2025-10-08 Nr. AB-16386-3-61-3-00078-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-39-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00078-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Š. prašymą atnaujinti procesą Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-7499-1235/2025 pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui 433-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 433-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos (toliau – ir 433-ioji GNSB, atsakovas) pareiškėjo naudai 2 877,96 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Rinkliavos nuostatai), atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą.

3. Atsakovas laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus mieste, todėl jam taikoma prievolė mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus Rinkliavos nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. Atsakovui buvo pateikti mokėjimo pranešimai, tačiau įsiskolinimas nebuvo sumokėtas.

4. Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ iš atsakovo 433-oios GNSB 2 877,96 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

6. Teismas, remdamasis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

7. Teismas nurodė, kad susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovui suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai, pareiškėjo prašyme nurodytas rinkliavos apskaičiavimo pagrindimas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, be to, nėra duomenų, jog visą įsiskolinimą ar jo dalį atsakovas būtų sumokėjęs.

III. 8. V. Š. prašyme dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eI-7499-1235/2025 prašo atnaujinti šios bylos procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu ir į bylą atsakovais įtraukti daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkus.

9. Prašyme nurodoma, kad 433-ioji GNSB yra netinkama šalis byloje, nes namų, esančių (duomenys neskelbtini), butų ir administracinių patalpų savininkai rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą moka tiesiogiai VASA.

10. Prašyme teigiama, kad 433-ioji GNSB, 1997–1998 metais pastačiusi daugiabučius gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), gyvenamuosiuose namuose esančius suformuotus nekilnojamojo turto objektus pardavė. 2003 metais buvo įsteigta 980-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, administruojanti daugiabučius namus, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 980-oji DNSB).

11. V. Š. prašyme nurodo, kad 433-ioji GNSB, nors jokios veiklos nevykdė ir nevykdo iki šiol, Juridinių asmenų registrui nepateikė prašymo dėl jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Faktą, kad 433-ioji GNSB jokios veiklos nevykdo įrodo tai, jog ji į bylą nepateikė jokių prieštaravimų, atsiliepimų, nereagavo į teismo šaukimus, be to, Juridinių asmenų registre yra įrašai apie pradėtą bendrijos likvidavimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnio pagrindu.

12. V. Š. teigia, kad nors ji nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – butą daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ji taip pat yra 980-osios DNSB pirmininkė ir 2024 m. balandžio 24 d. visuotiniame susirinkime įgaliota atstovauti administruojamų namų butų savininkus. Apie teismo procesą dėl nekilnojamojo turto objektams priskaičiuotos rinkliavos priteisimo nei butų savininkai, nei 980-oji DNSB nebuvo informuoti, į bylos procesą taip pat nebuvo įtraukti, jokie procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, todėl teismas, neįtraukdamas į bylos procesą butų savininkų, pažeidė jų teises, dispozityvumo, proporcingumo ir šalių interesų derinimo principus.

13. Prašyme nurodoma, kad antstolė 2025 m. balandžio 8 d. raštu (patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti) informavo apie pradėtą išieškojimo (vykdymo) procesą administracinėje byloje Nr. eI-7499-1235/2025.

14. Pareiškėjas atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo atmesti prašymą.

15. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose (toliau – ir Rinkliavos nuostatai) nurodyta, jog Vilniaus miesto savivaldybėje taikoma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavos mokėtojais laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą valdantys asmenys.

16. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog jis nėra sukūręs atliekų. Atkreipia dėmesį, kad rinkliavos apskaičiavimo pagrindas yra Nekilnojamojo turto registre esanti informacija apie valdomą nekilnojamąjį turtą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Rinkliavos nuostatai nustato, kad rinkliavos mokėtojais pripažįstami visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniaus miesto savivaldybėje. Atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2 979,28 kv. m ploto, nuosavybės teisė priklauso nuo 1998 m. spalio 16 d. Taigi atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju.

17. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, nekilnojamojo turto objektas priklauso atsakovui, todėl nėra jokio pagrindo į bylą atsakovais įtraukti daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkus.

18. Pareiškėjo nuomone, rinkliava buvo apskaičiuota teisingai ir pagrįstai, todėl tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamu atveju V. Š. siekia atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-7499-1235/2025, užbaigtoje Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimu, kuriuo pareiškėjui iš atsakovo priteista vietinė rinkliava, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu (procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų).

20. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010; 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-102/2014; 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016; kt.).

21. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

22. Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

23. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas yra skirtas užtikrinti vieną pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisę būti išklausytam, todėl šiuo pagrindu inicijuoti proceso atnaujinimą gali tik patys neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-78-858/2017; kt.). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, kai nustatomos dvi esminės sąlygos: 1) asmenys, pateikiantys prašymą atnaujinti procesą, be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukti į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą; 2) priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Procesiniu sprendimu ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-104-502/2022; kt.). Įsiteisėjusio teismo sprendimo įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatytina atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų teisinių santykių turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-75/2012; kt.).

24. Asmuo, kuris nebuvo įtrauktas į bylos, kurioje jis prašo atnaujinti procesą, nagrinėjimą, teikdamas prašymą atnaujinti procesą, turi pagrįsti, kad įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime pasisakyta (nuspręsta) dėl jo teisių ir pareigų, t. y. teismo procesinis sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus (būtinosios sąlygos tokį prašymą pateikti byloje nedalyvavusiam asmeniui) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-42-438/2020; kt.).

25. Taigi šiuo atveju atsižvelgiant į nagrinėjamame prašyme atnaujinti procesą nurodytą pagrindą (ABTĮ 156 str. 2 d. 7 p.), konstatuotina, kad asmuo, teikiantis šį prašymą, turi nurodyti aplinkybes, kurios yra susijusios su šio asmens, kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, materialiosiomis teisėmis, pagrįsti, jog teismo sprendimu nuspręsta dėl šio asmens teisių ir pareigų, įvardyti, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turi šio asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas jam sukėlė.

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. Š., kuri yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė, prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teigia, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini), yra parduoti, vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą gyventojai moka tiesiogiai VASA. Daugiabučio namo gyventojai bei 980-oji DNSB apie pradėtą procesą dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš 433-iosios GNSB nebuvo informuota, o teismas, priimdamas sprendimą, daugiabučio gyventojų ir 980-osios DNSB į bylos procesą neįtraukė. Tokiu būdu buvo pažeistos daugiabučių namų savininkų teisės, dispozityvumo, proporcingumo ir šalių interesų derinimo principai.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. tai, kad pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 433-iosios GNSB, kuriam, remiantis 2025 m. sausio 8 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, nuo 1998 m. spalio 14 d. nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 2 974.96 kv. m, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas sprendime dėl V. Š. buto, kuris yra 433-jai GNSB priklausančiame gyvenamajame name, savininkės teisių ir pareigų nepasisakė. Teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimu vietinė rinkliava yra priteista iš 433-iosios GNSB, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad teismo sprendimu nuspręsta dėl V. Š. teisių ir pareigų, kas galbūt sudarytų pagrindą atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pati V. Š. prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė, kurioje gi sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas pasisakė konkrečiai dėl jos, kaip buto savininkės, teisių ir pareigų bei kaip sprendimu yra pažeidžiamos jos teisės ir pareigos.

28. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo konkrečiu atveju daro įtaką V. Š. teisėms ir pareigoms, todėl atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 1 dalies 7 punktu nėra jokio pagrindo.

29. V. Š. prašyme nurodyta aplinkybė, kad yra pradėtas 433-iosios GNSB likvidavimas Civilinio kodekso 2.70 straipsnio pagrindu, šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą byloje, 433-ioji GNSB nebuvo likviduota, tokių duomenų, išskyrus prašyme nurodytą, kad pradėtas jos likvidavimo procesas, byloje nėra pateikta.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip nurodyta prašyme dėl proceso atnaujinimo ir patvirtina byloje pateikti įrodymai, V. Š. yra ir 980-osios DNSB, administruojančios daugiabučius namus, esančius (duomenys neskelbtini), pirmininkė, kuriai 980-osios DNSB 2024 m. balandžio 24 d. visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 1/2024 pagrindu pavesta atstovauti daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų interesus dėl 433-iosios DNSB skolų. Kaip galima suprasti iš V. Š. prašymo atnaujinti procesą byloje, jai pavesta atstovauti daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų interesus dėl 433-iosios DNSB skolų, todėl prašyme, be kita ko, ji prašo atsakovais į bylą įtraukti daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkus.

31. Pagal ABTĮ 157 straipsnio 1 dalį, prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti proceso šalys ir jų atstovai, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras ir viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu.

32. ABTĮ 158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo pareiškėjas arba jo atstovas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Prašymas dėl proceso atnaujinimo pateikiamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

33. ABTĮ 47 straipsnyje nustatyta, kas gali būti įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme. Šiuo atveju 980-oji DNSB negali būti įgaliotu atstovu atstovauti daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų interesus dėl 433-iosios DNSB skolų, taip pat jai nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą šioje byloje.

34. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. Š. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atsisakytina atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

V. Š. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-7499-1235/2025 atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-7499-1235/2025 pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui 433-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Egidijus Šileikis

Skirgailė Žalimienė