f1bb1e66-56fb-490e-8692-b2657504c9d7 · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla 1A – 00096 – 491 / 2006Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-40-491/2017Proceso Nr. 4-08-3-00070-2017-2Procesinio sprendimo kategorija : 21.11.10. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 13 d.  PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. N. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarimo,nustatė:Pažeidėjui 2016 m. gruodžio 24 d. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 24 d. 5.30 val., Panevėžyje, ties (duomenys neskelbtini) namu, vairavo automobilį „Volvo V70“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tačiau vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį. Be to, jis su savimi neturėjo ir policijos pareigūnui nepateikė galiojančio Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos dokumento, techninės apžiūros talono ir draudimo poliso. Taip jis Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 1302 straipsnyje ir 1241 straipsnio 8 dalyje.

Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu Pažeidėjas nubaustas : pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalį (ši jo veika perkvalifikuota iš ATPK 1302 straipsnio) 1300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal ATPK 1241 straipsnio 8 dalį – 7 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu ir ANK 38 straipsniu, šios administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonė subendrintos ir Pažeidėjui skirta galutinė administracinė nuobauda – 1300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas praÅ¡o : panaikinti apylinkės teismo nutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylos teisenÄ nutraukti.Jis nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad negavus policijos automobilyje esančių registratorių vaizdo įrašų, pažeidimo faktui konstatuoti pakanka policijos pareigÅ«nų parodymų, duotų teismo posėdžio metu, ir teigia, kad jo kaltė yra įrodinėjama iÅ¡imtinai tik liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų parodymais, nors Å¡ie parodymai nėra logiÅ¡ki bei jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.

Panevėžio apskrities VPK pateiktoje policijos tarnybiniame automobilyje esančio vaizdo registratoriaus naudojimo tvarkoje nurodyta, kad vaizdo registratorius privalo bÅ«ti įjungtas, o esant registratoriaus gedimui, tai turi bÅ«ti nurodoma specialiame žurnale. Policijos patrulių veiklos instrukcijų 20.2 punkte nurodoma, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama pažeisti naudojimosi radijo ryÅ¡io priemonėmis, telemetrine įranga taisykles (iÅ¡jungti radijo stotį, telemetrinę įrangÄ , automobilinę vaizdo ir garso fiksavimo įrangÄ ar pan.).

Å iuo atveju abu policijos pareigÅ«nai parodė, jog jis (Pažeidėjas) nuo pat sulaikymo momento neigė vairavęs automobilį, abu parodė, jog įvykio metu tarnybiniame automobilyje buvo įjungtas vaizdo registratorius, taip pat jog automobilis „Volvo“ pravažiavo pro policijos automobilį ir nusprendus jį sustabdyti, buvo važiuojama paskui šį automobilį, t. y. vaizdo registratoriuje buvo (turėjo bÅ«ti) užfiksuota visa įvykio eiga. Kadangi jis kaltės nepripažįsta, yra nesuprantama, kodėl policijos pareigÅ«nai, bÅ«dami atsakingi už tinkamÄ Ä¯vykio aplinkybių iÅ¡tyrimÄ , kartu su tarnybiniais praneÅ¡imais nepateikė jų parodymus patvirtinančios objektyvios medžiagos – vaizdo įraÅ¡o.

Pažeidėjas teigia, kad įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, norminių aktų reikalavimus dėl vaizdo registratoriaus tarnybiniuose automobiliuose naudojimo, A. G. ir J. P. parodymus, jog pažeidimas buvo fiksuotas vaizdo registratoriumi, darytina iÅ¡vada, kad policijos pareigÅ«nai sÄ moningai ir tyčia teismui nepateikė vaizdo registratoriaus įraÅ¡o, nes Å¡is įraÅ¡as nepatvirtina policijos pareigÅ«nų nurodomų aplinkybių. Pažeidėjo vertinimu, kito logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, kodėl svarbus ir objektyvus policijos pareigÅ«nų turimas kaltės (arba nekaltumo) įrodymas nebuvo pateiktas teismui, nėra.

Pažeidėjas skunde taip pat nesutinka su liudytojų R. D. ir R. T. parodymų vertinimu, t. y. kad jų nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja kaltinime suformuluotai įvykių sekai, ir nurodo, kad teismas nevertino tos aplinkybės, jog tiek jis (Pažeidėjas), tiek Å¡ie liudytojai nurodė, jog vienas kito nepažįsta ir Å¡i aplinkybė nebuvo paneigta. Todėl, darydamas iÅ¡vadÄ , jog jis galėjo vairuoti R. D. automobilį, teismas turėjo nustatyti, kokiu bÅ«du jis šį automobilį gavo (kas jam jį perdavė), kaip įvykio vietoje atsirado kitas jam nepažįstamas asmuo – R.

T., kuris turėjo antrus automobilio užvedimo raktelius, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nutarime nenurodė, jų nevertino, todėl nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp asmenų parodymų.Pabrėžia, kad asmens kaltė negali bÅ«ti grindžiama prielaidomis, spėjimais ar abejotinais įrodymais. Å iuo atveju teismas įrodymus vertino Å¡aliÅ¡kai, netinkamai taikė įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, elgėsi neprincipingai – rėmėsi policijos pareigÅ«nų duotais parodymais, tačiau visiÅ¡kai nevertino tos aplinkybės, jog pareigÅ«nai teismui nepateikė policijos tarnybinio automobilio registratoriumi viso įvykio fiksuotos vaizdo medžiagos, iÅ¡ kurios bÅ«tų galima objektyviai nustatyti visas įvykio aplinkybes, nors abu pareigÅ«nai teigė, jog įvykis buvo fiksuotas specialia įranga, ir tai akivaizdžiai leidžia abejoti policijos pareigÅ«nų duotų parodymų teisingumu ir patikimumu.

Taip pat nurodo, kad nesant patikimų ir objektyvių duomenų, jog jis vairavo automobilį, jis negali bÅ«ti baudžiamas ne tik už tai, kad vengė neblaivumo patikrinimo, bet ir už tai, jog nepateikė policijos pareigÅ«nams vairuotojo pažymėjimo ir automobilio dokumentų, nes tokios pareigos jam nenumatė įstatymas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos virÅ¡ininkas Virginijus Mačėnas nesutinka su apeliaciniu skundu, nurodo, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Pagal ANK 652 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo apylinkės teismo nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. IÅ¡ Pažeidėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis savo kaltę dėl ANK 422 straipsnio 7 dalyje ir ATPK 1241 straipsnio 8 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymo neigia, nesutinka su įrodymų vertinimu administracinio nusižengimo byloje ir nurodo, kad policijos pareigÅ«nų parodymai yra nelogiÅ¡ki ir tokių parodymų nepakanka jo kaltei pagrįsti.

Jis skunde pakartoja analogiÅ¡kÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡dėstytÄ versijÄ , kad automobilio jis nevairavo, o tik ėjo Å¡aligatviu. Taigi, Å¡ioje byloje apeliantas kelia klausimÄ dėl įrodymų vertinimo ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų juos vertinant.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iÅ¡ priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimÄ , privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama.

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

IÅ¡ paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje privalo bÅ«ti surinkta tiek įrodymų, kurių pakaktų daryti motyvuotas ir pagrįstas iÅ¡vadas, o ne visi įrodymai.

IÅ¡ ANK 569 straipsnio 4 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.SkundÄ nagrinėjantis teismas esminį Pažeidėjo apeliacinio skundo argumentÄ â€“ kad automobilio jis nevairavo – atmeta kaip nepagrįstÄ , nes tokiÄ administracine tvarka nubausto asmens versijÄ paneigia apylinkės teismo posėdžio metu iÅ¡nagrinėtų duomenų visuma.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl Pažeidėjo kaltės, vadovavosi byloje esančiais įrodymais, tai yra administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 – 2 b. l.), policijos pareigūnų A. G. ir J. P. tarnybiniais pranešimais (7, 8 b. l.) ir pastarųjų parodymais, duotais teismo posėdžio metu (26 b. l., 2017 m. vasario 9 d. posėdžio garso įrašo: 10 min. – 27 min. 49 sek.; 31 b. l., 2017 m. vasario 24 d. posėdžio garso įrašo: 1 min. 20 sek. – 14 min. 21 sek.), bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Pažeidėjo versijÄ , neva automobilio įvykio metu jis nevairavo, visiÅ¡kai paneigia liudytojų policijos pareigÅ«nų A. G. ir J. P. paaiÅ¡kinimai, iÅ¡dėstyti jų tarnybiniuose praneÅ¡imuose, bei jų teismo posėdyje duoti parodymai, kurie esminėse įvykio aplinkybėse yra nuoseklÅ«s ir vieni kitiems neprieÅ¡tarauja. Kaip teisingai skundžiamame nutarime nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo netikėti liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų parodymais, Å¡ie liudytojai visÄ laikÄ stebėjo stabdomÄ automobilį „Volvo V70“ ir matė, kad iÅ¡ minėto automobilio vairuotojo vietos iÅ¡lipo tik vienas asmuo, t. y.

Pažeidėjas, kuris automobilio raktelius iÅ¡metė į kelkraÅ¡tį, ir neužilgo policijos pareigÅ«nai Å¡iuos raktelius surado. Netikėti ar abejoti savo tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigÅ«nų parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigÅ«nai gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ir duoda neobjektyvius parodymus. Nenustatytas ir Å¡ių liudytojų suinteresuotumas melagingai apkalbėti PažeidėjÄ . Tokių aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų abiejų pareigÅ«nų Å¡aliÅ¡kumÄ , jų suinteresuotumÄ Pažeidėjo apkaltinimu, nenurodė ir pats apeliantas.

Todėl, skundÄ nagrinėjantis teismas pritaria apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, kad tai, jog Pažeidėjas pateikia savo įvykio versijÄ ir aiÅ¡kina, jog jis automobilio nevairavo, vertintina tik kaip Pažeidėjo gynybinė pozicija ir siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. O vien tai, kad nuo pat pažeidimo padarymo momento Pažeidėjas neigė vairavęs automobilį, nepaneigia pirmiau nurodytų argumentų bei liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų parodymų objektyvumo. Pažeidėjas skunde nurodo, kad byloje nėra vaizdo įraÅ¡o, jog jis vairavo automobilį „Volvo V70“, o yra tik pareigÅ«nų parodymai.

Å iuo atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , nusprendė, kad jų pakanka Pažeidėjo kaltei pagrįsti. Su tokia teismo iÅ¡vada visiÅ¡kai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, juolab kad įrodinėjimo procesas nereikalauja patikrinti visas kaltininkų keliamas versijas, surinkti maksimaliai visus įrodymus, procesas negali bÅ«ti begalinis – įrodymų turi bÅ«ti surenkama ir iÅ¡tiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms iÅ¡vadoms padaryti.

Atsakant į komentuojamus Pažeidėjo apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas pažymi ir tai, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti nebÅ«tinai turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad apylinkės teismas bylos nagrinėjimo metu ėmėsi priemonių iÅ¡reikalauti vaizdo įraÅ¡Ä , kuris buvo filmuojamas tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi, tačiau Panevėžio apskrities VPK pateikė atsakymÄ , kad toks vaizdo įraÅ¡as dėl techninių gedimų neiÅ¡sisaugojo (39, 41 b. l.).

Taip praktikoje pasitaiko, nes visa technika, tame tarpe – ir tarnybiniuose policijos automobiliuose esanti įranga, turi galimybę dėl vienokių ar kitokių priežasčių sugęsti. Byloje yra oficialus institucijos atsakymas, kodėl Pažeidėjo nurodomas įrašas nebuvo pateiktas, todėl jo reikalauti, ir tuo labiau – jo nepateikus ginčyti savo kaltę, yra nepriimtina. Jau minėta, kad ir be šio įrašo, byloje yra pakankamai kitų patikimų įrodymų, gautų iš skirtingų šaltinių ir leidžiančių daryti pagrįstas išvadas dėl aplinkybės, kad būtent Pažeidėjas vairavo automobilį „Volvo V70“.

Pažeidėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino suinteresuoto asmens R. D. ir liudytojo R. T. parodymus, taip pat neįtikinama, apylinkės teismas pagrįstai Å¡ių liudytojų parodymus atmetė. Kaip matyti, apylinkės teismas atsižvelgė į R. D. ir R. T. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, ir sprendė, kad jie nėra tiesiogiai įvykį matę asmenys ir jų nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja nagrinėjamo įvykio sekai. Su tuo skundÄ nagrinėjantis teismas sutinka.

Suinteresuotas asmuo R. D. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilį „Volvo V70“ buvo palikęs (duomenys neskelbtini) g., prie AB „(duomenys neskelbtini)“ pastato (pažymėtina, kad Å¡ioje vietoje policijos pareigÅ«nai ir sustabdė Pažeidėjo vairuojamÄ automobilį). Jis taip pat parodė, kad automobilio „Volvo V70“ raktelius buvo pametęs, o atsarginius raktelius, kuriuos laikė namuose, perdavė draugui R. T., kuris ir parvežė jį į namus (25 – 26 b. l., 2017 m. vasario 9 d. posėdžio garso įraÅ¡o: 2 min. 33 sek.

– 10 min.). Liudytojas R. T. teismo posėdžio metu parodė, kad R. D. jam perdavė atsarginius automobilio „Volvo V70“ raktelius ir paprašė parvaryti šį automobilį. Kai nuvažiavo prie minėto automobilio, įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai uždraudė važiuoti su automobiliu, kadangi jis buvo gabenamas į saugojimo aikštelę (36 b. l., 2017 m. kovo 10 d. posėdžio garso įrašo: 1 min. 39 sek. – 6 min. 56 sek.). Įvertinus aptartų proceso dalyvių parodymų turinį, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas R.

D. ir R. T. parodymais nesirėmė pagrįstai, kadangi jie patys nagrinėjamame įvykyje nedalyvavo, jo tiesiogiai nematė, todėl jų nurodomos aplinkybės nei patvirtina, nei paneigia tiriamo įvykio aplinkybių. Čia esmė yra ta, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje Pažeidėjas vairavo automobilį „Volvo V70“, o tai, kaip jau minėta, vienareikšmiškai nustatyta liudytojų policijos pareigūnų A. G. ir J. P. parodymais bei juos patvirtinančiais kitais byloje esančiais įrodymais.

Vien tai, kad byloje nėra nustatyta, kokiu būdu Pažeidėjas gavo automobilį (kas jam jį perdavė), neturi jokios reikšmės nustačius, kad automobilį „Volvo V70“ vairavo būtent jis. Pažymėtina, kad automobilio savininkas niekur nesikreipė dėl galimai pavogto jo automobilio.  Kaip matyti iš Pažeidėjui surašyto protokolo, jam buvo inkriminuotas automobilio „Volvo V70“ vairavimas esant neblaiviam bei neblaivumo patikrinimo vengimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime sprendė, kad Pažeidėjui pareikštas kaltinimas pasitvirtino, ir konstatavo, kad jis vairavo automobilį „Volvo V70“ būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka tik su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad Pažeidėjas vengė neblaivumo patikrinimo. Pagal teismų praktikÄ , neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas yra tokie atvejai, kai dėl asmens sÄ moningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumÄ . Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumÄ specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumÄ , pakanka nustatyti, jog asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimÄ atlikti.

Pažymėtina, kad vairuotojai privalo paklusti policijos pareigÅ«nų reikalavimams ir pasitikrinti neblaivumÄ . Abejodami gautų rezultatų objektyvumu, vairuotojai vėliau gali patys imtis veiksmų tam, kad bÅ«tų gautas, jų nuomone, teisingas ir objektyvus jų blaivumo patikrinimo rezultatas – priduoti kraujo mėginį etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatymui, tačiau prieÅ¡ tai asmuo privalo paklusti policijos pareigÅ«nų reikalavimams ir pasitikrinti neblaivumÄ . Bylos duomenimis, policijos pareigÅ«nai keletÄ kartų prašė PažeidėjÄ pasitikrinti neblaivumÄ , tačiau jis tai padaryti atsisakė, nors nuo Pažeidėjo buvo juntamas alkoholio kvapas, jo judesių koordinacija buvo sutrikusi, kalba neriÅ¡li.

Tai patvirtina liudytojų A. G. ir J. P. parodymai. Todėl, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad aptarti Pažeidėjo veiksmai – policijos pareigÅ«no reikalavimu atsisakymas pasitikrinti neblaivumÄ , sudaro neblaivumo patikrinimo vengimo turinį. Apylinkės teismas nepagrįstai nustatė aplinkybę, kad Pažeidėjas automobilį „Volvo V70“ vairavo bÅ«damas neblaivus. Nagrinėjamu atveju, nors ir galima buvo įtarti Pažeidėjo neblaivumÄ , pats neblaivumo faktas ir konkretus jo neblaivumo laipsnis nustatytas nebuvo.

Taigi, byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad, vairuodamas transporto priemonę, Pažeidėjas buvo neblaivus. Pažymėtina, kad vengimas pasitikrinti neblaivumÄ , kaip Å¡ios veikos požymis ir atsirado eliminuojant atvejus, kuomet pažeidėjai sÄ moningai vengia pasitikrinti girtumÄ . Tačiau, bet kuriuo atveju vairuotojo girtumas turi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai įrodytas, o ne preziumuojamas faktu, kad jis vengia tikrintis. Ä®vertinus tai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡i aplinkybė nėra įrodyta, todėl Å¡alintina iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nutarimu nustatytų aplinkybių.

Vertinant Pažeidėjo apeliacinio skundo turinį, akivaizdu, jog jis nesutinka ne tik su tuo, kad jis automobilio „Volvo V70“ nevairavo, bet taip pat tvirtina, kad jis neturėjo pareigos pateikti policijos pareigÅ«no praÅ¡omus dokumentus. Sutikti su tokiais apelianto teiginiais, prieÅ¡ tai neabejotinai nustačius faktÄ , kad jis vairavo automobilį, vėlgi nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , pagrįstai įtardamas, kad padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, policijos pareigÅ«nas turi teisę tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti.

IÅ¡ to seka ir tai, jog net ir nenustačius asmens veiksmuose administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos požymių, jo tapatybės bei kitų dokumentų tikrinimas yra leidžiamas ir tikrinamas asmuo privalo pateikti policijos pareigÅ«nų praÅ¡omus dokumentus. Nagrinėjamu atveju, policijos pareigÅ«nai įtarė, jog Pažeidėjas galimai vairuoja neblaivus, todėl jis privalėjo pateikti policijos pareigÅ«nų praÅ¡omus dokumentus, o jų nepateikdamas jis pažeidė KET 16 punktÄ . Tačiau, skundÄ nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad jam buvo inkriminuotas ir vairuotojo pažymėjimo nepateikimas tikrinančiam pareigÅ«nui.

Tačiau, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Pažeidėjas nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones – taigi, jis neturėjo pažymėjimo, ir todėl realiai negalėjo jo pateikti. Todėl, vairuotojo pažymėjimo nepateikimas tikrinančio pareigÅ«no reikalavimu, kai asmuo teisės vairuoti nėra įgijęs, Å¡iuo atveju nėra pagrįstas ir įrodytas bei taip pat Å¡alintinas iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nutarimu nustatytų aplinkybių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pažeidėjas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 129 straipsnį ir 1241 straipsnio 7 dalį 1158 Eur (4000 Lt) bauda, kurios Å¡ioje byloje nagrinėjamų ir ginčijamų teisės pažeidimų padarymo dienÄ dar nebuvo sumokėjęs (nuobaudos neįvykdęs).

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta įrodyta, kad Pažeidėjas po to, kai jis 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį ir 1241 straipsnio 7 dalį 4000 Lt (1158 Eur) bauda ir Å¡ios baudos nesumokėjo, 2016 m. gruodžio 24 d. 5.30 val., Panevėžyje, ties (duomenys neskelbtini) namu, vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė pasitikrinti neblaivumÄ , be to, su savimi neturėjo ir policijos pareigÅ«nui nepateikė transporto priemonės registracijos dokumento, techninės apžiÅ«ros talono ir draudimo poliso, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai nurodė, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus ANK, kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, spręstina, ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad bÅ«tų suÅ¡velninta Pažeidėjui atsiradusi atsakomybė. Pagal Ä®gyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi bÅ«ti perkvalifikuotas pagal atitinkamÄ ANK straipsnį, kai jame nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė.IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Ä®gyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Pažeidėjo veikÄ iÅ¡ ATPK 1302 straipsnio (pakartotinis vengimas pasitikrinti neblaivumÄ ) perkvalifikavo į ANK 422 straipsnio 7 dalį (vengimas pasitikrinti neblaivumÄ ).

Teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė yra Å¡velnesnė, nei numatyta ATPK 1302 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas tik iÅ¡ dalies sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pripažįsta, kad apylinkės teismas perkvalifikuodamas Pažeidėjo veikÄ padarė klaidÄ . Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl, perkvalifikuodamas Pažeidėjo veikÄ pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, paÅ¡alina pakartotinumo požymį iÅ¡ Pažeidėjui pareikÅ¡to kaltinimo (nors tokiÄ aplinkybę nustatė).

ATPK 1302 straipsnio, pagal kurį Pažeidėjui buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, sankcijoje numatyta, kad už Å¡io pažeidimo padarymÄ asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti, gali bÅ«ti skiriama bauda nuo 1158 Eur iki 1448 Eur su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinis areÅ¡tas nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. PrieÅ¡ingai nei skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, ANK už pakartotinį transporto priemonės vairavimÄ ir vengimÄ pasitikrinti neblaivumÄ administracinė atsakomybė numatyta 427 straipsnyje.

Už Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ asmeniui gali bÅ«ti paskirta bauda nuo 850 Eur iki 1500 Eur. Taip pat privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 4 metų bei transporto priemonės konfiskavimas (ANK 427 straipsnio 2 ir 3 dalis). Ä®vertinus ATPK ir ANK sankcijas matyti, kad ANK už šį pažeidimÄ Ä¯tvirtinta Å¡velnesnė atsakomybė, kadangi nebenumatyta galimybė skirti administracinį areÅ¡tÄ , taip pat nuo 1303 Eur iki 1175 Eur sumažėjo ir galimos skirti baudos – pagrindinės nuobaudos, vidurkis.

Atsižvelgiant į paminėtÄ , Pažeidėjo padarytas pažeidimas iÅ¡ ATPK 1302 straipsnio turėjo bÅ«ti perkvalifikuotas į ANK 427 straipsnio 1 dalį, kadangi Å¡iame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė yra Å¡velnesnė.Å ioje byloje nustačius, kad ATPK 1302 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė yra griežtesnė nei numatyta tiek ANK 422 straipsnio 7 dalyje (pirmosios instancijos teismo pateiktas Pažeidėjo veikos perkvalifikavimas), tiek ANK 427 straipsnio 1 dalyje (teisingas Pažeidėjo veikos perkvalifikavimas), spręstinas klausimas, ar Pažeidėjo veikÄ perkvalifikavus teisingai, t. y. iÅ¡ ANK 422 straipsnio 1 dalies į ANK 427 straipsnio 1 dalį, jo teisinė padėtis bÅ«tų lengvinama.

 Kaip minėta, ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas asmeniui užtraukia baudÄ nuo 850 Eur iki 1500 Eur. Taip pat jam privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (ANK 427 straipsnio 2 dalis) ir transporto priemonės konfiskavimas (ANK 427 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymas asmeniui užtraukia baudÄ nuo 1000 Eur iki 2000 Eur. Taip pat jam privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (ANK 422 straipsnio 9 dalis).

Pagal teismų praktikÄ , sprendžiant klausimÄ ar įstatymas yra Å¡velninantis pažeidėjo padėtį, vadovaujamasi nuostata, kad Å¡velninantis pažeidėjo teisinę padėtį yra tas įstatymas, kuris Å¡velnina konkretaus pažeidėjo teisinę padėtį. Minėta, kad už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimÄ (ANK 427 straipsnio 3 dalis). Tokios administracinio poveikio priemonės už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusižengimÄ Ä¯statymas nenumato.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Pažeidėjas vairavo R. D. automobilį (13 b. l.). Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali bÅ«ti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas patenka į ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusižengimų, kuriuos padarius transporto priemonė privalomai konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise ji priklauso. Tačiau, atkreipiamas dėmesys, kad įstatymo leidėjas ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 – 5 punktuose numatė sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti konfiskuojama nusižengimÄ padariusiam asmeniui nepriklausanti transporto priemonė.

Viena iÅ¡ tokių sÄ lygų yra nustatymas, kad perleisdamas turtÄ pažeidėjui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo, kad Å¡is turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sÄ lyga egzistuoja, t. y. automobilio savininkui R. D. buvo žinoma, kad jam priklausantis automobilis „Volvo V70“ bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.

Akivaizdu, kad Pažeidėjas, visiškai neigdamas savo kaltę, nepaaiškino, kokiu būdu jis įgijo automobilio „Volvo V70“ raktelius ir šiuo automobiliu naudojosi. Duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, automobilio savininkas R. D. nurodė, kad Pažeidėjo nepažįsta, o atsarginius automobilio raktelius perdavė R. T., kad pastarasis automobilį parvarytų. Liudytojas R. T. iš esmės patvirtino R. D. nurodytas aplinkybes ir taip pat parodė, kad Pažeidėjo jis nepažįsta. Jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų R.

D. ir R. T. paaiškinimus bei iš kurių būtų galima spręsti, kokiu būdu Pažeidėjas gavo automobilio „Volvo V70“ raktelius bei šiuo automobiliu naudojosi, byloje nėra. Taigi, byloje nenustatyta, kokiu būdu automobilis „Volvo V70“ 2016 m. gruodžio 24 d. pateko Pažeidėjo žinion. Be šio, nėra jokio pagrindo teigti, kad R. D., kaip automobilio savininkas, elgėsi neatsakingai, nerūpestingai, nedėjo maksimalių pastangų tam, kad transporto priemonė nebūtų panaudota nusižengimui daryti.

Todėl, taikyti Pažeidėjui ANK 29 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti pažeidimo padarymo priemonę – automobilį, kuris jam nepriklausė nebÅ«tų teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į paminėtÄ , Pažeidėjo veikÄ kvalifikuojant pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas, jam negalėtų bÅ«ti skiriama.Toliau, ANK 427 straipsnio 1 dalis yra Å¡velninanti Pažeidėjo teisinę padėtį lyginant su ANK 422 straipsnio 7 dalimi, nes bauda ANK 422 straipsnio 7 dalyje yra griežtesnė.

Tokiu atveju, ANK 427 straipsnio 1 dalis Pažeidėjui yra palankesnė ir numato Å¡velnesnę jo atsakomybę, nei ANK 422 straipsnio 7 dalis. Kadangi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis, esant tik jo paduotam skundui, negali bÅ«ti bloginama (ANK 652 straipsnio 2 dalis), o Å¡velninti jÄ Ä¯statymas nedraudžia, Pažeidėjo veika iÅ¡ ATPK 1302 straipsnio perkvalifikuojama pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimÄ Pažeidėjo veikÄ perkvalifikuoti į kitÄ ANK straipsnį, spręstinas administracinės nuobaudos Pažeidėjui paskyrimo už minėto administracinio nusižengimo padarymÄ klausimas.

Skirdamas administracinę nuobaudÄ pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad Pažeidėjas neteistas („Liteko“ duomenimis), administracine tvarka jis baustas iÅ¡imtinai už KET pažeidimus – transporto priemonių vairavimÄ neturint tam teisės, anksčiau jam buvo paskirta griežčiausia ATPK numatyta administracinė nuobauda – administracinis areÅ¡tas, tačiau tai jo nesulaikė nuo teisės pažeidimų darymo ir jokios teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo.

Todėl, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, į tai, kad Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, sprendžia, kad administracinei nuobaudai keliami prevencijos ir nubaudimo tikslai (ANK 22 straipsnis) bus pasiekti Pažeidėjui pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį paskyrus administracinę nuobaudÄ , baudÄ , savo dydžiu artimÄ sankcijoje numatytam vidurkiui, bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , kurio terminas nustatytinas artimas sankcijoje numatytam vidurkiui.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime padaryta iÅ¡vada, kad ATPK 1241 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė atsakomybė yra Å¡velnesnė nei už analogiÅ¡kÄ nusižengimÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė, kadangi Å¡iame ANK straipsnyje nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau nei 10 Eur didesnis (Ä®gyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tačiau, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neanalizavo administracinio teisės pažeidimo teisenos taikymo klausimo, todėl nepagrįstai administracines nuobaudas, paskirtas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį ir ATPK 1241 straipsnio 8 dalį subendrino vadovaudamasis ir ATPK 33 straipsniu, ir ANK 38 straipsniu.

Pažymėtina, kad pagal Ä®gyvendinimo įstatymo 5 dalies 3 punktÄ , administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai suraÅ¡yti iki 2017 m. sausio 1 d. (kaip yra nagrinėjamu atveju) ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis Å¡io įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK. Todėl, Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį Pažeidėjui skiriama administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė bendrinama su pirmosios instancijos teismo pagal ATPK 1241 straipsnio 8 dalį Pažeidėjui paskirta nuobauda vadovaujantis ANK 38 straipsniu.    Dėl iÅ¡vardintų priežasčių skundžiamas apylinkės teismo nutarimas keičiamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismasnutaria:Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarimÄ pakeisti :A.

N. veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 1302 straipsnio perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 427 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 1000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) bauda, skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam subendrinus nuobaudas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį ir ATPK 1241 straipsnio 8 dalį, paskirti galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 1000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) baudÄ , bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

PaÅ¡alinti iÅ¡ nutarimo aplinkybes, kad A. N. automobilį „Volvo V70“ vairavo bÅ«damas neblaivus bei kad su savimi jis neturėjo ir policijos pareigÅ«nui nepateikė vairuotojo pažymėjimo. KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ . Å i nutartis neskundžiama.Teisėjas                                                                                              Valdas Meidus