f1b98b50-9914-449e-85eb-e1a413c12ffe · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-147-544/2020 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01259-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7; 3.3.1.14; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 8 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto MisiÅ«no, Laimutės Sankauskaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-626-419/2019 pagal ieÅ¡kovės V. S. ieÅ¡kinį atsakovei N. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro notarė V. Å ., J. Å ., UAB „Artromas“, draudimo įmonė AIG Europe Limited (Finland Branch), Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė V.

S. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti 2017 m. vasario 23 d. žemės sklypų ir statinių dovanojimo sutartį negaliojančia, taikyti restitucijÄ natÅ«ra ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei atsakovės dovanojimo sutarties pagrindu įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ - žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å¡uliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Turtas), o negalint žemės sklypo su miÅ¡ku, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei natÅ«ra, priteisti 18 325 Eur.

Taip pat prašė priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2017 m. vasario 3 d. ieÅ¡kovės namas, kuriame ji gyveno, sudegė. TÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ įvykio vietÄ atvyko ieÅ¡kovės dukterėčia atsakovė N. V., kuri pasiėmė ieÅ¡kovę ir nusivežė į savo namus (duomenys neskelbtini), pažadėjo jai suteikti gyvenamÄ jÄ vietÄ ir ja pasirÅ«pinti. Kadangi ieÅ¡kovė nuosavybės teise valdė TurtÄ , atsakovė pažadėjo ieÅ¡kovei, kad pasiraÅ¡ys su ja iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, kurios pagrindu teiks ieÅ¡kovei iÅ¡laikymÄ , priežiÅ«rÄ ir ja rÅ«pinsis. 2017 m. vasario 23 d. atsakovė nuvežė ieÅ¡kovę pas notarÄ Vilniuje.

Nors ieÅ¡kovė nesupranta lietuvių kalbos, notarų biure niekas pasiraÅ¡omos sutarties teksto ieÅ¡kovei į jai suprantamÄ kalbÄ neiÅ¡vertė ir sutarties esmės nepaaiÅ¡kino. Atsakovė prigrasino, kad ieÅ¡kovė nedejuotų ir be kalbų pasiraÅ¡ytų sutartį. IeÅ¡kovė nesuprato, kÄ pasirašė. Po sutarties pasiraÅ¡ymo ieÅ¡kovė iki 2018 m. liepos mėnesio gyveno pas atsakovę (duomenys neskelbtini) iÅ¡ savo gaunamos pensijos. Kadangi ieÅ¡kovei priklausęs sudegęs namas buvo apdraustas, per šį laikotarpį atsakovė pasinaudojo ieÅ¡kovės banko kortele bei elektroninės bankininkystės duomenimis ir iÅ¡ banko sÄ skaitos pasisavino ieÅ¡kovės draudimo iÅ¡mokÄ už sudegusį namÄ (apie 5000,00 Eur), kuriÄ grÄ Å¾ino tik po to, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į policijÄ . 2018 m. vasarÄ ieÅ¡kovė iÅ¡sikraustė iÅ¡ atsakovės namų.

Kilus įtarimų dėl 2017 m. vasario 23 d. sudarytos sutarties turinio, kreipėsi į advokatÄ . Patikrinus registrus sužinojo, kad buvo sudaryta Turto dovanojimo, o ne iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis. Å ia sutartimi taip pat buvo nustatytas uzufruktas ieÅ¡kovės naudai – teisė ieÅ¡kovei iki gyvos galvos naudotis ½ dalimi 2017 m. vasario 3 d. sudegusio namo. Taip pat iÅ¡ registro duomenų buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad atsakovė spėjo perleisti žemės sklypÄ su miÅ¡ku trečiajam asmeniui J. Å ., kuris vėliau žemės sklypÄ perleido UAB „Artromas“.

3. IeÅ¡kovė teigė, kad dovanojimo sutartį sudarė dėl suklydimo ir apgaulės. Apgaulė pasireiÅ¡kė atsakovės aktyviais veiksmais: ji po gaisro atvyko į įvykio vietÄ ir pasiėmė ieÅ¡kovę pas save; pažadėjo jai pagalbÄ , priežiÅ«rÄ ir iÅ¡laikymÄ už jos naudai sudarytÄ iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, nors žinojo, kad bus sudaryta dovanojimo sutartis; pasinaudojo aplinkybe, jog ji yra giminaitė, o ieÅ¡kovė yra senyvo amžiaus ir yra patyrusi Å¡okÄ dėl įvykusio gaisro; atsakovė nuvežė ieÅ¡kovę į notarų biurÄ Vilniuje ir naudodama spaudimÄ Ä¯tikino pasiraÅ¡yti sutartį, kurios turinio ieÅ¡kovė nesuprato; notarų biure ieÅ¡kovei nebuvo sudarytos sÄ lygos susipažinti su sutarties turiniu jai suprantamÄ kalba.

IeÅ¡kovei buvo nustatytas uzufruktas į nebeegzistuojantį daiktÄ - gyvenamÄ jį namÄ , kuris sudegė prieÅ¡ 20 dienų iki nurodyto sandorio sudarymo ir Å¡ios aplinkybės atsakovei buvo žinomos. Atsakovė pasinaudojo savo pranaÅ¡esne padėtimi, kadangi dirbo antstolių kontoroje, todėl, tikėtina, turi teisinį iÅ¡silavinimÄ ir gerai suvokė savo veiksmus ir jų galimas pasekmes bei tai, kad ieÅ¡kovės atžvilgiu ji panaudojo apgaulę. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mai 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė bei paskirstė Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio nuostatomis, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, įvertinęs ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus apie suklydimo aplinkybes dovanojimo sutarties sudarymo metu, atsakovės N. V. paaiÅ¡kinimus, ginčijamÄ sandorį patvirtinusios Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro notarės V. Å . paaiÅ¡kinimus apie sandorio sudarymo ir patvirtinimo aplinkybes, kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovės teiginį, kad notarė jai nieko neiÅ¡aiÅ¡kino ir su ja nei lietuviÅ¡kai, nei rusiÅ¡kai nekalbėjo. IÅ¡ notarės paaiÅ¡kinimų teismas sprendė, kad notarė aiÅ¡kinosi tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ užduodama klausimus ieÅ¡kovei, tikslindama, kÄ reiÅ¡kia jos vartojamas terminas „perraÅ¡yti“ turtÄ , aiÅ¡kino galimus turto perleidimo variantus, aiÅ¡kino kokia sutartis ieÅ¡kovei bÅ«tų saugesnė, sutarties sudarymo pasekmes, tikslinosi, ar ieÅ¡kovė nori dovanoti turtÄ bÅ«tent atsakovei ir kt.

6. IeÅ¡kovei ginčijant sandorį kaip sudarytÄ dėl apgaulės, teismas vadovavosi CK 1.91 straipsnio nuostatomis. Vertino atsakovės paaiÅ¡kinimus, kad ieÅ¡kovė gerokai prieÅ¡ sandorio sudarymÄ kalbėjo apie tai, jog savo turtÄ nori padovanoti bÅ«tent jai, tai buvo sÄ lygota prieÅ¡iÅ¡kų santykių su atsakovės brolio A. V. žmona. Sandorio sudarymas buvo ieÅ¡kovės iniciatyva. Teismas pažymėjo, kad tuo metu, kai sudegė ieÅ¡kovės namas, ji turėjo galimybę pasirinkti, pas kurį iÅ¡ giminių apsigyventi.

Atsakovė tvirtino, kad ieÅ¡kovę kvietė pas save gyventi ne tik ji, bet ir jos motina V. V. bei brolio A. V. žmona. Tačiau ieÅ¡kovė, turėdama galimybę iÅ¡ karto apsigyventi pas brolį I. V., nesutiko pas jį važiuoti, pasirinko bÅ«tent atsakovės pasiÅ«lymÄ ir gyveno pas jÄ daugiau kaip metus. Teismas nurodė, kad liudytojai, ieÅ¡kovės kaimynai I. P., J. K., ieÅ¡kovės pažįstama T. A. patvirtino, kad tuo metu, kai ieÅ¡kovė gyveno pas atsakovę, jos abi atvažiuodavo į kaimÄ , ieÅ¡kovė teigiamai atsiliepdavo apie atsakovę, tvirtino, kad jai gera gyventi pas atsakovę, sakydavo, kad padovanojo savo turtÄ atsakovei, bet dėl to nesikrimto, nesakė, kad jÄ kas nors bÅ«tų apgavęs.

7. Teismas, vertindamas liudytojo I. V. parodymus apie tai, kad, kol ieÅ¡kovė gyveno pas atsakovę, pastaroji negamino jai valgyti, nekvietė medikų, pažymėjo, kad jis betarpiÅ¡kai nurodytų ieÅ¡kovės gyvenimo epizodų nestebėjo, įrodymų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes byloje nėra, liudytojo paaiÅ¡kinimai gali bÅ«ti sÄ lygoti turimo neigiamo nusistatymo prieÅ¡ atsakovę, jis nieko neminėjo apie tai, dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovė išėjo iÅ¡ atsakovės buto.

Tai, kad liudytojas I. V. sutiko savo seserį gulinčiÄ pakelėje, neįrodo, jog ieÅ¡kovė paliko atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ dėl kokių nors atsakovės kaltų veiksmų ar kad atsakovė bÅ«tų jÄ iÅ¡varius iÅ¡ buto. Pažymėjo, kad kitų aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie tai, jog ieÅ¡kovė buvo apgauta ar jai bÅ«tų grasinama, bylos dalyviai nenurodė. Teismas nenustatė, kad atsakovė bÅ«tų tyčia klaidinusi ieÅ¡kovę, slėpusi nuo jos kokias nors bÅ«simo dovanojimo sandorio aplinkybes, jÄ apgavusi ar jai grasinusi.

Priešingai, iš ieškovės elgesio po sandorio sudarymo teismas sprendė, kad ji suprato, jog sudarė būtent dovanojimo sandorį, nes pati apie tai sakė kaimynams. Sandoris sudarytas 2017 m. vasario 23 d., o ieškovė gyveno pas atsakovę iki 2018 metų liepos ir nenustatyta, kad atsakovės elgesys ieškovės atžvilgiu po ginčijamo sandorio sudarymo būtų pasikeitęs ar kad ji su ieškove būtų pradėjusi elgtis neleistinai. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, jog ji buvo apgauta, kad buvo spaudžiama sudaryti sandorį ar jai būtų grasinama, o liepimas nedejuoti tokių aplinkybių nepatvirtina.

Teismo vertinimu, ginčo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė savo tikrÄ jÄ valiÄ , o jos pasikeitimas po sandorio sudarymo negali bÅ«ti pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu.

8. Ieškinį atmetus teismas išsprendė klausimus dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kadangi ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo byloje priėmimo, teismas iš ieškovės priteisė 645 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Nors atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 3509 Eur išlaidų advokato pagalbai, teismas vertino, kad šios išlaidos yra per didelės, jas sumažino iki 1815 Eur.

Nors praÅ¡ymÄ priteisti 892,50 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai pateikė ir trečiojo asmens draudimo įmonės AIG Europe Limited (Finland Branch) atstovė, pažymėjo, kad praÅ¡ymas pateiktas teismui 2019 m. balandžio 2 d., nors bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės buvo baigtas 2019 m. kovo 26 d. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvai 9. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė V. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

10. Nurodo, kad teismas neiÅ¡analizavo visų byloje nustatytų aplinkybių, vadovavosi tik dalimi notarės pateiktų paaiÅ¡kinimų, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad nenustatytas apeliantės suklydimas dėl sudaromo sandorio esmės bei kad ji neįrodė jos atžvilgiu panaudotų apgaulės ar grasinimų. Teismas iÅ¡vadas grindė tik ta notarės paaiÅ¡kinimų dalimi, kurioje ji tvirtino, kad nustatė apeliantės tikrÄ jÄ valiÄ dėl sudaromo sandorio esmės, žodžiu iÅ¡vertė sutarties tekstÄ Ä¯ apeliantei suprantamÄ rusų kalbÄ . Notarė atsiliepimuose į ieÅ¡kinį nurodė, kad vertė ieÅ¡kovei kiekvienÄ sutarties puslapį į rusų kalbÄ , tuo tarpu teismo posėdyje nurodė, kad vertė tik sutarties esmę. Asmens pasiraÅ¡ymas kiekviename sutarties teksto puslapyje yra notarinė praktika, ir tai nepatvirtina, kad asmuo patvirtino atlikto vertimo tinkamumÄ , ir nepreziumuoja, kad vertimas buvo atliktas.

11. Teismas aplinkybę, kad apeliantei, notarės teigimu, sutarties tekstas galimai buvo iÅ¡verstas į rusų kalbÄ , nepagrįstai prilygino tam, kad apeliantė suprato iÅ¡versto sutarties teksto esmę, nes ji yra senyvo amžiaus, gyveno kaime, buvo kalbama apie teisinius ir specifinius terminus (tokius kaip uzufruktas, iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis ir t.t.), kurie dažnai gali bÅ«ti nežinomi net ir jaunam ar vidutinio amžiaus iÅ¡silavinusiam asmeniui. Net teisme ieÅ¡kovei reikėjo perfrazuoti užduodamus klausimus, kad ji juos suprastų, bet teismas vis tiek sprendė, kad apeliantė puikiai suprato, jog sudaro bÅ«tent dovanojimo sandorį, kurio pagrindu visÄ ir vienintelį jai priklausantį turtÄ perleidžia atsakovei neatlygintinai, nors pati neturi gyvenamosios vietos ir jokio kito turto.

Teismas neįvertino, kad notarei nebuvo atskleista, jog gyvenamasis namas buvo sudegęs, o ji nurodė, kad žinodama šį faktÄ bÅ«tų atsisakiusi sandorį tvirtinti. IeÅ¡kovė, kalbėdama apie sandorį nevartojo termino „dovanojimas“, o vartojo terminÄ â€žperraÅ¡ymas“, nors jį naudojo ir apibÅ«dinant brolio naudai suraÅ¡ytÄ testamentÄ .

12. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad, atsižvelgdama į tai, jog po gaisro atsakovė žadėjo jai suteikti bÅ«stÄ , ja rÅ«pintis, prižiÅ«rėti, kalbėjo su atsakove apie tai, kad už tai jai „perraÅ¡ys“ TurtÄ tokiu pačiu principu kaip broliui. Kadangi apeliantė jautė pareigÄ atsilyginti atsakovei už jai suteiktÄ priežiÅ«rÄ , iÅ¡laikymÄ , rÅ«pinimÄ si, akivaizdu, kad kalbama buvo ne apie dovanojimo sutartį, o apie iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį. Apeliantė nurodė sudariusi testamentÄ brolio naudai, kadangi jis daug padėdavo.

Apeliantė neturėjo ketinimų perleisti savo vienintelį turtÄ bet kam ir neatlygintinai, jos valia buvo perleisti turtÄ už tai, kad ja bÅ«tų pasirÅ«pinta. Klausiama apie sudaromo sandorio esmę apeliantė paaiÅ¡kino, kad manė sudariusi sandorį, kurio pagrindu ji iki mirties naudosis Turtu, o po to turtu visapusiÅ¡kai galėtų disponuoti atsakovė. Jos valia buvo sudaryti sandorį, kuris atitinka iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties ar net testamento esmę. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė atsisakė sudaryti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, nes tam reikėjo atsakovės sutuoktinio sutikimo ir tokiu atveju turtas bÅ«tų įgytas bendrojon sutuoktinių nuosavybėn, o apeliantė norėjo, kad turtas atitektų tik atsakovei, kadangi iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį sudaryti atsisakė bÅ«tent atsakovė, kÄ patvirtina notarės paaiÅ¡kinimai atsiliepime į ieÅ¡kinį.

Atsakovei buvo nenaudinga, kad jos sutuoktinis dalyvautų ginčo sandorio sudaryme, kritiÅ¡kai vertintina aplinkybė, kad apeliantė atsisakė sau palankesnio sandorio tik dėl to, kad atsakovės sutuoktinis neįgytų teisių į perleidžiamÄ turtÄ ar nedalyvautų sandorio sudaryme. Atsakovės sutuoktinio atvykimas į biurÄ bÅ«tų buvęs įmanomas, kadangi dėl sandorio sudarymo tartasi iÅ¡ anksto.

13. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantės atžvilgiu nebuvo naudota apgaulė ir spaudimas. Nutylėtas faktas dėl gaisro patvirtina, kad atsakovė nebuvo sÄ Å¾ininga sandorio sudarymo metu ir neatskleidė notarei visų sandorio sudarymui svarbių aplinkybių, o apeliantei liepė tylėti ir nedejuoti apie problemas. Teismas nevertino aplinkybės, kad sandorio sudarymo metu atsakovė buvo ekonomiÅ¡kai palankesnėje padėtyje, nes apeliantė dėl finansinės ir sveikatos bÅ«klės negalėjo prieÅ¡tarauti atsakovei, pas kuriÄ sandorio sudarymo metu gyveno ir nuo jos priklausė, bijojo likti be priežiÅ«ros ir bÅ«sto.

Atsakovė neinformavo notarės dėl Å¡alių buvusio susitarimo atstatyti sudegusį namÄ ir suteikti ieÅ¡kovei gyvenamÄ patalpÄ , kÄ buvo galima aptarti ir įtraukti į sudaromÄ sutartį. Tuo tarpu aplinkybė, kad dovanojimo sandoriu apeliantei buvo nustatytas uzufruktas į ½ dalį sudegusio namo, niekaip neužtikrino jos teisių į bÅ«stÄ ir nesuteikė jokių teisinių priemonių reikalauti atsakovės atstatyti sudegusį namÄ ar suteikti jai kitÄ gyvenamÄ bÅ«stÄ .

14. Mano, kad teismas turėjo pripažinti akivaizdų apeliantės suklydimÄ dėl sudaryto sandorio esmės, kadangi joks kitas tokio amžiaus asmuo, bÅ«damas vieniÅ¡as, neturėdamas gyvenamos vietos, nebÅ«tų neatlygintinai perleidęs vienintelio savo turto ir už tai mainais negavęs jokių tokio amžiaus asmeniui bÅ«tinų garantijų. Apeliantė paaiÅ¡kino, kad apie tai, jog sudaryta dovanojimo sutartis, ji sužinojo tik po to, kai tarp Å¡alių prasidėjo konfliktai dėl to, kad atsakovė iÅ¡ apeliantės sÄ skaitos paėmė draudimo iÅ¡mokÄ už sudegusį namÄ , o ieÅ¡kovė dėl to kreipėsi į policijÄ .

Todėl nesuprantama, kaip teismo vertinimu, apeliantė galėjo kalbėti apie apgaulę jos atžvilgiu dar iki jai sužinant apie Å¡iÄ apgaulę. Liudytoja T. A. paliudijo, kad apeliantė jai yra sakiusi, kad „perrašė“ savo turtÄ atsakovei, tačiau apie dovanojimÄ kalbėta nebuvo, liudytojų I. P. ir J. K. paaiÅ¡kinimuose atsispindėjo teiginiai, kuriuos jiems pasakė atsakovė, liudytojas I. P. nenurodė, iÅ¡ kur jam žinoma tam tikra informacija, tačiau teismas vis tiek be pagrindo Å¡ių liudytojų parodymais vadovavosi.

15. Teismas nukrypo nuo cituojamos kasacinio teismo praktikos, kadangi nurodęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant ar asmuo suklydo, turi bÅ«ti taikomas protingumo kriterijus, o vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes, teismas Å¡ių aplinkybių nenustatinėjo ir nevertino, o apeliantės bÅ«klę vertino ne pagal visus byloje surinktus ir nustatytus duomenis (kad sandoris buvo sudaromas po gaisro praėjus vos 20 dienų, kad apeliantė yra senyvo amžiaus moteris, kad gaisro metu neteko vienintelio turėto bÅ«sto, buvo Å¡oko bÅ«senoje, suprastėjo jos sveikata).

Mažai tikėtina, kad notarė atsimena visas aplinkybes po 2 metų, be to, ji galėjo teikti sau palankius paaiÅ¡kinimus, siekdama iÅ¡vengti drausminės atsakomybės. Apeliantės, kitų asmenų paaiÅ¡kinimai apie turto perleidimo atsakovei motyvus patvirtina, kad apeliantė atsakovei norėjo „perraÅ¡yti“ savo turtÄ , o ne jį perleisti neatlygintinai. Teismas nepasisakė dėl apeliantės bÅ«klės sandorio sudarymo metu, neatskleidė bylos esmės, ignoravo esminę reikÅ¡mę turinčias aplinkybes, sprendimÄ formaliai grindė beveik vien tik notarės paaiÅ¡kinimais, visiÅ¡kai nevertindamas visų byloje pateiktų įrodymų, o ypač apeliantės, paaiÅ¡kinimų.

16. Nurodo, kad, nors atsakovės naudai teismo priteista 1815,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma ir nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau ji neturi prieÅ¡tarauti sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams. Mano, kad priteistos iÅ¡laidos per didelės, įvertinus tai, kad atsakovė pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nebuvo pateikiama iÅ¡sami ir gili teisinė nagrinėjamo ginčo analizė, tik iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės ir paaiÅ¡kinimai, atsakovė dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, iÅ¡ kurių pirmasis vyko iki 30 minučių ir buvo atidėtas, antrasis vyko apie 3 valandas, byla nebuvo sudėtinga, ji buvo iÅ¡nagrinėta per vienÄ posėdį.

17. Atsakovė N. V. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti, priteisti iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teigia, kad sandoris buvo tvirtinamas notarine tvarka, todėl teismas pagrįstai daug dėmesio skyrė aiÅ¡kindamasis, kokiomis aplinkybėmis vyko sandorio sudarymas, bei vertindamas notarės (ir ne vien jos) paaiÅ¡kinimus. Notarė nurodė, kad su sandorio Å¡alimis buvo aiÅ¡kinamasi tikroji Å¡alių valia, buvo kalbėta apie galimus turto perleidimo variantus ir bÅ«dus, aptarinėjamas ir iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo variantas, kurio, jį aptarus, Å¡alys atsisakė.

Notarė atsiliepimuose į ieÅ¡kinį nurodė, kad kiekvienÄ sutarties puslapį apeliantei vertė į rusų kalbÄ ir kiekvieno sutarties puslapio pabaigoje apeliantė pasirašė. Teismo posėdyje notarė nurodė, kad ji apeliantei rusų kalba aiÅ¡kino dovanojimo sutarties esmę. Mano, kad tokiuose notarės paaiÅ¡kinimuose nėra jokių prieÅ¡taravimų. Atsižvelgiant į dovanojimo kaip sandorio svarbÄ , vienas iÅ¡ svarbiausių jo rekvizitų yra dovanotojo paraÅ¡as, nes jis patikimiausiai patvirtina atitinkamÄ dovanotojo valiÄ , o apeliantė Å¡iuo atveju pasirašė.

Teismas sutarties teksto vertimo fakto neprilygino aplinkybei, kad apeliantė suprato dovanojimo sandorio esmę. Teismas nurodė, kad turi bÅ«ti nustatytas suklydimo faktas ir ar suklydimas buvo esminis, tačiau tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, o apeliantė neįrodė, kad sandoris buvo sudarytas dėl suklydimo, apgaulės ar grasinimo. Faktas, kad namas buvo sudegęs, neturi reikÅ¡mės sandorio panaikinimui, notarė vadovavosi apeliantės pateikta informacijÄ apie dovanojamÄ turtÄ , kuri sutapo su Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis, rodančiais, kad namas yra statinys.

18. Nurodo, kad teismas aiÅ¡kinosi dėl termino „perraÅ¡yti“ reikÅ¡mės. Notarė paaiÅ¡kino, kad, sandorio Å¡alims atvykus į notarų biurÄ ir apeliantei pasakius, kad nori „perraÅ¡yti“ turtÄ atsakovei, ji aiÅ¡kinosi, kÄ ieÅ¡kovė turi omenyje sakydama „perraÅ¡yti“, klausė jos, kokį turto perleidimo bÅ«dÄ ji norėtų pasirinkti, aiÅ¡kino galimus turto perleidimo variantus. Tai patvirtino ir atsakovė, nurodydama, kad notarė ieÅ¡kovės ne vienÄ kartÄ klausė, kokį sandorį ji nori sudaryti ir dėl kiekvieno perleidžiamo turto klausė, ar sutinka jį dovanoti.

Apeliantė aiÅ¡kiai suprato, kad sandoriu turtÄ dovanoja ir nesuklydo. Skunde teigiama, kad apeliantė manė, jog sudaro atlygintinę sutartį su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos, kad ji planavo perleisti turtÄ tokiu pačiu principu, kaip tai buvo padaryta atsakovės brolio atžvilgiu (buvo suraÅ¡ytas testamentas). Teisme ieÅ¡kovė pasakė, kad maniusi, jog pas notarÄ bus sudaromas testamentas, bet ne iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis. Aplinkybė, kad namas buvo sudegęs, apeliantei buvo žinoma, ji apie tai galėjo pasakyti notarei.

Nesutinka, kad Å¡is faktas buvo esminė kliÅ«tis sandorio sudarymui, nes pati apeliantė kalbėjo apie namo atstatymÄ ir tikėjosi jame gyventi uzufrukto pagrindu, kas ir buvo numatyta sutartyje. Ä®rodymų, kad apeliantei buvo liepta „tylėti ir nedejuoti apie problemas“ ar kad jai darytas kitoks poveikis, byloje nėra. Teismas iÅ¡siaiÅ¡kino bylai esminę reikÅ¡mę turinčias aplinkybes ir jų pagrindu priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

19. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti, priteisti iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad sutarties tekstas ieÅ¡kovei buvo iÅ¡verstas. Nepriklausomi nuo to, ar notarė sutarties tekstÄ ieÅ¡kovei perskaitė paraidžiui, ar aiÅ¡kino tik esmę, viso to tikslas buvo vienas – iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokį sandorį ieÅ¡kovė nori sudaryti bei tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinti, kokios yra ketinamo sudaryti sandorio teisines pasekmės. Notarė iÅ¡siaiÅ¡kino aplinkybes apie ieÅ¡kovės norimÄ sudaryti sandorį, ieÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kino sudaromo sandorio turinį ir prasmę jai suprantama kalba.

Byloje nenustatyta, jog ieÅ¡kovė sutarties sudarymo metu negalėjo suvokti dovanojimo ir atlygintinio sandorio sudarymo skirtumų. Suprantama, kad teismas daugiausia rėmėsi bÅ«tent notarės paaiÅ¡kinimais, kadangi ji turėjo užtikrinti, jog ieÅ¡kovė suvokia sudaromo sandorio esmę. Sutartis palikta galioti, nes notarė viskÄ atliko pagal teisės aktų reikalavimus, teisėtos ir galiojančios sutarties nėra jokio pagrindo naikinti. Tai, kad ieÅ¡kovė, žinodama apie savo sudegusio namo faktÄ , Å¡ios informacijos neatskleidė notarei, reiÅ¡kia, kad ji turi prisiimti ir su tuo susijusias neigiamas pasekmes.

Nebuvo įrodyta, jog ieÅ¡kovė buvo įbauginta ar prigrasinta neatskleisti minėto fakto notarei. Galimai ieÅ¡kovė Å¡ios informacijos nevertino kaip reikÅ¡mingos, tarp Å¡alių buvo pasiektas tarpusavio susitarimas dėl sudegusio namo atstatymo bei rÅ«pinimosi ieÅ¡kove. IeÅ¡kovė nėra apsisprendusi, ar norėjo sudaryti testamentÄ ar iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį. Notarė ėmėsi veiksmų, jog iÅ¡siaiÅ¡kintų, koks yra „perraÅ¡ymo“ turinys, o iÅ¡siaiÅ¡kinusi, jog tikrasis ieÅ¡kovės tikslas yra turtÄ dovanoti, pagrįstai šį sandorį patvirtino.

Jeigu, ieÅ¡kovė notarei bÅ«tų paaiÅ¡kinusi, jog turtas tik po jos mirties turi atitekti asmeniui, bÅ«tų sudarytas visai kitas sandoris. Skunde nutylima, kad dovanojimo sutartimi numatyta ieÅ¡kovės interesų apsauga, t.y. nustatytas uzufruktas iki mirties naudotis tam tikra gyvenamojo namo dalimi. Nors gyvenamasis namas tuo metu ir buvo po gaisro, tačiau tarp Å¡alių buvo pasiektas susitarimas, kuris notarei nebuvo atskleistas, jog atsakovė minėtÄ namÄ ketinanti atstatyti. Nėra įrodymų, jog atsakovė nevykdė ieÅ¡kovei duoto pažado ja rÅ«pintis ar įpareigojo ieÅ¡kovę iÅ¡sikraustyti iÅ¡ atsakovės buto.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė savo iniciatyva, galimai bÅ«dama paveikta kitų suinteresuotų asmenų, priėmė tokį sprendimÄ ir tokiais veiksmais atsisakė atsakovės pagalbos. IeÅ¡kovės valia dėl sutarties sukurtų teisinių pasekmių pasikeitė tik praėjus tam tikram laikui (pusantrų metų nuo sutarties sudarymo), nors sutarties sudarymo metu ji buvo tinkamai suformuota ir iÅ¡reikÅ¡ta. Todėl nėra pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo teisėtai sudarytÄ sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21. Vienas iÅ¡ absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte ‑ byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji iÅ¡nagrinėta žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 168 straipsnio 1 dalį kiekvienas žodinis bylos nagrinėjamas fiksuojamas teismo posėdžio garso įraÅ¡u, iÅ¡skyrus CPK numatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įraÅ¡as yra laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis. Å io straipsnio 5 dalis nustato, kad dėl techninių priežasčių tinkamai nepavykus užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įraÅ¡u, bylÄ nagrinėjantis teismas Å¡alies praÅ¡ymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmÄ , kurio nepavyko garso įraÅ¡u užfiksuoti.

22. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko pateikiamais duomenimis, nustatė, kad pirmosios instancijos teisme 2019 m. kovo 26 d. vyko teismo posėdis žodinio proceso tvarka, garso įraÅ¡as buvo įkeltas į Liteko sistemÄ , byloje yra ir teismo posėdžio informacinė pažyma. Tačiau iÅ¡ garso įraÅ¡o nustatyta, kad ieÅ¡kovė V. S. paaiÅ¡kinimus teikė rusų kalba, kaip ir byloje apklausti liudytojai I. V., T. A., I. P., J. K..

Nors teismo proceso metu dalyvavo ir vertėja M. A., tačiau ji iÅ¡versdavo tik teisėjo, Å¡alių atstovų užduodamus klausimus į rusų kalbÄ valstybinės kalbos nesuprantantiems ieÅ¡kovei bei liudytojams, tačiau jų teismo posėdyje teikiami paaiÅ¡kinimai bei parodymai vertėjos į valstybinę kalbÄ nebuvo verčiami. Todėl pripažintina, kad 2019 m. kovo 26 d. teismo posėdžio eiga nebuvo tinkamai užfiksuota garso įraÅ¡u, kuris pagal įstatymo nuostatas laikomas teismo posėdžio protokolu, taigi, negalima nustatyti viso teismo posėdžio turinio.

Pažymėtina, kad pagal CPK 11 straipsnį teismo procesas turi vykti valstybine lietuvių kalba. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad neatlikus ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų bei liudytojų duotų parodymų vertimo į valstybinę kalbÄ negalima iÅ¡tirti Å¡ių įrodymų turinio, taigi, ir nustatyti svarbių bylai aplinkybių bei patikrinti, ar skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byla iÅ¡ esmės buvo nagrinėjama tik 2019 m. kovo 26 d. teismo posėdyje, todėl Å¡is protokolas yra esminis, o su jo turiniu nesant galimybės susipažinti, konstatuotinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

23. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. SkundžiamÄ sprendimÄ panaikinus dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, teisėjų kolegija nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 5 punktu, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė Laimantas MisiÅ«nas Laimutė Sankauskaitė