f1a83569-7ebc-45ed-b732-414bfbc13dcc · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-514-372/2020 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02349-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5.; 2.6.3.; 2.6.28.1.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 7 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-478-723/2020 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ ieÅ¡kinį atsakovams M.

P. ir V. R. dėl iÅ¡laidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jurisdictus“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams M. P. ir V. R. dėl iÅ¡laidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ priteisimo. Teismo prašė: iÅ¡ V. R. (kaip transporto priemonės valdytojo) ir M. P. (kaip transporto priemonės savininko) solidariai priteisti 3236,00 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , 5% dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad UAB „Sauda“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsniu, bei remdamasi 2018 m. spalio 2 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr.18/03 ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 27-53 tarp UAB „Sauda“ ir UAB „Jurisdictus“, 2019 m. sausio 11 d. perleido reikalavimo teisę UAB „Jurisdictus“. Pagal Å¡iÄ sutartį UAB „Jurisdictus“ įgijo teisę reikalauti iÅ¡ transporto priemonės S. A. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko ir/ar valdytojo atlyginti iÅ¡laidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ bei saugojimÄ .

3. Ieškovė nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 993 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 1426 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo, 2018 m. rugsėjo 21 d. buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas dėl kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos patvirtinimo“ 5.2. straipsniu, policijos pareigūnas apžiūrėjo transporto priemonę ir, remdamasis 2018 m. gegužės 8 d. sutartimi tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, perdavė automobilį transportuoti į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę.

4. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2018 m. gegužės 8 d. sutarties priede Nr. 1 yra nurodyti įkainiai už transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ . IÅ¡ priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 2,00 Eur mokestis už nuvežimÄ ; už transporto priemonės saugojimÄ , už vienos paros saugojimÄ , imamas 14,00 Eur mokestis. Atsižvelgiant į transporto priemonės saugojimo laikÄ , skaičiuojamÄ nuo leidimo atsiimti transporto priemonę dienos (2018-10-11) iki praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo V. R. dienos (2019-05-30) įsiskolinimo suma už automobilio nuvežimÄ ir saugojimÄ sudaro 3236,00 Eur (2,00 Eur + ((231 dienos * 14,00 Eur)).

5. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad bandė suderinti skolos dengimo klausimÄ ikiteismine tvarka, siuntė praneÅ¡imus žinomais transporto priemonės savininko ir valdytojo adresais, tačiau nei vienas iÅ¡ jų jokio atsakymo į siųstus praneÅ¡imus nepateikė ir jokių veiksmų nesiėmė. VieÅ¡ame transporto priemonių registre VÄ® „Regitra“ transporto priemonės savininku yra nurodytas M. P.; pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus pateiktÄ informacijÄ apie priverstinai nuvežtų transporto priemonių savininkus ir valdytojus – ginčo automobilį pažeidimo metu vairavo atsakovas V.

R.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 20 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; priteisė iÅ¡ atsakovo M. P. ieÅ¡kovės UAB „Jurisdictus“ naudai 1290,00 Eur skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019-07-25) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 29,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; kitoje dalyje ieÅ¡kinio netenkino.

7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės saugojimo iÅ¡laidų padidėjimÄ lėmė abiejų Å¡alių veiksmai: tiek atsakovo – automobilio savininko, kuris nesiėmė jokių veiksmų saugomai jo transporto priemonei susigrÄ Å¾inti, tiek pirminės kreditorės elgesys, delsiant atsakovÄ Ä¯spėti apie skolÄ , tiek ieÅ¡kovės elgesys – laukti tris – keturis mėnesius po jai suteiktos galimybės iÅ¡ karto kreiptis į teismÄ dėl skolos priteisimo.

8. Teismas akcentavo, kad jeigu pirminė kreditorė bÅ«tų nedelsusi kreiptis į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, ieÅ¡kinio suma bÅ«tų deÅ¡imtis kartų mažesnė; nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ vertino kaip nepagrįsto praturtėjimo siekimÄ formaliu bÅ«du, esant bendrai pareigai taip nesielgti. Teismas sprendė, kad tai yra nesÄ Å¾iningas ir neteisingas, sisteminis pirminės kreditorės ir ieÅ¡kovės elgesys skolininko atžvilgiu, siekiant gauti neformaliÄ naudÄ dėl nepagrįstai ilgo nesikreipimo į teismÄ , kas prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio prasmei ir tikslams.

9. Teismas pažymėjo, jog pagal ieÅ¡kinio reikalavimÄ susidaro tokia praktika, kad ieÅ¡kovė tarsi iki 2019 m. gegužės 30 d. laikė automobilį savo aikÅ¡telėje ir dėl to patyrė iÅ¡laidų, nors to realiai nebuvo, tačiau leidžia ieÅ¡kovei vertinti, kad įsigijusi reikalavimo teisę, ji gali savo nuožiÅ«ra padidinti skolos dydį. Teismas sprendė, kad tai nesÄ Å¾iningas ir nesektinas savo reikalavimo teisės gynimo bÅ«das. Teismas nesivadovavo teismų praktika, kuri analogiÅ¡kus ieÅ¡kinius tenkino visiÅ¡kai, kadangi, teismo vertinimu, reikalaujamos skolos dydis buvo dirbtinai padidintas tiek pirminės kreditorės, tiek jos teisių perėmėjos – ieÅ¡kovės. Teismas sprendė, kad tai yra neteisinga ir nesÄ Å¾ininga skolininko atžvilgiu ir geros moralės prasme.

10. Teismas nurodė, kad sutartyje numatyta sÄ lyga už mokestį už kiekvienÄ dienÄ , nepriklausomai nuo termino, yra nesÄ Å¾ininga visais atvejais, nenaudinga tiek valstybinės institucijos atstovams, tiek transporto priemonių savininkams ir valdytojams, kai jiems sukuriama pareiga mokėti mokesčius, kurių dydis akivaizdžiai virÅ¡ija paslaugos ir kainos santykį, dėl ko paslauga tampa brangesnė už pačiÄ transporto priemonę jau po 1-3 mėnesių nuo automobilio saugojimo pradžios. Teismas akcentavo, kad saugojimo kaina automobilio savininkui ir valdytojui yra primesta ir neatitinka jos kainos ir iÅ¡laidų dėl saugojimo santykio, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies.

11. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas V. R. bent vienÄ kartÄ buvo informuotas apie saugomÄ automobilį, besikaupiančiÄ skolÄ ir galimybes jį atsiimti. Teismas sprendė, kad nėra galimybės konstatuoti, kad V. R. turėjo realiÄ teisę valdyti automobilį ir po baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimo; kad atsakovas neturėjo galimybės pats atsiimti transporto priemonę iÅ¡ saugojimo aikÅ¡telės, nes tam yra bÅ«tinas automobilio savininko realus leidimas valdyti transporto priemonę arba neformalus įgaliojimas.

Teismas nurodė, kad UAB „Sauda“ neturėjo teisėto pagrindo atiduoti transporto priemonę V. R. po 2018 m. spalio 11 d. be savininko sutikimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog nėra jokio pagrindo ieškinį atsakovo V. R. atžvilgiu tenkinti vien todėl, kad Saugaus eismo įstatyme numatyta solidari automobilio savininko ir valdytojo atsakomybė dėl automobilio saugojimo apmokėjimo, nes ši atsakomybė turi būti vertinama kiekvienu atveju individuliai, todėl šioje dalyje ieškinį atmetė.

12. Teismas, įvertinęs teismų praktikÄ , siekdamas iÅ¡laikyti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei užkirsti keliÄ naujosios kreditorės nepagrįstam praturtėjimui, vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principais, ieÅ¡kovei iÅ¡ automobilio savininko M. P. priteistinÄ sumÄ mažino iki 1290,00 Eur už visÄ laikotarpį nuo leidimo atsiimti transporto priemonę dienos (2018-10-11) iki praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo atsakovui dienos (2019-05-30). III. Apeliacinio skundo esmė 13. Skunde dėl 2020 m. sausio 20 d. pirmosios instancijos teismo spendimo ieÅ¡kovė (apeliantė) UAB „Jurisdictus“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniau rajono rÅ«mų sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 13.1. Pirmosios instancijos teismo argumentai pagrįsti ne Å¡ios konkrečios bylos duomenimis, bet apibendrinimais, lyginant ne tik to paties Å«kio subjekto veiksmus visoje jo veikloje, bet ir visoje Lietuvoje veikiančių Å«kio subjektų veiklÄ . Vertinant pirminės kreditorės ar ieÅ¡kovės veiksmus konkrečioje byloje, neturėtų bÅ«ti vertinama, kad ieÅ¡kovė niekada nevykdo savo pareigų. Byloje nėra duomenų, kad pirminė kreditorė ar ieÅ¡kovė niekada nevykdo savo pareigų.

Be to, sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, neturėtų būti lyginami Lietuvoje veikiantys kiti ūkio subjektai. 13.2. Įstatymas nedraudžia perleisti reikalavimo teisę, be to, kreditorius yra laisvas pasirinkti, kokiu būdu ginti savo pažeistas teises. Pirminė kreditorė nėra teisininkė, o atlieka transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugas, tad pastebėjusi, kad automobilio savininkas, valdytojas neatsiima ir neapmoka už suteiktas paslaugas, sprendė, kokiu būdu ginti savo pažeistas teises.

Kreiptis į teismÄ reikalingos investicijos žyminiam mokesčiui, advokatui, kitos iÅ¡laidos, laiko bei darbo sÄ naudos, todėl natÅ«ralu, kad verslo subjektas sprendžia, kokiu bÅ«du jam yra tikslingiausia ginti savo teises. 13.3. Byloje yra duomenys, kad 2018 m. spalio 11 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui skyrius iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ transporto priemonės savininkui, kuris atsakovui buvo įteiktas. Pirminė kreditorė, pastebėjusi, kad automobilio niekas neatsiima, perleido reikalavimo teisę ir praneÅ¡imÄ už pirminę kreditorę iÅ¡siuntė ieÅ¡kovė.

Å is praneÅ¡imas buvo įteiktas, tačiau atsakovas M. P. į tai visiÅ¡kai nesureagavo. Antrajam atsakovui V. R. siųsti praneÅ¡imo net nebuvo kur, nes policijos pateiktoje informacijoje jo adresas nurodytas Vilniaus rajono savivaldybė; VÄ® „Registrų centras“ Gyventojų registre transporto priemonės valdytojo adresas – „įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ â€œ. Užtikrinti, kad siunčiama korespondencija pasiektų atsakovÄ , yra paties atsakovo pareiga, o ne ieÅ¡kovės. 13.4.

Transporto priemonės valdytojas apie transporto priemonės nuvežimÄ Ä¯ saugojimo aikÅ¡telę žino nuo pat pirmos dienos, nes policijos pareigÅ«nai nuÅ¡alino jį nuo vairavimo (nes Å¡is vairavo neblaivus) ir nuvežė automobilį. Taigi bÅ«tent transporto priemonės valdytojas pirmasis sužinojo, kad policija priėmė sprendimÄ priverstinai nuvežti transporto priemonę. Savininkui buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas su informacija, kur saugomas automobilis, kad galima jį atsiimti, kur kreiptis dėl atsiėmimo.

Tačiau nei vienas iÅ¡ atsakovų jokių veiksmų neatliko. BÅ«tent dėl atsakovų neveikimo automobilis yra saugomas aikÅ¡telėje iki Å¡iol. Kreipimasis į teismÄ situacijos iÅ¡ esmės nepakeitė, nes po kreipimosi į teismÄ atsakovui (savininkui) procesiniai dokumentai įteikti asmeniÅ¡kai net tris kartus, tačiau iÅ¡ jo jokios reakcijos nesulaukta. Nagrinėjamoje byloje bÅ«tent atsakovai yra visiÅ¡kai pasyvÅ«s bei neatlieka įstatymų nustatytų automobilio savininko ir valdytojo pareigų pasirÅ«pinti jų transporto priemone. 13.5.

Pirmosios instancijos teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 interpretavo taip, kad pirminės kreditorės su policijos atstovais sutartyje turėjo bÅ«ti numatyta mėnesinė saugojimo kaina, o ne dienos laikymo kaina. Å ioje byloje įkainis nustatytas vieÅ¡ojo konkurso bÅ«du. Policijos įstaiga paskelbia konkursÄ , kuriame nurodo, kokiÄ paslaugÄ perka, o dalyvaujantys subjektai pateikia savo siÅ«lomÄ kainÄ . Konkurso dalyvis negali koreguoti sutarties, taigi sutartis sudaroma iÅ¡ esmės prisijungimo bÅ«du.

Skelbiant konkursÄ , pateikiamas ir sutarties tekstas, kurį laimėjusi įmonė turės pasiraÅ¡yti. Taigi bÅ«tent paslaugos užsakovas nurodo, kokiÄ paslaugÄ perka, ir kokia tvarka už teikiamÄ paslaugÄ bus apmokama. Paslaugos tiekėjas nurodo tik savo paslaugos kainÄ , už kuriÄ sutiktų teikti pirkime nurodytÄ paslaugÄ . Tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog sutartis dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo, kai nėra numatytas mėnesinis mokestis, visais atvejais yra nesÄ Å¾ininga.

VieÅ¡ojo konkurso bÅ«du yra iÅ¡renkamas mažiausiÄ kainÄ pasiÅ«lęs konkurso dalyvis. Tai reiÅ¡kia, kad niekas kitas pigiau priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugos teikti nenori arba neatitinka tokiam konkursui keliamų reikalavimų. 13.6. Ä®statymas nenumato jokio termino, per kurį saugotojas privalo praneÅ¡ti saugomos transporto priemonės savininkui apie saugomÄ automobilį, jei Å¡is pats nesirÅ«pina ir neatsiima automobilio. Pirminė kreditorė, pastebėjusi, jog ginčo automobilio niekas nepasiima, ėmėsi veiksmų, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų, kas yra transporto priemonės savininkas ir 2019 m. sausio 11 d. perleido reikalavimÄ profesionaliems teisininkams, kurie iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ už saugotojÄ .

BÅ«tent iki paskutinio praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo datos ir skaičiuojamas paslaugos mokestis. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reikalauja iÅ¡ atsakovų priteisti ne už visÄ transporto priemonės saugojimo laikotarpį, o tik už 231 dienÄ (t. y. mažiau nei pusė saugojimo laikotarpio), laikytina, kad tai proporcinga, protinga ir sÄ Å¾ininga atsakovų atžvilgiu. 13.7. Priverstinis transporto priemonės nuvežimas Å¡iuo atveju buvo atliktas pagal policijos nurodymus ir pirminė kreditorė UAB „Sauda“ negalėjo atsisakyti vykdyti policijos pareigÅ«no priimto sprendimo priverstinai nuvežti transporto priemonę ir jÄ saugoti net ir tuo atveju, jei transporto priemonės vertė minimali.

Transporto priemonės priverstiniu nuvežimu siekiama ne tik transporto priemonės savininko ir valdytojo interesų užtikrinimo, bet ir viešojo intereso – eismo saugumo. Tokiu atveju mašinos vertė jokios reikšmės neturi, nes vien nuvežimas gali kainuoti daugiau, negu pati transporto priemonė (pvz. po eismo įvykių). Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl saugojimo kainos ir automobilio vertės yra niekuo nepagrįsti ir prieštarauja formuojamai teismų praktikai. 13.8. Teismas ex officio surinko įrodymus atsakovo naudai, taip pažeisdamas šalių lygiateisiškumo, rungimosi principus.

Teismas savo iniciatyva surado duomenis apie kitų aikštelių įkainius; teismas surinko duomenis apie parkavimo aikštelės įkainius ir pateikia tai, kaip saugojimo aikštelių įkainius; palygino kainas, skirtingas paslaugas teikiančių subjektų, kurių atsakomybė yra skirtinga. Siekiant palyginti kainas, turėtų būti vertinamos ne parkavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų kainos, ne įprastų saugojimo aikštelių įkainiai, o priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas teikiančių įmonių kainos. 13.9.

Abu atsakovai žinojo, kad transporto priemonė yra paimta policijos pareigÅ«nų ir priverstinai nuvežta, turėjo galimybes atsiimti transporto priemonę, tačiau patys nedėjo jokių pastangų automobiliui atsiimti, elgėsi nepateisinamai aplaidžiai, be to nereagavo į ieÅ¡kovės siunčiamus praneÅ¡imus, teismo siunčiamus procesinius dokumentus, todėl turi prisiimti savo neveikimo pasekmes – padengti iÅ¡laidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ . Nėra pagrindo teigti, jog pati ieÅ¡kovė buvo nesÄ Å¾ininga, dėl to nėra pagrindo mažinti priteistinÄ sumÄ , bei solidariÄ prievolę keisti į asmeninę.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Dėl faktinių bylos aplinkybių 15. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu policijos pareigÅ«nas priėmė sprendimÄ priverstinai nuvežti transporto priemonę S. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Remiantis 2018 m. gegužės 8 d. sutartimi tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo Nr. 10-ST2-89, akto suraÅ¡ymo dienÄ transporto priemonė buvo nugabenta į UAB „Sauda“ saugojimo aikÅ¡telę. Sutarties tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nr. 10-ST2-89 priede Nr. 1 nustatyti įkainiai už transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ â€“ už transporto priemonės nuvežimÄ iÅ¡ priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 2,00 Eur mokestis, o už vienos paros saugojimÄ â€“ 14,00 Eur mokestis.

16. Nustatyta, kad vadovaujantis 2018 m. spalio 2 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr. 18/03 ir 2019 m. sausio 11 d. Reikalavimo teisės perleidimo patvirtinimu ir susijusių dokumentų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 27-53, pradinė kreditorė UAB „Sauda“ reikalavimo teisę reikalauti iÅ¡ transporto priemonės S. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko ir/ar valdytojo atlyginti iÅ¡laidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ perleido naujajai kreditorei (ieÅ¡kovei) UAB „Jurisdictus“. Reikalavimo perleidimo dienÄ Ä¯siskolinimas sudarė 1290,00 Eur (1288,00 Eur už saugojimÄ (92 dienos x 14,00 Eur) ir 2,00 Eur transportavimo kaina).

17. Nustatyta, kad transporto priemonės nuvežimo dienÄ (2018-09-21) Kelių transporto priemonių registre (VÄ® „Regitra“ duomenimis) automobilio S. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku registre buvo nurodytas atsakovas M. P.. Policijos komisariato pateikti duomenys ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ginčo automobilį pažeidimo metu vairavo atsakovas V. R.. Baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad atsakovas V. R. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį S. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

18. Nustatyta, kad 2018 m. spalio 11 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui skyrius iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ transporto priemonės savininkui (atsakovui M. P.), kad automobilį, suderinus su prokuroru, leidžiama grÄ Å¾inti jo savininkui.

19. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. sausio 14 d. transporto priemonės savininkui (atsakovui M. P.) iÅ¡siųstas praneÅ¡imas apie reikalavimo perleidimÄ ; 2019 m. sausio 14 d. atsakovui M. P. iÅ¡siųstas reikalavimas apmokėti įsiskolinimÄ . LaiÅ¡kas atsakovui M. P. pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ siuntų paieÅ¡kos iÅ¡raÅ¡Ä buvo įteiktas 2019 m. vasario 7 d. 2019 m. gegužės 24 d. atsakovui V. R. iÅ¡siųstas reikalavimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo; reikalavimas atsakovui neįteiktas. 2019 m. liepos 24 d. buvo kreiptasi į teismÄ dėl skolos priteisimo.

Dėl ginčo esmės 20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 8 d. tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo sudaryta sutartis dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo Nr. 10-ST2-89. Sutarties priede Nr. 1 nustatyti įkainiai už transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ â€“ už transporto priemonės nuvežimÄ iÅ¡ priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 2,00 Eur mokestis, o už vienos paros saugojimÄ â€“ 14,00 Eur mokestis.

21. CK 6.830 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasaugos sutartimi viena Å¡alis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos Å¡alies (davėjo) perduotÄ kilnojamÄ jį daiktÄ ir grÄ Å¾inti jį iÅ¡saugotÄ , o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimÄ , jeigu tai nustatyta sutartyje.

22. Dėl konfiskuotos transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo kasacinio teismo yra pasisakyta, kad priverstinai nuvežama transporto priemonė praprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu, Å¡ios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne jÄ sudariusiai Å¡aliai (arba ne tik jÄ sudariusiai Å¡aliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016; 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017).

23. Byloje nustatyta, kad vadovaujantis 2018 m. spalio 2 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr. 18/03, 2019 m. sausio 11 d. Reikalavimo teisės perleidimo patvirtinimu ir susijusių dokumentų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 27-53, pradinė kreditorė UAB „Sauda“ reikalavimo teisę reikalauti iÅ¡ transporto priemonės savininko ir/ar valdytojo atlyginti iÅ¡laidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ perleido naujajai kreditorei (ieÅ¡kovei) UAB „Jurisdictus“.

24. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad sprendimas priverstinai nuvežti transporto priemonę priimtas 2018 m. rugsėjo 21 d.; įrodymų, kad pradinė kreditorė UAB „Sauda“ per šį laikotarpį informavo kurį nors iš atsakovų apie galimybę atsiimti automobilį, apie laikymo įkainius ir skolos dydį, byloje nėra. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartis sudaryta 2018 m. spalio 2 d., 2019 m. sausio 11 d. pasirašytas Reikalavimo teisės perleidimo patvirtinimo ir susijusių dokumentų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 27-53. 2018 m. spalio 11 d.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui skyrius iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ transporto priemonės savininkui (atsakovui M. P.), kad automobilį, suderinus su prokuroru, leidžiama grÄ Å¾inti jo savininkui; duomenų apie laiÅ¡ko įteikimÄ gavėjui ar jo grÄ Å¾inimÄ siuntėjui nėra. IeÅ¡kovė UAB „Jurisdictus“ 2019 m. sausio 14 d. transporto priemonės savininkui (atsakovui M. P.) iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ apie reikalavimo perleidimÄ ; 2019 m. sausio 14 d. atsakovui M.

P. iÅ¡siuntė reikalavimÄ apmokėti įsiskolinimÄ , nurodyta įsiskolinimo suma – 1290,00 Eur. LaiÅ¡kas atsakovui M. P. pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ siuntų paieÅ¡kos iÅ¡raÅ¡Ä buvo įteiktas 2019 m. vasario 7 d. 2019 m. gegužės 24 d. ieÅ¡kovė atsakovui V. R. iÅ¡siuntė reikalavimÄ dėl įsiskolinimo apmokėjimo; reikalavimas atsakovui neįteiktas. Ä® teismÄ dėl skolos priteisimo kreiptasi 2019 m. liepos 24 d.

25. Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje duomenų apie tai, jog pradinė kreditorė UAB „Sauda“ informavo kurį nors iÅ¡ atsakovų apie galimybę atsiimti automobilį, apie laikymo įkainius ir skolos dydį, nėra. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo praėjus beveik 9 mėnesiams nuo leidimo atsiimti transporto priemonę atsakovui M. P. iÅ¡davimo. Kaip patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, ieÅ¡kovė nuo minėto leidimo iÅ¡davimo dienos (2018 m. spalio 11 d.) tik praėjus dviem mėnesiams (2019 m. sausio 14 d.) iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ atsakovui M.

P. apie reikalavimo perleidimÄ bei reikalavimÄ apmokėti įsiskolinimÄ , kurio suma 1290,00 Eur, o reikalavimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo atsakovui V. R. buvo iÅ¡siųstas tik 2019 m. gegužės 24 d. Ä® teismÄ buvo kreiptasi 2019 m. liepos 24 d. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, jog dėl pirminės kreditorės UAB „Sauda“ bei ieÅ¡kovės UAB „Jurisdictum“ pasyvumo, delsimo informuoti ir neinformuojant apie automobilio atsiėmimÄ ir besikaupiančiÄ skolÄ , taip pat delsimo kreiptis į teismÄ dėl skolos iÅ¡ atsakovo/-ų priteisimo buvo dirbtinai padidintos transporto priemonės saugojimo iÅ¡laidos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo ieÅ¡kovei priteistina suma nuo apskaičiuotos sumos sumažinta iki 1290,00 Eur (už visÄ laikotarpį nuo leidimo atsiimti transporto priemonę dienos (2018-10-11) iki praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo atsakovui dienos (2019-05-30)) pagrįstai.

26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kiniu reikalaujamos skolos dydis buvo dirbtinai padidintas tiek pirminės kreditorės UAB „Sauda“, tiek jos teisių perėmėjos – ieÅ¡kovės, tačiau kartu pažymi, kad transporto priemonės saugojimo iÅ¡laidų padidėjimÄ lėmė ir automobilio savininko elgesys, kuris, bÅ«damas informuotas apie susidariusį 1290,00 Eur įsiskolinimÄ , nesiėmė jokių veiksmų saugomai jo transporto priemonei susigrÄ Å¾inti ir įsiskolinimui apmokėti.

27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iÅ¡ transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi bÅ«ti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar praÅ¡omas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebÅ«tų uždėta pernelyg didelė naÅ¡ta ir pan.

Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų bÅ«ti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiÅ¡kų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panaÅ¡ioje) vietovėje tuo pačiu (ar panaÅ¡iu) laikotarpiu. Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiÅ¡kų paslaugų įkainius, turėtų bÅ«ti įvertinti panaÅ¡ių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panaÅ¡ioje) vietovėje tuo pačiu (ar panaÅ¡iu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti bÅ«tinas papildomas iÅ¡laidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

28. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad atviroje neasfaltuotoje automobilių saugojimo aikÅ¡telėje (duomenys neskelbtini)) automobilio saugojimas 30 d. kainuoja 65,50 Eur. Tai 6,4 karto pigiau negu UAB „Sauda“ kaina. Automobilio saugojimas po stogu prie oro uosto kainuoja 101–102 Eur. Å i paslauga apie 4,2 karto pigesnė už UAB „Sauda“ paslaugÄ .

29. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino panaÅ¡ių paslaugų įkainius toje pačioje (ar panaÅ¡ioje) vietovėje tuo pačiu (ar panaÅ¡iu) laikotarpiu. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas ex officio surinko įrodymus atsakovo naudai, taip pažeisdamas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi principus, ir palygino kainas, skirtingas paslaugas teikiančių subjektų, yra atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti ir neatitinkantys kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų. Pirmosios instancijos teismas vertino, ar ieÅ¡kovės reikalaujamas atlyginimo už suteiktas paslaugas dydis atitiko automobilio saugojimo metu buvusiÄ tokių paslaugų rinkos situacijÄ .

30. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde pažymėjo, jog Å¡ioje byloje įkainis buvo nustatytas vieÅ¡ojo konkurso bÅ«du. Policijos įstaiga paskelbia konkursÄ , kuriame nurodo, kokiÄ paslaugÄ perka, o dalyvaujantys subjektai pateikia savo siÅ«lomÄ kainÄ . Konkurso dalyvis negali koreguoti sutarties, taigi sutartis sudaroma iÅ¡ esmės prisijungimo bÅ«du. Skelbiant konkursÄ , pateikiamas ir sutarties tekstas, kurį laimėjusi įmonė turės pasiraÅ¡yti. Taigi bÅ«tent paslaugos užsakovas nurodo, kokiÄ paslaugÄ perka, ir kokia tvarka už teikiamÄ paslaugÄ bus apmokama.

Paslaugos tiekėjas nurodo tik savo paslaugos kainÄ , už kuriÄ sutiktų teikti pirkime nurodytÄ paslaugÄ . Tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog sutartis dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo, kai nėra numatytas mėnesinis mokestis, visais atvejais yra nesÄ Å¾ininga. VieÅ¡ojo konkurso bÅ«du yra iÅ¡renkamas mažiausiÄ kainÄ pasiÅ«lęs konkurso dalyvis. Tai reiÅ¡kia, kad niekas kitas pigiau priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugos teikti nenori arba neatitinka tokiam konkursui keliamų reikalavimų.

31. Å iuo atveju sutiktina su ieÅ¡kove, kad, atlikus vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras, sudaryta sutartis yra privaloma bei sukelia teises ir pareigas jos Å¡alims. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019 pažymėjo, jog yra bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad dėl specialaus teisinio reguliavimo pareiga atsiskaityti už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo paslaugas pagal tokiÄ sutartį kyla (gali kilti) ne tik jÄ sudariusiam vieÅ¡Ä jį pirkimÄ organizavusiam policijos komisariatui, bet ir rengiant bei vykdant vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras nedalyvavusiam ir Sutarties sÄ lygoms jokios įtakos negalėjusiam turėti nuvežtos transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui – fiziniam ar juridiniam asmeniui.

Esant tokiai situacijai kasacinis teismas pripažino, kad automatiškas konkrečios sutarties (joje nurodytų įkainių) taikymas ne sutarties šalims galėtų lemti teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkančias situacijas, kai transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas būtų priverstas mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo susitaręs.

32. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodė, jog abu atsakovai žinojo, kad transporto priemonė yra paimta policijos pareigÅ«nų ir priverstinai nuvežta, turėjo galimybes atsiimti transporto priemonę, nereagavo į ieÅ¡kovės siunčiamus praneÅ¡imus, teismo siunčiamus procesinius dokumentus, todėl turi prisiimti savo neveikimo pasekmes – padengti iÅ¡laidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ . Be to, nėra pagrindo teigti, jog pati ieÅ¡kovė buvo nesÄ Å¾ininga, dėl to nėra pagrindo mažinti priteistinÄ sumÄ , bei solidariÄ prievolę keisti į asmeninę.

33. Automobilio priverstinio nuvežimo metu (2018 m. rugsėjo 21 d.) galiojusios Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama transporto priemonei toliau važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET reikalavimus.

Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai (SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalis).

34. Kaip jau minėta, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas V. R. nebuvo informuotas apie saugomÄ automobilį, besikaupiančiÄ skolÄ ir galimybes jį atsiimti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2019 m. spalio 22 d. raÅ¡te nurodyta, kad raÅ¡tas „Dėl automobilio S. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inimo“ buvo iÅ¡siųstas automobilio savininkui M. P. registruotu paÅ¡tu, o apie laiÅ¡ko grÄ Å¾inimÄ siuntėjui duomenų nėra; kadangi atsakovas V. R. nepateikė automobilio S. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo-savininko M. P. įgaliojimo, jam automobilis negalėjo bÅ«ti grÄ Å¾inamas. Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 14 d. praneÅ¡imas apie reikalavimo perleidimÄ bei 2019 m. sausio 14 d. reikalavimas apmokėti 1290,00 Eur įsiskolinimÄ buvo įteikti transporto priemonės savininkui – atsakovui M. P..

35. Ä®vertinęs nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas M. P. buvo informuotas apie transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ , turėjo galimybę transporto priemonę atsiimti, tačiau nereagavo, todėl turi prisiimti savo neveikimo pasekmes – padengti iÅ¡laidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ . Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra galimybės konstatuoti, kad V. R. turėjo realiÄ teisę valdyti automobilį ir po baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimo; nėra galimybės daryti prielaidÄ , kad automobilio savininkas pažeidėjui suteikė teisę valdyti savo automobilį bet kada vėliau, kaip kitÄ po pažeidimo dienÄ ; tokių duomenų byloje nėra; atsakovas ne tik nebuvo informuotas apie saugomÄ automobilį, besikaupiančiÄ skolÄ , bet ir neturėjo galimybės jį atsiimti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atsakovo V. R. atžvilgiu atmetė pagrįstai.

36. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 37. Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Ä®vertinęs aplinkybių visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. sausio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Birutė Simonaitienė