f1ba24fa-ee2d-42de-aff9-77c0dc19485e · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-403-634/2019 Teisminio proceso Nr. 01-1-12760-18-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.2. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 13 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Ingai Mieldažytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nuteistajam A.

A., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiosios A. G. atstovui advokatui Mindaugui Vagoniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, jeigu tai nesusiję su darbu ir per penkis mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. G. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš A. A. 491,94 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš A. A. išieškota 700 Eur suma A. G. naudai už turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. A. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2018 m. kovo 18 d. apie 17.30 val., gatvėje (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vienÄ kartÄ sudavė kumščiu į kairę akį A. G., padarydamas poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose, pereinančiÄ Ä¯ skruostÄ , žandÄ , po ko ji nugriuvo ant žemės, o jai nugriuvus koja spyrė į sėdmenis, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairėje plaÅ¡takoje, kairiame klube, kairėje Å¡launyje, kairiame sėdmenyje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kairiame rieÅ¡e, kairiame kelyje, pereinant į blauzdÄ bei kairės pusės virÅ¡dyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių dalinius plyÅ¡imus, ir tokie sausgyslių plyÅ¡imai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Kauno apylinkės teismas sprendė, kad įrodymų visuma patvirtina, jog A. A. sudavė kumščiu nukentėjusiajai į kairę akį, dėl ko ji griuvo ant grindinio, griÅ«dama A. G. kaire ranka rėmėsi į kietÄ pagrindÄ , smÅ«gio jėga persidavė į kairio peties sÄ narį, dėl ko plyÅ¡o kairių virÅ¡dyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslės, nugriuvusiai A. G. A. A. įspyrė į sėdmenis. Ä®vertinus jo veiksmais sukeltus padarinius – dėl kairių virÅ¡dyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių plyÅ¡imo nesunkiai sutrikdyta A. G. sveikata – jo veiksmai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. A. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, t.y. A. A. iÅ¡teisinti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nesurinkus įrodymų, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , civilinį ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . 3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Kauno apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį vertino tik iÅ¡ kaltinimui palankios pusės, visas abejones aiÅ¡kino ne nuteistojo, kaip reikalauja įstatymas, bet kaltinimo iÅ¡keltos versijos naudai, todėl bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas.

Teismas vadovavosi iÅ¡imtinai kaltinamajame akte suraÅ¡ytais motyvais, nekreipdamas dėmesio į nuteistojo, liudytojų parodymus, kitus byloje surinktus duomenis bei Å¡ių prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino, todėl apeliacinio skundo autoriaus nuomone, Kauno apylinkės teismas neatliko iÅ¡samaus visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimo, kas turėjo tiesioginės įtakos nuteistojo teisėms. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad visos abejonės ar ikiteisminio tyrimo duomenimis neparemtos prielaidos baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti vertinamos iÅ¡imtinai įtariamojo ar kaltinamojo naudai, o nesurinktus pakankamai kaltę pagrindžiančių duomenų, bylÄ privalu nutraukti. 3.2.

Nuteistasis A. A. skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į papildomoje specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes. Nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo nustatytas dėl to, kad nukentėjusiajai plyšo kairių viršdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslės. Iš medicininių dokumentų nustatyta, kad jų plyšimui nuo nedidelės apimties traumos įtakos galėjo turėti ir seni degeneraciniai kairio peties ir aplinkinių audinių pakitimai su sausgyslių plyšimais, t.y. nukentėjusiajai jau anksčiau dar 2015 metais buvo diagnozuoti identiški pakitimai.

Be to, specialistas pabrėžė, kad sausgyslių plyÅ¡imai gali bÅ«ti ir savaiminiai, ir trauminiai. Teismas, vertindamas Å¡iuos duomenis, padarė iÅ¡vadas ne nuteistojo naudai. 3.3. Taigi, net jeigu ir bÅ«tų pripažinta, kad A. A. pavartojo A. G. atžvilgiu smurtÄ , tačiau jis negalėjo numatyti, kad tai gali sukelti tokias pasekmes, todėl veika negali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi nėra bÅ«tinųjų Å¡io nusikaltimo sudėties požymių - tyčinės tiesioginės ar netiesioginės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir pasekmių.

Å ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nukentėjusiajai jau anksčiau ir kaip minima specialisto iÅ¡vadoje, atsinaujinti dėl menkiausios traumos ar net atsirasti savaime. Apeliacinio skundo autorius nurodo, jog nepadarė A. G. atžvilgiu ne tik BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, bet ir jokios kitos, užtraukiančios baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai nurodė, kad į nuteistojo namus, kuriuose buvo nepilnamečiai vaikai, nekviesti atėjo agresyviai nusiteikę neblaivÅ«s A. ir R.

G. bei atsivedė Å¡unis, vienas iÅ¡ jų – vokiečių aviganis be antsnukio. Jie kėlė grėsmę nuteistojo Å¡eimai, todėl juos iÅ¡varė iÅ¡ kiemo. A. G. iÅ¡vedė laikydamas per juosmenį ir petį, jos nestÅ«mė ir jai nesudavė. Nuteistasis matė, kaip A. G. dėl neblaivumo pati parkrito. 3.4. Nuteistasis A. A. akcentuoja, kad Å¡iuo atveju susiklostė visi bÅ«tinajai ginčiai nustatyti požymiai. BÅ«tent A. G. ir R. G. brovėsi į nuteistojo bÅ«stÄ . Å is brovimasis pasireiÅ¡kė aktyviais veiksmais, buvo pavojingas ir realus.

Matėsi, jog jie yra apsvaigę nuo alkoholio, turi du Å¡unis, vienas iÅ¡ jų didelis – vokiečių veislės, be antsnukio. Tuo metu namuose buvo nepilnamečiai vaikai, todėl nuteistasis buvo pagrįstai iÅ¡sigandęs ir dėl gynė savo Å¡eimÄ . Teismas nepakankamai įvertino liudytojos E. A. parodymus, nes ji patvirtino, kad A. G. ir R. G. buvo neblaivÅ«s. 3.5. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusioji nurodė, jog nuteistasis jÄ stÅ«mė kaire ranka, o deÅ¡ine ranka trenkė į akį.

Kauno apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad visi sužalojimai kojose, rankose padaryti taip pat kairėje pusėje. Neįmanomas tokių sužalojimų atsiradimo mechanizmas, jei nukentėjusioji bÅ«tų kritusi po nuteistojo smÅ«gio į kairę akį. Tokiu atveju ji bÅ«tų kritusi ant deÅ¡inės kÅ«no pusės. A. G. padaryti sužalojimai ne mažiau kaip aÅ¡tuoniais trauminiais poveikiais, nors pati nukentėjusioji nurodė, kad nuteistasis jai sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ akį ir parkritus į nugarÄ , todėl nėra aiÅ¡ku iÅ¡ kur galėjo atsirasti kiti sužalojimai. 3.6.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nekreipė dėmesio į tai, jog tiek A. G., tiek ir R. G. įvykio metu buvo neblaivÅ«s. R. G. nematė, kad nuteistasis bÅ«tų sudavęs smÅ«gį jo sutuoktinei, o tik kad jÄ pastÅ«mė, tačiau jis iÅ¡vis negalėjo matyti A. G. kritimo, nes tuo metu kalbėjosi su nuteistojo žmona ir A. G. nurodytÄ Ä¯vykio vietÄ jam turėjo užstoti namas. Teismas nesiėmė priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ių aplinkybių ir paÅ¡alinti prieÅ¡taravimų. Nuteistasis nurodo, kad Å¡is liudytojas yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi tarp nuteistojo ir G. anksčiau yra kilę konfliktinių situacijų, nes A.

Å¡eima dėl to iÅ¡sikraustė į kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nuosprendžiu A. A. buvo iÅ¡teisintas dėl veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnyje, pradėtoje pagal R. G. pareiÅ¡kimÄ privataus kaltinimo tvarka. Nuteistasis mano, kad naujos bylos iniciavimas gali bÅ«ti vertinamas kaip kerÅ¡tas. Be to, nuteistasis skunde nurodo, kad pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys parodo norÄ pasipelnyti, kadangi jeigu bÅ«tų nustatyta, kad A. G. susižalojo pati griÅ«dama neblaivi, tai jai nepriklausytų socialinės iÅ¡mokos, tam tikroms nemokamos medicininės paslaugos ir gali bÅ«ti iÅ¡braukta iÅ¡ darbo biržos.

4. Nukentėjusioji atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. 4.1. Nukentėjusioji nurodo, kad nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, tačiau jis pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu teismui nuÅ¡alinimų nepareiÅ¡kė ir teismo sudėtis jam tiko. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus ne taip, kaip to norėtų nuteistasis ir priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas. 4.2.

Atsiliepime pažymima, kad nors nuteistasis ir neigė sudavęs smūgį nukentėjusiajai į kairę akį, teigė, jog ji susižalojo griūdama, nes buvo girta, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia teisiamajame posėdyje dalyvavusi teismo medicinos ekspertė M. K. nurodydama, jog kraujosruva akies vokuose nėra būdinga griuvimui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nukentėjusiosios parodymų, teismo medicinos specialisto išvados ir teismo medicinos ekspertės M. K. paaiškinimų nustatė, jog A.

A. sudavė smÅ«gį ranka A. G. į kairę akį, dėl ko ji griuvo ant grindinio. Griuvimo metu ji patyrė ir kitus sužalojimus: poodines kraujosruvas kairėje plaÅ¡takoje, kairiame klube, kairėje Å¡launyje, kairiame sėdmenyje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kairiame rieÅ¡e, kairiame kelyje, pereinant į blauzdÄ . Be to, pagal teismo medicinos iÅ¡vadas ir specialistės paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad griÅ«dama nuo suduoto smÅ«gio ji kaire ranka rėmėsi į kietÄ pagrindÄ , smÅ«gio jėga persidavė į kairio peties sÄ narį, dėl ko plyÅ¡o kairio virÅ¡dyglinio ir podyglinio raumens sausgyslės. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, jog plyÅ¡imui įtakos galėjo turėti ir seni degeneraciniai kairio peties ir aplinkiniu audiniu pakitimai.

Tačiau teismo padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo veiksmai ir buvo Å¡ių sužalojimų susidarymo pasekmė, nes jeigu A. A. nebÅ«tų sudavęs smÅ«gio jai į akį, ko pasėkoje ji griuvo ant grindinio, kairiu virÅ¡dyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslės nebÅ«tų plyšę. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias specialistų iÅ¡vadas, teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimus ir lygindamas Å¡iuos įrodymus su kitais byloje esančiais įrodymais padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiajai padaryti sužalojimai yra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su neteisėtais A.

A. veiksmais. 4.3. Be to, nukentėjusioji pažymi, kad A. A. suduodamas jai smūgius suvokė, kad savo veika kelia pavojų jos sveikatai, suprato, kad to pasėkoje jai bus sutrikdyta sveikata, ir taip elgtis norėjo, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Be to, apelianto argumentai, kad jo veiksmuose nėra tyčios, nes jis negalėjo numatyti, kokias pasekmes sukels suduoti smūgiai yra visiškai nepagrįsti. Šie nuteistojo argumentai tik patvirtina, kad jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t.y. siekė bet kurio laipsnio sveikatos sutrikdymo sukėlimo. 4.4.

Nukentėjusioji atsiliepiame atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jai smÅ«gį į kairę akį sudavė, tačiau tai padarė gindamasis, tačiau Å¡iuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog A. A. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, kadangi nebuvo jokio pavojingo kėsinimosi, todėl nebuvo pastarajam ir nuo ko gintis. Nukentėjusioji stovėdama prie vartelių nekėlė jokio realaus pavojaus nuteistojo bÅ«sto neliečiamybei, turtui, gyvybei ar sveikatai.

Todėl nuteistojo veiksmai buvo pagrįstai pripažinti tyčiniu nusikaltimu, ko pasėkoje A. A. pagrįstai buvo nuteistas.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tam praÅ¡ymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas prašė skundÄ atmesti.

6. Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinimÄ , konstatuoja, jog, spręsdamas A. A. kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, jog įrodyta, kad A. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi nuteistasis, nereiÅ¡kia, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ar buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi A. A. apeliacinį skundÄ , konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas iÅ¡tyrė visas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, iÅ¡vados dėl A. A. kaltės pagrįstos surinktais bylos duomenimis.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl faktinių bylos aplinkybių ir A. A. kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų analize. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, iÅ¡dėstyti teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, pateiktos iÅ¡vados dėl jų vertinimo. A. A. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo teismas pagrindė įvertinęs ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, bet ir jų visumÄ , ir pripažino, jog Å¡ių duomenų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Toks įrodymų vertinimas ir skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 305 ir kituose straipsniuose išdėstytus reikalavimus, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

8. Nors apeliantas skunde neigia savo kaltę ir nurodo, kad nukentėjusioji nukrito pati, nes buvo neblaivi, ši jo versija laikytina gynybine ir atmetama kaip nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Nukentėjusioji A. G. viso proceso metu nuosekliai parodė, jog buvo sužalota A. A., kuris ranka sudavė smūgį į kairę akį, po ko ji nugriuvo ant grindinio, ir patyrė kitus sužalojimus. Šios jos parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje dalyvavusi teismo medicinos ekspertė M. K. nurodė, jog kraujosruva akies vokuose nėra būdinga griuvimui, todėl nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog nukentėjusioji nukrito pati. Tai, kad nukentėjusioji A. G. įvykio metu buvo neblaivi, A. A. atsakomybės nepašalina, nes, kaip teisingai konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusioji nugriuvo ne dėl girtumo, o dėl suduoto smūgio į kairę akį.

9. Apeliantui taip pat nesuprantama, kaip sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti aÅ¡tuoniais trauminiais poveikiais, kai jis nuteistas už tai, kad nukentėjusiajai sudavė vienÄ kartÄ kumščiu ir koja spyrė į sėdmenis. Atsakydama į šį skundo argumentÄ , teisėjų kolegija pažymi, jog A. A. sudavė smÅ«gį ranka A. G. į kairę akį, dėl ko ji griuvo ant grindinio. Griuvimo metu A. G. patyrė ir kitus sužalojimus: poodines kraujosruvas kairėje plaÅ¡takoje, kairiame klube, kairėje Å¡launyje, kairiame sėdmenyje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kairiame rieÅ¡e, kairiame kelyje, pereinant į blauzdÄ . Be to, nustatyta, kad griÅ«dama nuo suduoto smÅ«gio A. G. kaire ranka rėmėsi į kietÄ pagrindÄ , smÅ«gio jėga persidavė į kairio peties sÄ narį, dėl ko plyÅ¡o kairių virÅ¡dyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslės.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas neatsižvelgė į papildomoje specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes. Atmesdama šiuos skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, teismo medicinos specialisto išvadoje nurodoma, jog plyšimui įtakos galėjo turėti ir seni degeneraciniai kairio peties ir aplinkinių audinių pakitimai, tačiau teismo vertinimu, jeigu A. A. nebūtų sudavęs smūgio A. G. į akį, dėl ko ji griuvo ant grindinio, kairių viršdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslės nebūtų plyšę. Specialisto išvadoje tik teoriškai nurodoma į kokias rūšis skirstomi sausgyslių plyšimai, tačiau priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų, kad minėti sužalojimai nukentėjusiajai galėjo atsirasti savaime.

11. Skunde taip pat pažymėta, kad net jeigu ir bÅ«tų pripažinta, kad A. A. pavartojo A. G. atžvilgiu smurtÄ , tačiau jis negalėjo numatyti, kad tai gali sukelti tokias pasekmes, todėl veika negali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi nėra bÅ«tinųjų Å¡io nusikaltimo sudėties požymių - tyčinės tiesioginės ar netiesioginės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir pasekmių. Atmesdama Å¡iuos skundo argumentus, kolegija pažymi, jog A. A., suduodamas smÅ«gius, suvokė, kad savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiosios sveikatai ir taip elgtis norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Tai, kad A. A. negalėjo numatyti, kokias pasekmes sukels jo suduoti smūgiai, tik parodo, kad jis veikė neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia, t. y. siekė bet kokio sveikatos sutrikdymo sukėlimo. Apeliantas teigia, jog Kauno apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad visi sužalojimai kojose, rankose padaryti taip pat kairėje pusėje, todėl neįmanomas tokių sužalojimų atsiradimo mechanizmas, jei nukentėjusioji būtų kritusi po nuteistojo smūgio į kairę akį. Atmesdama šiuos skundo argumentus, kolegija pažymi, jog apeliantas nėra ekspertas ar specialistas, todėl negali vertinti, koks sužalojimo mechanizmas galėjo sukelti konkrečius padarinius.

Specialisto išvadose nurodyti duomenys, specialisto paaiškinimai patvirtina, jog tarp patirtų sužalojimų pobūdžio ir nustatytų faktinių aplinkybių prieštaravimų nėra.

12. Byloje taip pat nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad A. A. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Kaip teisingai nurodyta ir apeliaciniame skunde – bÅ«tinoji gintis apibrėžiama kaip tam tikra situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save, kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo perdėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo nebuvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Nors kaltinamasis teigė, jog A. ir R. G. atėjo pas jį nekviesti, nepasiskambinę telefonu, Å¡iuo atveju jo veiksmai sutrikdant nukentėjusiosios sveikatÄ , negali bÅ«ti vertinami kaip kilę iÅ¡ bÅ«tinosios ginties, nes nukentėjusioji A. G., stovėdama prie vartelių, nekėlė jokio realaus pavojaus kaltinamojo bÅ«sto neliečiamybei, turtui, gyvybei ar sveikatai. Pats A. A. nurodė, kad bÅ«tent jis nuėjo pasižiÅ«rėti, kur yra R. G. žmona.

13. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl apelianto kaltės ir tėra apeliaciniame skunde savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

IÅ¡ to seka, kad apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. A. veiksmuose yra visi bÅ«tini BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pripažindamas A. A. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. A. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

14. Apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rÅ«Å¡ies klausimas nėra keliamas, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio motyvų, apylinkės teismas, skirdamas bausmę bei parinkdamas bausmės rūšį, įvertino visumÄ bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, nurodė motyvus, lėmusius bausmės skyrimÄ . Nuteistajam paskirtÄ bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis).

15. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka ir su teismo priteistu civiliniu ieÅ¡kiniu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, teigia, kad taip nukentėjusioji tik nori pasipelnyti. Nukentėjusioji A. G. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 491,94 euro turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 130-132; 176-178). Ä®vertinus tai, kad A. G. žalÄ patyrė dėl nusikalstamų A. A. veiksmų, ji turi teisę reikalauti, kad jai bÅ«tų atlyginta nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala (BPK 109 str.).

Žalos padarymo faktas nagrinėjamoje byloje abejonių nekelia. Nukentėjusioji teismui pateikė raÅ¡ytinius duomenis patvirtinančius jos patirtÄ turtinę žalÄ . Abejoti nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimais ir jos pateiktais dokumentais teismas neturi pagrindo. Esant paminėtų aplinkybių visumai pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys, taip pat nesant abejonių dėl priteistos tiek turtinės tiek neturtinės žalos dydžio, tenkindamas civilinius ieÅ¡kinius žalai atlyginti, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė.

16. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

17. Nukentėjusiosios A. G. atstovas advokatas M. V. apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė paskaičiavimÄ už suteiktas teisines paslaugas (2 t., b. l.

49) ir pinigų priėmimo kvitÄ Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 50), iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusioji A. G. advokatui sumokėjo 600 eurų už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Å ios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58-222/2018, 2K-143-696/2017, 2K-177-696/2015, 2K-303/2014 ir kt.). Å ioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundÄ , kuriame ginčijami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios A.

G. interesais byloje, todėl ji buvo priverstas kreiptis į advokatÄ profesionalios pagalbos. Dėl to nukentėjusiosios turėtos advokato pagalbos iÅ¡laidos dėl jos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti atlygintos, tačiau patirtos atstovavimo iÅ¡laidos turi bÅ«ti proporcingos suteiktai pagalbai. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ , suteiktų teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ (baudžiamoji byla apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėta per vienÄ teismo posėdį), į tai, kad nukentėjusiosios atstovas dalyvavo ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jam bylos medžiaga buvo žinoma, sprendžia, kad priteistinas iÅ¡laidų atlyginimas mažintinas iki 300 eurų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A. A. apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ nuteistojo A. A. nukentėjusiajai A. G. 300 (tris Å¡imtus) eurų jos patirtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Nerijus Meilutis