2018-11-22 Nr. AB-21356-3-61-3-01345-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2711-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01345-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–3), prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) pranešti prokurorui dėl G. K. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus miesto skyrius) nusikalstamos veikos.

2. Pareiškėjas teigė, kad už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 10 d. iki 2015 m. sausio 13 d. VMI iš pareiškėjo reikalauja įvykdyti mokestinę prievolę, kuri grindžiama VSDFV Vilniaus miesto skyriaus ir VMI suklastotų dokumentų pagrindu, kadangi advokato profesinė veikla nutraukta 2009 m. vasario 26 d. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorams reikalaujant, Advokatų taryba 2009 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėją prieš jo valią laikinai pašalino iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Tai buvo žinoma VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV). Dėl galimai nusikalstamos veikos iš pareiškėjo buvo reikalaujama pildyti VMI nustatytos formos Metines pelno mokesčio deklaracijas, kaip veikiančios advokatų kontoros (advokato). Dėl to pareiškėjas kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kurios tik biurokratiškai atrašė, tačiau ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų neatliko. Praėjus 5 metams, VMI 2015 m. sausio 16 d. rašte Nr. (4.66)-46-MPD-324 pripažino, kad pareiškėjo individuali veikla nutraukta nuo 2009 m. vasario 26 d. Biurokratinį susirašinėjimą su VMI nuo 2009 m. vasario 26 d. iki skundo teikimo teismui patvirtina ir Vilniaus teritorinės darbo biržos raštai. 2010 metais pareiškėjui siekiant būti pripažintu bedarbiu, Vilniaus teritorinė darbo birža kreipėsi į VSDFV Vilniaus miesto skyrių, kurio tarnautojas G. K. pateikė žinomai melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, nurodydamas, kad pareiškėjas advokato profesinę veiklą vykdė iš viso 9 kartus, kai, pareiškėjo teigimu, individuali advokato veikla nebuvo vykdoma. G. K., tikrai žinodamas, kad advokato profesinė veikla nevykdoma, siekdamas pareiškėjui padaryti turtinę žalą (kad jam nebūtų pripažintas bedarbio statusas ir tuo pagrindu mokama išmoka), nusikalstamai tyčia klastojo dokumentus.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad VSDFV duomenų bazėje nurodyta, jog advokato A. B. profesinė veikla buvo vykdoma iki 2009 m. vasario 8 d. (pareiškėjo teigimu, turėtų būti nurodyta, kad veikla vykdyta iki 2009 m. vasario 26 d.). VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. sausio 8 d. raštu Nr. (7.2)3-3016 G. K. atsisakė pareiškėjui teikti informaciją per jo atstovą. Teismuose yra pradėtas pareiškėjo ginčas su VMI ir VSDFV dėl advokato profesinės veiklos po 2009 m. vasario 26 d. VSDFV 2017 m. balandžio 7 d. rašte Nr. (6.5)1-2253 teigiama, kad pareiškėjas nuo 2009 m. sausio 11 d. valstybinio socialinio draudimo įmokų nemoka ir yra skolingas VSDFV biudžetui, todėl duomenys į registrą nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. vasario 26 d. (advokato veiklos pabaigos datos) bus įrašyti tik tuomet, kai bus sumokėtos, kaip savarankiškai dirbančio asmens (advokato), valstybinio socialinio draudimo įmokos. Taigi šis raštas patvirtina, kad VSDFV, tikrai žinodama, kad advokato profesinė veikla nevykdoma nuo 2009 m. vasario 26 d., klastodama duomenis VSDFV duomenų bazėje, vykdo priverstinius išieškojimus vietoj to, kad tinkamai atkurtų duomenis apie faktinį stažą, kaip pasielgė Vilniaus teritorinė darbo birža. Tokie VSDFV veiksmai yra nusikalstami. Biurokratinis susirašinėjimas vyksta iki šiol, nes VSDFV pareiškėjui dar nepateikė sprendimų, kurių pagrindu antstolis M. D. vykdo priverstinius išieškojimus iš jo pajamų. Laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. birželio 29 d., kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, G. K. jam rašė raštus, kuriais atsisakė advokato profesinę veiklą išregistruoti iš VSDFV duomenų registro. Šie dokumentai kalėjime buvo pavogti. G. K. klastojo dokumentus, tikėdamasis, kad pareiškėjas, būdamas kalėjime, negalės apsiginti nuo klastojimų. 2007 metais G. K. taip pat klastojo duomenis apie pareiškėją, prokuratūrai nurodydamas, kad jis dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Įmonių administravimo sistema“, o suklastotų dokumentų pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš pareiškėją. VMI darė prielaidą, kad jos elektroniniu paštu ar kitokiomis elektroninių ryšių priemonėmis teikti atsakymai ar informacija pareiškėjui yra žinomi ir privalomi, kai tuo tarpu to nenumato teisės aktai. Dėl sunkios ligos pareiškėjui draudžiama naudotis kompiuteriu.

4. Klaidingų duomenų įrašymas VMI sprendime sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes, kuriomis jam buvo padaryta neturtinė žala. Turtinė žala padaryta dėl nepagrįstai priskaičiuojamų mokesčių. Neturtinę žalą pareiškėjas vertino 15 000 Eur. Pažymėjo, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens garbei ir orumui, dėl ko pilietis patyrė išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją. Šiuo atveju neturtinės žalos įrodymai yra kaltinamojo tyčia nusikalstami veiksmai, kurie žeidžia ir žemina pareiškėjo gerą vardą.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VMI, atsiliepime (I t., b. l. 57–58) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas remiantis 3 metų ieškinio senaties terminu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d.). Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildino iš neteisingo duomenų registravimo Mokesčių mokėtojų registre, todėl šiuo atveju pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė (gavus 2013 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) atsakymą Nr. (4.66)-46-MPD-10755). Pareiškėjo teisė į neturtinės žalos atlyginimą pasibaigė 2016 m. gruodžio 12 d. Atsižvelgiant į tai, kad VMI atsakymas išsiųstas nepraleidus terminų ir pareiškėjo pageidaujamu susirašinėjimo būdu, atsakovas laikė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisingo duomenų registravimo Mokesčių mokėtojų registre, atlyginimo.

9. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas yra įsiskolinęs biudžetui už 2008–2009 metus pagal jo pateiktas deklaracijas, kada jis buvo įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą, t. y. vykdė individualią veiklą. Lietuvos advokatūros 2009 m. vasario 26 d. protokoliniu sprendimu pareiškėjas išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo (I t., b. l. 55).

10. Lietuvos advokatūra, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą įrašyti jį į praktikuojančių advokatų sąrašą, 2009 m. gruodžio 17 d. protokoliniu sprendimu jo prašymo netenkino (I t., b. l. 56).

11. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Vilniaus AVMI su prašymu nustatyti valstybės tarnautojus, kurie nepriėmė procesinio sprendimo dėl jo 2009 m. pranešimo, kuriuo informavo VMI dėl jo laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo (I t., b. l. 54).

12. Vilniaus AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjo 2013 m. gruodžio 4 d. pateiktą prašymą, 2013 m. gruodžio 11 d. raštu informavo pareiškėją, kad VMI nėra gavusi pareiškėjo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojo registrą FR0792 formą ir užpildytą „Veiklos nutraukimo duomenys“ dalį, kuriuo advokatas kartu su šia forma turėjo pateikti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos posėdžio protokolo išrašą, nurodžius išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo datą, nes advokato individualios veiklos nutraukimo pagrindas yra Lietuvos advokatūros sprendimas dėl advokato išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Pranešė, kad šių dokumentų VMI nėra gavusi, todėl pareiškėjo individuali veikla nėra nutraukta (I t., b. l. 52–53). Be to, VMI papildomai 2017 m. balandžio 12 d., 2016 m. spalio 21 d. raštais, atsakydama į pareiškėjo prašymus, paaiškino pareiškėjui apie esamus įsiskolinimus biudžetui (I t., b. l. 4, 8).

13. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą siejo su, jo manymu, VMI neteisėtais ir nepagrįstais sprendimais išieškoti mokestinę prievolę iš turto, priimtais jo atžvilgiu. Teigė, kad šiuos sprendimus VMI priėmė remdamasi galimai melaginga informacija apie jo vykdytos individualios veiklos laikotarpį, kurią pateikė VSDFV darbuotojas. Anot pareiškėjo, atsakovui buvo žinoma, jog jis nevykdo individualios veiklos nuo 2009 m. vasario 26 d., tačiau jis tyčia, siekdamas nepagrįstai praturtėti ir papildyti valstybės biudžetą, nesiėmė jokių priemonių, teisingų ir sąžiningų sprendimų priėmimo jo atžvilgiu. Pareiškėjo teigimu, klaidingų duomenų įrašymas VMI sprendime sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, kuriomis buvo padaryta neturtinė žala (15 000 Eur).

14. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, 6.250 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad bylos įrodymai patvirtina, kad dar 2013 m. gruodžio 11 d. Vilniaus AVMI raštu pareiškėjui išaiškino, kokius veiksmus jis turi atlikti ir kokius dokumentus turi pateikti mokesčių administratoriui, kad būtų įregistruotas advokato veiklos nutraukimas (I t., b. 1. 52–53). Taip pat nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. sausio 13 d. raštu informavo Vilniaus AVMI, jog turimais Mokesčių mokėtojų registro duomenimis pareiškėjas veiklą vykdo laikotarpiu nuo 2002 m. gegužės 17 d. iki dabar, paaiškindamas, jog VSDFV Vilniaus skyrius gavo Lietuvos advokatūros 2014 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. 850, kad Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjas laikinai išbraukiamas iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Įvertinęs šias aplinkybes, VSDFV Vilniaus skyrius prašė mokesčių administratoriaus sutvarkyti pareiškėjo veiklos vykdymo laikotarpių duomenis Mokesčių mokėtojų registre (I t., b. l. 10). Gavusi minėtą informaciją, Vilniaus AVMI pareiškėjo individualią veiklą išregistravo nuo 2009 m. vasario 26 d. ir apie tai informavo pareiškėją 2015 m. sausio 16 d. raštu (I t., b. l. 23).

15. VMI 2017 m. sausio 3 d. sprendimu siekia išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto už 2008–2009 metų laikotarpį, t. y. už laikotarpį, kai pareiškėjas vykdė individualią veiklą ir deklaravo iš šios veiklos gautas pajamas, tačiau privalomų už šį laikotarpį mokėti mokesčių į valstybės biudžetą nesumokėjo. Jokių duomenų, kad VSDFV Vilniaus skyriaus informacija turėjo įtakos VMI sprendimų dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto priėmimui, byloje nėra. Be to, pareiškėjas nepaaiškino jokių konkrečių veiksmų, sprendimų, kurių pagal kompetenciją privalėjo imtis VMI jo atžvilgiu, tačiau nesiėmė.

16. Taigi teismas sprendė, kad nenustačius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų valstybės institucijos veiksmų ar neveikimo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Ši pareiškėjo skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta.

17. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teismui pareikšto prašymo pranešti prokurorui dėl G. K. ir VSDV Vilniaus miesto skyriaus nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 109 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad reikalavimai pranešti prokurorui apie proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymius nėra priskirti prie ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėtinų administracinių ginčų ir nėra savarankiški reikalavimai, kuriuos privalo išnagrinėti administracinis teismas. Teismas, nagrinėdamas šią bylą ir tikrindamas valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo veiklos teisėtumą, nenustatė neteisėtų valstybės institucijos veiksmų ar neveikimo faktų, dėl kurių turėtų teisėtą pagrindą imtis priemonių, nurodytų ABTĮ 109 straipsnyje. Akcentavo, kad pareiškėjas, manydamas, jog tam tikrų asmenų veiksmuose yra nusikalstamų veikų požymių, turi teisę pats kreiptis į prokurorą.

III. 18. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 117–125), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, perduodant kitam apygardos administraciniam teismui.

19. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad atsakovas suklastojo dokumentus dėl advokato A. B. kontoros ir advokato profesinės veiklos, dėl ko nuo 2013 m. pareiškėjas, kuris nėra skolingas valstybei, persekiojamas. Teismas vadovavosi suklastotomis Metinėmis pajamų deklaracijomis, vietoje advokato A. B. kontoros pateiktų nulinių. Pareiškėjas nurodo, kad iki 2009 m. vasario 26 d. pareiškėjas nevykdė individualios veiklos, nes advokato veikla vertėsi juridinis asmuo advokato A. B. kontora. Nesutinka su sprendimais išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, nes mano, jog VMI neturėjo teisės priimti tokio sprendimo, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktas metines pajamų deklaracijas. Taigi šiuo atveju pagal atsakovo pateiktas suklastotas deklaracijas pareiškėjui susidarė 444,12 Eur turtinė žala ir skunde nurodyta neturtinė žala. Pareiškėjas nuodo, jog patirtas psichologinis smurtas pakenkė jo sveikatai, jis prarado 55 proc. darbingumo, nebepasitiki teisėjais, prokurorais, valstybės tarnautojais, advokatais, nuolat jaučia nerimą ir nuovargį, sunku sutelkti dėmesį.

20. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir suinteresuotas bylos baigtimi, nes teisme dirba Egidija Puzinskaitė, kuri skunde įvardijama kaip galima veiksmų, nukreiptų prieš pareiškėją, organizatorė. Be to, pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, sprendimas skundą atmesti priimtas jam nežinant.

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 2–5), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsiliepime pažymi, kad apeliantas privalėjo pats informuoti mokesčių administratorių apie nutraukiamą individualią veiklą, pateikdamas FR0792 formą. Apeliantui neatlikus minėtų veiksmų, mokesčių apskaičiavimo ir deklaravimo tikslais jis buvo laikomas vykdančiu individualią veiklą iki tol, kol VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. sausio 13 d. raštu Nr. (7.5) 3-3239 „Dėl duomenų sutvarkymo“ informavo VMI, jog vadovaujantis Lietuvos advokatūros 2014 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 850 ir prie jo pridėtais dokumentais, apeliantas nuo 2009 m. vasario 26 d. yra išbraukiamas iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Pažymi, kad apeliantas už 2008 ir 2009 m. mokestinius laikotarpius metines pajamų mokesčio deklaracijas GPM305 ir GPM308 bei mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas FR0572 už 2008 m. balandžio, liepos ir rugpjūčio mėnesius pateikė, tačiau apskaičiuoto pajamų ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčių nesumokėjo. Todėl pagal apelianto pateiktas ir mokesčių administratoriaus įvertintas metines pajamų deklaracijas GPM305 ir GPM308 bei mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas FR0572 buvo apskaičiuota 428,68 Eur skola Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui. Mano, jog nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nenustatyta viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti valstybės institucijos veiksmai ar neveikimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su, kaip teigiama, neteisėtais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigūnų aktais – neišregistravimu iš Mokesčių mokėtojų registro, pareiškėją išbraukus iš praktikuojančių advokatų sąrašo, bei, anot pareiškėjo, neteisėtais sprendimais dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo – atlyginimo.

24. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, pareiškėjas, nutraukęs advokato veiklą, turėjo informuoti mokesčių administratorių apie nutraukiamą individualią veiklą, pateikdamas FR0792 formą, tačiau to nepadarė. VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. sausio 13 d. raštu informavo Vilniaus AVMI, jog gavo Lietuvos advokatūros 2014 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. 850, kad Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjas laikinai išbraukiamas iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Įvertinęs šias aplinkybes, VSDFV Vilniaus skyrius prašė mokesčių administratoriaus sutvarkyti pareiškėjo veiklos vykdymo laikotarpių duomenis Mokesčių mokėtojų registre (I t., b. l. 10). Gavusi minėtą informaciją, Vilniaus AVMI pareiškėjo individualią veiklą išregistravo nuo 2009 m. vasario 26 d. ir apie tai informavo pareiškėją 2015 m. sausio 16 d. raštu (I t., b. l. 23). VMI 2017 m. sausio 3 d. sprendimu siekia išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto už 2008–2009 metų laikotarpį, t. y. už laikotarpį, kai pareiškėjas vykdė individualią veiklą ir deklaravo iš šios veiklos gautas pajamas, tačiau privalomų už šį laikotarpį mokėti mokesčių į valstybės biudžetą nesumokėjo. Pareiškėjas patirtą žalą iš esmės sieja su jo neišregistravimu iš Mokesčių mokėtojų registro, išbraukus pareiškėją iš praktikuojančių advokatų sąrašo, bei, anot pareiškėjo, neteisėtais mokesčių administratoriaus sprendimais dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo.

25. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų valstybės institucijos veiksmų ar neveikimo.

26. Apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, be kita ko, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir suinteresuotas bylos baigtimi, nes teisme dirba teisėja Egidija Puzinskaitė, kuri skunde įvardijama kaip galima veiksmų, nukreiptų prieš pareiškėją, organizatorė. Be to, pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, dėl ko sprendimas skundą atmesti priimtas jam nežinant.

27. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. ABTĮ 140 straipsnio 1 ir 2 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

28. Teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

29. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo šališkumu, teisėjų kolegija pažymi, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011, 2018 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2780-629/2018 ir kt.). Nors pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme dirba teisėja Egidija Puzinskaitė, kuri skunde įvardijama kaip galima veiksmų, nukreiptų prieš pareiškėją, organizatorė, minėta teisėja pareiškėjo bylos nenagrinėjo ir jokių sprendimų, susijusių su pareiškėju, nepriėmė. Kitų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ABTĮ 44 straipsnyje nustatytų teisėjo nušalinimo pagrindų buvimo, pareiškėjas nenurodo. Taigi, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

30. Dėl teismo šaukimo įteikimo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – ir LITEKO VEP posistemis) paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi. Pareiškėjui apie teismo posėdį buvo pranešta 2017 m. liepos 19 d., išsiunčiant šaukimą per elektroninių paslaugų portalą. Pagal ABTĮ 74 straipsnio 8 dalies nuostatas, įteikiant procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo proceso dalyviui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Todėl pareiškėjo argumentai, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, atmestini kaip nepagrįsti.

31. Dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90) 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos atliko byloje pateiktų įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą, nustatė ir įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė informacijos apie nutrauktą individualią veiklą. Gavusi VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktą informaciją, Vilniaus AVMI pareiškėjo individualią veiklą išregistravo nuo 2009 m. vasario 26 d. Mokestinė nepriemoka pareiškėjui susidarė 2008–2009 metų laikotarpiu, t. y. laikotarpiu, kai pareiškėjas vykdė individualią veiklą ir deklaravo iš šios veiklos gautas pajamas. Tuo tarpu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo aptariamais aspektais iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais bendro pobūdžio teiginiais.

33. Nors pareiškėjas teigia, kad byloje pateiktos suklastotos metinės pajamų deklaracijos GPM2305 ir GPM308 bei mėnesinė pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracija FR0572, kuriomis vadovavosi teismas, priimdamas sprendimą, pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo teiginius dėl minėtų dokumentų suklastojimo. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog mokesčių administratoriaus sprendimai, kuriais iš pareiškėjo nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką, būtų negaliojantys.

34. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, jog nėra jokio pagrindo pareiškėjo nurodytus VMI pareigūnų aktus pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Nenustačius valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veikų (neveikimo), valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl dėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, egzistavimo iš esmės nėra tikslinga pasisakyti.

35. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan