f1b73d58-1ec1-40f3-b7bd-8edccfa99eaa · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2213-577/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25219-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1; 3.3.1.18.; 2.1.3.3; 2.5.1.5; 2.5.2.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 6 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų R.

M. ir R. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės B. V. ieÅ¡kinį atsakovams R. M. ir R. M. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė 1.              ieÅ¡kovė B. V. pateikė teismui ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama solidariai iÅ¡ atsakovų R. M. ir R. M. priteisti 16 641,41 Eur skolos, 2 292,48 Eur metinių kompensuojamų palÅ«kanų, 1 695,87 Eur mokėjimo palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog 2012 m. gegužės 24 d. ir 2012 m. liepos 19 d. atsakovas R. M. paprastaisiais vekseliais įsipareigojo be sÄ lygų sumokėti ieÅ¡kovei B. V. vekseliuose nurodytas pinigų sumas. Pagal abu vekselius už atsakovo prievolės įvykdymÄ laidavo R. M.. Atsakovas laiku ieÅ¡kovei minėtų pinigų nesumokėjo. IeÅ¡kovė ne kartÄ informavo atsakovus apie jų neįvykdytus įsipareigojimus pagal atsakovo pasiraÅ¡ytus vekselius. Pasak ieÅ¡kovės, nors vekselio pateikimo apmokėti terminas praleistas, tačiau Å¡alis sieja paskoliniai santykiai ir ieÅ¡kovė turi galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovus dėl negrÄ Å¾intos paskolos.2.             Atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pasibaigus Ä®PVÄ® nustatytam terminui pateikti apmokėti neakceptuotÄ neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį, iÅ¡nyksta vekselio, kaip vertybinio popieriaus abstraktumo savybė ir tampa svarbus jo iÅ¡davimo pagrindas – juridinis faktas. Vekselis savaime netampa paskolos sutartimi, todėl ieÅ¡kovė turi įrodyti paskolinių santykių buvimÄ , tačiau paskolos dalyko perdavimo ieÅ¡kovė apskritai neįrodinėja, nenurodo faktinių aplinkybių apie ieÅ¡kovės ir atsakovų santykius.

Atsakovai pažymėjo, kad 2005-07-01 ieÅ¡kovė ir UAB „MDP“, atstovaujama direktorės R. M., buvo sudariusios komercinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, o vekseliai buvo iÅ¡raÅ¡omi užtikrinant UAB „MDP“ skolinių įsipareigojimų pagal nuomos sutartį įvykdymÄ . IeÅ¡kovė yra pateikusi finansinį reikalavimÄ UAB „MDP“ bankroto byloje, kuris kilęs iÅ¡ minimos nuomos sutarties ir jis Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi yra patvirtintas.

Paskoliniai teisiniai santykiai tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nesusiklostė, todėl reikalavimÄ dėl piniginės skolos, kildinamos iÅ¡ paskolos santykių bei grindžiamos vekseliais, prašė atmesti. Atkreipė dėmesį, kad palÅ«kanų priteisimas galimas tik nustačius, kad Å¡alis siejo paskolos teisiniai santykiai. Be to, nors ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, tačiau lentelėje pateikia delspinigių paskaičiavimÄ , todėl praÅ¡o jiems taikyti sutrumpintÄ 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.).

Taip pat, atsakovų nuomone, ieÅ¡kovei praleidus įstatymo nustatytÄ terminÄ pateikti vekselį apmokėjimui, ji prarado teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ laiduotojai atsakovei R. M..         Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų R. M. ir R. M. ieÅ¡kovei B. V. 16 641,41 Eur skolos, 2 292,48 Eur metinių kompensuojamų palÅ«kanų, 1 695,87 Eur mokėjimo palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 20 629,78 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-08-04) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Taip pat priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų valstybės naudai 425,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.  4.1. Teismas, atsižvelgdamas į situacijos specifiÅ¡kumÄ , sprendė, kad egzistuoja visos sÄ lygos, leidžiančios konstatuoti, kad tarp Å¡alių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Teismo nuomone, atsakovų nurodomos aplinkybės dėl patalpų nuomos ir nuomos kainos keitimo neatleidžia atsakovo R. M. nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, kadangi vekselis iÅ¡raÅ¡ytas ne įmonės, o atsakovo vardu.

Be to, atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad negavo pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovės ir nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal vekselius, t.y. nenuginčijo vekselio sudarymo ir prievolės pagal juos atsiradimo. 4.2. Pažymėjo, kad laiduotojo prievolės akcesoriÅ¡kumas turi esminių skirtumų nuo bendrųjų akcesorinių prievolių pasibaigimo bei negaliojimo pagrindų – pagrindinei prievolei pasibaigus ar jÄ pripažinus negaliojančia, pasibaigia ir papildoma prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis); pagal Ä®PVÄ® 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kuriÄ jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, iÅ¡skyrus vekselio formos trÅ«kumus.

Teismo nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė prarado teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ laiduotojai. Vadovaudamasis CK 6.87 straipsnio 1 dalimi, sprendė, jog paskolos gavėjui neįvykdžius įsipareigojimų pagal vekselius, laiduotojui kyla atsakomybė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. 4.3. Kadangi Å¡alys susitarė dėl palÅ«kanų dydžio ir skaičiavimo, o atsakovai nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovės paskaičiavimai yra neteisingi, teismas sprendė, jog nėra pagrindo praÅ¡omas priteisti kompensuojamas palÅ«kanas pripažinti delspinigiais ir jiems taikyti CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatytÄ ieÅ¡kinio senatį.

Remdamasis iÅ¡dėstytu ir nustatęs, kad Å¡alis sieja paskoliniai teisiniai santykiai, teismas solidariai iÅ¡ atsakovų priteisė 2 292,48 Eur metines kompensuojamÄ sias palÅ«kanas ir 1 695,87 Eur mokėjimo palÅ«kanas.  III.             Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 6.              Atsakovai R. M. ir R. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Teismas nepagrįstai vekselius, kurie nebuvo pateikti apmokėti nustatyti terminu vertino kaip iÅ¡laikusius vertybinio popieriaus statusÄ bei abstraktumo savybę ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp Å¡alių. Pasak apeliantų, ieÅ¡kovė, praleidusi įstatymo nustatytÄ vekselio pateikimo apmokėti terminÄ , turi įrodyti, kad vekselio turėtojo ir vekselio davėjo tiesioginiai santykiai, kurių pagrindu buvo iÅ¡raÅ¡ytas vekselis, leidžia teigti, kad vekselio davėjo prievolė nėra pasibaigusi ir yra vykdytina. 6.2.

Kasacinio teismo nutartys, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, neatitinka Å¡ios bylos aplinkybių, todėl jomis nebuvo galima remtis kaip precedentais. 6.3. Teismas be teisinio pagrindo padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alis siejo paskoliniai teisiniai santykiai, tokiu bÅ«du pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei CPK 265 straipsnio 1 dalį. Teismas apskritai nevertino atsakovų pateiktų įrodymų. Apeliantų nuomone, byloje esančių įrodymų visuma, aplinkybės, kad MDP ieÅ¡kovei jau buvo skolinga didelę pinigų sumÄ ; kad vekseliuose nurodytos sumos nėra suapvalintos; jų grÄ Å¾inimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), t.y. patalpose, kurias UAB ,,MDP“ buvo iÅ¡sinuomojusi iÅ¡ B.

V.; po paskutinio vekselio pasiraÅ¡ymo UAB ,,MDP“ persikėlė į maženes patalpas, - leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų buvo susiklostę ne paskoliniai santykiai, t.y. vekseliai buvo iÅ¡raÅ¡omi kaip skolos raÅ¡teliai susidarius padidinto nuomos mokesčio skolai pagal 2010 m. Nuomos sutartis, sudarytas tarp UAB ,,MDP“ ir B. V..6.4. Teismo iÅ¡vados prieÅ¡taringos - teismas sutinka su atsakovo nurodomais teiginiais, kad iÅ¡raÅ¡ytais vekseliais jis prisiėmė trečiojo asmens skolÄ , tačiau tai vertina kaip paskolinius santykius bei teigia, kad atsakovas nepateikė pagrįstų įrodymų, jog pinigų pagal vekselius negavo.

Pasak apeliantų, ieÅ¡kovei neįrodžius ieÅ¡kinio faktinio pagrindo, ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti tenkinamas. 6.5. Teismas nepagrįstai priteisė dvigubas palÅ«kanas (mokėjimo ir kompensavimo), kurios galimos tik esant paskoliniams teisiniams santykiams. 6.6. Pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo taikė atsakovei R. M. solidariÄ atsakomybę, nepripažino reikalavimo teisės į laiduotojÄ pasibaigusia, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos Å¡ios kategorijos bylose. Pažymėjo, kad vekselio pateikimas apmokėti ir praneÅ¡imas apie neapmokėjimÄ yra skirtingi veiksmai, todėl negali bÅ«ti atlikti vienu vekselio turėtojo aktu.

Å iuo atveju, vekselis nebuvo pateiktas apmokėti, o tai, pasak apeliantų, reiÅ¡kia, kad reikalavimo teisė į laiduotojÄ yra pasibaigusi (Ä®PVÄ® 48 straipsnio 2 dalis, 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 6.7. Teismas nepasisakė dėl CK 6.88 str. 1 d. normos taikymo, nors atsakovė prašė ieÅ¡kinį jos atžvilgiu atmesti ir Å¡iuo pagrindu. Kad laiduotoja R. M. laiduoja iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo vekseliuose nėra nurodyta, tad nagrinėjamu atveju Å¡alis siejo terminuoto laidavimo sutartis iki 2013-03-31, o ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi pasibaigus laidavimui. 6.8.

IeÅ¡kovės atstovė praÅ¡ydama priteisti ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė sÄ skaitos už teisines paslaugos ir raÅ¡ytinio praÅ¡ymo priteisti iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti su iÅ¡laidų apskaičiavimu bei pagrindimu. Mano, jog teismas pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai priteisė 1 100 Eur ieÅ¡kovei už advokato teisines paslaugas.7.               IeÅ¡kovė B. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atmesti atsakovų apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:7.1. Pirmos instancijos teismas sprendime nekonstatavo, jog ieÅ¡kovei praleidus terminÄ kreiptis į notarÄ vekselis kaip vertybinis popierius iÅ¡saugojo savo abstraktumo savybę ir vertybinio popieriaus teisinį statusÄ , bet nurodė, kad prievolė atsiradusi iÅ¡ abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio (vekselio) taip pat yra abstrakti. Minėta iÅ¡vada atitinka ir kasacinio teismo panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose formuojamÄ praktikÄ .7.2. Kadangi kasacinio teismo nutartyje 3K-3-70-706/2016 nagrinėtos bylos aplinkybės beveik identiÅ¡kos Å¡ios bylos aplinkybėms, pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtoje nutartyje suformuotomis teisės aiÅ¡kinimo taisyklėmis. 7.3.

Nesutinka, kad pirmos instancijos teismas sprendime nevertino atsakovų pateiktų įrodymų ir paaiÅ¡kinimų. 7.4. Teigia, į bylÄ pateikusi pakankamai įrodymų patvirtinančių faktÄ , kad pinigai buvo paskolinti atsakovui. Atkreipė dėmesį, jog tuo atveju, jei vekseliais buvo siekiama užtikrinti nuomos mokesčio nepriemokÄ , turėjo susidaryti du kartus daugiau nei ieÅ¡kovė paskolino atsakovui pagal iÅ¡raÅ¡ytus vekselius. IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės nieko apie sunkiÄ Ä¯monės padėtį nežinojo, atsakovai teigė, kad tai tik laikini dėl ekonominės krizės iÅ¡kilę sunkumai.

Be to, pinigai pagal iÅ¡raÅ¡ytus vekselius buvo skolinami ne BUAB „MDP“, tačiau atsakovui kaip fiziniam asmeniui, kuris tuo metu turėjo gerai apmokamÄ darbÄ , nekilnojamojo turto, ieÅ¡kovė atsakovus pažinojo, jais pasitikėjo, todėl abejoti, kad atsakovas savo finansinių įsipareigojimų nevykdys neturėjo pagrindo. 7.5. Nuomos sutartyse nėra įrašų apie sudaromÄ vekselį kaip prievolių užtikrinimo priemonę, o patys vekseliai nesusieti su ieÅ¡kove ir BUAB „MDP“ sudarytomis nuomos sutartimis.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog tuo atveju, kai vekselis yra pasiraÅ¡omas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, tai turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta pačiame vekselyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-690/2016). 7.6. Pareiga pateikti įrodymus faktui, jog pagal vekselius pinigai nebuvo perduoti, teko atsakovams. SprendimÄ dalyje dėl 1 695,87 Eur mokėjimo palÅ«kanų, taip pat laiko teisėtu ir pagrįstu.

IeÅ¡kovė mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog R. M. laidavimas nėra pasibaigęs. Atsakovės vekselio laidavimas yra galiojantis, nes vekseliai pagal kuriuos laidavo atsakovė atitinka įstatyme įtvirtintus formos reikalavimus. Vadovaudamasi teismų praktika (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011), teigia, kad vekselio laidavimo pabaigai negali bÅ«ti taikomos atsakovų nurodytos CK laidavimÄ Ä¯tvirtinančios nuostatos. 7.7.

IeÅ¡kovė nesutinka, jog praÅ¡ant priteisti iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti buvo pažeisti CPK 98 str. reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8.              Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Dėl papildomų įrodymų prijungimo 9.             CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Apeliantai praÅ¡o pridėti prie bylos atsakovo R. M. 2012 metais gautų pajamų deklaracijÄ bei banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31. Pasak apeliantų atsakovo gautos pajamos 2012 metais bei nedidelės iÅ¡laidos patvirtina, jog vekselių pasiraÅ¡ymo metu jam nebuvo poreikio skolintis. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas jau atsiliepime į ieÅ¡kinį įrodinėjo, kad paskoliniai teisiniai santykiai tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nebuvo susiklostę. Taigi, atsikirtimus patvirtinančius įrodymus galėjo pateikti ir pirmosios intsancijos teisme.

Kad teismas atsisakė priimti tokius įrodymus (apie atsakovo gautas pajamas bei iÅ¡laidas), apeliantas nenurodo ir tokių duomenų byloje nėra. Taigi, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog tokie apeliantų įrodymai apeliacinės instancijos teisme negali bÅ«ti vertinami, todėl apeliantų praÅ¡ymas pridėti naujus įrodymus netenkintinas.Dėl apeliacinio skundo esmės10.              Byloje nustatyta, kad 2012 m. gegužės 24 d. atsakovas R. M. pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo įsipareigojo ieÅ¡kovei B.

V. iki 2013 m. kovo 31 d. sumokėti 12 679,56 Eur (43 780 Lt) sumÄ . 2012 m. liepos 19 d. R. M. pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo įsipareigojo ieÅ¡kovei B. V. iki 2013 m. kovo 31d. sumokėti 3 962,36 Eur (13 681,25 Lt) sumÄ . Pagal abu vekselius už atsakovo prievolės įvykdymÄ laidavo atsakovė R. M.. Atsakovui vekselyje nurodytu laiku nesumokėjus juose nurodytų sumų, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama solidariai iÅ¡ atsakovų priteisti 16 641,41 Eur skolos, 2 292,48 Eur metinių kompensuojamų palÅ«kanų, 1 695,87 Eur mokėjimo palÅ«kanų, 5 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Atsakovai pateikė apeliacinį skundÄ .11.             Apeliantai nurodo, jog byloje kilo ginčas dėl teisinių santykių, kurių pagrindu buvo iÅ¡raÅ¡yti vekseliai, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vekselius, kurie nebuvo pateikti apmokėti nustatytu terminu vertino kaip iÅ¡laikiusius vertybinio popieriaus statusÄ bei abstraktumo savybę ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp Å¡alių.

Taip pat apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuriose nagrinėjamos aplinkybės neatitinka šios bylos aplinkybių, todėl, jų manymu, pacituotomis nutartimis nebuvo galima remtis kaip precedentais.12. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai, nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016, kurioje išaiškinta, kad tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta ĮPVĮ.

Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo, bet jam iÅ¡lieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais. (...) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iÅ¡ abstraktaus pobÅ«džio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta prieÅ¡ingai.

Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iÅ¡ abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimÄ ar jo galiojimÄ , bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti arba kad tas pagrindas negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).

Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo.13.             Kasacinio teismo nutartyje aiškiai įvardinama, kad net ir suėjus neprotestuotiname paprastajame vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselis nepraranda teisinės galios ir prievolė pagal tokį vekselį savaime nesibaigia. 14.             Apeliantų nurodomas argumentas, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi nuo Kasacinio teismo nutarties Nr. 3K-3-70-706/2016, šiuo atveju nesudaro pagrindo nesivadovauti joje esančiais išaiškinimais.

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ tam, kad bÅ«tų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisykles, nebÅ«tina, jog visiÅ¡kai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, pakanka, kad bÅ«tų tapačios arba esminių panaÅ¡umų turėtų bÅ«tent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad bÅ«tų tapačios arba esminių panaÅ¡umų turėtų (tik) tos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė.

Tapatumo arba esminio panaÅ¡umo reikalavimai netaikytini toms teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikÅ¡mės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014, kt.).15.             Nagrinėjamoje byloje, patys apeliantai nurodo, jog tiek Å¡iuo atveju, tiek minėtoje kasacinio teismo nutartyje atsakovai gynėsi aplinkybėmis, jog pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovų nėra gavę.

Apeliantų teiginiai, jog vekselių iÅ¡davimo pagrindas buvo susiklostę kiti prievoliniai teisiniai santykiai, nelaikytini teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybe, sudarančia pagrindÄ nesivadovauti aukščiau minėtomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties iÅ¡vadomis dėl prievolių, kilusių iÅ¡ vekselio, pobÅ«džio bei įrodinėjimo tarp Å¡alių paskirstymo. 16.             Apibendrinusi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingai paskirstytos įrodinėjimo naÅ¡tos bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos Å¡ios kategorijos bylose, atmestini kaip nepagrįsti.

Taigi, būtent vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja.17.             Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino atsakovų pateiktų įrodymų, t.y. 2010 m. sausio 3 d., 2010 m. liepos 1 d. Nuomos sutarčių, sudarytų tarp B. V. ir UAB „MDP“, Skolų suderinimo akto ir kt. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime įvertino atsakovų įrodinėtinas aplinkybes, t. y. nurodė, kad atsakovų nurodomos aplinkybės dėl patalpų nuomos ir nuomos kainos keitimo neatleidžia atsakovo R.

M. nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, kadangi vekselis iÅ¡raÅ¡ytas ne įmonės, o atsakovo vardu. Tai, kad teismo sprendime neiÅ¡vardinti apeliantų nurodomi įrodymai, nereiÅ¡kia, kad teismas jų nevertino.18.             Kita vertus, pažymėtina, kad ieÅ¡kovė neneigia aplinkybės, kad UAB „MDP“ vėlavo mokėti nuomos mokestį ir buvo jai įsiskolinusi, tačiau Å¡i aplinkybė bei atsakovų nurodomi teiginiai apie nuomos sutarties kainų kitimÄ savaime neįrodo kito, nei ieÅ¡kinyje nurodytas, vekselio iÅ¡raÅ¡ymo pagrindo, taip pat neįrodo, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti ar kad atsakovas neturi pagrindo atsakyti pagal iÅ¡raÅ¡ytÄ vekselį.

Sutiktina su ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ esančiu pastebėjimu, kad nuomos sutartyje nėra jokių įrašų apie vekselį kaip prievolių užtikrinimo priemonę, be to, apelianto nurodomas susitarimas su ieÅ¡kove dėl iÅ¡raÅ¡omų vekselių, kaip padidinto nuomos mokesčio skolos raÅ¡telių, grindžiamas tik jo deklaratyviais teiginiais. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su vekseliuose nurodyta suma, UAB „MDP“ finansine bÅ«kle, Å¡ios įmonės persikėlimu į kitas patalpas ir kt., neįrodo, kad paskola negalėjo bÅ«ti suteikta.

Pagal aukščiau cituotÄ teismų praktikÄ , vekselio davėjo pateikti vekselio iÅ¡davimo pagrindÄ paneigiantys įrodymai turi bÅ«ti patikimi. Å iuo atveju, svarbu yra tai, kad apeliaciniame skunde atsakovai patys pabrėžė, jog byloje nėra ginčo dėl paprastajam vekseliui keliamų reikalavimų laikymosi bei vekselių iÅ¡raÅ¡ymo teisėtumo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad vekseliai, kaip raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtina ieÅ¡kovės įrodinėjamas aplinkybes apie tarp Å¡alių egzistavusius paskolinius santykius ir tuo pačiu atsakovo pareigÄ atsiskaityti su ieÅ¡kove.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadai, kad atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog negavo pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovės ir nepateikė pagrįstų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal vekselius. 19.             Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).20.             Kaip minėta, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje reikalavimÄ kildino iÅ¡ atsakovo pasiraÅ¡yto vekselio bei atsakovės laidavimo, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas peržengė pareikÅ¡tų reikalavimų ribas, taipogi atmestini, kaip nepagrįsti. 21.             Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl reikalavimo teisės į atsakovę R.

M., kaip laiduotojÄ , pasibaigimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Å¡iuo atveju taikytina bendroji laidavimo pasibaigimo taisyklė – laidavimas galioja tol, kol neįvykdyta juo užtikinta prievolė (CK 6.87 straipsnio 1 dalis). 22.             Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė R. M. yra laiduotoja pagal vekselį. Duomenų, kad atsakovė yra pasiraÅ¡iusi kitus susitarimus, t.y. kad ji atsakinga už kitas atsakovo R. M. prievoles, nėra. Ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė nurodytu laiku nebuvo pateikusi vekselio apmokėti ir į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o nesikreipė, taipogi nėra. 23.             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vekselio laidavimÄ ir CK reglamentuotÄ laidavimÄ vienija ta pati prievolių įvykdymo užtikrinimÄ apibÅ«dinanti sÄ voka, tačiau vekselio laidavimas yra savarankiÅ¡kas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, reglamentuotas kitame įstatyme.

Vekselių laidavimo santykiams taikomas Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (Ä®PVÄ® 1 straipsnis). (...) Vekselio turėtojas, Ä®PVÄ® 40 straipsnyje nustatytais terminais nepateikęs apmokėti paprastojo neprotestuotino vekselio, praranda teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ laiduotojui, tačiau jam iÅ¡lieka reikalavimo teisė vekselio davėjui (Ä®PVÄ® 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-576-516/2016).24.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad nepateikęs paprastojo neprotestuotino vekselio laiku apmokėti, vekselio turėtojas praranda teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ laiduotojams, laidavusiems vekselio sumos apmokėjimÄ , atsižvelgdama į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, t.y., kad atsakovė laidavo tik už prievolę pagal vekselį, į tai, kad ieÅ¡kovė neginčijo to fakto, jog nėra laiku pateikusi vekselį apmokėti ir kreipusis į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o, kad laiduotojai nepranešė apie vekselio neapmokėjimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog atsakovui R.

M. (kaip paskolos gavėjui) neįvykdžius įsipareigojimų pagal vekselius, laiduotojai kyla atsakomybė vykdyti įsipareigojimus. Taigi, Å¡i apeliacinio skundo dalis tenkintina, skundžiamo sprendimo dalis, kuria solidariai iÅ¡ atsakovės R. M. ieÅ¡kovei priteista 16 641,41 Eur skolos, 2 292,48 Eur metinių kompensuojamų palÅ«kanų, 1 695,87 Eur mokėjimo palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 20 629,78 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-08-04) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, naikintina, ir ieÅ¡kinio reikalavimai atsakovės R.

M. atžvilgiu atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).25.             Apeliantai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė dvigubas palÅ«kanas (mokėjimo ir kompensavimo), kurios galimos tik esant paskoliniams teisiniams santykiams. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, kad apeliantai nepaneigė tarp Å¡alių susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių egzistavimo, ir neginčijant ieÅ¡kovės atlikto mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų paskaičiavimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas mokėjimo palÅ«kanas priteisė pagrįstai.

Apeliacinio skundo teiginys, kad vekseliuose nenurodytos mokėjimo palÅ«kanos paneigia paskolinių santykių tarp Å¡alių buvimÄ , taip pat atmestinas. Pažymėtina, kad CK 6.872 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu Å¡alys nėra susitarusios dėl palÅ«kanų dydžio, palÅ«kanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ paskolos sutarties sudarymo momentu. Taigi, palÅ«kanų dydžio nenurodymas nepaneigia paskolinių santykių buvimo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 26.             Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovei patirtas iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalį, nes ieÅ¡kovė nepateikė sÄ skaitos už teisines paslaugas ir raÅ¡ytinio praÅ¡ymo priteisti tokias iÅ¡laidas su jų paskaičiavimu bei pagrindimu.

27. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.28.

Å iuo atveju, bylos duomenys patvirtina, kad praÅ¡ymÄ priteisti ieÅ¡kovei visas jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas buvo suformuluotas teismui pateiktame ieÅ¡kinyje. Kartu su ieÅ¡kiniu buvo pateiktas ir ieÅ¡kovės advokatės iÅ¡raÅ¡ytas pinigų priėmimo kvitas 300 Eur sumai. Teismo posėdžio metu pateiktame kvite dėl 800 Eur sumos, yra nurodyta, jog 650 Eur iÅ¡laidų dalis yra už ieÅ¡kinio parengimÄ , o 150 Eur už atstovavimÄ . Ä®vertinusi Å¡iuos duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ , pažeidė CPK 98 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.

29. Tačiau, atmetus ieÅ¡kinį atsakovės R. M. atžvilgiu, kaip minėta, teismo sprendimo dalis, kuria iÅ¡ Å¡ios atsakovės priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, taip pat naikintina.30.             CPK 93 str. 5 d. numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Ä®vertinus tai, kad reikalavimai, pareikÅ¡ti atsakovui R.

M., patenkinti visiÅ¡kai, visas ieÅ¡kovės sumokėtas žyminis mokestis priteisiamas iÅ¡ Å¡io atsakovo, o priteistos iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ mažinamos 50 proc. (t.y. proporcingai atmestų reikalavimų daliai) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis). Be to, iÅ¡ bylos duomenų nustačius, kad atsakovai pirmosios instancijos teisme patyrė 800 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, atmetus dalį ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui R. M. (atlikusiam mokėjimus) priteisiama 400 Eur Å¡ių iÅ¡laidų.

Ä®skaičius Å¡alių atliktinus mokėjimus, iÅ¡ atsakovo R. M. ieÅ¡kovei iÅ¡ viso priteistina 350 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (750 Eur – 400 Eur), patirtų pirmosios instancijos teisme.31. IÅ¡ dalies patenkinus atsakovų apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei R. M. priteistina 1/2 atsakovų už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio dalis (50 Eur), taip pat valstybei ½ dalis žyminio mokesčio, nuo kurios apeliantai buvo atleisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi (182,09 Eur).

IeÅ¡kovei B. V. iÅ¡ atsakovo R. M. priteistina 200 Eur (1/2 dalis) iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.   32. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).33. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovų apeliacinis skundas tenkinamasis dalies, o skundžiama sprendimo dalis, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai atsakovės R. M. atžvilgiu, naikinama ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinys, pareikštas atsakovei R.

M. atmetamas, perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija, n u t a r i a :Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei B. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteista 16 641,41 Eur skolos, 2 292,48 Eur metinių kompensuojamų palÅ«kanų, 1 695,87 Eur mokėjimo palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 20 629,78 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-08-04) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Å ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės B. V. ieÅ¡kinį atsakovei R. M. atmesti.Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, t. y. panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės R. M. ieÅ¡kovei B. V. priteista 1 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o valstybei - 212,65 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sumažinti iÅ¡ atsakovo R. M. ieÅ¡kovei B. V. priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį iki 350 Eur. KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės B.

V. atsakovei R. M. 50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ ). Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės B. V. 182,09 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovo R. M. ieÅ¡kovei B. V. 200 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.     Teisėjai                                                                                                          Alvydas Barkauskas                                                                                          Jadvyga Mardosevič Asta Pikelienė