2013-06-06 Nr. AB-2285-3-61-3-01583-2011-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-991/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01583-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. A. P. 2011 m. liepos 22 d. teismui padavė skundą (b. l. 1–3), kurį patikslino (b. l. 13–15) ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2011 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 1D-4774(11), įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją netaikyti jam Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) normų, mokėti visą nustatytą 808,10 Lt pensijos sumą bei išmokėti neišmokėtos pensijos dalį (2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi Lietuvos valstybė ir Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pašalinta iš proceso šalių).

Skunde nurodė, kad 2011 m. balandžio 21 d. Vidaus reikalų ministerijos sprendimu jam paskirta 808,10 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri buvo apribota pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23, 52 straipsnius.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 19–20) nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, nes Laikinasis įstatymas, kurio pagrindu buvo perskaičiuota pareiškėjo valstybinė pensija, galiojo ir nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareigūnų ir karių pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis ir nustatyta tvarka, todėl Vidaus reikalų ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu (b. l. 46–48) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išmokėti pareiškėjui G. A. P. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 5 822,95 Lt, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, kuriuo šis teismas pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 pateiktais išaiškinimais ir padarė išvadą, jog pareiškėjui neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Teismas konstatavo, kad atsakovas neteisėtai sumažino pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl nusprendė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, įpareigoti išmokėti pareiškėjui neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį pagal 2012 m. spalio 10 d. pažymą Nr. 11D(P)-4544 – 5 822,95 Lt, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.

Teismas atmetė skundo reikalavimą panaikinti Sprendimą. Teismas pažymėjo, jog skundžiamo sprendimo priėmimo metu teisės normos, kurių pagrindu pareiškėjo pensija perskaičiuota, buvo galiojančios, todėl pagrindo panaikinti Sprendimą nėra.

Teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą netaikyti pareiškėjui Laikinojo įstatymo normų bei mokėti jam visą nustatytą 808,10 Lt pensijos sumą, nes Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, o Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios.

III. Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija padavė apeliacinį skundą (b. l. 52–53), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundas ir šią pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Apeliaciniame skunde pažymi, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos neteko galios nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., t. y. iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo. Todėl atsakovas mano, kad šiuo įstatymu, o ne Konstitucinio Teismo nutarimu išnyko teisinis pagrindas mažinti pensiją pareiškėjui. Taip pat vadovaujasi Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimais ir pažymi, kad nei Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, nei 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiuose Laikinojo įstatymo pakeitimuose nenumatyta, kad jie taikytini į praeitį, todėl mano, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui Gintarui A. P. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. balandžio 21 d. Vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. 11SP-1730 neterminuotai pareiškėjui buvo paskirta 808,10 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 4). 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui, vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvo perskaičiuota ir atitinkamai sumažinta pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 40). Manydamas, kad tokiu mažinimu yra pažeidžiamos jo teisės, pareiškėjas kreipėsi į valstybinę pensiją mokančią instituciją – Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas jam išmokėti susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką. Tačiau Vidaus reikalų ministerija 2011 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 1D-4774(11) (b. l. 9–10) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, išaiškino, kad jam paskirta valstybinė pensija vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi yra sumažinta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Nesutikdamas su tokiu sprendimu bei siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išmokėti pareiškėjui G. A. P. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 5 822,95 Lt, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas vadovavosi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (nutarimas oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.) ir pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimą vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, kuri nurodytu Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, pripažino nepagrįstu bei vadovaudamasis Tarnybos 2012 m. spalio 10 d. pažyma Nr. 11D(P)-4544 priteisė pareiškėjui 2011 m. balandžio – 2012 m. rugpjūčio mėnesiais neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 5 822,95 Lt. Teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus priteisti susidariusią pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, įpareigoti pareiškėjui mokėti visą jam paskirtą pensiją bei panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 1D-4774(11).

Atsakovas apeliaciniame skunde nekelia ginčo dėl teismo apskaičiuotos ir pareiškėjui priteistos neišmokėtos pensijos dalies dydžio, tačiau nesutinka su priimtu teismo sprendimu tuo aspektu, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisinis reguliavimas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios bei kad 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas atgal, nes pareiškėjui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kuri pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, buvo perskaičiuota ir išmokėta iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažįsta teisėtu bei pagrįstu. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas klausimas – dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrįstumo, suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kurios laikomasi ir vėlesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose (pvz. 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-625/2013 ir kt.). Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai yra išsamiai išanalizuoti bei pripažinti nepagrįstais nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotos praktikos.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui neišmokėtą valstybinės pensijos dalį priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, nors 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ją buvo pašalinęs iš atsakovų. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nurodyta, kad jis paduodamas ne tik Vidaus reikalų ministerijos, bet ir Lietuvos valstybės, vardu, vadinasi išnagrinėjus byloje atsakovu dalyvaujančios Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą iš esmės buvo įvertinta ir Lietuvos valstybės pozicija dėl apeliaciniu skundu apskųsto teismo sprendimo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija aptarto pirmosios instancijos teismo padaryto proceso teisės pažeidimo nelaiko esminiu, turėjusiu reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Akcentuotina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, atsižvelgusi į tai, kad atsakovu dalyvavo ta valstybės institucija, kuri būtų buvusi tinkama Lietuvos valstybės atstovė procese, kad šios institucijos ir atsakovo (valstybės) interesai šiuo atveju negalėjo reikšmingai skirtis, nagrinėjamam ginčui aktualaus proceso teisės pažeidimo taip pat nelaikė esminiu.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė