2017-07-26 Nr. AB-14403-3-62-3-00838-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-631-1062/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00838-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. J. 2017 m. gegužės 12 d. (pagal spaudą ant voko) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administraciją vykdyti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą (toliau – ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas); 2) apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui piniginę kompensaciją už būsto šildymą 2014–2015 m. ir 2015–2016 m. šildymo sezonui. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Jis paaiškino, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. 2016 m. rugpjūčio 19 d., 2016 m. rugsėjo 22 d. ir 2016 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius (toliau – ir Seimo kontrolierius) 2017 m. sausio 5 d. pažymoje Nr. 4D-2016/2-1297 pripažino P. J. skundą dėl kompensacijų už šildymą, karšto ir šalto vandens tiekimą (toliau – ir kompensacijos) pagrįstu, tačiau Prienų rajono savivaldybės administracija jai pateiktų kontrolieriaus rekomendacijų neįgyvendino, o Seimo kontrolierius dėl to jokių veiksmų nesiėmė. Tai įrodo, jog siekdamas savo pažeistų teisių gynybos ir skųsdamas Prienų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 29 d. raštą Nr. (12.1)-GP-2016/003 pareiškėjas buvo aktyvus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjo P. J. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir jo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu.

Teismas nustatė, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. (12.1)-GP-2016/003 buvo surašytas 2016 m. sausio 29 d., o į teismą pareiškėjas paštu kreipėsi tik 2017 m. gegužės 12 d. ir neginčija, kad praleido skundo padavimo terminą. Teismas pabrėžė, kad kreipimasis į institucijas (šiuo atveju į Seimo kontrolierių įstaigą) savaime neužkerta kelio asmeniui ginti savo interesus teisme. Seimo kontrolierių įstaiga sprendžia jos kompetencijai priskirtus klausimus, tačiau negali panaikinti ar pakeisti Prienų rajono savivaldybės administracijos sprendimo bei įpareigoti ją atlikti tam tikrus veiksmus. Todėl pareiškėjo nesikreipimas tiesiogiai į teismą pripažintas nuo pareiškėjo valios priklausančia subjektyvia aplinkybe. Pasak teismo, administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 21 d. pradėjo naudotis profesionalaus atstovo paslaugomis. Priežasčių, dėl kurių teisinės pagalbos paprašė tik 2017 m. sausio 31 d., jis nepaaiškino.

Apibendrindamas pirmiau išdėstytus motyvus teismas sprendė, kad pareiškėjas neveikė rūpestingai, kas lėmė termino praleidimą ir yra tik subjektyvios, o ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios termino praleidimo priežastys. Pareiškėjo veiksmai (kreipimasis į Seimo kontrolierių įstaigą) yra pareiškėjo valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis. Ši aplinkybė realiai netrukdė jam laiku paduoti skundą teismui.

III. Pareiškėjas P. J. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas paaiškina, kad gavęs jam palankią Seimo kontrolieriaus 2017 m. sausio 5 d. pažymą Nr. 4D-2016/2-1297, kuria Prienų rajono savivaldybės administracija prašyta iki 2017 m. kovo 31 d. informuoti Seimo kontrolierių apie rekomendacijų vykdymą, laukė, kad Prienų rajono savivaldybės administracija atkreips dėmesį į rekomendacijas ir ginčas bus išspręstas taikiai. Seimo kontrolieriui ir Prienų rajono savivaldybės administracijai nesiėmus jokių veiksmų, pareiškėjas, jo teigimu, per protingą laiką kreipėsi į teismą. Skundo padavimo terminas turi būti atnaujintas, nes šiuo atveju pareiškėjas sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pripažinus, kad praleistas skundo padavimo terminas ir netenkintas pareiškėjo prašymas šį terminą atnaujinti, teisėtumas bei pagrįstumas.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Aiškindamas šias nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai negalimas (pvz., 2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012).

Tačiau sprendžiant, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą, turi būti aiškus pareiškėjo pasirinktas jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. teismui, nagrinėjančiam skundo priėmimo klausimą, neturi kilti abejonių, ar pareiškėjas tiksliai suformulavo skundo dalyką. Be to, skunde turi būti nurodytos aplinkybės (skundo pagrindas), kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas (skundo dalykas). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos.

Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (pvz., 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, LVAT biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.). Pabrėžtina, jog teismas gali suteikti efektyvią galbūt pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (pvz., 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012, 2016 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-64-624/2016, 2017 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-314-575/2017).

Abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundą, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi.

Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismas yra prašomas priimti, reikia pažymėti, kad skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką. Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011). Kitaip tariant, skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015). Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė: teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015).

Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad vertindamas procesinių prielaidų kreiptis teisminės gynybos buvimą teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido Prienų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 29 d. rašto Nr. (12.1)-GP-2016/003 apskundimo terminą, nors dėl minėto administracinio akto pareiškėjas skunde neformuluoja aiškaus reikalavimo. Be to, iš pareiškėjo dėstomų aplinkybių (skundo pagrindas) ir pareikštų prašymų (skundo dalykas) matyti, jog pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl jo teisės į kompensacijas už 2014–2015 m. ir 2015–2016 m. šildymo sezonus suvaržymo, t. y. prašo įpareigoti atsakovą skirti ir išmokėti jam šios rūšies piniginę socialinę paramą, o tokie klausimai Prienų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 29 d. raštu Nr. (12.1)-GP-2016/003 nebuvo sprendžiami. Akivaizdu, jog Prienų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 29 d. atsakymas Nr. (12.1)-GP-2016/003 į pareiškėjo 2016 m. sausio 5 d. prašymą nėra administracinis sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 15 dalies prasme, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, prieš tai nepasiūlęs pareiškėjui patikslinti keliamo ginčo esmę ir pateikti konkrečių įrodymų, kad Prienų rajono savivaldybės administracija, nagrinėdama jo 2015 m. balandžio 27 d. prašymą-paraišką kompensuojamų būsto šildymo išlaidų dalį sumažino 50 procentų, o kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacijos iš viso neskyrė, pirmosios instancijos teismas negalėjo tinkamai įvertinti, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti tokį skundą (pvz., nenustatė, ar buvo laikytasi pastarųjų sprendimų, sukeliančių pareiškėjui nepageidaujamas teisines pasekmes, apskundimo terminų bei kt.).

Analizuojamu aspektu pabrėžtina, kad nors pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą, vis dėlto teismas yra saistomas pareigos išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą akcentuota, kad siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (pvz.: 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1341-575/2015, 2017 m. liepos 4 d. nutartis administracinė byla Nr. AS-612-261/2017). Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas mano, kad pareiškėjo reikalavimas nėra pakankamai konkretus, jis gali pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą vadovaujantis ABTĮ 12 straipsniu, o esant būtinybei turi nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 33 str. 1 d.). Taigi atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas, pripažintina, kad analizuojamoje situacijoje pareiškėjo skundo priėmimo klausimą sprendžiantis teismas, vadovaudamasis minėtomis ABTĮ nuostatomis, turėjo pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundą jame papildomai ginčijant sprendimus, priimtus pagal atitinkamus pareiškėjo prašymus-paraiškas, ir tik po to galėjo tinkamai spręsti dėl skundo priimtinumo. Šiuo atveju nepasiūlius pareiškėjui pašalinti skundo trūkumų, buvo sudarytos prielaidos nepagrįstai apriboti pareiškėjo teisę kreiptis į teismą.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, todėl skundžiama nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo P. J. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė