m. vasario 3 d. raÅ¡tu Nr. 30-S-1326 „Dėl atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo įvykdyti negali dėl pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nuo 2013 m. gruodžio 3 d. atliekamo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-00361-13 pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (b. l. 8).

RaÅ¡te nurodyta, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ 1.4 punktas nustato, kad kol nebus patikrinti kaltinimai ir iÅ¡spręstas atsakomybės klausimas, policijos pareigÅ«nas iÅ¡ tarnybos kitais pagrindais neatleidžiamas.        Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo Å¡alis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigÅ«nus ir įstaigų vadovus). ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

VieÅ¡ojo administravimo srityje priimami įvairaus pobÅ«džio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali bÅ«ti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimÄ si į administracinį teismÄ , sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismÄ asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų vieÅ¡ojo administravimo srityje.

      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).       Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad skundžiamas 2014 m. vasario 3 d. raštas Nr. 30-S-1326 „Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos“ nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, sukėlusiu pareiškėjui konkrečias teisines pasekmes.

Esminis individualaus administracinio akto požymis yra konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. IÅ¡ skundžiamo raÅ¡to turinio matyti, jog jis yra informacinio pobÅ«džio, juo nesprendžiamas klausimas dėl pareiÅ¡kėjo teisių ar pareigų. Nurodytu raÅ¡tu nėra atsisakoma atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ tarnybos, jis tik informuojamas, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo negalima įvykdyti, kadangi Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį.

Taigi, neišsprendus pareiškėjo prašymo iš esmės, atsakovo 2014 m. vasario 3 d. raštas Nr. 30-S-1326 neturi tiesioginio poveikio pareiškėjo teisėms ir pareigoms, nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui.        Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 2 dalyje nurodyti individualaus administracinio akto požymiai: individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

       Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. vasario 3 d. raÅ¡tu Nr. 30-S-1326 „Dėl atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ pareiÅ¡kėjui nėra suteikiamos teisės ir pareigos, todėl Å¡is raÅ¡tas pareiÅ¡kėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu.        Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu, skundÄ galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundÄ priėmus nagrinėti, administracinę bylÄ nutraukti kaip nepriskirtinÄ administraciniam teismui.       Remiantis nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, administracinės bylos dalis dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2014 m. vasario 3 d. raÅ¡to Nr. 30-S-30-1326 panaikinimo nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).       Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o įpareigoti Klaipėdos AVPK virÅ¡ininkÄ atleisti jį iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktÄ .       Nustačius, jog atsakovas iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atleisti jį iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktÄ , todėl pareiÅ¡kėjas turėjo teisę tokį pareiÅ¡kėjo atsisakymÄ skųsti kaip neveikimÄ , kuris pareiÅ¡kėjui sukėlė tiesiogines teisines pasekmes.

Atsiradus tiesioginėms teisinėms pasekmėms dėl atsakovo neveikimo, pareiÅ¡kėjui skundžiamas raÅ¡tas neužkirto kelio, pasibaigus 14 dienų terminui po praÅ¡ymo dėl atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos padavimo atsakovui, kreiptis į teismÄ dėl atsakovo neveikimo. Nustačius, jog pareiÅ¡kėjas turi teisę skųsti tokį atsakovo neveikimÄ dėl atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos, Å¡ioje byloje spręstinas klausimas, ar atsakovas pagrįstai atsisakė netenkinti tokį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .       PareiÅ¡kėjas teigia, kad pasibaigus penkerių metų kadencijai rotuojamose Rietavo policijos komisariato virÅ¡ininko pareigose bei pareiÅ¡kėjui sutikus, tarnyba einamose pareigose buvo pratęsta iki 2014 m. vasario 1 d.

Pasibaigus minėtam laikotarpiui, kuriam buvo pratęsta tarnyba, pareiÅ¡kėjas nebesutiko rotacijos tvarka bÅ«ti perkeltas į kitas rotuojamas pareigas, kadangi nusprendė baigti tarnybÄ , todėl turėjo bÅ«ti atleistas iÅ¡ tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punkte numatytu pagrindu.       Statutinių valstybės tarnautojų, kurie tarnauja vidaus tarnybos sistemoje, tarnybos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Vidaus tarnybos statutas.

Statuto 53 straipsnyje nustatyti atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindai. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatyta, jog pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos atsisakius eiti kitas pareigas perkeliant rotacijos tvarka.       Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1V-419 patvirtintas Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų rotacijos sÄ lygų ir tvarkos apraÅ¡as reglamentuoja vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų, kuriems įstatymuose nustatytais atvejais taikoma rotacija, rotacijos sÄ lygas ir tvarkÄ (ApraÅ¡o 1 punktas).

ApraÅ¡o 4 punkte nustatyta, kad pareigÅ«nams rotacija taikoma pasibaigus jų tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpiui. Pagal ApraÅ¡o 10 punktÄ , personalo tarnyba iki pareigÅ«no, kurį į pareigas skiria ir iÅ¡ jų atleidžia vidaus reikalų centrinės įstaigos ar Å¡iai įstaigai pavaldžios vidaus reikalų įstaigos vadovas, tarnybos einamose rotuojamose pareigose pabaigos likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams raÅ¡tu informuoja pareigÅ«nÄ apie tai, kad baigiasi jo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpis, ir nurodo jam rotuojamų pareigų, į kurias Å¡iame punkte nurodytas pareigÅ«nas galėtų bÅ«ti perkeltas rotacijos tvarka, sÄ raÅ¡Ä .

ApraÅ¡o 11 punktas nustato, kad gavęs ApraÅ¡o 10 punkte nurodytÄ informacijÄ , pareigÅ«nas per 10 darbo dienų raÅ¡tu praneÅ¡a personalo tarnybai apie sutikimÄ arba nesutikimÄ rotacijos tvarka bÅ«ti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas. Jei jis sutinka rotacijos tvarka bÅ«ti perkeltas į kitas rotuojamas pareigas, nurodo, į kokias konkrečias rotuojamas pareigas norėtų bÅ«ti perkeltas. PareigÅ«nas taip pat turi nurodyti, ar sutiktų tęsti tarnybÄ einamose rotuojamose pareigose esant tarnybiniam bÅ«tinumui.

ApraÅ¡o 12 punkte numatyta, kad vidaus reikalų centrinei įstaigai pavaldžios vidaus reikalų įstaigos vadovas, turintis teisę skirti pareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas, personalo tarnybai, Å¡ios tarnybos raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu, pateikia motyvuotÄ pasiÅ«lymÄ (teikimÄ ) dėl jo skiriamo pareigÅ«no perkėlimo rotacijos tvarka į kitas rotuojamas pareigas ar esant tarnybiniam bÅ«tinumui tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio pratęsimo ne ilgiau kaip 5 metams, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Pagal ApraÅ¡o 13 punktÄ personalo tarnyba, gavusi ApraÅ¡o 11 punkte nurodytÄ pareigÅ«no raÅ¡ytinį praneÅ¡imÄ , kuriame jis: 13.1. nurodo, kad sutinka bÅ«ti rotacijos tvarka perkeltas į kitas rotuojamas pareigas ar tęsti tarnybÄ einamose rotuojamose pareigose esant tarnybiniam bÅ«tinumui, per 10 darbo dienų apie tai informuoja komisijos pirmininkÄ , o jo nesant – komisijos pirmininko pavaduotojÄ , pateikdama jam pareigÅ«no tarnybinį praneÅ¡imÄ , ApraÅ¡o 12 punkte nurodytÄ motyvuotÄ pasiÅ«lymÄ (teikimÄ ), pareigÅ«no tarnybos bylÄ , rotuojamų pareigų, į kurias rotacijos tvarka galėtų bÅ«ti perkeltas pareigÅ«nas, sÄ raÅ¡Ä ; 13.2. nurodo, kad nesutinka bÅ«ti rotacijos tvarka perkeltas į kitas rotuojamas pareigas ir tęsti tarnybÄ einamose rotuojamose pareigose esant tarnybiniam bÅ«tinumui, per 5 darbo dienas pareigÅ«no tarnybinį praneÅ¡imÄ perduoda jį į pareigas skiriančiam vidaus reikalų centrinės įstaigos arba vidaus reikalų įstaigos vadovui teisės aktų nustatyta tvarka spręsti klausimÄ dėl pareigÅ«no tolesnės tarnybos.

ApraÅ¡o 15 punkte numatyta, kad komisija, atsižvelgusi į ApraÅ¡o 13.1 punkte nurodytus dokumentus, tarnybinį bÅ«tinumÄ , pareigÅ«no paskutinės atestacijos rezultatus, priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių pasiÅ«lymų: 15.1. esant tarnybiniam bÅ«tinumui pratęsti pareigÅ«no tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip; 15.2. perkelti pareigÅ«nÄ Ä¯ kitas rotuojamas pareigas toje pačioje arba kitoje vidaus reikalų įstaigoje; 15.3. kai nėra galimybės pateikti ApraÅ¡o 15.1 arba 15.2 punktuose nurodytų pasiÅ«lymų, pasiÅ«lyti klausimÄ dėl pareigÅ«no tolesnės tarnybos spręsti teisės aktų nustatyta tvarka.

ApraÅ¡o 17 punktas nustato, kad vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovui nusprendus esant tarnybiniam bÅ«tinumui pratęsti pareigÅ«no, kurį į pareigas skiria ir iÅ¡ jų atleidžia vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas, tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, arba minėtÄ pareigÅ«nÄ perkelti į kitas rotuojamas pareigas toje pačioje arba kitoje vidaus reikalų įstaigoje, personalo tarnyba apie tai per 3 darbo dienas raÅ¡tu informuoja pareigÅ«nÄ , kuris per 5 darbo dienas nuo Å¡ios informacijos gavimo dienos pateikia personalo tarnybai raÅ¡ytinį sutikimÄ ar nesutikimÄ eiti siÅ«lomas pareigas.

Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas pareigÅ«no raÅ¡ytiniu sutikimu per 10 darbo dienų nuo Å¡io sutikimo gavimo vidaus reikalų centrinėje įstaigoje dienos priima sprendimÄ dėl pareigÅ«no perkėlimo į kitas rotuojamas pareigas arba pareigÅ«no tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio pratęsimo ne ilgiau kaip 5 metams, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, pasibaigus jo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpiui.       Bylos medžiaga nustatyta, jog TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2009 m.

įsakymu Nr. 86-TE-14 A. V. nuo 2009 m. sausio 22 d. paskirtas į TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato virÅ¡ininko (statutinio valstybės tarnautojo, A lygio 14 kategorijos) pareigas (b. l. 21). Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. rugsėjo 2 d. raÅ¡tu Nr. 5-S-3402 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad 2014 m. sausio 22 d. baigiasi pareiÅ¡kėjo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpis (b. l. 22-23). Minėtu raÅ¡tu pasiÅ«lyta iki 2014 m. vasario 1 d. pratęsti pareiÅ¡kėjo tarnybos einamose pareigose laikotarpį; jame taip pat nurodytos pareigos, į kurias galės bÅ«ti siÅ«loma perkelti pareiÅ¡kėjÄ .

Minėtu raštu nurodyta per 10 darbo dienų nuo rašto gavimo dienos informuoti:

1) ar pareiÅ¡kėjas sutinka tęsti tarnybÄ rotuojamose pareigose iki 2014 m. vasario 1 d.;

2) ar pareiÅ¡kėjas esant tarnybiniam bÅ«tinumui sutinka tęsti tarnybÄ einamose rotuojamose pareigose po 2014 m. vasario 1 d.;

3) taip pat apie sutikimÄ arba nesutikimÄ rotacijos tvarka bÅ«ti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas. PareiÅ¡kėjas A. V. 2013 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 30-44-PR5-1653 nurodė sutinkantis tęsti tarnybÄ rotuojamose pareigose iki 2014 m. vasario 1 d.. Taip pat nurodė, kad esant tarnybiniam bÅ«tinumui sutiktų tęsti tarnybÄ einamose rotuojamose pareigose po 2014 m. vasario 1 d. Nesutiko tik bÅ«ti perkeltas į siÅ«lomas kitas rotuojamas pareigas, kadangi pateikti pasiÅ«lymai neatitinka dėl didelių atstumų nuo gyvenamosios vietos (b.l. 36).

Klaipėdos AVPK virÅ¡ininkas 2013 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 30-TE-856 pareiÅ¡kėjui pratęsė tarnybÄ iki 2014 m. vasario 1 d. (b. l. 25).        Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Klaipėdos AVPK imuniteto skyriaus tyrėja 2013 m. gruodžio 5 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 30-PR5-821 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ Klaipėdos AVPK virÅ¡ininkÄ B. I. informavo apie galimÄ pareiÅ¡kėjo nusikalstamÄ veikÄ dėl kurios pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 27). Minėtu tarnybiniu praneÅ¡imu pasiÅ«lyta atlikti tarnybinį patikrinimÄ dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir pareigÅ«no vardo pažeminimo. 2013 m. gruodžio 20 d. tarnybinis patikrinimas sustabdytas kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje (b.l. 28).

Pažymėtina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00361/2013 pareiÅ¡kėjÄ laikinai nuÅ¡alino nuo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo rajono policijos komisariato virÅ¡ininko pareigų Å¡eÅ¡iems mėnesiams (b. l. 30). IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog pareiÅ¡kėjas minėtÄ nutartį apskundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2014 m. sausio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-115-174/2014 pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

PareiÅ¡kėjas 2014 m. sausio 24 d. pateikė praÅ¡ymÄ atsakovui, praÅ¡ydamas jį atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktÄ .       Kaip matyti iÅ¡ faktinių aplinkybių, remiantis ApraÅ¡o 10 punktu pareiÅ¡kėjas, baigiantis jo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpiui, 2013 m. rugsėjo 2 d. Nr. 5-S-3402 buvo informuotas apie tai, kad baigiasi jo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpis ir nurodytas jam rotuojamų pareigų, į kurias pareigÅ«nas galėtų bÅ«ti perkeltas rotacijos tvarka, sÄ raÅ¡as.

PareiÅ¡kėjas, remdamasis ApraÅ¡o 11 punktu (per 10 darbo dienų), 2013 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 30-44-PRS-1653 informavo, kad sutinka tęsti tarnybÄ rotuojamose pareigose iki 2014 m. vasario 1 d., o esant tarnybiniam bÅ«tinumui sutinka tęsti tarnybÄ einamose rotuojamose pareigose ir po 2014 m. vasario 1 d. Klaipėdos AVPK virÅ¡ininkas 2013 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 30-TE-856 pareiÅ¡kėjui pratęsė tarnybÄ iki 2014 m. vasario 1 d. Kaip ir minėta, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00361/2013 pareiÅ¡kėjÄ laikinai nuÅ¡alino nuo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo rajono policijos komisariato virÅ¡ininko pareigų Å¡eÅ¡iems mėnesiams, t. y. teismas pareiÅ¡kėjÄ nuÅ¡alino nuo tarnybos tuo metu, kai pareiÅ¡kėjas (jo sutikimu) ėjo tarnybines pareigas ir nebuvo pasibaigęs terminas, kuriam buvo pratęsta pareiÅ¡kėjo tarnyba einamose rotuojamose pareigose.

Nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ApraÅ¡o nustatyta tvarka ir terminais buvo sutikęs tęsti tarnybÄ rotuojamose pareigose iki 2014 m. vasario 1 d., o esant tarnybiniam bÅ«tinumui – tęsti tarnybÄ einamose rotuojamose pareigose ir po 2014 m. vasario 1 d. Tačiau vėliau, t. y. bÅ«tent po jo nuÅ¡alinimo nuo tarnybos, pareiÅ¡kėjas 2014 m. sausio 24 d. praÅ¡ymu iÅ¡reiÅ¡kėjo norÄ bÅ«ti atleistam atsisakius eiti kitas pareigas perkeliant rotacijos tvarka ir nenorÄ tęsti tarnybÄ einamose rotuojamose pareigose esant tarnybiniam bÅ«tinumui.

PareiÅ¡kėjas tokį praÅ¡ymÄ pateikė tuo metu, kai visos procedÅ«ros pareiÅ¡kėjui dėl pasiÅ«lymų rotacijos tvarka užimti kitas rotuojamas pareigas ar esant tarnybiniam bÅ«tinumui pratęsti tarnybos laikÄ pareiÅ¡kėjo einamose rotuojamose pareigose buvo sustabdytos dėl pareiÅ¡kėjo nuÅ¡alinimo. ApraÅ¡as nenumato kitų galimybių ar iÅ¡imčių pareigÅ«nui iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ kitais terminais ir tvarka sutikimÄ arba nesutikimÄ rotacijos tvarka bÅ«ti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas ar sutikimÄ /nesutikimÄ tęsti tarnybÄ einamose rotuojamose pareigose esant tarnybiniam bÅ«tinumui tuo metu, kai pareigÅ«nas pats tai nusprendžia.

T.y. ApraÅ¡as nustato, jog pareigÅ«nui pasiÅ«lius užimti atitinkamas pareigas ar tęsti tarnybÄ einamose rotuojamose pareigose ApraÅ¡o nustatytais terminais ir tvarka, pareigÅ«nas tik tada turi teisę iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl tokio pasiÅ«lymo. Nesant tokio pasiÅ«lymo, ApraÅ¡as galimybės atsisakyti tęsti tarnybÄ einamose rotuojamose pareigose, nors jau pareigÅ«nas prieÅ¡ tai buvo sutikęs jÄ tęsti, nenumato.        Byloje svarbu nustatyti, ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atsakovas privalėjo iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės ir pareiÅ¡kėjÄ atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punkto pagrindu, netgi ir tuo atveju, kai pareigÅ«nas valiÄ dėl sutikimo ar nesutikimo esant tarnybiniam bÅ«tinumui eiti rotuojamas pareigas, iÅ¡reiÅ¡kė ne ApraÅ¡o nustatytais terminais ir tvarka, o bÅ«tent jo nuÅ¡alinimo metu.

       Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir Baudžiamojo proceso kodeksas, BPK) normas, laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų (BPK 157 straipsnis) yra viena iÅ¡ Å¡iuo įstatymu numatytų procesinės prievartos priemonių (BPK III dalies „Procesinės prievartos priemonės“ XII skyrius „Kitos procesinės prievartos priemonės“), kuri gali bÅ«ti taikoma pradėjus ikiteisminį tyrimÄ arba perdavus baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯ teismÄ . BPK 157 straipsnyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro praÅ¡ymÄ , nutartimi turi teisę laikinai nuÅ¡alinti įtariamÄ jį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai bÅ«tina, kad bÅ«tų greičiau ir neÅ¡aliÅ¡kiau iÅ¡tirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.

Nutartis laikinai nuÅ¡alinti įtariamÄ jį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti (1 dalis). Laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas negali trukti ilgiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius. Prireikus Å¡ios priemonės taikymas gali bÅ«ti pratęstas dar iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas (2 dalis). Nutartį laikinai nuÅ¡alinti įtariamÄ jį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, taip pat nutartį pratęsti Å¡ios priemonės taikymo terminÄ per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo įtariamajam dienos įtariamasis ar jo gynėjas gali apskųsti aukÅ¡tesniajam teismui.

Å io teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama (3 dalis). Kai byla perduodama į teismÄ , dėl laikinojo nuÅ¡alinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (4 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o perdavus bylÄ teismui – teismas privalo panaikinti laikinÄ nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų ar laikinÄ teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymÄ , kai Å¡i priemonė pasidaro nebereikalinga (5 dalis). Å io teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta procesinės prievartos priemonė – laikinasis nuÅ¡alinimas nuo pareigų yra skirta taikyti tiems įtariamiesiems, kurie turi valstybės tarnautojo statusÄ .       Pagal minėtÄ Ä¯statymu nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , procesinės prievartos priemonės – laikinojo nuÅ¡alinimo nuo pareigų paskirtis – greičiau ir neÅ¡aliÅ¡kiau iÅ¡tirti nusikalstamas veikas ar užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

BPK 157 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nutartis laikinai nuÅ¡alinti įtariamÄ jį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti, yra imperatyvi ir nuÅ¡alinto pareigÅ«no darbdaviui nesuteikia jokios diskrecijos. Darbdavys, gavęs teismo nutartį dėl laikinojo nuÅ¡alinimo nuo pareigų, privalo jÄ Ä¯vykdyti.       BPK 157 straipsnyje nustatytos procesinės prievartos priemonės taikymo sÄ lygos, terminai, apskundimo ir panaikinimo tvarka. Baudžiamojo proceso įstatymas, atsižvelgiant į jo paskirtį, nereglamentuoja kaip turi bÅ«ti sprendžiami tarnybos klausimai, kurie susiklosto tarp darbdavio ir darbuotojo, kurio atžvilgiu teismas priėmė nutartį dėl procesinės prievartos priemonės – laikinojo nuÅ¡alinimas nuo pareigų taikymo.

Šiuo metu galiojantis Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnis (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-456 redakcija) nustato, kad pareigūnas nuo pareigų nušalinamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.       Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 34 straipsnyje nustatyti pagrindai, kuriais gali būti nušalintas valstybė tarnautojas. Valstybės tarnybos įstatymo 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu:

1) dėl valstybės tarnautojo yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas ir valstybės tarnautojas toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigÄ ar rezultatus. Å iuo atveju valstybės tarnautojas nuÅ¡alinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui;

2) tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kuriÄ valstybės tarnautojas gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ pareigų. Å iuo atveju valstybės tarnautojas nuÅ¡alinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui;

3) valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimÄ arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , nurodytus Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje. Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų nuÅ¡alinamas jį į pareigas priėmusio asmens ar jo įgalioto asmens, o kai valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero sprendimu.

Valstybės tarnybos įstatymo 341 straipsnyje nurodytos valstybės tarnautojo nuÅ¡alinimo teisinės pasekmės. Valstybės tarnybos įstatymo 341 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už nuÅ¡alinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad sprendimÄ nuÅ¡alinti valstybės tarnautojÄ nuo pareigų priėmusio subjekto reikalavimu nuÅ¡alintas valstybės tarnautojas grÄ Å¾ina valstybės tarnautojo pažymėjimÄ , visas jam patikėtas su jo pareigų vykdymu susijusias priemones ir jo žinioje esančius dokumentus.

Valstybės tarnybos įstatymo 341 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nuo pareigų nuÅ¡alintas valstybės tarnautojas nepraranda valstybės tarnautojo teisės dirbti kitÄ darbÄ pagal Å¡io įstatymo 161 straipsnį.        Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad pagal KonstitucijÄ riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi Å¡ių sÄ lygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.

Konstitucinis proporcingumo principas reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas).       Minėtų Konstitucinio Teismo išaiškinimų kontekste pabrėžtina, kad procesinė prievartos priemonė – laikinasis nušalinimas nuo pareigų – numatytas įstatymu.

Å ia procesinės prievartos priemone laikinai apribojamos atitinkamos asmens teisės, tačiau įstatymu apibrėžta Å¡io ribojimo paskirtimi – greičiau ir neÅ¡aliÅ¡kiau iÅ¡tirti nusikalstamas veikas ar užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, proporcingai siekiama teisėtų ir visai visuomenei svarbių tikslų.      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-820/2013 yra nurodęs, kad teismo nutartimi laikinai nuÅ¡alinus valstybės tarnautojÄ nuo pareigų tarnybos teisiniai santykiai su atitinkamu darbdaviu savaime nenutrÅ«ksta, tačiau minėtos procesinės prievartos priemonės taikymas darbdaviui yra privalomas ir atitinkamÄ , teismo nustatytÄ laikÄ , nuÅ¡alintam pareigÅ«nui sustabdomas pareigÅ«no teisinis statusas.

Vadinasi, sustabdžius nuÅ¡alinto pareigÅ«no teisinį statusÄ , Vidaus tarnybos statuto normos, reglamentuojančios vidaus tarnybos pareigÅ«nų priėmimÄ ir atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, statutinių valstybės tarnautojų perkėlimÄ Ä¯ kitas pareigas bei tarnybinį kaitumÄ negali bÅ«ti taikomos, kadangi nėra Å¡ių normų taikymo sÄ lygų. Taigi, sustabdžius pareiÅ¡kėjo kaip pareigÅ«no teisinį statusÄ , jis to metu, kol yra nuÅ¡alintas nuo tarnybos, negali bÅ«ti atleistas remiantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punkto pagrindu.

Minėta, pareiÅ¡kėjo tarnyba rotuojamose pareigose turėjo baigtis 2014 m. vasario 1 d., tačiau dėl pareikÅ¡to įtarimo ir pareiÅ¡kėjo nuÅ¡alinimo nuo pareigų, sustabdžius pareiÅ¡kėjo kaip pareigÅ«no teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo tarnybos rotuojamose pareigose terminas nesibaigė, rotacijos procedÅ«ra buvo sustabdyta, todėl spręstina, kad pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti atleidžiamas remiantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punkto pagrindu.       Pripažįstamas nepagrįstu pareiÅ¡kėjo teiginys, kad neatleidus jo iÅ¡ pareigų, jis yra priverčiamas dirbti ir tęsti darbo santykius su darbdaviu per prievartÄ .

PareiÅ¡kėjui dirbti ir tęsti darbo santykius su darbdaviu nereikia iki tol kol bus iÅ¡tirtos visos aplinkybės ir atnaujintas jo, kaip pareigÅ«no, teisinis statusas. Atnaujinus pareigÅ«no teisinį statusÄ , atsakovas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priims atitinkamÄ sprendimÄ .        Atsakovas skundžiamame raÅ¡te bei atsiliepime remiasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ (toliau – ir Ä®sakymas) 1.4 punktu, kuris nustato, kad kol nebus patikrinti kaltinimai ir iÅ¡spręstas atsakomybės klausimas, policijos pareigÅ«nas iÅ¡ tarnybos kitais pagrindais neatleidžiamas.

Atsakovas teigia, jog bÅ«tent Å¡io Ä®sakymo 1.4 pagrindu pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, tol kol nebus patikrinti kaltinimai ir iÅ¡spręstas pareiÅ¡kėjo atsakoymbės klausimas. PareiÅ¡kėjo manymu, Ä®sakymo 1.4 punktas pareiÅ¡kėjui neturi bÅ«ti taikomas, kadangi jis taikomas tik tiems pareigÅ«nams, kurie padarė tarnybinius nusižengimus ir teisės pažeidimus apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.        Minėto Ä®sakymo preambulėje nurodyta, jog Ä®sakymas priimtas siekiant stiprinti policijos įstaigų ir jų struktÅ«rinių padalinių vadovų asmeninę atsakomybę už jiems pavaldžių statutinių, karjeros valstybės tarnautojų, asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, padarytus tarnybinius nusižengimus ir teisės pažeidimus, jiems esant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų medžiagų, taip pat gerinti policijos įvaizdį ir didinti visuomenės pasitikėjimÄ policija.

Ä®sakymo 1.4 punkte nurodytas įpareigojimas teritorinių policijos įstaigų vadovams, kad policijos pareigÅ«nai, pažeminę pareigÅ«no vardÄ , nebÅ«tų atleisti iÅ¡ tarnybos kitais pagrindais, nepatikrinus jiems iÅ¡keltų kaltinimų ir neiÅ¡sprendus tarnybinės atsakomybės klausimo.        Įsakymo preambulę aiÅ¡kinant lingvistiniu teisės aiÅ¡kinimo metodu, akivaizdu, jog jis taikomas ne tik pareigÅ«nams, kurie padarė tarnybinius nusižengimus ir teisės pažeidimus bÅ«dami apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, ar kitų svaigiųjų medžiagų, tačiau Å¡iuo Ä®sakymu taip pat siekiama gerinti policijos įvaizdį ir didinti visuomenės pasitikėjimÄ policija.

Taigi minėtas Ä®sakymas taikomas ir tuomet, kai bÅ«tina gerinti policijos įvaizdį ir didinti ja pasitikėjimÄ . Jei asmenys, kurie įtariami padarę tyčines nusikalstamas veikas, iÅ¡ tarnybos bÅ«tų atleisti kitais pagrindais ir jiems nekiltų jokių teisinių pasekmių, tuomet nebÅ«tų gerinamas policijos įvaizdis ir didinamas visuomenės pasitikėjimas policija. Todėl visa tai įvertinus akivaizdu, jog minėtas Ä®sakymas yra taikomas ir pareiÅ¡kėjui, nes jis yra įtariamas padaręs tyčinę nusikalstamÄ veikÄ .       IÅ¡ prijungtos administracinės bylos Nr. I-559-243/2014 medžiagos matosi, kad pareiÅ¡kėjas siekė bÅ«ti atleistas iÅ¡ tarnybos dėl išėjimo į pensijÄ Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartimi jo praÅ¡ymÄ atsisakyta priimti.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2014 m. balandžio 16 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė praÅ¡ymÄ administracinėje byloje I-901-342/2014, praÅ¡ydamas jį iÅ¡ vidaus tarnybos atleisti pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktÄ . Paminėtos faktinės aplinkybės įrodo, jog pareiÅ¡kėjo tikslas nėra nebÅ«ti atleistam iÅ¡ tarnybos bÅ«tent Statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punkto pagrindu, tačiau jo tikslas – bÅ«ti atleistam iÅ¡ tarnybos iki tol, kol nėra patikrinti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi tam, kad pareiÅ¡kėjui nekiltų negatyvios teisinės pasekmės dėl jo galimai atliktų netinkamų veiksmų, žeminančių policijos įvaizdį ir didinančių nepasitikėjimÄ ja.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ 1.4 punktu siekiama, kad bÅ«tent tokiais atvejais, kai policijos pareigÅ«nai pažemina pareigÅ«no vardÄ , jie nebÅ«tų atleisti iÅ¡ tarnybos kitais pagrindais, nepatikrinus iÅ¡keltų kaltinimų. Visa tai įvertinus sprendžiama, jog atsakovas teisėtai atsisakė atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punkto pagrindu.      Remiantis nustatytomis faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl įpareigojimo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkÄ atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktÄ atmestinas kaip nepagrįstÄ .

       Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:        administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. V. praÅ¡ymÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2014 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 30-S-30-1326 „Dėl atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ panaikinimo nutraukti.       Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .       Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                      Dalia Gumuliauskienė                                                                                                                                                                                                                                    Â