2022-05-11 Nr. AB-12599-3-61-3-00434-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2350-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00434-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. D. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja M. D. T. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 21S44316 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 6K-170 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėja nurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) blogo elgesio su ja, pareiškėja buvo priversta palikti savo kilmės šalį. Pareiškėja nesutikdama su atsakovo Sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Komisijos sprendimu pareiškėjos skundas buvo atmestas.

3. Pareiškėja teigė, jog atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neįrodė jai kylančios individualios grėsmės. Moterys (duomenys neskelbtini) dėl patiriamo smurto, seksualinės prievartos nesikreipia į teisėsaugos institucijas dėl vietinių papročių, stigmatizavimo, keršto baimės ir policijos bendradarbiavimo stokos, be to, policija dažnai reikalauja iš nukentėjusiųjų sumokėti tam tikrą sumą, kad būtų pradėtas tyrimas. Pareiškėjos vertinimu, jos skundas Komisijoje turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

4. Pareiškėja nesutiko su sprendimu ją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, nes savo elgesiu ji niekaip neparodė, jog ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padariusi tvarkų ar taisyklių pažeidimų, o jos pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl persekiojimo. Pareiškėja taip pat nurodė, kad atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti terminą.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėja savo prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad po (duomenys neskelbtini) ji turėjo gyventi su (duomenys neskelbtini), kuris su ja blogai elgiasi ir nori ją priverstinai ištekinti. Atsakovas tyrimo metu nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. atsakovas nenustatė, kad pareiškėjai grįžus į kilmės šalį kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, susijusi su pareiškėjos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėja neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo reikalavimų. Atsakovas taip pat nurodė, jog pareiškėjos kilmės šalyje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėja neatitiko ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos argumentais, jog pareiškėjos skundas Komisijoje turėjo būti nagrinėjamas žodine tvarka. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas.

8. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjos pasakojimas turėjo esminių trūkumų – buvo nenuoseklus, neišsamus, truko detalumo, informatyvumo, apklausų metų pareiškėja į patikslinančius klausimus atsakinėjo nenoriai, vos keliais žodžiais bei bandė klaidinti tyrimą, prisistačiusi nepilnamete. Atsakovas akcentavo, kad Migracijos departamentas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjos situacijos tyrimą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

9. Atsakovo vertinimu, Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtumą. Pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik po sulaikymo, prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės šalį nepateikė. Atsakovas nurodė, kad nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti M. D. T. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi M. D. T. 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“ bei atitinkamai pakeitė Migracijos departamento Komisijos sprendimo dalį, o likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė.

11. Teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 27 d. atliktos pirminės apklausos metu pareiškėja nurodė, jog ji (duomenys neskelbtini) paliko dėl (duomenys neskelbtini) blogo elgesio, kuris, be kita ko, norėjo ištekinti ją už savo draugo. Pareiškėja teigė, kad turi (duomenys neskelbtini), kurios po (duomenys neskelbtini) buvo „išdalintos“ giminaičiams. Pareiškėja norėjo (duomenys neskelbtini), tačiau nuvykusi į Baltarusiją neturėjo (duomenys neskelbtini), todėl, išgirdusi apie galimybę patekti į Lietuvos Respubliką, nusprendė atvykti čia. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja atvykusi į Lietuvos Respubliką prisistatė kaip nepilnametis asmuo, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos 2021 m. rugsėjo 17 d. išvadoje buvo konstatuota, jog pareiškėjos biologinis amžius yra virš (duomenys neskelbtini) metų, todėl teismas laikė, kad pareiškėja yra pilnametis asmuo.

12. Teismas taip pat nustatė, jog Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; išsiųsti ją į kilmės šalį; uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjai 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas pažymėjo, kad Sprendime atsakovas nurodė, jog pareiškėjos pasakojimas nebuvo pagrįstas objektyviais įrodymais, nenuoseklus, neišsamus, nepakankamai detalus, informatyvus, o jos noras (duomenys neskelbtini) buvo suprastas bei nesmerktinas, tačiau nesukėlė pagrindo jai suteikti pabėgėlio statusą. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, privaloma ikiteismine tvarka pateikė skundą Komisijai, kuri Komisijos sprendimu pareiškėjos skundo netenkino.

13. Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi Įstatymo 86 ir 87 straipsnių, Konvencijos 1 straipsnio A dalies, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

14. Teismas sprendė, kad atsakovo atliktas tyrimas buvo išsamus, pareiškėjos situacija įvertinta individualiai, buvo atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi pareiškėjos nurodyti argumentai, atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl pareiškėjos pateikto prašymo suteikti jai prieglobstį. Teismo vertinimu, atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjos kilmės šalį, vertino pareiškėjos padėtį kilmės šalyje bei įvertino jos pasakojime nurodytas aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) išlieka moterų teisių pažeidimai ir jų diskriminacija tam tikrose gyvenimo srityse, tačiau situacija palaipsniui keičiasi į gerąją pusę. Teismas taip pat nurodė, jog nebuvo duomenų, kad po (duomenys neskelbtini) pareiškėjos kilmės šalyje vyktų veiksmai, dėl kurių šalyje būtų beatodairiškas smurtas, vien dėl kurio buvimas teritorijoje keltų grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teismas, įvertinęs pareiškėjos apklausų metų surinktą informaciją, darė išvadą, jog pareiškėja nepateikė detalių, kurios galėtų būti patikrintos, o jos pasakojimo metu išsakytos aplinkybės nebuvo pakankamai specifinės, pareiškėja į patikslinančius klausimus atsakinėjo nenoriai, keliais žodžiais. Teismas taip pat pabrėžė, jog pareiškėjos noras (duomenys neskelbtini) nepatvirtino, kad jai grėsė ar gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

15. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja atvykusi į Lietuvos Respubliką nepateikė savo asmens pilietybę ir tapatybę pagrindžiančių dokumentų, prisistatė kaip nepilnametis asmuo, savo prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Teismui nekilo abejonių, kad atsakovas pareiškėjos prašymą išnagrinėjo nuodugniai ir išsamiai.

16. Teismas pritarė atsakovo padarytai išvadai, kad pareiškėjos pasakojimas nebuvo nuoseklus, išsamus, pasakojimui trūko detalumo bei informatyvumo, jos nurodytas persekiotojas yra ne valstybinis subjektas, o dėl santykių su (duomenys neskelbtini) pareiškėja į teisėsaugos institucijas kilmės šalyje nesikreipė. Teismas nenustatė duomenų, jog pareiškėjos kilmės šalis negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjos geresnio gyvenimo siekis savaime nesąlygojo prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo. Teismas konstatavo, jog pareiškėjos baimė buvo grindžiama išimtinai jos pačios subjektyviu situacijos suvokimu, baimė patirti pasakojimą neatitiko visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostatos, todėl pareiškėja neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jai negalėjo būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

17. Teismas pažymėjo, jog individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė, teismui apie galinčią kilti asmeninę grėsmę irgi nebuvo pateikta. Todėl teismas sutiko su atsakovu, kad nebuvo pagrįstos tikimybės, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėja neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

18. Teismas konstatavo, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl jos prašymas buvo pagrįstai netenkintas.

19. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjos skundas Komisijoje žodine tvarka galėjo būti nagrinėjamas tik išimtiniais atvejais, o pareiškėja nenurodė aplinkybių, dėl kurių jos skundo žodinis nagrinėjimas būtų buvęs būtinas, be to, pareiškėja dalyvavo teismo posėdyje, teikė paaiškinimus.

20. Teismas, vertindamas atsakovo sprendimą pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, nurodė, kad minėtas laikotarpis nebuvo proporcingas padarytam teisės pažeidimui. Teismas pažymėjo, jog, nors pareiškėja ir kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau nebuvo duomenų, kad pareiškėja gali kelti grėsmę visuomenės saugumui, jos prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka, todėl teismas nustatė jai 2 metų draudimo atvykti terminą, taip pat teismas pakeitė ir perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą iki 2 metų, atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį, kitus pareiškėjos skundo reikalavimus atmetė.

III. 21. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėja taip pat prašė jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pareiškėja norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyta.

22. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjos kilmės šalyje yra nesaugu, vyksta ginkluoti susirėmimai, smurtinės demonstracijos ir protestai, ginkluoti policijos, kariuomenės ir demonstrantų bei protestuotojų susirėmimai, (duomenys neskelbtini) įvyko (duomenys neskelbtini). Kilmės šalies informacija patvirtina, jog pareiškėjos kilmės šalyje vyksta prekyba moterimis ir vaikais, nėra įstatymų arba jie neveikia, kurie saugotų moterų teises ir užtikrintų jų socialinę apsaugą, dominuoja diskriminacinės teisinės nuostatos moterų atžvilgiu, paplitusios priverstinės santuokos, moterų lytinių organų žalojimas, smurtas. Kilmės šalies informacija sutampa su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis ir įrodo pareiškėjai kylančios grėsmės realumą. Pareiškėja teigia, jog atsakovas neatliko jokios analizės apie moterų padėtį (duomenys neskelbtini), neanalizavo kilmės šalyje paplitusios seksualinės prievartos ar priverstinės santuokos duomenų, todėl negalėjo tinkamai įvertinti pareiškėjai kylančios grėsmės, jos pasakojimas ir prašymas suteikti prieglobstį nebuvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėtas.

23. Pareiškėja pažymi, kad atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamai iš esmės atliko paviršutiniškai, apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjos savybių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo. Pareiškėja nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias ji subjektyviai suprato kaip reikšmingas, o pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes teko atsakovui. Pareiškėja nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti savo kilmės šalyje. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas taip pat nevertino, ar pareiškėjos kilmės šalis teikia realią pagalbą nukentėjusiems nuo smurto asmenims, nevertino to, kad pareiškėją grąžinus į kilmės šalį, jos gyvenimo sąlygos būtų nežmoniškos.

24. Pareiškėja nurodo, kad ji yra jauno amžiaus moteris, kuri buvo prievarta ištekinta, neturi namų, šeimos ir artimųjų paramos, anksti patyrė žiaurų smurtą, todėl yra labiau pažeidžiama ir jai turi būti suteikta papildoma apsauga.

25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teismui. Atsakovas papildomai nurodo, kad pareiškėja klaidino tyrimą, atvyko į Lietuvos Respubliką be jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, prisistatė nepilnamečiu asmeniu, be to, Baltarusijoje dėl prieglobsčio suteikimo nesikreipė, o nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsakovo vertinimu, tiek Migracijos departamentas, tiek teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 21S44316, kuriuo nuspręsta pareiškėjai nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėja skunde taip pat prašė panaikinti Komisijos 2022 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 6K-170 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

27. Dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris išspręstas 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

28. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjai atvykti, todėl minėtą terminą ir perspėjimo dėl draudimo atvykti terminą sutrumpino iki 2 metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

30. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę, tinkamai neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjai galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje, nevertino moterų padėties pareiškėjos kilmės šalyje.

31. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, kt.).

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

33. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

34. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

35. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

36. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

37. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

38. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

40. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės grindė aplinkybėmis, kad kilmės šalyje pareiškėjos (duomenys neskelbtini) su ją blogai elgėsi, norėjo ją ištekinti už savo draugo, todėl pareiškėja išvyko iš kilmės šalies į Baltarusiją norėdama (duomenys neskelbtini), tačiau netekusi (duomenys neskelbtini), neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką.

41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš esmės pareiškėjos atvykimą iš Baltarusijos į Lietuvos Respubliką lėmė ekonominės priežastys, kadangi pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad Baltarusijoje ji būtų patyrusi smurtą, grasinimus, ar persekiojimą.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjos apklausose teiktus paaiškinimus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjos kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jos baimę kilmės valstybėje tapti smurto auka, būti pagrobtai, kankinamai.

43. Vertinant pareiškėjos apibūdintą baimę, kad egzistuoja reali grėsmė, jog pareiškėja kilmės valstybėje bus persekiojama (duomenys neskelbtini), kuris su ją blogai elgėsi, ar bus prievarta ištekinta, sutiktina su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja nepagrindė jai galbūt kilusios individualios grėsmės realumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, spręsdamas klausimą, susijusį su pareiškėjos visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, ir šių įrodymų teisinį įvertinimą, taip pat surinko pakankamai informacijos apie kilmės valstybėje egzistuojančias prievartines santuokas ir taikomą teisinę atsakomybę už tokias veikas bei įvertino moterų padėtį kilmės šalyje. Pažymėtina, kad atsakovas tyrimo metu nustatė, jog moterų teisių situacija pareiškėjos kilmės šalyje gerėja.

44. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja persekiojimo kilmės valstybėje nesieja su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, o pareiškėjos persekiotojas ((duomenys neskelbtini)) nėra valstybinis subjektas. Iš pareiškėjos netenkinančio Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį ir atlikęs pareiškėjos apklausas, įvertinęs situaciją kilmės valstybėje pareiškėjos prašyme nurodytais aspektais, įvertinęs kilmės valstybės informaciją, konstatavo, jog pareiškėja duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti jai papildomos apsaugos nuo tariamo persekiojimo, nepateikė.

45. Pareiškėja nei prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nei pirmosios instancijos teismui skunde nenurodė aiškiai nei vienos Konvencijoje nustatytos priežasties, dėl ko jai turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas, jos pasakojimas apie individualų persekiojimą dėl galimos priverstinės santuokos ir dėl (duomenys neskelbtini) blogo elgesio su ja yra bendro pobūdžio, abstraktus, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti jos pasakojimo aplinkybes, dėl kurių ji išvyko iš kilmės šalies. Be to, pareiškėja tinkamai nepagrindė savo baimės grįžti į (duomenys neskelbtini), todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir jai šiuo pagrindu negali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, jog pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko ne iš kilmės valstybės, o iš Baltarusijos Respublikos, kur planavo (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėja atvykusi į Lietuvos Respubliką prisistatė nepilnamečiu asmeniu, nors, atsižvelgus į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos 2021 m. rugsėjo 17 d. išvadą, matyti, kad pareiškėjos biologinis amžius yra virš (duomenys neskelbtini) metų.

46. Pareiškėja nurodo, kad Migracijos departamentas turėjo, tačiau nesurinko informacijos apie tai, ar tokioje kaip pareiškėja socialinėje padėtyje atsidūrusioms moterims (duomenys neskelbtini) yra saugu, ar jos nediskriminuojamos, nepatiria smurto ir persekiojimų, negresia pavojus jų sveikatai ir gyvybei, tačiau nepaaiškina, ar gyvendama kilmės valstybėje ji pati patyrė tokią diskriminaciją ir nesaugumą, kaip konkrečiai ir kada tai pasireiškė, nepateikė jokių su tuo susijusių duomenų. Įvertinus pareiškėjos apklausose nurodytas aplinkybes, klausimas dėl (duomenys neskelbtini) valdžios ir / ar visuomenės veiksmų, kokiu nors būdu persekiojant ar diskriminuojant pareiškėją, apskritai nebuvo keliamas (kaip minėta, persekiojimo baimę pareiškėja siejo su tariamu (duomenys neskelbtini) blogu elgesiu). Šiuo atveju pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais (ypač, jei tokių aspektų pareiškėja prašyme dėl prieglobsčio suteikimo ir apklausose nenurodė).

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. konstatuota, kad ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis atsakovo surinkta informacija, pareiškėjos gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), galintys kelti grėsmę asmens gyvybei, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Taigi, Sprendimu pagrįstai, vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, pareiškėjai nesuteikta papildoma apsauga.

48. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjos skundo argumentus ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais.

49. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių teise ir faktais pagrįstų argumentų, kurie nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir paneigtų skundžiamo teismo sprendimo išvadas.

50. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiamas Migracijos departamento sprendimas ir Komisijos sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais pagrindais. Dėl to pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. D. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė