2025-04-15 Nr. BB-2024-1-01-1-05331-2024-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1314/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05331-2024-3

(N) (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama Ž. M., kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 27 d. nutarties priėmimo klausimą,

nustatė:

Kasaciniu skundu Ž. M. prašo panaikinti F 22 diagnozę, nes ekspertizė atlikta prieštaraujant Lietuvos Respublikos teisės aktams, ir Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį, nes jis nepadarė nusikaltimo.

Kasaciniame skunde Ž. M. nurodo, kad yra nekaltai nuteistas. Teismas atsisakė pripažinti, kad R. M., 3 metų laikotarpyje, smurtavo verbaliai prieš jį, ir ilgai neteko laukti, kol jos neapykanta ir kerštas sūnui peraugs į smurtinius veiksmus. Panevėžio policija ir prokuratūra klastojo dokumentus, neteisingai juos pildė, klaidindami teismą dėl girtumo, kurio nebuvo. Ekspertė S. G. per 10 minučių suklastojo F22 diagnozę. Prokuratūra nesugebėjo surinkti svarių įrodymų dėl Ž. M. kaltės. Faktas, kad R. M. išgriuvo iš lovos, nėra pakankamas Ž. M. nusikaltimo įrodymas. Jis teikė visus parodymus, nuosekliai ir išsamiai. Jo visi veiksmai prieš R. M. buvo tik savigyna. Tai, kad teismas patikėjo R. M. nėra pakankamas Ž. M. kaltės įrodymas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais. Taigi skundžiamų teismų baigiamųjų aktų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis apskųstuose nuosprendžiuose ir nutartyse nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant. Tai, ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas žemesnių instancijų teismų atlikto įrodymų vertinimo negali pakeisti savu. Kasacinės instancijos teismas gali tik tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-6-507/2017 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio galima suprasti, kad Ž. M. nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pakankamumu, dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, teigia, kad yra nekaltas, nes gynėsi nuo R. M. puolimo.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, tokio pobūdžio argumentai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Kasacinis skundas yra surašytas nesilaikant BPK nurodytų skundo turiniui keliamų reikalavimų, nes kasaciniame skunde nenurodomi nei apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, nei teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2-6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų.

Darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti Ž. M., kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Artūras Ridikas

Tomas Šeškauskas