f1ac4ffc-d01a-4284-9674-cd1b1aee3e09 · Panevėžio apylinkės teismas

?Nuorašas Administracinė byla Nr. II-145-1046/2020 Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00345-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.4; 21.10.4. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2020 m. spalio 1 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė, sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei, dalyvaujant pareiškėjui V. K., institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) – atstovei E. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V.

K. skundÄ dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. M. 2020 m. liepos 27 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. M. 2020 m. liepos 27 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta L.

B. atžvilgiu pagal pareiÅ¡kėjo V. K. pareiÅ¡kimÄ , kad pas jo kaimynus, adresu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. liepos 16 d., 22 val., iki 2020 m. liepos 17 d., 00.15 val., po vidurnakčio, buvo triukÅ¡maujama, labai garsiai groja muzika, dėl to buvo trikdoma vieÅ¡oji rimtis, aplinkiniai gyventojai bei jis pats negalėjo ilsėtis. Nesutikdamas su priimtu nutarimu pareiÅ¡kėjas V. K. pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas jį panaikinti ir atlikti papildomÄ aplinkybių tyrimÄ apklausiant į iÅ¡kvietimÄ dėl triukÅ¡mo atvykusius pareigÅ«nus, raÅ¡tiÅ¡kai apklausiant liudytojÄ S. J., kurios paaiÅ¡kinimas ir nurodytos aplinkybės priimtame nutarime iÅ¡kreiptos ir neteisingos, medžiagÄ ir faktus vertinti objektyviai, neÅ¡aliÅ¡kai ir sÄ Å¾iningai, sprendimÄ priimti remiantis liudytojų parodymais, o ne asmenų, kurių nebuvo minėtu metu, paaiÅ¡kinimais.

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad nutarime nurodoma, jog L. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., paaiÅ¡kino, kad nuo 2020 m. liepos 16 d., 22 val., iki 2020 m. liepos 17 d., 04 val., ryto Å¡ventė su draugais, tuo metu grojo muzika. Ji pripažino, jog muzikos neiÅ¡jungė, ir tai padarė tik gavusi pastabÄ iÅ¡ atvykusių policijos pareigÅ«nų, iÅ¡kviestų dėl sklindančio triukÅ¡mo. Priimant nutarimÄ Ä¯ tai neatsižvelgta. PareigÅ«nai (tarnybinio automobilio ekipažas „1020“), kurie atvyko sudrausminti triukÅ¡maujančių, davė pastabÄ , liepė iÅ¡jungti muzikÄ , nes girdėjo triukÅ¡mÄ , tačiau remiantis nutarimu, prie surinktos medžiagos nėra Å¡ių pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimo ar tarnybinio praneÅ¡imo, jų, kaip neÅ¡aliÅ¡kų liudytojų nustatytos aplinkybės priimant nutarimÄ nenagrinėtos, pareigÅ«nų užfiksuotas faktas atmestas.

Nutarime nurodomi kaimynai, kurie minėtu metu namuose nebuvo, todėl logiÅ¡ka, kad nusiskundimų dėl buvusio triukÅ¡mo neturėjo. Jų paaiÅ¡kinimas, kad triukÅ¡mo ankščiau iÅ¡ namo, esančio (duomenys neskelbtini) g., Panevėžio r., negirdėjo ir dėl to neturi nusiskundimų, niekaip nesusijęs su 2020 m. liepos 16 d. nakties triukÅ¡mo aplinkybėmis. TriukÅ¡mo liudininkė T. K., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad muzikÄ bei ten susirinkusių žmonių balsus girdėjo, nors jos namo sklypas nėra gretimas sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) g., taigi triukÅ¡mas tikrai buvo girdimas.

Ä® tai nutarime neatsižvelgta, bet konstatuota, jog asmeniÅ¡kai T. K. triukÅ¡mas netrukdė, kas yra labai individualu ir negali bÅ«ti vertinama kaip paties pažeidimo nebuvimas. TriukÅ¡mo liudininkė S. J., gyv. (duomenys neskelbtini) g., Panevėžio r., triukÅ¡mÄ girdėjo, nurodo, jog triukÅ¡mas tęsėsi iki atvyko policijos pareigÅ«nai, dėl drumsčiamos ramybės nusiskundimų turėjo. Taip pat su ja bendravusiam, kitÄ dienÄ atvykusiam pareigÅ«nui, nurodė, jog (duomenys neskelbtini) g. gyvenantys kaimynai ne pirmÄ kartÄ taip elgiasi bei dažnai triukÅ¡mauja, tačiau nutarime tokia informacija nenurodyta, o netgi pateikta prieÅ¡ingai, kas verčia įtarti, jog S. J. paaiÅ¡kinimas pakeistas sÄ moningai, tikslingai siekiant padėti iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ pažeidimÄ .

Su S. J. buvo bendrauta žodžiu, jos, tikėtina kaip ir kitų triukÅ¡mÄ girdėjusių kaimynų, parodymai neužfiksuoti raÅ¡tiÅ¡kai, kas, Å¡iuo atveju, leido manipuliuoti priimant nutarimÄ . PareiÅ¡kėjas atkreipia dėmesį, kad pažeidimo faktÄ sÄ lygoja ne daugumos apklaustų kaimynų nuomonių persvara jį vertinant – trukdė triukÅ¡mas asmeniÅ¡kai ar ne (dalies kaimynų minėtu metu apskritai nebuvo), o pats pažeidimo faktas, kÄ nurodė pareiÅ¡kime, į kÄ sureagavo triukÅ¡mautojų tramdyti atvykę pareigÅ«nai, kÄ girdėjo kaimynai.

Atsiliepime į skundÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje priėmusi Institucija su V. K. suraÅ¡ytame skunde iÅ¡dėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad minėtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas. PraÅ¡o V. K. skundÄ atmesti, o Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK priimtÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 45-ANR_N-1187-2020 palikti nepakeistÄ . PareiÅ¡kėjas V. K. teismo posėdžio metu savo skundÄ palaikė jame iÅ¡dėstytais argumentais, prašė jį tenkinti.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad buvo triukÅ¡maujama pas kaimynus, gyvenančius Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. Buvo girdėti garsiai grojanti muzika ir žmonių balsai. Dėl triukÅ¡mo policijai tÄ vakarÄ skambino du kartus. PirmÄ kartÄ policijai skambino po 23 val. Po pirmo paskambinimo žmonių balsai nutilo, todėl policijos iÅ¡kvietimÄ atÅ¡aukė. Paskui vėl pasigirdo triukÅ¡mas – garsiai grojo muzika, todėl antrÄ kartÄ iÅ¡kvietė policijÄ . TriukÅ¡mas nutilo tik po to, kai atvyko policijos pareigÅ«nai.

Tuo adresu triukÅ¡maujam buvo nebe pirmÄ kartÄ . Kaimynai jo (V. K.) ne kartÄ prašė kÄ nors daryti, kad triukÅ¡mas liautųsi. Kalbėjosi su kaimynėmis T. K. ir S. J. ir jos abi tvirtino, kad triukÅ¡mas joms trukdė ilsėtis. Jis (V. K.) gyvena Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., ir jo namas gatvėje yra antras, o namas, esantis Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., iÅ¡ kur sklido triukÅ¡mas, yra penktas. T. K. gyvena arčiau (duomenys neskelbtini) g. namo, o S. J. gyvena prieÅ¡ais jį (V.

K.). Mano, kad Å¡iuo atveju nebuvo tinkamai atliktas tyrimas ir nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos įvykio aplinkybės. Institucijos, priėmusios nutarimÄ , atstovė teisme paaiÅ¡kino, kad pagal bylos medžiagÄ matyti, kad buvo gautas iÅ¡kvietimas dėl triukÅ¡mo, o paskui jis buvo atÅ¡auktas triukÅ¡mui nurimus. Tada buvo dar vienas iÅ¡kvietimas. Yra byloje V. K. paaiÅ¡kinimas. Paprastai, kai buvo iÅ¡kvietimas dėl triukÅ¡mo, nuvykę pareigÅ«nai arba suraÅ¡o administracinio nusižengimo protokolÄ , arba tarnybinius praneÅ¡imus.

Kodėl Å¡iuo atveju tas nebuvo padaryta, paaiÅ¡kinti negali. Taip pat paaiÅ¡kino, kad jeigu yra nustatoma, kad yra padarytas administracinis nusižengimas, tai iÅ¡ asmenų yra paimami raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, o kai nusižengimo nėra, tai jų parodymai įraÅ¡omi į tarnybinį praneÅ¡imÄ . Mano, kad Å¡iuo atveju nusižengimas nebuvo padarytas, todėl skundžiamÄ nutarimÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ . Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad apie tiriamÄ Ä¯vykį nieko nežino ir nieko papasakoti negali.

Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis atliko tyrimÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. pareiÅ¡kimÄ dėl triukÅ¡mo, sklidusio iÅ¡ namo, esančio Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. Pats buvo nuvykęs į įvykio vietÄ , apklausė minėto namo savininkę, taip pat kitus aplink gyvenančius žmones. Bendravo su dviem moterimis ir Å¡ios nurodė, kad nors triukÅ¡mÄ ir girdėjo, bet jis joms ilsėtis netrukdė. IÅ¡ apklaustų asmenų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų nepaėmė dėl laiko stokos.

Liudytojas E. G. teismo posėdžio metu parodė, kad budėjimo metu gavo nurodymÄ nuvykti į Panevėžio rajonÄ , (duomenys neskelbtini) kaimÄ , dėl sklindančio triukÅ¡mo, t. y. dėl garsiai grojančios muzikos. Su kolega L. K. nuvyko į vietÄ . IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio girdėjo garsiai grojančiÄ muzikÄ . Muzika buvo gana garsi. Tuo metu buvo maždaug dvylikta valanda nakties. Ä® kiemÄ išėjo moteris, kuri paaiÅ¡kino, kad jos neblaivus vyras garsiai leido muzikÄ ir užmigo. Moteris atsiprašė ir muzikÄ iÅ¡jungė.

Tada iÅ¡ V. K. paėmė pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡važiavo. Grįžę į policijos komisariatÄ tik užregistravo V. K. pareiÅ¡kimÄ , o jokių paaiÅ¡kinimų ar tarnybinių praneÅ¡imų nerašė, nes niekas tokių neprašė raÅ¡yti. Vėliau dėl įvykio apklausti irgi nebuvo. Žino, kad tÄ pačiÄ dienÄ prieÅ¡ tai buvo dar vienas iÅ¡kvietimas dėl triukÅ¡mo ten pat, bet iÅ¡kvietimas buvo atÅ¡auktas. Liudytojas L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad budėjo su kolega E. G. ir gavo nurodymÄ nuvykti į Panevėžio rajonÄ , į (duomenys neskelbtini) dėl triukÅ¡mo.

Nuvykus į vietÄ grojo muzika. JÄ galėjo girdėti artimiausių namų gyventojai. Pamačiusi juos atėjo moteris ir paaiÅ¡kino, kad vyras gėrė, užmigo ir paliko grojančiÄ muzikÄ . Moters paprašė iÅ¡jungti muzikÄ ir ji iÅ¡jungė. Jokių tarnybinių praneÅ¡imų ir paaiÅ¡kinimų dėl įvykio nerašė, niekas tokių neprašė raÅ¡yti. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Kaip matyti iÅ¡ skundo turinio, jame keliamas L. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 488 straipsnyje, pagrįstumo klausimas, nurodant, kad jos atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta nepagrįstai, neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų įvykio aplinkybių ir neiÅ¡tyrus visų įrodymų.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksÄ Ä¯galiotas institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt.

IÅ¡ aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas Institucijos pareigÅ«nas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ bei pareigÄ imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje bÅ«tų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog bÅ«tų galima operatyviai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Be to, pažymėtina, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto iÅ¡vados pareigÅ«nai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimÄ (ANK 569 straipsnio 1 dalis), kuriuos iÅ¡tyrusi ir įvertinusi administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) – galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktÄ bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad minėtų teisės aktų nuostatų atliekant tyrimÄ nebuvo paisoma. Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos bylos medžiagos, Å¡iuo atveju buvo paimtas tik pareiÅ¡kėjo V. K. pareiÅ¡kimas, apklausta L. B., taip pat suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas dėl įvykio aplinkybių patikslinimo. Nors iÅ¡ minėto tarnybinio praneÅ¡imo turinio ir teisme liudytoju apklausto tyrėjo D. K. paaiÅ¡kinimų matyti, kad jis buvo nuvykęs į vietÄ ir kalbėjosi su gatvės gyventojais, tačiau jokių raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, kurie yra labai svarbÅ«s vertinant, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, iÅ¡ minėtų asmenų paimta nebuvo.

Liudytojas D. K. teisme paaiÅ¡kino, kad raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai nebuvo paimti dėl laiko stokos. Teismo vertinimu, laiko stoka negali bÅ«ti laikoma pateisinama priežastimi tokiam tyrimo veiksmui neatlikti ir tas turėjo bÅ«ti padaryta tiriant įvykio aplinkybes. Å ioje vietoje svarbu pažymėti tai, kad nors tarnybiniame praneÅ¡ime yra nurodyta, kad T. K. ir S. J. nurodė, jog girdėjo muzikÄ , sklindančiÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. namo kiemo, bet triukÅ¡mas joms netrukdė, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas V.

K. teisme teigė, kad jis kalbėjosi su kaimynėmis T. K. ir S. J. ir jos abi tvirtino, kad triukÅ¡mas joms trukdė ilsėtis. Svarbu ir tai, kad bylos medžiagoje niekur nėra duomenų apie tai, kokie policijos pareigÅ«nai vyko į įvykio vietÄ ., nėra nei jų tarnybinių praneÅ¡imų, nei raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, nors tai yra svarbus vertinant, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas. Duomenis apie į įvykį vykusius pareigÅ«nus teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti pats, o į teismÄ atvykę pareigÅ«nai davė tokius parodymus, kurie kelia abejonių dėl skundžiamo nutarimo ir dėl tyrėjo D.

K. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių pagrįstumo. Kaip matyti, teisme liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas E. G. aiÅ¡kiai parodė, kad su kolega L. K. nuvyko į vietÄ . IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio girdėjo garsiai grojančiÄ muzikÄ . Muzika buvo gana garsi. Tuo metu buvo maždaug dvylikta valanda nakties. Liudytojas L. K. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad budėjo su kolega E. G. ir gavo nurodymÄ nuvykti į Panevėžio rajonÄ , į (duomenys neskelbtini) dėl triukÅ¡mo.

Nuvykus į vietÄ grojo muzika. JÄ galėjo girdėti artimiausių namų gyventojai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visiÅ¡kai skiriasi L. B. apklausos protokole nurodytos aplinkybės ir aplinkybės, kurias nurodė minėti policijos pareigÅ«nai. IÅ¡ 2020 m. liepos 21 d. apklausos protokolo matyti, kad L. B. paaiÅ¡kino, jog kai buvo draugai, muzika grojo negarsiai. Svečiai apie 21 val. iÅ¡važiavo, o ji plovė indus, tvarkėsi aplinkÄ ir pamirÅ¡o terasoje iÅ¡jungti radijo imtuvÄ . Tuo tarpu abu policijos pareigÅ«nai nurodė, kad moteris paaiÅ¡kino, jog jos vyras gėrė, užmigo ir paliko grojančiÄ muzikÄ .

IÅ¡ viso to, kas aptarta, matyti, kad Å¡iuo atveju tyrimas buvo atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir tendencingai, nesiekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrųjų įvykio aplinkybių, nebuvo tinkamai apklaustas nei vienas (duomenys neskelbtini) g. namo kaimynas, nebuvo paimti į įvykį vykusių policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai ar paaiÅ¡kinimai, nors Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti paimti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai tiek aplinkinių namų gyventojų, tiek ir į įvykį vykusių pareigÅ«nų. Pažymėtina, kad ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylÄ , rinkti įrodymus, todėl teismas iÅ¡kilusius neaiÅ¡kumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali Å¡alinti savarankiÅ¡kai, nagrinėdamas bylÄ teisme.

Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog asmenys, suraÅ¡antys administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali bÅ«ti interpretuojami kaip reiÅ¡kiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡antys asmenys (pareigÅ«nai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigÅ«nui)) pateikti ne visÄ , neiÅ¡samiÄ ar kitaip nekokybiÅ¡kai parengtÄ administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ ;

ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡ančius asmenis „laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi bÅ«ti parengta kokybiÅ¡kai. Å iuo atveju Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, jos darbuotojai nerinko bÅ«tinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, jie byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, Å¡aliÅ¡kai ir tendencingai, nepaÅ¡alino iÅ¡kilusių abejonių, netyrė visų bÅ«tinų pažeidimo sudėties požymių įrodytumui reikÅ¡mės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių.

Asmens nekaltumo prezumpcijÄ turi paneigti ne kas nors kitas, o bylÄ inicijavusi ir protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, todėl Å¡iuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimÄ ar abejonių nepanaikinimÄ tenka ne kam nors kitam, o tik pačiai Institucijai. Atsižvelgdamas į tokį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , į tai, kad Å¡iuo atveju Institucija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ , turėdama pareigÄ visapusiÅ¡kai ir pilnutinai iÅ¡tirti įvykio aplinkybes, visiÅ¡kai nesiėmė jokių priemonių nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad Å¡iuo atveju reikia atlikti pakankamai didelės apimties papildomÄ bylos aplinkybių tyrimÄ apklausiant ir tinkamai jų parodymus įforminant Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., gyventojus dėl triukÅ¡mo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. M. 2020 m. liepos 27 d. nutarimÄ nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ . Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė