f1ac4355-302e-4e9f-8596-6367a5f82e93 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-763-593/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06551-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.3; 2.5.1 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ingai Mieldažytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ V.

K. gynėjui advokatui Vladislovui MikÅ¡ai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ V. K. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos I.

R. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka vieneriems metams su 1 000 Eur užstatu (sumokėtas 2018 m. birželio 25 d.) ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 68 straipsniu V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus. BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalies pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – V. K. nuosavybės teise priklausančio automobilio Mercedes Vito, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), saugomo pas V.

K., konfiskavimas. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. K. vardu) paėmimas panaikinamas nuosprendžiui įsiteisėjus. Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“ Marijampolės skyriui. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui Mercedes Vito, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), pratęstas iki bus įvykdytas teismo nuosprendis dėl automobilio konfiskavimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ kaltinant jį tuo, kad jis 2018 m. vasario 7 d., apie 18.39 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį Mercedes Vito, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nams patikrinus jo blaivumÄ alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest ARFM-0396“ buvo nustatytas 2,01 promilės girtumas, o specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 1619/2018(01) nurodyta, kad jo kraujyje nustatyta mažiausia 2,49 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mai iÅ¡tyrę ir įvertinę byloje esančius įrodymus konstatavo V. K. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo atžvilgiu, nustatė pagrindus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas bei paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams bei turto (automobilio), kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimÄ .

3. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ asmuo V. K. skundė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. birželio 29 d. nuosprendį ir prašė jį pakeisti: panaikinti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimÄ arba pakeisti jÄ 15 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ; sumažinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones, trukmę iki vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių; nustatyti, kad uždraudimo vairuoti transporto priemones termino pradžia skaičiuojama ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bet nuo 2018 m. vasario 9 d., kuomet iÅ¡ jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas. 3.1.

Skunde nurodė, įstatymo leidėjas kriminalizavo ne bet kokį transporto priemonės vairavimÄ bÅ«nant neblaiviam, o tik kai kaltininko kraujyje yra nustatomas daugiau kaip 1,5 promilės etilo alkoholio kiekis, todėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo įrankiu ar priemone gali bÅ«ti pripažįstamas alkoholis, o ne vairuojama transporto priemonė. Anot, apelianto, tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuota praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-468-511/2018, 2K-2-788/2018, 2K-179-693/2017, 2K-125-699/2017, 2K-29-511/2017, 2K-418-222/2016, 2K-428-788/2016, 2K-255-895/2016, 2K-94-696/2016 ir kt.) taikant atsakomybę, pagal BK 281 straipsnio 2, 4 ir 6 dalis, kur nuo alkoholio apsvaigusiems asmenims (t. y. kai jų kraujyje nustatyta daugiau 1,5 promilės etilo alkoholio koncentracija) vairavusiems transporto priemones ir sukėlusiems autoįvykius, kurių metu kilo labai sunkios pasekmės (autoįvykių metu žuvo žmonės) nebuvo taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, nors Å¡iais atvejais automobiliai neabejotinai gali bÅ«ti pripažįstami nusikalstamų veikų padarymo priemonėmis.

V. K. pažymėjo, jog aukščiau aptartos nusikalstamos veikos yra traktuojamos kaip neatsargÅ«s nusikaltimai, o tuo tarpu jo padaryta nusikalstama veika traktuojama kaip tyčinis nusikaltimas. 3.2. Apeliaciniame skunde V. K. nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas jo atžvilgiu automobilio konfiskavimÄ per klaidÄ nurodė, kad automobilis turi bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais, paties sprendimo konfiskuoti niekaip nemotyvavo, nors turėjo tai padaryti, nes pagal LAT praktikÄ , atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , teismui palikta diskrecija pačiam spręsti taikyti ar netaikyti BK 72 straipsnio nuostatas ir tokį sprendimÄ teismas turi priimti atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar asmuo anksčiau baustas administracine tvarka, ar jam nebuvo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas.

Sprendžiant klausimÄ dėl konfiskavimo nebuvo atsižvelgta į tai, jog jis neprieÅ¡taravo blaivumo nustatymui alkotesteriu ir savanoriÅ¡kai davė kraujÄ tyrimams, nebandė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, jis nėra nusikaltėlis, anksčiau nebaustas administracine tvarka, turi darbÄ ir Å¡eimÄ , bÅ«damas neblaivus važiavo labai trumpÄ atstumÄ , vietovėje, kurioje eismo intensyvumas yra labai mažas. Taip pat tvirtino, jog teismas neatsižvelgė, kad Å¡is automobilis buvo naudojamas iÅ¡skirtinai darbo tikslais – juo buvo vežiojami įrankiai, transportuojami įvairÅ«s mechanizmai ir medžiagos, vykstama pas klientus.

Apelianto teigimu, neturėdamas minėtos transporto priemonės jis negalės vykdyti darbinės veiklos ir taps iÅ¡laikytiniu. Teismo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės (draudimas vairuoti transporto priemones ir transporto priemonės konfiskavimas) dubliuojasi, kadangi uždraudus jam vairuoti transporto priemones, net ir turėdamas savo automobilį jis negalės jo vairuoti ir, norėdamas vykdyti savo darbinę veiklÄ , bus priverstas samdytis vairuotojÄ , tai stipriai atsilieps jo uždarbiui ir bus pakankama paskata daugiau nenusikalsti. 3.3.

Apeliaciniame skunde V. K. sutiko, kad geriau bÅ«tų paskirta 15 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , o ne turto konfiskavimas, Å¡i poveikio priemonė adekvati ir neprieÅ¡tarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 2 dalyje (kraujyje rasta atitinkamai 2,35 ir 1,97 promilės etilo alkoholio koncentracija) kaip pagrindinės bausmės buvo paskirtos 35 MGL ir 30 MGL dydžio baudos, be automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-168-511/2018 ir 2K-125-699/2017). 3.4.

Apeliantas teigė, kad esant nurodytoms aplinkybėms jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones, terminas per griežtas ir neadekvatus jo padarytai nusikalstamai veikai, nes vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbui. Nurodė LAT baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 2K-418-222/2016, kurioje asmeniui pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, kai jo kraujyje nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nustatyta 1,81 promilės etilo alkoholio koncentracija, uždraudė vairuoti transporto priemones dviems metams.

Atsižvelgiant į tai, apeliantas mano, jog jo atžvilgiu bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti uždraudžiant jam vairuoti transporto priemones vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiui. 3.5. Apeliantas taip pat skunde pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasunkino jo teisinę padėtį, kadangi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones termino pradžiÄ skaičiavo ne nuo faktinio jo vairuotojo pažymėjimo paėmimo momento, t. y. 2018 m. vasario 9 d., bet nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir tai prieÅ¡tarauja LAT suformuotai praktikai (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018).

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, apelianto advokatas V. MikÅ¡a prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrÄ sias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

7. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos bei paties apeliacinio skundo turinio, apeliantas neginčija veikos kvalifikavimo ir kaltės, tačiau mano, jog jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybs BK 40 straipnsio pagrindais buvo per griežtai vertintos aplinkybės lėmusios neteisingÄ baudžiamojo poveikio priemonių skyrimÄ , vienos iÅ¡ jų termino nustatymÄ bei neteisingai nustatytÄ baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise pradžios laikÄ . Taigi, Å¡iais aspektais ir patikrintas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Dėl nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio konfiskavimo.

8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , kuri aktuali Å¡ioje baudžiamojoje byloje, prieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, V. K. 2018 m. vasario 7 d. vairuota transporto priemonė Mercedes Vito, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagrįstai laikyta uždraustos veikos padarymo priemone. Skunde nepagrįstai teigiama, jog remiantis kasacinio teismo praktika baudžiamosiose bylose Nr. 2K-468-511/2018, 2K-2-788/2018, 2K-179-693/2017, 2K-125-699/2017, 2K-29-511/2017, 2K-418-222/2016, 2K-428-788/2016, 2K-255-895/2016, 2K-94-696/2016 nusikalstamos veikos padarymo priemone ar įrankiu laikytina alkoholis, o ne transporto priemonė.

Pats apeliantas nurodė, kad šios skunde nurodytos baudžiamosios bylos išnagrinėtos dėl neatsargių nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse, todėl reikšmės šioje byloje neturi, kadangi nėra analogiškos ir panašios nagrinėjamai situacijai.

9. Pirmosios instancijos teismas įvertino V. K. asmenybę ir faktÄ , kad jis teisiamas pirmÄ kartÄ bei atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis). Taigi, apeliantas nepatyrė iÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų (jam nebuvo skirta bausmė, neturi teistumo). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs kaltininko asmenybę, charakterizuojančius duomenis, padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , vadovaujantis BK 72 straipsniu ir atsižvelgdamas į tai, kad automobilis Mercedes Vito, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė pačiam kaltininkui, laikė, jog Å¡i transporto priemonė yra uždraustos veikos padarymo priemonė, kuriÄ konfiskavo, nusprendęs, jog nagrinėjamoje situacijoje Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas bus proporcingas. 9.1.

Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti 72 straipsnyje. Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis).

Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba kitais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais asmeniui – baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Todėl sutiktina su skunde nurodyta kritika dėl teismo pozicijos, jog nagrinėjamoje byloje turto konfiskavimas taikytinas ne visais atvejais. 9.2.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ dėl mažesnio veikos pavojingumo, įvertinęs V. K. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), vietovę, kurioje V. K. vairavo transporto priemonę ir tuo remiantis priėmė sprendimÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Tačiau sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo – laikyti, jog V. K. veika mažai pavojinga pagrindo nėra.

V. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje alkoholio koncentracija daugiau nei Å¡eÅ¡is kartus virÅ¡ijo minimaliÄ ribÄ nuo kurios draudžiama vairuoti transporto priemones), todėl teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog transporto priemonės konfiskavimas Å¡ioje situacijoje yra proporcinga ir teisinga priemonė. Atkreiptinas dėmesys, jog V. K. veikos pavojingumÄ lemia ir tai, jog, nors automobilį jis vairavo miesto pakraÅ¡tyje, tačiau tai vis tik buvo gyvenamųjų namų rajonas bei tamsus paros metas.

Sutikdama su Å¡ia teismo iÅ¡vada, kolegija pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pats savaime nesuponuoja, kad asmuo turi visiÅ¡kai nepatirti jokių neigiamų pasekmių ar suvaržymų dėl savo neteisėto veikimo, o asmuo, padaręs itin Å¡iurkÅ¡tų teisės pažeidimÄ neturi tikėtis iÅ¡vengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir įtakoti asmens apsisprendimÄ dėl panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo ateityje.

BÅ«tent Å¡iuos tikslus užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės, kurios pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ gali bÅ«ti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkcijas yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018, teigdamas, jog sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veikÄ padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo ateityje.

Apylinkės teismas, ginčijamÄ baudžiamojo poveikio priemonę bÅ«tent ir paskyrė nubaudimo ir prevenciniais tikslais, vienas iÅ¡ kurių – atgrasyti asmenis nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo. 9.3. Skunde apeliantas nurodė, jog jis atliko kraujo tyrimÄ , kad bÅ«tų galimybė nustatyti jo neblaivumo laipsnį, nesiekė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, nes pasak jo, jei nebÅ«tų davęs kraujo, tai atsakomybės nebÅ«tų kilę. Tokia kaltininko pozicija labai klaidinga. Per BK 281 straipsnio galiojimo laikotarpį susiformavo nuosekli teisminė praktika, kuri pripažįsta įvairius įrodinėjimo bÅ«dus nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį ir alkoholio kiekį kraujyje.

BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicija nenustato imperatyvo įrodinėti alkoholio kiekį kraujyje iÅ¡imtinai laboratoriniu tyrimu. Viena iÅ¡ priemonių Å¡iai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla, įvertinęs gautų tyrimo rezultatų patikimumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2007, 2K-121-697/2018, 2K-289-895/2018).

Å ie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos pavyzdžiai nepagrindžia apelianto argumentų dėl baudžiamosios atsakomybės negalimumo jam atsisakius atlikti kraujo tyrimÄ , nes byloje yra alkotesterio parodymai. Skunde nurodytos aplinkybės, jog apeliantas nesiekė iÅ¡vengti atsakomybės, atliko kraujo tyrimÄ , yra įvertintos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir pagrįstai konstatuota V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. 9.4. Taip pat skunde kritikuojamas teismo sprendimas dėl konfiskavimo taikymo tvirtinant, jog teismas neatsižvelgė, kad konfiskuoja automobilį, kuris reikalingas ir naudojamas iÅ¡skirtinai apelianto darbo tikslais.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, jog teismas vertino duomenis apie V. K. darbinius santykius ir tai, kad jis dirba Å¡altkalviu, automobilyje vežiojasi darbinėms funkcijoms atlikti bÅ«tinus įrankius, priemones ir kad neturint automobilio pablogės jo finansinė padėtis, tačiau teismui tai nesuponavo pagrindo nukrypti nuo valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir nekonfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonės. Atkreiptinas dėmesys, jog asmuo, sėsdamas neblaivus už vairo, pats turi įvertinti galimybę prarasti darbÄ ir iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , todėl Å¡ioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

10. Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos, įvertinus Å¡ių teisinių priemonių suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018) bei proporcingumÄ , kuris reikalauja, kad taikomos poveikio priemonės bÅ«tų proporcingos teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). 10.1.

Nagrinėjamu atveju, apeliantui apylinkės teismas paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones: draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejus metus ir turto (automobilio ,,Mercedes Vito“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimÄ . Nors, apelianto vertinimu, Å¡ios dvi baudžiamojo poveikio priemonės nesuderinamos, nes uždraudus vairuoti transporto priemones jis ir taip patirs suvaržymus ir negalės vairuoti automobilio ir dėl to patirs materialinius nuostolius, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktikÄ dėl padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiÄ ja teise, tiek turtinio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonės, o nagrinėjamoje situacijoje, kaip jau buvo nurodyta, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, jog automobilio konfiskavimas yra neproporcinga priemonė. 10.2.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. K. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį – bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, žymiai virÅ¡ijęs 1,5 promilės ribÄ , kuriai esant kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį; jo kraujyje buvo nustatyta 2,49 promilės etilo alkoholio (girtumas beveik prilygstantis sunkiam). Akivaizdu, jog sėsdamas prie vairo esant tokiam apsvaigimo laipsniui, V. K. sukėlė realų pavojų eismo saugumui, savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei.

Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, kodėl mano, jog turto konfiskavimas yra proporcinga poveikio priemonė, tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismas, įvertinęs visas iÅ¡vardintas aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , jog priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, apylinkės teismas pagrįstai padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ ir pagrįstai taikė nusikalstamos veikos priemonės – automobilio konfiskavimÄ . 10.3. Apeliaciniame skunde V. K. nurodo, jog jį ne taip varžytų jei jam bÅ«tų paskirta kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , tačiau įvertinus baudžiamųjų priemonių paskirtį ir konstatavus, kad V.

K. taikytos baudžiamojo poveikio priemonės yra suderintos, proporcingos ir neprieÅ¡taraujančios teisingumo ir protingumo principams, tokia apelianto valia nesaisto teisėjų kolegijos vertinti situacijÄ prieÅ¡ingai nei įvertino pirmosios instancijos teismas. Kaip jau buvo minėta, baudžiamosios priemonės skiriamos nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos tikslais, o Å¡ioje situacijoje konstatuota, jog Å¡ie tikslai bus pasiekti tik paskyrus skundžiamas priemones. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones draudimo termino.

11. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 3 metų. Å ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis yra 2 metai. Apylinkės teismas priėmė sprendimÄ V. K. uždrausti vairuoti transporto priemones 2 metams, t. y. nustatė specialios teisės atėmimo terminÄ , atitinkantį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkį. Pirmosios instancijos teismas vertino nusikaltimo pobÅ«dį, tai, kad kaltininkas vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, jo kraujyje buvo nustatytas net 2,49 promilės girtumas ir siekdamas apsaugoti visuomenės interesus, sprendė, kad uždraudimas vairuoti bÅ«tent tokiam terminui įgyvendins teisingumo principus.

Tokie motyvai ir aplinkybės dėl taikytos baudžiamojo poveikio priemonės terminas teisėjų kolegijos vertinimu yra tinkami ir teisingai įvertinti. Tenkinti praÅ¡ymÄ dėl Å¡ios priemonės Å¡velninimo pagrindo nėra, skunde nurodytos aplinkybės dėl darbinių funkcijų tinkamo atlikimo nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis. Apelianto nurodyta kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418-222/2016, kaip ir pats jis nurodė yra susijusi su neatsargiu nusikaltimu, numatytu BK 281 straipsnio 4 dalyje, o ne su tyčiniu (BK 281 straipsnio 7 dalis), kaip nagrinėjamu atveju, todėl neanalizuojama, o toks praÅ¡ymo pagrindas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino skaičiavimo pradžios.

12. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma baudžiamojo poveikio priemonės – draudimÄ naudotis specialia tvarka (teise vairuoti transporto priemones) pradžiÄ skaičiuoti nuo kardomosios priemonės dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimo, t. y. nuo 2018 m. vasario 9 d. PraÅ¡ymas grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018. 12.1. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos O.

J. 2018 m. vasario 8 d. nutarimu V. K. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. R0577378) paėmimas, kuris tÄ pačiÄ dienÄ ir buvo paimtas (55-56, 57 b. l.). Laikinas leidimas vairuoti transporto priemones apeliantui iÅ¡duotas nebuvo. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nenurodė konkrečios datos dėl Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios. IÅ¡ Å¡io nuosprendžio 12.1. punkto nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog V. K. nuo 2018 m. vasario 8 d. neturėjo galimybės naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2018 m. vasario 8 d.

13. Esant nurodytoms aplinkybėms, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas) neteisingai nustačius draudimo vairuoti transporto priemones pradžiÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 4 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a: Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ V.

K. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. birželio 29 d. nuosprendį pakeisti. V. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones draudimo 2 (dvejiems) metams terminÄ skaičiuoti nuo 2018 m. vasario 8 d. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė