A-492-1681-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-1681/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01812-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012 pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėjas V. S. skundu (b. l. 1–6), kurį patikslino (b. l. 24–29), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (1.9.)-S-1317-10 ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, pareiškėjui dėl neteisėtų atsakovo veiksmų padarytą 8 000 Lt turtinę ir 10 000 Lt neturtinę žalą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. sprendimu (b. l. 80–86) priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo reikalavimo įpareigoti Tarnybą įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą ir skirti jam teisinę pagalbą civilinės bylos Marijampolės rajono apylinkės teisme peržiūrėjimui pagal Įstatymą ir bylą dėl šio reikalavimo nutraukė; skundą patenkino iš dalies ir panaikino 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą bei priteisė iš Lietuvos valstybės pareiškėjo naudai 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat priteisė iš Tarnybos pareiškėjo naudai 80 Lt žyminio mokesčio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2011 m. birželio 13 d. nutartimi apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo dalį dėl Tarnybos 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos, teismo išlaidų priteisimo ir bylą šioje dalyje grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; likusią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi jį tenkino iš dalies – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Tarnybos 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 200 Lt neturtinei žalai atlyginti; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

II. Pareiškėjas V. S. pateikė prašymą, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 427,16 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo prašymą atmesti.

Nurodo, kad pareiškėjo pateikti Vilniaus miesto viešojo transporto vienkartiniai bilietai neįrodo pareiškėjo dėl administracinės bylos nagrinėjimo patirtų išlaidų fakto. Taip pat teigia, kad pareiškėjas neįrodė ir patirtų vertimo išlaidų fakto. Teigia, kad skolos raštelis neįrodo, jog vertimo išlaidos buvo realiai patirtos. Akcentuoja, kad kyla abejonių, ar asmuo, į kurį kreipėsi pareiškėjas dėl vertimo, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę teikti licencijuotas mokamas vertimų paslaugas. Mano, kad UAB „Skaitmeninis amžius“ kasos kvitas ir PVM sąskaita faktūra nepatvirtina, jog kopijavimo paslaugos buvo suteiktos dėl tų dokumentų, kuriuos nurodo pareiškėjas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Tarnybos 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 200 Lt neturtinei žalai atlyginti; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė, todėl pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas padavė bendrą prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Pagal ABTĮ 45 straipsnio nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1245/2010, 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2022/2010, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2303/2011, kt.), proceso šalių išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja ir apeliacine instancija, priteisimo klausimą atskirai sprendžia atitinkamas apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Todėl teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisako tik dėl tos prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas dalies, kuri susijusi su bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka, o prašymo dalis dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, perduotina nagrinėti bylą pirmąja instancija nagrinėjusiam teismui.

Iš prašymo turinio matyti, kad, pareiškėjo vertinimu, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka jis patyrė tokias išlaidas: 150 Lt už apeliacinio skundo vertimą į lietuvių kalbą, 30 Lt už 2011 m. gruodžio 5 d. prašymo vertimą į lietuvių kalbą bei 8 Lt transporto išlaidas.

Proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžtina, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (administracinė byla Nr. AS525-135/2012).

Kartu su prašymu pareiškėjas nebuvo pateikęs išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą trūkumams pašalinti. 2012 m. liepos 4 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas, kuriame jis nurodė, kad vertimas buvo daromas pareiškėjui diktuojant, todėl negalėjo išlikti tekstas rusų kalba. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė keturis pažymėtus Vilniaus miesto viešojo transporto 2 litų vertės vienkartinius bilietus ir nurodė, kad teismui negali kilti abejonių, kad vykdamas į ir iš teismo jis važiavo viešuoju transportu.

ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas bei 2011 m. gruodžio 5 d. prašymas apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti lietuvių kalba bei pasirašyti pareiškėjo, kaip šių dokumentų rengėjo. Juose nėra žymų apie atliktą vertimą, vertimas nėra patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas neįrodė, jog realiai patyrė dokumentų vertimo išlaidas.

Lietuvos vyriausiais administracinis teismas laikosi pozicijos, kad transporto išlaidoms pagrįsti nepakanka pateikti vien kelionės bilietų (jei vykta viešuoju transportu), būtina įrodyti, kad atitinkamos kelionės išlaidos susijusios būtent su tam tikru teismo procesu, t. y. vykta į konkretų teismo posėdį (2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-32/2012). Kaip buvo nurodyta, pareiškėjas pateikė keturis vienkartinius viešojo transporto bilietus, tačiau iš jų negalima nustatyti, kad jie buvo naudojami pareiškėjui vykstant į bei iš 2011 m. birželio 2 d. bei 2012 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme šioje byloje vykusių teismo posėdžių. Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog šią administracinę bylą nagrinėjant apeliacine tvarka jis patyrė transporto išlaidų.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsniu, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo V. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo atmesti.

Pareiškėjo V. S. prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas

Virginija Volskienė