Legislator Case Law & Legislation
2017-12-12 Nr. AB-23173-3-61-3-03585-2017-4 AI generated

2017-12-12 Nr. AB-23173-3-61-3-03585-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2017-12-12 Nr. AB-23173-3-61-3-03585-2017-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „B. Vokė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „B. Vokė“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2017-12-12 Nr. AB-23173-3-61-3-03585-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-1025-858/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03585-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „B. Vokė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „B. Vokė“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „B. Vokė“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2017 m. spalio 19 d. aktą Nr. 1SS-2557-(3.7 E.); 2) panaikinti NŽT Elektrėnų skyriaus 2017 m. spalio 6 d. kreipimąsi į notarą „Dėl vykdomojo įrašo atlikimo“; 3) panaikinti NŽT Elektrėnų skyriaus 2017 m. balandžio 6 d. aktą Nr. 51SD-1105-(14.51.125 E.); 4) panaikinti NŽT 2017 m. sausio 25 d. aktą Nr. 1SD-406-(4.85); 5) panaikinti NŽT 2016 m. rugpjūčio 19 d. aktą Nr. 1SD-4280-(4.85); 6) taikyti restituciją – grąžinti 2015 m. liepos 2 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 51SUI-10 (toliau – ir Sutartis) šalis į pradinę padėtį, buvusią iki NŽT 2016 m. liepos 11 d. akto Nr. 1SD-2811-(4.85.), sudarant sąlygas Sutarties šalims vykdyti Sutartį joje numatytomis sąlygomis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas administraciniam teismui skundžia NŽT ir jos teritorinio padalinio veiksmus, raštus, tačiau iš skundo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjo keliamas ginčas tiesiogiai susijęs su 2015 m. liepos 2 d. sudarytos Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 51SUI-10 vykdymu. Skundžiamuose raštuose iš esmės yra išreiškiama NŽT pozicija dėl Sutarties vykdymo proceso ir Sutarties turinio aiškinimo, su kuria pareiškėjas nesutinka.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-667-684/2015 konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalis NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai sprendžiant dėl valstybinės žemės įsigijimo skundžiami teismui, o privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka nustatyta tik dėl tokių NŽT teritorinių padalinių sprendimų, kuriais nesprendžiami disponavimo valstybine žeme ar jos valdymo klausimai. Valstybė ir savivaldybės, be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas. Todėl ginčas su valstybei atstovaujančia institucija valstybinės žemės įsigijimo santykiuose yra civilinio teisinio pobūdžio, nes susijęs su subjektinės teisės įsigyti valstybinės žemės sklypą įgyvendinimu, tad byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

III. Pareiškėjas UAB „B. Vokė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį, administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog skundžiamuose raštuose iš esmės išreiškiama NŽT pozicija dėl Sutarties vykdymo proceso ir Sutarties turinio aiškinimo, su kuriuo pareiškėjas nesutinka. Pareiškėjas pažymi, jog jis skundžia ne NŽT išreiškiamą poziciją dėl Sutarties vykdymo proceso ir Sutarties turinio aiškinimo, o NŽT reikalavimus atlikti kitus veiksmus – veiksmus, kurie nėra įtraukti į notaro patvirtintą sutartį tarp pareiškėjo ir NŽT. Pareiškėjas skunde išsamiai išdėstė kokios nuostatos į Sutartį buvo įtrauktos, kurios ne bei nurodė, jog NŽT darbuotojai tinkamai pareiškėjui neįteikė pranešimų. Pareiškėjo teigimu, NŽT darbuotojai, pažeisdami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nuostatas, tyčia neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti. Neįteikę korespondencijos/pranešimų, jie, pareiškėjo nuomone, priiminėjo neteisėtus individualius administracinius aktus, kuriais reikalavo atlikti Sutartyje nenumatytus veiksmus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti pareiškėjo skundą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtinta ir tai, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, nes sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas yra susijęs su 2015 m. liepos 2 d. sudaryta Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 51SUI-10, jos įgyvendinimu ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog byla teisminga administraciniam teismui, nes jis skundžia NŽT veiksmus, kurie nėra įtraukti į Sutartį.

Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 4 d.).

Taigi administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Jei teismas skundo priėmimo stadijoje nustato bent vieną iš minėtoje teisės normoje nurodytų aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą procesinių prielaidų yra ginčo priskirtinumas atitinkamos kompetencijos teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.).

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčas su valstybei atstovaujančia institucija valstybinės žemės įsigijimo santykiuose yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia 2015 m. liepos 2 d. sudarytos Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 51SUI-10 vykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisingai pastebėjo, jog viešojo administravimo institucijų veikla, kai ji dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas, todėl toks ginčas negali būti sprendžiamas administraciniuose teismuose.

Pažymėtina, kad NŽT 2016 m. rugpjūčio 19 d. aktu Nr. 1SD-4280(4.85) „Dėl pakartotinio prašymo vykdyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį“ pareiškėjas UAB „B. Vokė“ buvo įspėtas per vieną mėnesį sumokėti 1 672,58 Eur įsiskolinimą ir delspinigius, kitaip NŽT reikalaus sumokėti visą Sutartyje nustatytą žemės sklypo kainą, priskaičiuotus delspinigius ir kitus mokėjimus, atsiradusius dėl netinkamo Sutarties vykdymo. NŽT 2017 m. sausio 25 d. aktu Nr. 1SD-406-(4.85) „Dėl reikalavimo įvykdyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį“ pareiškėjas UAB „B. Vokė“ vėl buvo įspėtas sumokėti įsiskolinimą. NŽT Elektrėnų skyriaus 2017 m. balandžio 6 d. akte Nr. 51SD-1105-(14.51.7) „Dėl korespondencijos įteikimo elektroninėmis ryšio priemonėmis“ pareiškėjui UAB „B. Vokė“ buvo nurodyta, jog NŽT iki 2017 m. kovo 9 d. nebuvo žinoma apie pareiškėjo būstinės adreso pasikeitimus. Tuo pačiu aktu pareiškėjas buvo informuotas kuo skubiau padengti įsiskolinimus pagal 2015 m. liepos 2 d. sudarytą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. NŽT 2017 m. spalio 19 d. aktu Nr. 1SS-2557-(3.7E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, pareiškėjui nesumokėjus įsiskolinimo, jis buvo informuotas apie kreipimąsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Taip pat minėtu aktu pareiškėjas buvo informuotas apie šio akto apskundimo galimybę pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą. Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiami aktai yra susiję su valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties vykdymu, t. y. pareiškėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ginčas dėl valstybinės žemės įsigijimo yra civilinio teisinio pobūdžio, nes susijęs su subjektinės teisės įsigyti valstybinės žemės sklypą įgyvendinimu, todėl byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjas siekia inicijuoti bylą administraciniame teisme ne dėl ginčo, kilusio viešojo administravimo srityje. Kadangi pareiškėjo reikalavimas kyla ne iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje, todėl nenagrinėtinas administraciniuose teismuose pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2017 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „B. Vokė“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė