2019-08-21 Nr. AB-15926-3-62-3-02358-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2286-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02358-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 350 Eur, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 350 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Kauno TI nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2017 m. spalio 25 d. buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame reglamentuotas laikinas nuteistojo perkėlimo į tardymo izoliatorių terminas – penkios paros. Jo teigimu, nepagrįstai ilgas jo laikymas tardymo izoliatoriuje pablogino jo kalinimo sąlygas, kadangi jam yra skirta laisvės atėmimo bausmė atlikti pataisos namuose, o ne tardymo izoliatoriuje kalėjimo sąlygomis ir kamerų tipo patalpų režimu. Nurodė, jog VST atlieka konvojavimus vadovaudamasi planinio konvojaus nustatytu maršrutų grafiku, patvirtintu šios įstaigos vadovo. Į Alytaus PN ir Kauno TI yra numatyti konvojavimai kartą per savaitę – trečiadienį, todėl akivaizdu, kad nuteistojo grąžinimas į pataisos namus galimas tik pažeidus aukščiau įvardintą teisės aktą. Pareiškėjo nuomone, VST sudarytas grafikas yra pažeidžiantis teisinį reglamentavimą ir tokiu būdu apsunkinantis pareiškėjo teises į teismo paskirtą jam kalinimą pataisos namuose, o ne tardymo izoliatoriuje.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas įstaigoje buvo vieną kartą (2017 m. spalio 18–25 d.). Kauno TI sutiko su pareiškėjo argumentais, kad pareiškėjas buvo laikomas tardymo izoliatoriuje septynias dienas, tačiau pažymėjo, jog Kauno TI nėra atsakingas už konvojavimo vykdymą ir priimdamas etapuojamus suimtuosius (nuteistuosius) vadovaujasi SVĮ nustatytais pagrindais. Įstaiga negali pakeisti planinio konvojavimo maršrutų, todėl savo veiksmus derina su VST nustatytu planinių konvojų maršrutu. Neplaninį konvojų yra galimybė skirti tik išimtiniais teisės aktuose apibrėžtais atvejais, todėl nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo organizuoti neplaninį konvojų nebuvo.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VST, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. VST nurodė, kad ji vykdo tik asmenų konvojavimo funkciją. Minėta funkcija vykdoma atliekant kratas, priimant konvojuojamuosius, jų pervežimą bei lydėjimą specialiaisiais konvojavimo automobiliais bei jų apsaugą teismuose. Nei vienas iš aukščiau paminėtų veiksmų nėra pareiškėjo skunde pareikštų pretenzijų sudėtine dalimi ir atsakomybės objektu, todėl VST negali prisiimti atsakomybės už kitų subjektų veiksmų ar neveikimo ir priimtų sprendimų galimą neteisėtumą. Turimais VST duomenimis skundo ginčo teisminio nagrinėjimo ribose VST pareigūnai konvojavo pareiškėją planinių konvojų maršrutais: 2017 m. spalio 18 d. iš Alytaus PN konvojuotas planiniu konvojumi į Alytaus PN 2017 m. spalio 17 d. konvojavimo paraiškoje Nr. 8-10689 nurodytą paskirties punktą - Kauno TI ir 2017 m. spalio 25 d. iš Kauno TI konvojuotas planiniu konvojumi į Kauno TI 2017 m. spalio 24 d. konvojavimo paraiškoje Nr. 84-655 nurodytą paskirties punktą - į Alytaus PN. VST neturi teisinių ir techninių galimybių kontroliuoti ar įtakoti asmenų buvimo Kauno TI terminų bei sąlygų. Nagrinėjamu atveju VST nepažeidė jokių teisės aktų.

7. Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 38.8 punktą konvojaus viršininkas, nesant pagrindui nepriimti, privalo priimti ir perduoti konvojuojamuosius, kuriuos reikės lydėti ir saugoti. Priimant konvojuojamuosius konvojavimui VST konvojaus pareigūnai privalomai atlieka asmens kratą, drabužių, daiktų ir maisto produktų apžiūrą. Pretenzijų dėl ginčui aktualių konvojavimų iš pareiškėjo negauta, pareiškėjas dėl galimų jo teisių pažeidimų konvojuojant į VST nesikreipė. Asmens pažeista teisė gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Išreiškė nuomonę, kad pareiškėjui nenurodžius neteisėtų VST pareigūnų veiksmų, nesant jokių teisiškai bei mediciniškai aktualių faktų ar aplinkybių, kurios bylotų tiesioginį ryšį tarp galimų pareiškėjo patirtų fizinės ir/ar dvasinės sveikatos sutrikimų ir konvojavimo įvykių, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skundą tenkinti.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą tenkino iš dalies ir pripažino kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą jo laikino perkėlimo bei laikymo trukmę Kauno TI.

9. Dėl neturtinės žalos, kildinamos iš atsakovo atstovo Kauno TI veiksmų, per ilgai, t. y. septynias dienas, laikant pareiškėją sunkesnėmis kalinimo sąlygomis nei jis nubaustas teismo, teismas nurodė, jog pagal VST vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47V-498 patvirtintų planinių konvojų maršrutų (b. l. 47), 1.1.1.4 punktą, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimas maršrutu „<...> Kauno TI- <...> - Alytaus PN - <...> -Kauno TI <...>“ vykdomas trečiadieniais. Teismo posėdis, į kurį pagal Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį (b. l. 51) pareiškėjas buvo konvojuojamas į Kauno TI, vyko 2017 m. spalio 23 d., t. y. pirmadienį. Pareiškėjas į Kauno TI buvo konvojuojamas planiniu konvojavimo maršrutu prieš teismo posėdį buvusį trečiadienį, t. y. 2017 m. spalio 18 d. ir iš Kauno TI į Alytaus PN buvo konvojuojamas pirmąjį trečiadienį po teismo posėdžio, t. y. 2017 m. spalio 25 d. Galiojantys teisės aktai nenumato galimybės Kauno TI nepriimti į šią įstaigą atvežtų (konvojuotų) nuteistųjų, todėl, priimant pareiškėją Kauno TI ir pirmuoju galimu konvojavimo maršrutu jį perduodant konvojavimui į Alytaus PN, nėra pagrindo Kauno TI pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimui. Atsakovas nurodė, kad pataisos įstaiga, priimdama sprendimą dėl pareiškėjo konvojavimo, siekdama nepažeisti pareiškėjo teisių, turėjo galimybę pateikti neplaninio konvojavimo paraišką. Konvojavimo taisyklių 20 punkte yra nustatyti atvejai, kada gali būti skiriamas neplaninis ar procesinis konvojus. Pareiškėjo laikymo Kauno TI metu teisinio pagrindo vykdyti neplaninį konvojų nebuvo, todėl Tardymo izoliatoriaus paraiška Nr. 84-655 pareiškėjo konvojavimui pagrįstai buvo teikiama tai artimiausiai dienai, kada vykdomas planinis konvojavimas. Teismas pažymėjo, kad Kauno TI negali įtakoti atsakovo nustatytos vykdomų planinių konvojų tvarkos.

10. Dėl neturtinės žalos iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VST, kildinamos iš konvojavimo planiniu konvojumi tik kartą per savaitę – trečiadieniais pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas dėl numatytų planinių maršrutų vykdymo tik vieną kartą per savaitę, t. y. trečiadieniais, dvi paras laisvės atėmimo bausmę atliko ne jam teismo paskirtoje pataisos įstaigoje, bet patalpinus jį į tardymo izoliatorių, taip pažeidžiant SVĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. Teismo vertinimu, konvojaus pareigūnai, vykdant asmenų konvojavimą specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą savo darbą turi organizuoti taip, kad nebūtų pažeistos konvojuojamųjų asmenų teisės. VST veiksmus organizuojant, tvirtinant bei vykdant planinius konvojaus, konvojuojančio konvojuojamuosius iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku (Konvojavimo taisyklių 4.1 p.), maršrutus tik vieną kartą per savaitę, teismas vertino kaip neteisėtus, būtent dėl kurių pareiškėjas negalėjo būti išvežtas atgal į bausmės atlikimo vietą laiku ir 2017 m. spalio 24–25 dienomis (dvi dienas) Kauno TI nepagrįstai buvo laikomas, patyrė papildomus nepatogumus bei didesnius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus (ribojimus).

11. Teismas sprendė, jog pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. nepažeidžiant jam teismo paskirtos bausmės atlikimo sąlygų ir režimo. Atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, mastą, jo trukmę, į tai, kad nėra duomenų apie tai, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais teismas sprendė, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės, į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 12. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas teigia, kad jis 7 dienas neteisėtai buvo laikomas tardymo izoliatoriuje. Nepriteisiant jam neturtinės žalos, buvo neįvertinti iš jo atimta laisvė bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 5 straipsnio pažeidimas. Teismas šališkai vertino nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, taip pat jo atžvilgiu padaryto pažeidimo rimtumą.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VST, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti.

15. Atsakovo teigimu, teismo sprendimas prieštarauja įstatymui, nes jame suformuoti tik sąlyginio pobūdžio sakiniai, t. y.. sprendimas grindžiamas prielaidomis, o ne objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes: 1) teismas taikė materialiąją normą, kuri pareiškėjui negaliojo, nes jis neturėjo nuteistojo – suimtojo statuso pagal SVĮ, todėl Alytaus PN be pagrindo priėmė sprendimą perkelti jį į Kauno TI; 2) Sprendime nurodomos aplinkybės, kurios nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes Kauno TI nėra pataisos įstaiga; 3) VST pateikė įrodymus, kad kompetentingam subjektui priėmus sprendimą perkelti nuteistąjį (suimtąjį) į paskirties punktą ir perdavus VST pareigūnams konvojuoti, yra galimybė konvojuoti ne tik planiniais konvojais.

16. Atsakovas mano, kad teisėjas G. Č. nusižengė nešališko, objektyvaus ir visapusiško bylos išnagrinėjimo principams, kuriais privalu remtis nagrinėjant administracinę bylą. Pažymi, jog Konvojavimo taisyklių 11 punkte nėra užuominos apie konvojavimą vieną kartą per savaitę ar kitomis savaitės dienomis (periodiškumu). Konvojavimo taisyklės suponuoja aplinkybę, kad kiek bus pateikta paraiškų, tiek bus įvykdyta konvojavimų. Jeigu pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigūnai būtų tinkamai priėmę individualius sprendimus konvojuoti asmenis ir pasirūpinę paraiškų pateikimu VST, konvojavimai būtų įvykę bet kuriomis savaitės dienomis, neviršijant asmens laikymo tardymo izoliatoriuje termino.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, atsiliepime į pareiškėjo E. V. ir VST apeliacinius skundus prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.

18. Atsakovo teigimu, teismas įvertino pažeidimo mastą, intensyvumą, trukmę ir tinkamai pasirinko neturtinės žalos atlyginimo būdą bei pagrindė savo sprendimą anksčiau susiklosčiusia teismų praktika. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių faktų, įrodančių, kad teismas, priimdamas sprendimą, veikė šališkai arba kitaip pažeidė materialiąsias ar proceso teisės normas. Mano, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas ir turi būti atmestas.

19. Kauno TI nesutinka su VST apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir mano, jog teismo sprendime VST teiginiai yra paneigti. Kauno TI priėmė pareiškėją iš Alytaus PN pagal teismo nurodymą dėl bylos nagrinėjimo teisme ir neturėjo teisinio pagrindo siųsti pareiškėją planiniu konvojumi į kitus pataisos namus. Teismo sprendime pateiktas pagrįstas vertinimas, kad VST, vykdant asmenų konvojavimą, turi darbą organizuoti taip, kad nebūtų pažeistos konvojuojamų asmenų teisės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas E. V. kildino iš neteisėtų viešojo administravimo subjektų – VST ir Kauno TI nepagrįstai jį laikant Kauno TI 2017 m. spalio 24–25 d.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo skunde ir atsakovų atsiliepimuose nurodytus argumentus, sprendė, kad VST, organizuodamas, tvirtindamas ir vykdydamas planinius konvojus tik vieną kartą per savaitę, pažeidė SVĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas neįvertino visų aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas prieštarauja įstatymui, nes jame suformuluoti sąlyginio pobūdžio sakiniai. Taip pat teisėjas nusižengė nešališko, objektyvaus ir visapusiško bylos išnagrinėjimo principams.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų.

24. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

25. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog Asmenų pristatymo į tardymo izoliatorius pagrindai yra teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartis perkelti iki penkių parų nuteistąjį arešto ar laisvės atėmimo bausme iš areštinės ar pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių dėl bylos nagrinėjimo teisme. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenis į tardymo izoliatorius ir iš jų į atitinkamus paskirties punktus pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar konvojavimo teisę turintys ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai, kai reikia atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus.

26. Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 6 straipsnis nustato VST uždavinius, vienas jų – užtikrinti sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą (6 str. 3 p.). Konvojavimo taisyklių 4 punktas nustato konvojaus rūšis: planinis, neplaninis, sutiktinis, procesinis, teisminis, ypatingasis. Pagal Konvojavimo taisyklių 11.2 punktą Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgoms, teritorinėms policijos įstaigoms rašytinę paraišką skirti konvojų ir pristatyti konvojuojamuosius į paskirties punktus pateikia: teismai – ne vėliau kaip prieš 2 paras iki teismo posėdžio pradžios. Teismo posėdį atidėjus kitai dienai, paraiška gali būti įteikta konvojaus viršininkui. Konvojavimo taisyklių 19 punkte nustatyta, kad teisę skirti visų rūšių konvojus, numatytus šių taisyklių 4 punkte, turi: Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgose – šių pajėgų vadas, jo pavaduotojai arba pajėgų vado rašytiniu įsakymu įgalioti pareigūnai; konvojavimą atliekančios institucijos ar įstaigos vadovas, jo pavaduotojai arba įstaigos vadovo įsakymu įgalioti pareigūnai (19.1 p.); kitų institucijų, specialiųjų tarnybų ar įstaigų (vykdančių konvojavimą) vadovai, jų pavaduotojai arba vadovo rašytiniu įsakymu įgalioti pareigūnai (19.2 p.).

27. Pagal nuteistųjų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis pristatymo į bausmės atlikimo vietą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1109, 5 punktą, VST planinius maršrutus, suderinęs su Kalėjimų departamentu, tvirtina VST vadas.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas E. V. Kauno TI buvo laikomas nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2017 m. spalio 25 d. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas į Kauno TI buvo konvojuojamas vykdant Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartį, o konvojavimas vyko planiniais maršrutais tik tam tikromis dienomis, priėjo išvadą, jog pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas 7 dienas pažeidžiant SVĮ įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, jog pareiškėją laiku nekonvojavus į Alytaus PN, 2 dienas jis buvo Kauno TI laikomas nepagrįstai.

29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, laikomas griežtesnio režimo pataisos įstaigoje neabejotinai patyrė įvairius papildomus nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, kurių nebūtų patyręs, jei ginčo laikotarpiu būtų buvęs laikomas Alytaus PN. Taip pat, su teismo prieita išvada, kad pareiškėjo patirti fiziniai nepatogumai ir tam tikras neigiamas dvasinis poveikis buvo trumpalaikis ir nepakankamai intensyvus (2 paros), todėl yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais apsiribojant jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

30. Dėl teismo šališkumo pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Atsakovas pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžia argumentais, kad teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstas išvadas dėl bylos faktų, klaidingai nustatė bylos faktinę situaciją, t. y. atsakovas teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėjas byloje buvo šališkas. Taigi, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš atsakovą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, pagrįstai pareiškėjo teisei apginti nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Atsakovo ir pareiškėjo apeliaciniai skundai atmetami, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė