f1aeabf0-e2fa-4ee0-94b1-4310a2954438 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3834-643/2015Proceso Nr. 3-61-3-02448-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU             2015 m. kovo 5 d.                                                                    Vilnius                Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

Z. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė:               pareiÅ¡kėjas G. Z. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3),praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 32000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, jog laikotarpiu nuo 2013-09-13 iki 2014-04-28 jis buvo kalinamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) perpildytose kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m. minimalus gyvenamasis plotas.

Pažymėjo, kad kameroje, kurios plotas buvo apie 8 kv. m., jis buvo kalinamas su dar 2-3 asmenimis. Tokiu bÅ«du buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 str., pagal kurį niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar orumÄ Å¾eminantį elgesį. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad ir taip mažo ploto kameroje yra įrengtas sanitarinis mazgas, pastatytas stalas, dvi taburetės, dviaukÅ¡tės lovos, spintelės daiktams susidėti, todėl vietos pajudėti ar pasimankÅ¡tinti nėra, kaip ir jokio privatumo.

Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad kameros langas yra mediniu viengubu rėmu, per kurį nuolatos pučia vėjas, todėl temperatÅ«ra kameroje yra žema. Uždengus langÄ drabužiais, siekiant sumažinti vėjo pÅ«timÄ , kameroje pasidaro tamsu. Be to, toje pačioje patalpoje reikia ir skalbti ir džiovinti rÅ«bus. Dėl Å¡ių priežasčių, pareiÅ¡kėjas nurodo, jog ne kartÄ buvo susirgęs, taip pat pažymėjo, jog serga ŽIV, tačiau bÅ«tino gydymo LukiÅ¡kių TI-K negauna. PareiÅ¡kėjo nuomone, visa tai rodo atsakovės veiksmų neteisėtumÄ , dėl ko jis patyrė neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, jis buvo pažemintas, patyrė dvasinius, emocinius sukrėtimus, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo sveikata. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į skundÄ (b. l. 9–13) prašė pareiÅ¡kėjo G. Z. atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2013-09-13 iki 2014-05-07 periodiÅ¡kai buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K. Tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui pilnai buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis plotas arba jo iÅ¡vis nebÅ«davo įstaigoje.

Pažymėjo, jog nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nėra nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.

Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiaus, nes į LukiÅ¡kių TI-K asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Esant tokiai situacijai tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

PaaiÅ¡kino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ bei Å¡varÄ kamerose, reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) yra iÅ¡duodamas į kameras, karantino kameras valo Å«kio brigados paskirtas nuteistasis. Taip pat pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Pažymėjo ir tai, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Dėl neturtinės žalos priteisimo, paaiškino, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nurodo, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų sÄ lygos – neteisėtų veiksmų.

Todėl, mano, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Skundas tenkintinas iš dalies. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:Pareiškėjas G. Z. į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2013-09-13 ir buvo periodiškai laikomas iki 2014-05-07 (b. l. 9–10, 14–15). Iš byloje esančios pareiškėjo G. Z. asmens sveikatos istorijos Nr. 05-A/2013/5306 įrašų (b. l. 38–49) matyti, kad atvežus jį į Lukiškių TI-K, pareiškėjui buvo atliktas sveikatos patikrinimas, paimti visi tyrimai, kurio metu jokių didesnių sveikatos sutrikimų nebuvo diagnozuota, išskyrus tai, kad pareiškėjas serga ŽIV.

PareiÅ¡kėjas ne kartÄ lankėsi ir pas psichologÄ , psichiatrÄ (b. l. 37, 47).LukiÅ¡kių TI-K nuo 2009 m. gruodžio mėn. UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (buvusi UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“), dabar UAB „Dezinfa“ teikia vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus (b. l. 16–25).LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus pažymoje pateiktas kamerų, kuriose kalėjo pareiÅ¡kėjas, apstatymas. Nustatyta, kad visose kamerose buvo įrengtos 4 lovos, 1 stalas, 2 taburetės, 1 lentyna maisto produktams laikyti, 4 virÅ¡utinių drabužių pakabos.

Taip pat kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, praustuvu, ji atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (b. l. 26).Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-12-18 patikrinimo akte (b. l. 27–29) nurodyta, kad atlikus operatyviÄ jÄ kontrolę tam tikrose LukiÅ¡kių TI-K kamerose, didelių Higienos normos reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta, tik kamerose Nr. 280 ir Nr. 309, kuriose pareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas, nustatytas Higienos normos HN 76:2010 28 punkto reikalavimų pažeidimas. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, 2013-12-09 patikrinęs LukiÅ¡kių TI-K kameros Nr. 345, kurioje vėliau buvo laikomas ir pareiÅ¡kėjas, apÅ¡vietimÄ , pažeidimų nerado (b. l. 33–34).

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-02-05 patikrinimo akte (b. l. 30–32) taip pat nebuvo nustatyta pažeidimų kamerose, kuriose kalėjo pareiÅ¡kėjas G. Z.. Byloje spręstinas ginčas dėl pareiÅ¡kėjo G. Z. reikalavimo priteisti jam 32000 Lt neturtinės žalos iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, pagrįstumo. Ginčui aktualus pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpis yra nuo 2013-09-13 iki 2014-05-07. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimo priteisimÄ iÅ¡ esmės kelia dėl per mažo kameros gyvenamojo ploto, žemos temperatÅ«ros kameroje.             Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kÄ ne kartÄ yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje nuolat pabrėžia, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ ). Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į tinkamo dydžio gyvenamÄ jį plotÄ , administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.Kadangi byloje spręstinas pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo laikotarpiu nuo 2013-09-13 iki 2014-05-07, tai ginčui aktualus bÅ«tent tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas.

Dėl minimalaus gyvenamojo ploto Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2010, Nr. 41-1999), kurios bendrosiose nuostatose be kita ko nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiÅ«ra.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip – 3,6 kv. m. Remiantis byloje pateiktais duomenimis (b. l. 9–10, 14–15), nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2013-09-13 iki 2014-05-07 LukiÅ¡kių TI-K kalėjo ne visÄ nurodytÄ laikÄ , o periodiÅ¡kai, iÅ¡ viso 229 paras.

Ir Å¡iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui G. Z. nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas 3,6 kv. m. minimalus vienam žmogui tenkantis kameros plotas. LukiÅ¡kių TI-K veiksmų neteisėtumas yra konstatuotinas atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1. punkto nuostatas.

Valstybė turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys bÅ«tų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų argumentų dėl valstybės negalėjimo įvykdyti Å¡iÄ pareigÄ nepateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, savo praktikoje ne kartÄ yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010).

Dėl temperatÅ«ros           Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundžiasi žema temperatÅ«ra kamerose, kuriose gyveno, kiaurais langais, pro kuriuos pučia vėjas.          Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog siekiant užtikrinti tinkamas kalinimo sÄ lygas, laisvės atėmimo įstaigoms pri­valu pasirÅ«pinti adekvačia kameros temperatÅ«ra, pakankamu Å¡ildymu žiemos metu ir adekvačiu vėdinimu vasaros metu. Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatÅ«rÄ , santykinę drėgmę ir oro judėjimo greitį nustato Higienos normos HN 76:2010 26 punktas.

Pagal Å¡io punkto nuostatas, Å¡iltuoju metų periodu leistina oro temperatÅ«ra 18-28 °C, o Å¡altuoju - 18-22 °C. Pareigos užtikrin­ti tinkamÄ laisvės atėmimo vietų patalpų oro temperatÅ«rÄ neįgyvendinimas taip pat yra glaudžiai susijęs su reikalavimų, nustatytų Higienos normos HN 76:2010 56 ir 62 punktuose, nesilaikymu. Pagal Higienos normos 56 punktÄ , ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių, o 62 punktas įpareigoja atsakingas institucijas pagal poreikį atlikti laisvės atėmimo vietų patalpų paprastÄ jį remontÄ .         IÅ¡ byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 27–34) matyti, jog ne kartÄ LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo atliekamas patikrinimas ir matuojama temperatÅ«ra bei santykinė drėgmė.

Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas G. Z. – Nr. 150, Nr. 107, kaip ir kitose tikrintose kamerose Higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nebuvo nustatyta, temperatÅ«ra atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , Å¡iuo atveju atsakovės veiksmų neteisėtumas nenustatytas ir pareiÅ¡kėjo argumentas dėl žemos temperatÅ«ros atmestinas kaip nepagrįstas. Nors ir nustačius byloje tam tikrus LukiÅ¡kių TI-K administracijos neteisėtus veiksmus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu (per mažas plotas, netinkamas apÅ¡vietimas), remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme, t.y. nustatyti, ar dėl to buvo padaryta žala, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, jog nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai (LAVT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009). Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, neabejotinai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LAVT nutartys administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ).Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma.

Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas, neužtikrinant jam minimalaus 3,6 kv. m. gyvenamojo kameros ploto, todėl sutiktina su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais, kad dėl per didelio LukiÅ¡kių TI-K kamerose kalinčių asmenų skaičiaus, galėjo kilti konfliktai tarp kalinčių asmenų, pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti sukelti fiziniai nepatogumai, buvo mažai vietos pajudėti ar pasimankÅ¡tinti.

Todėl, vertinant ankščiau aptartus įrodymus, teisės aktų analizę, teismų praktikÄ , atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo kalinimo trukmę, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmė ir mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių, t. y. tokio pobÅ«džio, iÅ¡ kurių negali bÅ«ti kildinama neturtinė žala.Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika analogiÅ¡kose bylose, atsižvelgia į pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės – minimalaus 3,6 kv. m. kameros ploto neužtikrinimo pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę (229 paras), sukeltus fizinius nepatogumus bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimali mėnesinė alga – 300 Eur; vidutinis darbo užmokestis apie 696 Eur), teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus ir nusprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 100 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, ar sveikatos susirgimai nepagydomi, nėra nustatyta, todėl, teismo nuomone, priteistina suma yra adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti.Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime iÅ¡dėstytais motyvais bei vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 nuostatomis, pareiškėjo G. Z. skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant jam 100 Eur neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 101 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,                                         n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo G. Z. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti G. Z. naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ už kalinimÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2013-09-13 iki 2014-05-07 netinkamomis sÄ lygomis.Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                         Margarita Stambrauskaitė